- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- 2-1255-943/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02283-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- L. R.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties dalies, kuria iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS ieškovo L. R. naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2555-431/2016 pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas SNORAS dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia su atsakove BAB banku SNORAS 2011 m. sausio 11 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, prilyginti ją terminuoto indėlio sutarčiai, pripažinti teisę į 16 270 Lt indėlių draudimo išmoką.Paaiškino, kad atsakovės darbuotoja ieškovą informavo, jog indėlio sertifikatas yra žymiai patogesnė taupymo forma, o rizika prarasti santaupas yra nulinė, nes pinigai apdrausti vienodomis sąlygomis.Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo prašė civilinę bylą nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas – 868,86 Eur už ieškinio ir dubliko parengimą. Paaiškino, kad atsakovė grąžino ieškovui nurodytą sumą, todėl, nelikus ieškinio dalyko, yra pagrindas bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, priėmė ieškovo L. R. ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė; priteisė ieškovui iš atsakovės BAB banko SNORAS 869 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos byloje paskirstytinos pagal CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles. Atsakovė įvykdė ieškovo ieškinio reikalavimus, todėl būtent dėl atsakovės veiksmų byloje susidarė bylinėjimosi išlaidos, kurios iš atsakovės ieškovui turi būti priteistos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė BAB bankas SNORAS prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį: 1) iš motyvuojamosios dalies išbraukiant paskutinį sakinį, kuriame konstatuojama, kad atsakovė įvykdė ieškinio reikalavimus ir kad dėl atsakovės veiksmų susidarė bylinėjimosi išlaidos; 2) iš rezoliucinės dalies išbraukiant trečiąją pastraipą, kurioje nurodyta, kad iš atsakovės priteisiamos ieškovo patirtos 869 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas niekada nereikalavo, kad draudimo išmoką jam sumokėtų atsakovė. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ turi pareigą išmokėti draudimo išmoką, todėl laikytina, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Vadinasi, ieškovas, kreipdamasis į teismą su nepagrįstu ieškiniu pripažinti sutartis negaliojančiomis dėl suklydimo, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.Kasacinio teismo išaiškinta, kad draudimo apsauga indėlio sertifikatams taikytina, todėl nelieka aplinkybių, dėl kurių ieškovas galėjo klysti. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovas nesuklydo. Ieškovo reikalavimas pripažinti indėlio sertifikato įsigijimo sutartį negaliojančia yra perteklinis, todėl atsakovė negali būti įpareigota atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Draudžiamojo įvykio metu buvo vadovaujamasi įstatyminiu reglamentavimu, pagal kurį indėlių draudimo objektu negalėjo būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai. Tik po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 25 d. prejudicinio sprendimo ir jo pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytų išaiškinimų tapo visiškai aišku, kad indėlio sertifikatai draudžiami indėlių draudimu. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo svarstyti klausimą, ar atsakovė ir trečiasis asmuo manydami, kad indėlio sertifikatams netaikomas indėlių draudimas galėjo sąžiningai klysti.CPK 245 straipsnyje nustatyta, kad šalių prašymai išsprendžiami išklausius dalyvaujančių byloje asmenų nuomones. Šiuo atveju teismas neleido atsakovei atsikirsti į ieškovo argumentus dėl jo reikalavimų įvykdymo, vadinasi, buvo pažeistos atsakovės procesinės teisės.Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsakovės atskirąjį skundą prašo tenkinti ir skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti, o prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas ieškiniu nereikalavo pripažinti, kad indėlio sertifikatui yra taikoma draudimo apsauga pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – IĮIDĮ). Ieškinys buvo grindžiamas sandorio negaliojimo pagrindu. Nei vienas iš ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų nebuvo patenkintas ir nei vieno iš šių reikalavimų nepripažino nei atsakovė, nei trečiasis asmuo. Indėlių draudimo išmoka ieškovui buvo išmokėta kitais pagrindais nei buvo reikalaujama ieškinyje. Ieškovas, atsiimdamas draudimo išmoką, faktiškai pripažino, kad indėlio sertifikato sutartis yra galiojanti ir sukurianti šalims teises ir pareigas.Pagal Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, draudimo įmonė (šiuo atveju trečiasis asmuo) draudimo išmokas apskaičiuoja ir moka tik po to, kai gauna duomenis apie indėlininkus ir (ar) investuotojus bei jiems mokėtinas sumas iš draudėjo (šiuo atveju atsakovės). Atsižvelgiant į tai, atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad neva tik trečiajam asmeniui kyla pareiga išmokėti indėlių draudimo išmokas, yra nepagrįstos.Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus buvusio 2011 metų indėlių ir investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo, o tai lėmė ne tik tai, kad sudėtingi teisiniai klausimai buvo sprendžiami teisme, bet ir kad teismo procesas itin užsitęsė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų netinkamą atsakovės ar trečiojo asmens elgesį proceso metu, todėl nėra pagrindo ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas teismui bylą nutraukus, t. y. nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovės skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes atsakovei BAB bankui SNORAS iškėlus bankroto bylą ieškovui nebuvo išmokėta draudimo išmoka už iš atsakovės įsigytus indėlio sertifikatus. Taigi ieškovas kreipėsi į teismą siekdamas užsitikrinti, kad jo lėšos, kurios perduotos BAB bankui SNORAS, nebus prarastos. Ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluoti atsižvelgiant būtent į atsakovės poziciją nepripažinti ieškovo lėšoms taikytinos draudimo apsaugos, o tai nulėmė netinkamas teisinio reglamentavimo nuostatų aiškinimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad draudimo išmoka ieškovui buvo išmokėta tik po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad indėlio sertifikatui turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Vadinasi, atsakovės pozicija dėl ieškovo lėšoms netaikytinos draudimo apsaugos buvo paneigta. Ieškovo ieškinio atsisakymą lėmė tai, kad jo siektas pažeistų teisių gynybos būdas teisme buvo realizuotas, nors ir kitu, nei nurodyta ieškinyje, teisiniu pagrindu, t. y. ieškovo reikalavimas buvo patenkintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo ieškovo reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, o tai lėmė ieškovo ieškinio atsisakymą šioje byloje, laikytina, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje civilinėje byloje susidarė dėl atsakovės kaltės. Kaip nepagrįsti atmestini ir trečiojo asmens argumentai, susiję su tuo, jog ieškovas nereikalavo pripažinti, kad indėlio sertifikatui yra taikoma draudimo apsauga, kadangi ieškiniu buvo prašoma taikyti restituciją ir ieškovo sumokėtas pinigines lėšas grąžinti į sąskaitą bei taikyti šios lėšoms draudiminę apsaugą. Kaip matyti iš byloje esančio atsakovo atsiliepimo (b. l. 15-27) atsakovas ne tik, kad nepripažino tokio ieškovo reikalavimo, bet netgi traktavo jį kaip piktnaudžiavimą teise bei siekį pažeisti atsakovo kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo principą. Teismo nuomone, ieškovo reikalavimas taikyti jo įmokėtoms lėšoms draudiminę apsaugą buvo patenkintas jam išmokėjus draudimo išmoką, o tai, jog toks rezultatas buvo pasiektas ne tenkinant ieškovo ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restituciją, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga. Aplinkybė, kad ieškovo reikalavimus patenkino ne asmeniškai atsakovė, nagrinėjamam klausimui neturi esminės reikšmės, tuo labiau kad ir ieškinio tenkinimo šioje byloje atveju pinigus (draudimo išmokas) ieškovui mokėtų ne pats bankas. Be to, pastebėtina, kad pagal IĮIDĮ nustatytą reglamentavimą trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ negalėjo išmokėti draudimo išmokos ieškovui, kol negavo atitinkamų duomenų iš atsakovės, todėl atmestinas atsakovės argumentas, kad BAB bankas SNORAS yra netinkama atsakovė šioje byloje. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, tačiau tai nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą inicijavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016).Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1159-178/2016 sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis atlygintinos tiek iš atsakovės BAB banko SNORAS, tiek iš trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Tačiau bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ klausimas šioje byloje nėra keliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskiruoju skundu nubrėžtas faktines ir teisines bylos nagrinėjimo ribas, dėl šių aplinkybių nepasisako.Pagal CPK 245 straipsnį dalyvaujančių byloje asmenų prašymai išsprendžiami teismo nutartimi, išklausius kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomones. Apeliantė, nesutikdama su teismo priimta nutartimi, savo atsikirtimus ir argumentus, galėjo pateikti ir pateikė atskirajame skunde. Vien nepranešimas apie tokio prašymo nagrinėjimą, nėra pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl panaikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.