- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-03
- Bylos Nr.
- eII-744-1123/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00674-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Advokatai
- Aivaras Alimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. įgalioto atstovo advokato Aivaro Alimo skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-7658-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 25266595336 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas pareigūnas 2025 m. balandžio 1 d. priėmė nutarimą Nr. . 10-ANR_N-7658-2025 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. G. 850 eurų baudą ir poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 20 mėnesių laikotarpiui, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį, 417 straipsnio 3 dalį bei 415 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad A. G. 2025 m. vasario 26 d. apie 16:20 val. Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, per metus padarė pakartotinius analogiškus administracinius nusižengimus, tai yra vairavo transporto priemonę PORSCHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės ją vairuoti, bei tuo metu vairavo transporto priemonę ir ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tokiu būdu atlikdamas veiksmą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, nukreipė dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo ir taip kėlė grėsmę eismo saugumui. Taip pat prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad transporto priemonė tvarkinga ir neturėdamas leidimo, išduoto nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2007-09-12 įsakymu Nr. 1V-319 patvirtintoje „Dėl leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo instrukcijoje“ naudotis kelių transporto priemone su stiklais patenkančiais į priekinį 180° vairuotojo matymo lauką, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavo neatitinkančią nustatytų techninių reikalavimų, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą, transporto priemonę, kurios priekinio kairiojo stiklo šviesos pralaidumas buvo 45,6 proc., tai yra mažiau negu numatyta Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 2BE-189 patvirtinto „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo“ 3.8 punkte, tokiu būdu keldamas grėsmę eismo saugumui. Naudojant stiklų skaidrumo matuoklį POCKET DETECTIVE 2.1, Nr. 17011157 patikros sertifikato Nr. 2034999 nustatyta šviesos laidumas 47,6 proc., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (toliau - KET) 14, 15,20, 223 punktų reikalavimus.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, A. G. įgaliotas atstovas advokatas A. Alimas (toliau – ir Pareiškėjas, pareiškėjo atstovas) teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių ir tokiu būdu buvo netinkamai individualizuota Pareiškėjui skirta administracinio poveikio priemonė, kadangi nagrinėjamu atveju, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, egzistuoja teisinis pagrindas Pareiškėjui skirti trumpesnį nei įstatymo numatytą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 10 mėn. skunde nurodyta, jog Pareiškėjas dėl padarytų administracinių nusižengimų kaltę pripažįsta ir gailisi, sutinka su paskirta bauda, tačiau nesutinka su paskirtos administracinio poveikio priemonės terminu už ANK 424 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nusižengimą, motyvuojant tuo, kad 2023 m. gruodžio 7 d. protokolu, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23223981277 (toliau - Pirmas pažeidimas), Pareiškėjui už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones 3 mėn. laikotarpiui, nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. balandžio 15 d. Praėjus beveik metams, už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 2024 m. spalio 3 d. Pareiškėjui administracinio nusižengimo byloje Nr. 24256608530 (toliau - Antras pažeidimas) paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones 6 mėn. laikotarpiui, nuo 2024 m. lapkričio 13 d. iki 2025 m. gegužės 12 d. Skunde nurodoma, jog Pareiškėjui nebuvo žinoma, kad pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui jis turėjo kreiptis į AB „Regitra“ dėl teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo, tuo metu jam ši tvarka taip pat nebuvo išaiškinta. Šio pažeidimo metu, kai Pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, iš jo nebuvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, pareigūnas jį pasižiūrėjo ir grąžino, todėl Pareiškėjas manė, kad specialiosios teisės atėmimo terminas jau yra pasibaigęs, o jam bus tik paskirta bauda, kurią vėliau jis ir pamatė „Mano VMI“ portale ir sumokėjo. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas nežinojo ir nesuprato, kad jam bus skirtas specialiosios teisės atėmimas ir taikoma atsakomybė už vairavimą neturint teisės tą daryti.
