- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-20
- Bylos Nr.
- 2SA-102-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Dalia Kačinskienė, Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- AB banko „DnB NORD“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas Procesinio sprendimo kategorija 129.1.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. rugpjūčio 20 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB banko „DnB NORD“ atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB banko „DnB NORD“ skundą dėl antstolės Audronės Muzikevičienės veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas AB bankas „DnB NORD“ 2007-11-05 pateiktu skundu prašo panaikinti antstolės Audronės Muzikevičienės 2007-10-15 patvarkymą atsisakyti priimti vykdymui vykdomuosius dokumentus - Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 1996-02-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2¹-455 ir 1997-04-15 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2⁴-201. Nurodė, kad buvo kreiptasi pas antstolę Audronę Muzikevičienę dėl skolos išieškojimo pagal aukščiau nurodytus vykdomuosius raštus iš I. V. 2007-10-15 lydraščiu antstolė atsiuntė pareiškėjui 2007-10-15 patvarkymą, kuriuo antstolė atsisakė priimti vykdymui šiuos vykdomuosius dokumentus lydraštyje nurodydama, kad pagal 2007-10-05 Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo išaiškinimą raštu Nr. R4-5768 I. V. bankui jokių skolų, įskaitant pagal nurodytuosius vykdomuosius dokumentus, neturi. Antstolė priimdama sprendimus vykdomojoje byloje, turi vadovautis tais dokumentais, kurie yra galiojantys, tinkamos formos ir atitinka įstatymų reikalavimus. Antstolė šiame ginče vadovavosi Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2007-10-05 raštu Nr. R4-5768 dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Tačiau bankui nėra žinoma kokiomis aplinkybėmis šis raštas buvo surašytas ir iš šio rašto matyti, kad antstolė be pagrindo ir besąlygiškai vadovavosi šiuo dokumentu, neatliko savarankiško aplinkybių tyrimo, kaip tai numato CPK 651 str. Nagrinėjant klausimą iš esmės nėra pagrindo teigti, kad I. V. yra pilnai atsiskaičiusi su banku. Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2003-01-15 sprendime iš tikrųjų buvo nurodyta, kad I. V. atsiskaitė su banku, nes 1996-03-14 turto perdavimo aktu buvo perduotas bankui įkeistas turtas - 1/2 gyvenamojo namo Karklėnų k., Vilniaus r. 20 000 Lt vertės, tačiau ši nuoroda buvo pašalinta Vilniaus apygardos teismo 2001-11-27 nutartimi priimta pagal banko apeliacinį skundą toje pačioje byloje dėl minėto teismo sprendimo. Nagrinėjant skolos fakto (dydžio) klausimą iš esmės nebuvo ginčo, kad I. V. nepadengė kokiais nors mokėjimais skolų (jos lygios 18 854,65 Lt) pagal 1996-02-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2¹-455 (8 182,65 Lt) ir 1997-04-15 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2⁴-201 (10672 Lt). Iškilo tik klausimas kaip vertinti antstolio surašytą 1996-03-14 turto perdavimo aktą, kuriuo buvo perduotas bankui 20 000 Lt vertės trečiajam asmeniui N. K. priklausantis įkeistas turtas - 1/2 dalis gyvenamojo namo Karklėnų k., Vilniaus r. Pagal 1994-05-18 įkeitimo sutartį buvo užtikrinta tik prievolės pagal 1994-05-18 paskolos sutartį įvykdymas, t.y. skolos, kuri buvo priteista Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 1997-03-27 sprendimu, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2⁴-201 10 672 Lt sumai. Šioje byloje banko atstovė pripažino, kad I. V. atsiskaitė su banku tik su išlyga, jei pripažįstama, kad bankas perėmė savo nuosavybėn turtą, perduotą antstolio pagal 1996-03-14 turto perdavimo aktą. Norint konstatuoti, kad 20 000 Lt perduoto turto verte I. V. įsipareigojimai bankui sumažėjo reikia nustatyti, kad tas turtas buvo perduotas banko nuosavybėn ir ta nuosavybės teisė registruota, nes pagal turto perdavimo metu galiojusio 1964 m. CK 149 str. 2 d., 255 str. