Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (skolininkės) I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) I. V. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo – išieškotojas AB DNB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio V. M. veiksmų, prašydama nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0240/16/00229 ir Nr. 0240/16/00230.

2. Nurodė, kad antstolio V. M. kontoroje vykdomos dvi vykdomosios bylos išieškant skolas iš skolininkės I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo AB DNB banko naudai: byla Nr. 0240/16/00229, pagal 2016-02-11 priimtą vykdymui vykdomąjį raštą Nr. 2-1-455/1995, kurį 1995-12-11 išdavė Vilniaus m. 4-as apylinkės teismas dėl 2 369,86 Eur skolos išieškojimo; byla Nr. 0240/16/00230, pagal priimtą vykdymui vykdomąjį raštą Nr. 2-4- 201/1997, kurį 1997-03-27 išdavė Vilniaus m. 4-as apylinkės teismas dėl 3 090,82 Eur skolos išieškojimo. Skolininkės teigimu, ji minėtus įsiskolinimus jau yra grąžinusi, tai yra konstatuota 2001-10-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-1484/01, 2003- 01-15 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi, 2004-10-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi, 2007-04-16 antstolės A. M. patvarkymu ir 2008-04-28 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-90-308/2008. Šias aplinkybes išieškotojas nuo antstolio nuslėpė, todėl antstolis nepagrįstai minėtus vykdomuosius dokumentus priėmė vykdyti.

3. Antstolis V. M. 2016-11-22 patvarkymu Reg. Nr. S2-81006 atsisakė tenkinti skolininkės skundą. Antstolis patvarkyme nurodė, kad nors ir skolininkė I. V. pateikė antstoliui teismų nutartis, pagal kurias buvo atmesti išieškotojo AB DNB banko skundai dėl antstolio V. M. veiksmų 2014-02-14 atsisakant priimti vykdyti vykdomuosius raštus Nr. 2¹-455/l995 ir 2⁴-201/1997, tačiau 2016 m. sausio 8 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį Nr. 2S-205-450/2016, kurioje nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti AB DNB bankui terminą vykdomiesiems raštams Nr. 2¹-455/l995 ir 2⁴-201/1997 pateikti vykdyti. Antstolis V. M. vadovaudamasis CPK 651 straipsniu ir 2016 m. sausio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-205-450/2016 priėmė patvarkymus vykdyti vykdomuosius dokumentus Nr. 2¹-455/1995 ir 2⁴-201/1997 vykdomosiose bylose Nr. 0240/16/00229, Nr. 0240/16/00230. Remiantis kas yra išdėstyta aukščiau, antstolis V. M. negali vadovautis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0240/16/00229, Nr. 0240/16/00230.

4. Suinteresuotas asmuo išieškotojas AB DNB bankas pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nurodo, kad su juo nesutinka bei prašo jį atmesti. Nurodė, kad vykdomieji raštai Nr. 2¹-455/1995 ir 2⁴-201/l997 dėl skolų išieškojimo nėra įvykdyti. Tai patvirtina aplinkybės, kad vykdomuosiuose raštuose dalyse, kur turi būti atliekamos žymos apie sprendimo vykdymą, nėra jokių įrašų apie šių vykdomųjų raštų įvykdymą (CPK 614 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės bei prie jo pateikti įrodymai niekaip nepaneigia antstolio veiksmų teisėtumo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos pateikti mokėjimo pavedimai nepatvirtina fakto, jog nurodytos sumos buvo pervestos būtent išieškotojui už konkrečią skolą, dėl kurios šiuo metu yra vykdomas išieškojimas (CPK 185 straipsnis). Tokią išvadą taip pat patvirtina ir tas faktas, kad antstoliui pateiktuose vykdomuosiuose raštuose nėra jokių žymų apie jų įvykdymą (CPK 614 straipsnis). Taigi, antstolis, pareiškėjos nurodytais pagrindais, neturi nei teisės, nei pareigos nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0240/16/00229, Nr. 0240/16/00230.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8. Nurodo, kad ji yra atsiskaičiusi su AB DNB banku pagal ginčo vykdomuosius raštus ir tai yra konstatuota: 2001-10-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2³- 1484/01, kuriame nurodyta, jog teismas vertindamas įrodymus, laiko, kad ieškinys atmestinas tuo pagrindu, kadangi atsakovė I. V. priteistų ieškovo naudai 18345,65 Lt sumai įsiskolinimo ieškovui neturi; 2003-01-15 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartyje, kurioje nurodyta, jog pareiškėjos prašymas pagrįstas, kadangi teismo sprendimas jau įvykdytas, tai posėdžio metu pripažino LŽŪB atstovė; 2004-10-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi, kurioje nurodyta, jog remiantis įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu 2001-10-05 (c/b Nr. 2³-1484/01) matyti, kad pareiškėjos skola grąžinta; 2008-04-28 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-90- 308/2008, kur nurodyta, kad pagal Vilniaus m, 4 apylinkės teisme išnagrinėtose bylose esančią medžiagą I. V. su AB DnB NORD banku yra atsiskaičiusi, ir įsiskolinimo bankui neturi. Šių procesinių dokumentų, kuriuos priimant buvo nagrinėjami pareiškėjos atsiskaitymo su AB DNB banku pagal vykdomuosius raštus Nr. 2¹-455/1995 ir Nr. 2⁴-201/1997 klausimai, teismas netyrė ir skundžiamoje nutartyje dėl jų visiškai nepasisakė. Tačiau remiantis minėtose bylose nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėja su išieškotoju yra visiškai atsiskaičiusi, o visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, vykdomoji byla laikoma baigta (LR CPK 632 str. 1 d. 1 p.). Kadangi vykdomieji dokumentai Nr. 2¹-455/1995 ir Nr. 2⁴-201/1997 antstolio V. M. buvo priimti, nuslėpus nuo jo, kad jie jau yra įvykdyti, o šios aplinkybės paaiškėjo tik skolininkės atstovui apie tai informavus, vykdomoji byla turi būti nutraukta.