Skunde nurodyta, jog Pirmo pažeidimo metu Pareiškėjas suvokė, kad jam bus atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėn. laikotarpiui, tačiau jam nebuvo žinoma aplinkybė, kad jis turi pareigą susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemonę, Pareiškėjo manymu pasibaigus administracinio poveikio priemonės taikymo terminui, teisė vairuoti transporto priemones sugrąžinama automatiškai. Antro pažeidimo atveju, Pareiškėjas nesuprato, kad jam bus taikoma atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, kadangi jis buvo nubaustas ir dėl kitų pažeidimų, pareigūnas jam grąžino vairuotojo pažymėjimą. Tik po pažeidimo, kuris nagrinėjamas šioje administracinio nusižengimo byloje, Pareiškėjas kreipėsi teisinės pagalbos ir jam buvo suteikta informacija. Skunde nurodoma ir tai, kad nutarimas dėl Antrojo pažeidimo, Pareiškėjui buvo siunčiamas el. paštu, kuriuo jis tuo metu nesinaudojo. Aplinkybė, kad Pareiškėjas nebuvo tinkamai supažindintas su jo atžvilgiu priimtais procesiniais sprendimais taip pat patvirtina aplinkybę, jog pastarajam nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu taikomas administracinio poveikio priemones. Susidarė situaciją jog dėl Pareiškėjo žinių stokos bei netinkamo informavimo, administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones 3 mėn., kuri buvo paskirta už Pirmą pažeidimą, praktiškai galioja nuo 2024m. sausio 16 d. iki šios dienos ir bus taikoma dar 20 mėn., kadangi nusižengimų tęstinumas buvo nulemtas ne piktavališko Pareiškėjo elgesio, o formalumo jog Pareiškėjas nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones. Tokia administracinio poveikio priemonė yra neabejotinai per griežta ir neproporcinga.
Atsiliepimas
Pateiktame teismui Institucijos atsiliepime nurodyta, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 617–619 straipsniais. Atsiliepime nurodyta, jog Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2025-02-26 apie 16:20 val. Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, pakartotinai padarė analogiško pobūdžio nusižengimus – vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, tuo pačiu metu ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone, nukreipdamas dėmesį nuo vairavimo ir keldamas grėsmę eismo saugumui. Taip pat jis vairavo transporto priemonę su techniniais trūkumais – jos priekinio kairiojo stiklo šviesos laidumas buvo 45,6 proc., t. y. mažesnis nei leidžiama pagal Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 2BE-189. Tokiu būdu buvo pažeisti transporto priemonių techniniai reikalavimai, keliamas pavojus eismo saugumui.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad Pareiškėjas 2024-07-09 nutarimu Nr. 10-ANR_N-27748-2024 (įsiteisėjusiu 2024-11-13) jau buvo baustas už nusižengimus pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 3 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį. Jam buvo paskirta bauda ir specialiosios teisės vairuoti atėmimas laikotarpiui nuo 2024-11-13 iki 2025-05-12. Šis faktas patvirtina, kad 2025-02-26 darytas pažeidimas buvo pakartotinis. Atsiliepime nurodoma, jog Pareiškėjas nuo 2018 m. už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus administracine tvarka buvo baustas net 62 kartus, iš jų 3 kartus – už pažeidimus, už kuriuos sankcijoje numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nors baudos buvo sumokėtos, tačiau pažeidimai tęsėsi, o tai rodo, kad nei piniginės nuobaudos, nei trumpesnės poveikio priemonės nesudaro pakankamos prevencijos. Todėl, vadovaujantis ANK 22 straipsniu, akivaizdu, kad yra būtinybė riboti Pareiškėjo galimybę daryti naujus pažeidimus taikant griežtesnes priemones. Pasak Institucijos atstovo Pareiškėjas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų teisės vairuoti atėmimo termino trumpinimą, prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir Pareiškėjo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Skundas netenkinamas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).
Šioje byloje A. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, 417 straipsnio 3 dalį bei 415 straipsnio 2 dalį. Kadangi pareiškėjas neginčija padarytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje bei 415 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų ir paskirtos už juos nuobaudos, teismas plačiau dėl šių pažeidimų nepasisakys.
ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Šis administracinis nusižengimas kvalifikuotas nustačius, jog pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
KET 14 punkte numatyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės.
ANK 424 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, kartu su bauda, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. neginčija nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės, dėl jam inkriminuotų nusižengimų padarymo ir veikos kvalifikavimo. Teismas ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus bei pareiškėjo skunde ir Institucijos atsiliepime nurodytus argumentus, pripažįsta, kad pareiškėjas pagrįstai nubaustas už ANK 424 straipsnio 5 dalyje ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje bei 415 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus.
Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad 2023 m. gruodžio 7 d. protokolu, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23223981277 pažeidėjui už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones 3 mėn. laikotarpiui, nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. balandžio 15 d. 2024 m. spalio 23 d. nutarimu (įsiteisėjusiu 2024 m. lapkričio 13 d.) administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24256608530 pažeidėjas baustas už nusižengimus pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 3 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį, jam buvo paskirta 300 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2024 m. lapkričio 13 d. iki 2025 m. gegužės 12 d. Pareiškėjas transporto priemonę vairavo 2025 m. vasario 26 d., kai tuo metu specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. Tai patvirtina, jog pareiškėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir jam atsakomybė kyla pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, nes šį nusižengimą padarė, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui ir nėra praėję vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos.