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atsiranda tik nuo teisės įregistravimo viešame registre. Iš bylose esančių dokumentų matyti, kad bankas 1996-03-14 turto perdavimo akto Nekilnojamojo turto registre neįregistravo ir sutinkamai su 1964 m. CK 255 str., 434¹ str. tokio sandorio neįregistravus per tris mėnesius nekilnojamojo turto sandoris laikomas negaliojančiu, t.y. šalims nesukelia teisinių pasekmių. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad skolininkės I. V. skola sumažėjo turto, kuris netapo banko nuosavybe, verte. Kad turtas neperduotas ir negalėjo būti perduotas pagal pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus patvirtina ir tas faktas, kad vykdomuosiuose raštuose nėra jokių atžymų apie jų įvykdymą 20 000 Lt sumai, nors tokiam faktui įvykus, tai būtina padaryti pagal CPK 614 str. Minėtas turtas yra ne pačios skolininkės, o trečiojo asmens įkeistas turtas, įkeistas konkrečios prievolės įvykdymui ir todėl išieškojimas gali būti nukreiptas tik tos prievolės įvykdymui (1964 m. CK 198 str., CK 4.174 str., CPK 558, 754 str.). N. K. sudarytas įkeitimas užtikrino tik prievolės pagal 1994-05-18 paskolos sutartį (10 672 Lt skolos, priteistos Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 1997-03-27 sprendimu) įvykdymą. Skola pagal 1996-02-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2¹-455 (8 182,65 Lt) neturi jokio juridinio ryšio su minėtu įkeitimu ir trečiojo asmens įkeisto turto vertė bet kuriuo atveju negali būti naudojama dengti kitų pagrindinio skolininko įsipareigojimų. Todėl šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad antstolė be pagrindo atsisakė priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, pagal kuriuos I. V. skola bankui sudaro 18 854,65 Lt, ir antstolės 2007-10-15 patvarkymas naikintinas, kadangi pateikti vykdymui vykdomieji raštai buvo išduoti įstatymų nustatyta tvarka ir atitiko įstatymų reikalavimų, juose esantys duomenys nebuvo nuginčyti ir nebuvo pagrindo abejoti jų teisingumu ir privalomumu, buvo pagrindas juos vykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2008-04-28 nutartimi pareiškėjo AB banko „DnB NORD“ skundą dėl antstolės Audronės Muzikevičienės veiksmų atmetė. Priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui I. V. 2 000 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad CPK 586 str. numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 587 str.). Iš antstolės atsiliepimo matyti, kad ji gavusi vykdymui išieškotojo AB banko „DnB NORD“ pateiktus vykdomuosius raštus ir pagal CPK reikalavimus pradėjo vykdymo procesą. Tačiau po to iš skolininkės I. V. gavus teismų priimtus kitus papildomus dokumentus dėl skolos antstolei iškilo klausimas, ar iš viso yra skola ir ar tokioje situacijoje ji galinti toliau vykdyti vykdymo veiksmus. Siekdama pašalinti iškilusius neaiškumus antstolė 2007-09-28 kreipėsi į Vilniaus miesto 4-ąjį apylinkės teismą su prašymu išaiškinti procesinio sprendimo vykdymo tvarką, kas atitiko CPK 589 str. reikalavimus. Tačiau Vilniaus miesto 4-ajam apylinkės teismui nepriėmus nutarties CPK 593 str. nustatyta tvarka, o tik atsiuntus 2007-10-05 pranešimą Nr. R4-5768 antstolei nurodytų vykdomųjų raštų įvykdymo tvarka nebuvo išaiškinta, kur antstolei ir toliau išliko neaiškumas, ar ji turinti ir toliau vykdyti išieškotojo pateiktus vykdomuosius raštus, kada 1996-03-14 turto perdavimo aktu išieškotojui vietoj skolininkės I. V. skolos grąžinimo buvo perduotas įkeistas turtas 20 000 Lt vertės, bei teismo sprendimų aprašomosiose dalyse buvo konstatuota, kad skolininkė I. V. skolos išieškotojui neturi. Iš antstolės 2007-09-28 prašymo dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo matyti, kad antstolė jau rašydama šį prašymą matė kliūtis pateiktiems išieškotojo vykdomiesiems dokumentams vykdyti, o gavus 2007-10-05 Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo pranešimą šios kliūtys nebuvo panaikintos bei antstolė turėjo teisę, sutinkamai su CPK 651 str. 1 d., savo patvarkymu atsisakyti priimti vykdyti išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus. Antstolė priimdama savo patvarkymą pagrindine