9. Suinteresuotas asmuo išieškotojas AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas išsamiai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, dėl to priėmė CPK 185 str., 263 str., 270 str. reikalavimus atitinkančią nutartį. Apeliantė neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kokių nors procesinės teisės normų pažeidimų, sąlygojančių pagrindą konstatuoti, kad priimta teismo 2016-12-09 nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

10. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

11. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog vykdomieji raštai Nr. 2¹-455/1995 ir 2⁴-201/1997 dėl skolų išieškojimo yra įvykdyti. Tai patvirtina aplinkybės, kad vykdomųjų raštų dalyse, kur turi būti atliekamos žymos apie sprendimo vykdymą, nėra jokių įrašų apie šių vykdomųjų raštų įvykdymą (CPK 614 str.). Vykdomieji raštai išduoti įstatymų nustatyta tvarka ir atitinka įstatymų reikalavimus, todėl kol jie ar juose esantys duomenys nėra nuginčyti, nėra pagrindo abejoti jų teisingumu ir privalomumu. Juolab, antstolis įvykdęs vykdomąjį dokumentą privalo juos grąžinti vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai (CPK 631 str. 6 d.). Šiuo atveju vykdomieji dokumentai buvo grąžinti išieškotojui, tai reiškia, jog vykdomieji dokumentai nebuvo įvykdyti ir išieškotojas turėjo teisę pateikti juos vykdyti iš naujo.

12. Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikia jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius apie atsiskaitymą su išieškotoju (mokėjimai, piniginių lėšų nurašymai nuo sąskaitų ir pan.), nors tokiu atveju būtent jai tenka pareiga įrodyti, kad yra atsiskaityta (CPK 12, 178 str.).

13. Nesutiktina su pareiškėjos teiginiais, kad jos prievolių įvykdymą patvirtina teismų sprendimai, kurie laikytini prejudiciniais faktais ir jų įrodinėti nebereikia. Pažymėtina, kad atskirajame skunde nurodomi teismų sprendimai neturi prejudicinės galios, kadangi šiose bylose nebuvo sprendžiami atsiskaitymo su AB DNB banku klausimai.

14. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

15. Taigi, kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-669-241/2016). Pareiškėjos nurodytose bylose nebuvo sprendžiami skolos dydžio ar atsiskaitymo su AB DNB banku klausimai, todėl nėra pagrindo jais vadovautis.

16. Pareiškėja teigia, kad 2001-10-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2³-1484/01 nurodyta, jog ji įsiskolinimo ieškovui (bankui) neturi. Tačiau pareiškėja nutyli aplinkybę, jog Vilniaus apygardos teismas 2001-11-27 nutartimi civilinėje byloje 2A41-1536/2001, konstatavo, jog atsiskaitymo klausimai nebuvo šios bylos nagrinėjimo objektas įsiskolinimo sumos iš atsakovės I. V. ieškovui priteistos teismo sprendimais, kurie yra įsiteisėję, todėl iš pirmos instancijos teismo sprendimo motyvų šalinamas motyvas, kad atsakovė I. V. ieškovui - AB Lietuvos žemės ūkio bankas (šiuo metu AB DNB bankas) įsiskolinimo neturi.