Skundu prašoma, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sušvelninti administracinio poveikio priemonės terminą. Pareiškėjas skunde nurodo, jog jis nežinojo reikalavimų dėl teisės vairuoti susigrąžinimo tvarkos, o vėliau nesuprato, kad jam buvo skirta dar kartą poveikio priemonė, nes jis tik sumokėjo paskirtą baudą, gavęs pranešimą per mano VMI, tačiau nutarimo teigia nėra gavęs.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).
Pasisakant dėl pareiškėjo teiginių, kad jis nežinojo turėjęs atlikti kokius nors veiksmus siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones pažymėtina, kad specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Teismas pažymi, kad ANK 686 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Minėtina, kad šiuose teisės aktuose nėra reglamentuota atimtos teisės vairuoti transporto priemones ir paimtų dokumentų grąžinimo tvarka, tačiau, pažymima, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą reglamentuoja 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“ su vėlesniais jo pakeitimais (toliau – ir Aprašas). Aprašo 9 punkte nustatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą) arba praėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo (sprendimo) atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 ar 8 dalyje nustatytais atvejais), pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti ir šiuos dokumentus: galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, išduotą pagal Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašą (AB „Regitra“ padalinyje medicininės pažymos pateikti nereikia, jei Vairuotojų registre yra duomenys apie medicininę pažymą), kuri turi būti išduota vėliau, nei buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ar priimtas sprendimas atimti teisę vairuoti dėl sveikatos būklės ar elgesio (kai teisė vairuoti buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs, arba asmens sveikatos priežiūros įstaigai nustačius, kad dėl sveikatos būklės ar elgesio asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių); sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, išduotą pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-69 „Dėl Privalomųjų pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių, alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai mokymų ir atestavimo tvarkos aprašo ir Asmenų, kuriems privalomas sveikatos ir (ar) pirmosios pagalbos mokymas, profesijų ir veiklos sričių sąrašo, mokymo programų kodų ir mokymo periodiškumo patvirtinimo“ (kai teisė vairuoti buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs). Aprašo 10 punkte numatyta, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašo 14 punkte numatyta, kad teisė vairuoti pareiškėjui grąžinama, jei pasibaigė teisės vairuoti atėmimo terminas, asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus arba praėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo (sprendimo) atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo, pareiškėjas pateikė Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, pabaigė papildomą vairuotojų mokymą (Aprašo 10 punkte nustatytu atveju) ir išlaikė egzaminą (Aprašo 11 punkte nustatytu atveju). AB „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas, priėmęs sprendimą grąžinti teisę vairuoti, pasirašo prašyme. Jeigu sprendimą grąžinti teisę vairuoti priima AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas, Vairuotojų registre įrašomi duomenys apie teisės vairuoti grąžinimą ir pažymima, kad vairuotojo pažymėjimas galioja (jeigu vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas yra nepasibaigęs ir vairuotojo pažymėjime įrašomi duomenys neturi būti keičiami). Duomenys apie teisės vairuoti grąžinimą, kai teisė vairuoti buvo atimta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytais pagrindais, iš Vairuotojų registro ir Traktorininko pažymėjimų informacinės sistemos automatiniu būdu perduodami Administracinių nusižengimų registrui. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas yra siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu, bet su juridiniu faktu – AB „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę. Jokių išimčių, kada teisė vairuoti transporto priemones grąžinama nesant tokio sprendimo Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas nenumato.
Pažymėtina, kad laikytis įstatymų yra kiekvieno žmogaus konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis), o įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo argumentas nežinojus, kad pasibaigus 3 mėn. teisės vairuoti atėmimo laikotarpiui ( nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. balandžio 15 d.) privalu kreiptis į AB „Regitra“, bei tai, kad asmuo, gavęs pranešimą apie jo paties padarytą pažeidimą, sumokėjus paskirtą baudą, tačiau, net nepasidomėjus, už ką ši bauda mokama, neišsiaiškinus, ar nėra paskirta kartu ir poveikio priemonės, parodo asmens nerūpestingumą, neatsakingą elgesį ir įtakos jo veiksmų teisiniam įvertinimui bei kvalifikavimui neturi ir jo teisinės padėties nelengvina. Vadovaujantis KET 5 punkte nurodytomis nuostatomis, eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Minėto įstatymo 6 punkte nurodyta, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Tai reiškia, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino. Tai, jog pareiškėjas nežinojo, jog yra numatyta speciali šios teisės susigrąžinimo tvarka, kaip jau buvo minėta, įtakos jo veiksmų teisiniam įvertinimui ir kvalifikavimui neturi, nes toks asmens neveikimas ir nesidomėjimas negali būti vertinamas kaip administracinę atsakomybę šalinanti ar atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilygintas asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22/2014, Nr. 2AT-28/2014, Nr. 2AT-8- 976/2015). Kadangi administracinio nusižengimo metu teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra AB „Regitra“ darbuotojo sprendimu nebuvo grąžinta, Institucija pagrįstai nubaudė jį pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį.
Skunde nurodoma ir tai, kad Pareiškėjas turi pakankamai ilgą vairavimo stažą, nors Pareiškėjas praeityje baustas administracine tvarka, pažeidimai nėra šiurkštūs, jis nėra sukėlęs eismo įvykio, nėra Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, priešingai, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytų veiksmų jokia žala nekilo, nebuvo sutrikdytas eismas. Pažeidimą, t. y. transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti jam yra atimta, Pareiškėjas padarė veikdamas neatsargiai (neatsargia kaltės forma), kas pasak pareiškėjo, atskleidžia mažesnį aktualaus administracinio nusižengimo ir jį padariusio Pareiškėjo asmenybės pavojingumą. Teismo nuomone, kaltės forma, kuria asmuo veikė, niekaip nėra susijusi su padaryto administracinio nusižengimo mažesniu pavojingumu. Ši aplinkybė, galėtų būti vertinama nebent analizuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pavojingumą. Tačiau byloje esantys duomenys (nurodyti 49 puslapiuose) bei Institucijos atsiliepime nurodyti argumentai apie tai, kad Pareiškėjas nuo 2018 m. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka buvo baustas net 62 kartus, iš jų 3 kartus – už pažeidimus, už kuriuos sankcijoje numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, net ir esant neatsargiai kaltės formai, nesudaro pagrindo spręsti apie mažesnį paties pažeidėjo pavojingumą. Sprendžiant dėl nagrinėjamo nusižengimo pavojingumo, pažymėtina, jog ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, kilę padariniai nėra šio nusižengimo būtinieji padariniai, todėl vien tai, kad vairuodamas transporto priemonę, neturint tam teisės, A. G. nesukėlė eismo įvykių, dėl kurių kilo žala, nesudaro pagrindo pripažinti mažesnio nagrinėjamos veikos pavojingumo bei skirti A. G. švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta straipsnio, pagal kurį asmuo atsako, sankciją. Nagrinėjamos bylos kontekste toks A. G. sistemingų teisei priešingų veiksmų įvertinimas atitinka ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatytos normos esmę – užtikrinti eismo ir jo dalyvių saugumą, atgrasyti ir nubausti asmenis, kurie pakartotinai vairuoja transporto priemonę neturėdami teisės ją vairuoti, nepriklausomai nuo teisės vairuoti neturėjimo pagrindo (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-628/2024).
Kaip jau minėtina, iki šioje byloje jam inkriminuotų administracinių nusižengimų įvykdymo pažeidėjas buvo eilę kartų baustas administracine tvarka ir daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad, administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, jog nepaisant to, kad vairavo transporto priemones, neturėdamas tokios teisės, A. G. tuo pačiu nesilaikė ir kitų KET taisyklių – rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, vairavo transporto priemonę su techniniais trūkumais – jos priekinio kairiojo stiklo šviesos laidumas buvo 45,6 proc. Aptarti duomenys leidžia daryti kategorišką išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra linkęs nepaisyti teisės aktais įtvirtintų, ypatingai su eismo dalyvių elgesiu susijusių, privalomų elgesio taisyklių, jis vertintinas kaip sistemingas ir piktybiškas KET pažeidėjas. Kadangi akivaizdu, jog pažeidėjas, nepaisant jam skiriamų nemažų piniginių baudų, nepasimoko iš savo klaidų ir toliau sistemingai ir piktybiškai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir itin šiukščius, teismas negali pritarti skunde nurodytiems argumentams, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ir apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus) gali būti pasiekti A. G. paskiriant už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą trumpesnį nei įstatymo numatytą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą - 10 mėn.
Aptariamų administracinių nusižengimų darymas rodo pareiškėjo nusistatymą ignoruoti Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pareiškėjo padaryti pakartotiniai administraciniai nusižengimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, pažeidimų skaičius ir jų pobūdis rodo A. G. neatsakingą požiūrį į KET laikymąsi, o anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, kaip minėta, savo tikslų nepasiekė. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apibūdinančioms tiek padarytus nusižengimus, tiek pareiškėjo asmenybę, vertinti, kad administracinė nuobauda individualizuota netinkamai, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, nėra pagrindo. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės, nes A. G. sistemingai daro administracinius nusižengimus, anksčiau paskirtos švelnesnės administracinės nuobaudos bei poveikio priemonės nepasiekė tikslo ir nesustabdė A. G. nuo naujų nusižengimų padarymo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7658-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 25266595336 palikti nepakeistą ir A. G. įgalioto atstovo advokato Aivaro Alimo skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.