priežastimi atsisakyti priimti vykdymui vykdomuosius dokumentus nurodė Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo išaiškinimus, kad I. V. neturi skolos išieškotojui. Antstolė šiuo atveju neturėjo įstatyminio pagrindo pati aiškiai nustatyti, ar yra įstatyminis pagrindas jai toliau vykdyti vykdomuosius veiksmus dėl skolos išieškojimo iš I. V. išieškotojo naudai, kada iš viso nėra aišku ar tokia skola yra, kadangi iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pagal kreditoriaus (šiuo atveju AB banko „DnB NORD“) 1996-05-15 pareiškimą Nr. 43 nuo 1996-06-05 buvo išregistruota hipoteka nuo 1996-06-05. Teismas padarė išvadą, kad esant akivaizdžioms kliūtims vykdyti vykdomuosius dokumentus antstolė sutinkamai su CPK 651 str. 1 d. turėjo teisę atsisakyti priimti vykdymui išieškotojo AB banko „DnB NORD“ banko pateiktus vykdymui vykdomuosius dokumentus Nr. 2¹-455, išduotą 1996-02-28 ir Nr. 2⁴-200, išduotą 1997-04-15. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo antstolės Audronės Muzikevičienės veiksmus, priimant 2007-10-15 patvarkymą, pripažinti neteisėtais.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Pareiškėjas AB bankas „DnB NORD“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-04-28 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti antstolės Audronės Muzikevičienės 2007-10-15 patvarkymą atsisakyti priimti vykdymui vykdomuosius dokumentus - Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 1996-02-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2¹-455 ir 1997-04-15 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2⁴-201. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo teisėjos R.Kasimovienės 2007-10-05 pranešimą antstolei Audronei Muzikevičienei, kuriame konstatuojama, kad I. V. su banku yra atsiskaičiusi. Antstolė, atlikdama veiksmus vykdomojoje byloje, privalo vadovautis tais dokumentais, kurie yra galiojantys, tinkamos formos ir atitinka įstatymų reikalavimus. CPK nenumato tokios vykdymo tvarkos išaiškinimo formos, kaip kad Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo teisėjos R.Kasimovienės 2007-10-05 raštas. CPK 278, 289, 593 str. numato, kad teismo sprendimai ir jų vykdymo tvarka gali būti išaiškinama tik teismo posėdyje, priimant šiuo klausimu nutartį. Priimta nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Teismo nutarties, kuria būtų išaiškinta vykdymo tvarka, nėra. Teismų sprendimai dėl skolų priteisimo ir jų pagrindu išduoti vykdomieji raštai 1996-02-28 Nr. 2¹-455 ir 1997-04-15 Nr. 2⁴-201 yra galiojantys ir nenuginčyti. Vykdomuosiuose raštuose nėra žymų apie jų įvykdymą, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Tokiomis aplinkybėmis nei antstolė, nei pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo teisėjos R.Kasimovienės 2007-10-05 raštu, kuris neatitinka procesinės formos, numatytos teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimui. Skundžiamoje nutartyje iš viso nėra pasisakoma dėl banko skunde nurodytų argumentų, kad N. K. priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įkeistas užtikrinant tik prievolės pagal 1994-05-18 paskolos sutartį įvykdymą. Tuo tarpu išieškojimas iš I. V. vykdomas pagal 2 vykdomuosius raštus ir skola pagal 1996-02-28 išduotą vykdomąjį raštą neturi jokio juridinio ryšio su minėtu įkeitimu. 1996-03-14 turto perdavimo išieškotojui aktas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas, todėl nekilnojamojo turto sandoris laikomas negaliojančiu ir nesukelia šalims jokių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nenustatė fakto, kad I. V. atsiskaitė su banku. Į bylą nebuvo įtraukta viešame registre įregistruota įkeisto turto savininkė N. K., o jai nedalyvaujant konstatuoti, kad N. K. vardu įregistruotas turtas šiuo metu priklauso bankui, teismas negalėjo (CPK 266 str.). Darytina išvada, kad I. V. atsiskaitymo su banku faktas byloje nenustatytas, o dokumentas, kurį antstolė ir pirmosios instancijos teismas nurodė kaip kliūtį vykdomajam dokumentui priimti vykdyti (t.y. Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo teisėjos R.Kasimovienės 2007-10-05 pranešimas) neatitinka CPK reikalavimų, ir vadovautis šiuo pranešimu nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas AB bankas „DnB NORD“ atskiruoju skundu skundžia antstolės Audronės Muzikevičienės 2007-10-15 patvarkymą dėl atsisakymo priimti vykdomuosius dokumentus, kuriuo atsisakyta priimti vykdymui Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 1996-02-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2¹-455 ir 1997-04-15 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2⁴-201. Antstolė, priimdama minėtą patvarkymą, rėmėsi 2007-10-05 į Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo išaiškinimu (b.l. 15a), kuriuo konstatuojama, kad pagal byloje esančią medžiagą I. V. su AB banku „DnB NORD“ yra atsiskaičiusi. Kadangi tai nėra teismo sprendimas ar nutartis, kuria turėtų vadovautis šios bylos proceso dalyviai ir kuri teismui galėtų turėti prejudicinę galią (LR CPK 182 str. 1 d. 2 p. ) šioje byloje teismas turėjo padaryti išvadą iš kitų įrodymų apie tai, ar I. V. yra apmokėjusi priteistą sumą, kuriai išieškoti buvo išduoti vykdomieji raštai 1996-02-28 ir 1997-04-15, pagal kuriuos pareiškėjas įgijo teisę išsiieškoti iš I. V. atitinkamai 8182,65 Lt (b.l.8) ir 10672 Lt (b.l.12). Nei viename iš vykdomųjų raštų nėra įrašų apie tai, kad jie buvo įvykdyti, todėl antstolė, priimdama patvarkymą, turėjo nurodyti, kada ir kokiu būdu pareiškėjo pateikti vykdomieji raštai buvo įvykdyti. Teisėjos R.Kasimovienės rašte (b.l.15 a ) nurodyta, jog 2003-01-15 teismo nutartyje konstatuota, kad kreditoriui buvo perduotas nuosavybėn 20000 Lt vertės turtas ir tuo sprendimas įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo reikalavimą panaikinti antstolės patvarkymą grindė tuo, kad pagal turto perdavimo akto surašymo metu galiojusio 1964 m. CK 149 str. 2 d., 255 str., nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atsiranda tik nuo teisės įregistravimo viešame registre, o per tris mėnesius neįregistravus sandorio - sandoris negalioja, teismas turėjo padaryti išvadą, ar 1996-03-14 aktu perduotas turtas bankui tapo ir kada banko nuosavybe, ar jo neįregistravimas viešame registre nesukėlė teisinių pasekmių bankui, t.y. ar turtas neliko buvusios savininkės N. K. nuosavybe, ką patvirtina byloje esantys Nekilnojamojo turto registro išrašai (b.l. 25-26). Būtent teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolės veiksmų, privalėjo įvertinti 1996-03-14 turto perdavimo aktą bei šio akto teisinę galią. Pagal 1964 m. CK 149 str. 2 d., 255 str., šis aktas turėjo būti įregistruotas tris mėnesius viešame registre. Tuo, kad byloje buvo padaryta išvada, jog turtas yra tik banko nuosavybė, juo buvo atsiskaityta bankui už I. V. skolas, buvo išspręsta dėl N. K. teisių šio turto atžvilgiu, t.y. pripažinta, kad ji nėra šio turto savininke.
Kadangi pirmosios instancijos teismas laikė, kad I. V. prievolė bankui pasibaigė bankui perėmus 1/2 dalį gyvenamojo namo Karklėnų k., Vilniaus r., todėl teismas, vadovaudamasis CPK 443 str. 3 d., privalėjo įtraukti į bylą šio turto savininkę, registruotą viešame registre - N. K. To nepadarius, nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, kas sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p., CPK 266 str. Kadangi pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylą suinteresuotu asmeniu N. K., byla grąžintina naujam nagrinėjimui.
Pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. , kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, tai yra sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu, ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) besąlygiškai turi būti panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų, t.y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, nes neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios, priešingu atveju jis taip pat netektų teisės į apeliaciją.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.,
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.