17. Dėl tos pačios priežasties negalima remtis ir pareiškėjos nurodoma 2004-10-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi, nes teismas rėmėsi 2001-10-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2³-1484/01 motyvais, kurie, kaip minėta, buvo pašalinti apeliacinės instancijos teismo 2001-11-27 nutartimi. Juolab, šioje byloje taip pat nebuvo sprendžiamas klausimas dėl įsiskolinimo dydžio.

18. Pareiškėja nepagrįstai remiasi Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-04-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-90-308/2008. Pažymėtina, kad ši Varėnos rajono apylinkės teismo nutartis Vilniaus apygardos teismo 2008-08-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SA-102-275/2008 buvo panaikinta. Taigi pareiškėja negali remtis nutartimi, kuri neįsigaliojo, nes buvo panaikinta.

19. Pareiškėjos nurodoma Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2003-01-15 nutartimi taip pat negalima remtis, nes šia nutartimi buvo sprendžiamas klausimas ne dėl skolos dydžio, bet tik dėl arešto panaikinimo.

20. Teismas, priimdamas 2003-01-15 nutartį, pasirėmė 2001-10-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2³-1484/01 motyvais, kurie, kaip minėta, buvo pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2001-11-27 nutartimi civilinėje byloje 2A41-1536/2001. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje nutartyje buvo nurodomas tik vienas vykdomasis raštas – 2¹-455/1995, pagal kurį neva yra atsiskaityta.

21. Pagal 1994-05-18 įkeitimo sutartį buvo užtikrinta tik prievolės pagal 1994-05-19 paskolos sutartį įvykdymas, t.y. skolos, kuri buvo priteista Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1997-03-27 sprendimu, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas Nr.2⁴-201/1997 10 672 Lt sumai. Šioje byloje banko atstovė pripažino, kad I. V. atsiskaitė su banku tik su išlyga, jei pripažįstama, kad bankas perėmė savo nuosavybėn turtą, perduotą antstolio pagal 1996-03-14 turto perdavimo aktą. Kad turtas neperduotas ir negalėjo būti perduotas pagal pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus patvirtina ir tas faktas, kad vykdomuosiuose raštuose nėra jokių atžymų apie jų įvykdymą 20 000 Lt sumai, nors tokiam faktui įvykus, tai būtina padaryti pagal CPK 614 str. Minėtas turtas yra ne pačios skolininkės, o trečiojo asmens įkeistas turtas, įkeistas konkrečios prievolės įvykdymui ir todėl išieškojimas gali būti nukreiptas tik tos prievolės įvykdymui (1964 m CK 198 str., CK 4.174 str., CPK 558,754 str.). N. K. sudarytas įkeitimas užtikrino tik prievolės pagal 1994-05-18 paskolos sutartį (10 672 Lt skolos, priteistos Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1997-03-27 sprendimu) įvykdymą. Skola pagal 1996-02-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr.2¹-455 (8 182,65 Lt) neturi jokio juridinio ryšio su minėtu įkeitimu ir trečiojo asmens įkeisto turto vertė bet kuriuo atveju negali būti naudojama dengti kitų pagrindinio skolininko įsipareigojimų. Todėl akivaizdu, kad teiginys, jog buvo atsiskaityta pagal vykdomąjį raštą Nr. 2¹-455/1995, yra nepagrįstas.

22. Pažymėtina, kad klausimas dėl vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti buvo nagrinėjamas Varėnos rajono apylinkės teisme jau po pareiškėjos nurodytų teismų procesinių sprendimų priėmimo. Varėnos rajono apylinkės teismas 2009-05-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5-445/2009, kuri yra įsiteisėjusi, konstatavo, jog antstolei nebuvo jokių kliūčių priimti vykdyti vykdomuosius raštus.

23. Taigi, pareiškėjos atskirojo skundo teiginiai yra neįrodyti, todėl nepagrįsti. Kadangi pareiškėja neįrodė, jog ji yra atsiskaičiusi su išieškotoju, antstolis pagrįstai prisiėmė vykdyti vykdomuosius raštus, todėl tiek antstolis, tiek teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.