- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- 2-443-180/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01061-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“
- Ieškovas
- E. A. A.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties priteisti bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje Nr. 2-2813-614/2016 pagal ieškovo E. A. A. ieškinį likviduojamai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, dalyvaujant trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. A. A. 2015 m. gegužės 13 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2011 m. spalio 4 d. Indėlio įsigijimo sertifikato sutartį (suma 6 000 Lt) negaliojančia bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.2016 m. spalio 28 d. ieškovas ieškinio atsisakė; prašė civilinę bylą nutraukti ir priteisti jam teismo procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2016 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2813-614/2016, dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ bei šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė; priteisė ieškovui iš atsakovės administravimui skirtų lėšų 275 Eur, o iš trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ 275 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo išvada: ieškovas inicijavo teisminį procesą, nes jo lėšoms netaikyta Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme (toliau – IĮIDĮ) numatyta draudimo apsauga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, pagrindu trečiasis asmuo išmokėjo indėlių draudimo išmokas visiems atsakovės indėlio sertifikatų turėtojams. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo laikėsi nuoseklios pozicijos, kad reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nepagrįstas, nes visi indėlio sertifikatai yra nedraudžiami indėlių draudimu. Atsakovė duomenis apie ieškovą ir jo lėšų sumą 2015 m. lapkričio mėnesį perdavė trečiajam asmeniui, kuris indėlių draudimo išmoką už indėlių sertifikatus ieškovui išmokėjo 2015 m. gruodžio mėnesį. Teismo vertinimu, tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens priešinga ieškovui pozicija bei jų sąlygoti veiksmai (neveikimas) yra priežastiniame ryšyje su ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimu. Taigi teismo įsitikinimu ieškovas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovės ir trečiojo asmens veiksmų (neveikimo) ir lygiomis dalimis turi jas atlyginti ieškovui.
III. Atskirojo skundo argumentai
VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų iš apeliantės ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovės ir apeliantės veiksmų (neveikimo). Ieškovas prašė teismo pripažinti indėlio sertifikato įsigijimo sutartį negaliojančia dėl to, kad jis suklydo dėl indėlio sertifikatui taikomos draudiminės apsaugos, o reikalavimą gražinti lėšas į atsakovės sąskaitą vertino kaip restitucijos pasekmę. Reikalavimas priteisti indėlių draudimo išmoką nebuvo suformuluotas. Apeliantė, išmokėdama indėlių draudimo išmoką ieškovui, nepripažino ir neįvykdė ieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015. Apeliantė nesutiko su tariamu ieškovo suklydimu ir jo ieškinio reikalavimų tenkinimu. Ieškovas, atsiimdamas draudimo išmoką, faktiškai pripažino, kad indėlio sertifikato sutartis yra galiojanti ir sukurianti šalims teises ir pareigas, atitinkamai ieškinio reikalavimai – netenkintini.Vadovaujantis IĮIDĮ bei Draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka, įvykus kredito įstaigos draudžiamajam įvykiui, apeliantė draudimo išmokas apskaičiuoja ir moka tik po to, kai gauna duomenis apie indėlininkus ir (ar) investuotojus bei jiems mokėtinas sumas iš draudėjo. Atsakovė tik 2015 m. lapkričio 24-27 d. perdavė apeliantei duomenis apie ieškovą bei jam priklausančią draudimo išmoką. Apeliantė nėra ir negali būti atsakinga už atsakovės veiksmus ar neveikimą, nes indėlio draudimo išmokas už indėlio sertifikatus išmokėjo iš karto po to, kai gavo iš atsakovės duomenis apie indėlininkus bei jiems priklausančias mokėtinas sumas. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus buvusio 2011 metų indėlių bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo, kas sąlygojo sudėtingų teisinių klausimų sprendimą teismo keliu bei užsitęsusį teismo procesą.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos analogiškose bylose, pvz., Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1197-464/2016, 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1204-464/2016, 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1255-943/2016 pripažino, kad apeliantė negalėjo išmokėti draudimo išmokų ieškovams, kol negavo atitinkamų duomenų iš atsakovės, todėl apeliantės elgesys buvo tinkamas.Išmokų išmokėjimą už atsakovės sertfikatus lėmė tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino ir nustatė, kad būtent šie konkretūs, šio emitento išleisti vertybiniai popieriai neatitiko perleidžiamų vertybinių popierių sampratos, o iš esmės prilygo paprastam indėliui. Tačiau apeliantė pati savarankiškai to jokiu būdu negalėjo iašiškinti ir neturėjo tam pagrindo. Apeliantė privalo griežtai vadovautis IĮIDĮ ir jai nesuteikta teisė savo iniciatyva modifikuoti teisinius santykius.Atsiliepimu į trečiojo asmens atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Sprendžiant šalių ginčą, teismas pagrįstai atsižvelgė į teismų praktiką šios kategorijos bylose, o būtent į Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1159-178/2016. Atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo reglamentavimą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, akivaizdu, kad ieškovas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovės ir trečiojo asmens veiksmų, todėl teismo nutartis yra visiškai teisėta ir pagrįsta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, teismui nutraukus bylos dalį (nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad indėlių sertifikatams, dėl kurių pripažinimo negaliojančiais vyko ginčas ir šioje byloje, turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Pažymėtina, kad ieškovui draudimo išmoka išmokėta tik po paminėtos nutarties priėmimo; ieškinio reikalavimų atsisakymą lėmė būtent tai, kad ieškovo siektas pažeistų teisių gynybos būdas teisme buvo realizuotas bei ieškovo reikalavimai patenkinti iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo. Apeliantė nepagrįstai akcentuoja tik teisinį byloje pareikšto ieškinio pagrindą, nes tai, kad ieškovo teisme siektas pažeistų teisių gynybos būdas buvo realizuotas kitu teisiniu pagrindu, savaime nepaneigia jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygintinumo, kurios patirtos būtent dėl draudiminės apsaugos iš pradžių ieškovo atžvilgiu netaikymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovui atsisakius ieškinio reikalavimų, nepaisant ieškinio teisinio pagrindo, jam turi būti atlygintinos nagrinėjamo ginčo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos.Apeliantė nesutikimą su skundžiamos nutarties dalimi, kuria priteistos ieškovui bylinėjimosi išlaidos iš jos, iš esmės grindžia tuo, kad jai nekyla pareiga atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ji draudimo išmoką išmokėjo vos tik gavusi atitinkamą informaciją iš atsakovės. Taigi ne jos (apeliantės) veiksmai nulėmė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir ji neatsako už atsakovės veiksmus ar neveikimą. Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. 2-137-464/2017 formuojant vieningą teismo praktiką dėl kilusio ginčo, nuspręsta, kad atsakovė, o ne apeliantė, buvo šalis tokios sutarties, kuri, atsakovei bankrutavus, tapo teisminio nagrinėjimo objektu dėl iš karto netaikytos indėlių draudimo apsaugos.Teismas sprendė, kad būtent atsakovės pasyvus elgesys, laiku neperduodant apeliantei duomenų apie ieškovo turimą indėlio sertifikatą, o ne apeliantės atsisakymas sumokėti išmoką, gavus atitinkamus duomenis, lėmė tiek ieškovo kreipimąsi į teismą, negalint pasinaudoti bankui patikėtų lėšų draudimo institutu, tiek ir bylinėjimosi lėšų atsiradimą. Jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, kad kurie nors apeliantės veiksmai būtų nulėmę bent dalies ieškovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ar padidėjimą, nėra.Paminėta 2017 m. vasario 7 d. apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo priimta suvienodinant iki to laiko buvusią Lietuvos apeliacinio teismo skirtingą praktiką šios kategorijos bylose (dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal ieškovų atsisakytus ieškinius dėl AB bankas „Snoras“ indėlių sertifikatų). Atsižvelgiant į tai bei nustačius, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų keičiama, priteisiant ieškovui 550 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).Patenkinus pareiškėjos atskirąjį skundą, ieškovas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti.
Teismo nutartį priteisti ieškovui E. A. A. 550 Eur bylinėjimosi išlaidų iš valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ panaikinti.
Teismo nutartį priteisti ieškovui E. A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės likviduojamos akcinės bendrovės banko „Snoras“ (j. a. k. 112025973) administravimo lėšų 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą.