Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atstovui A. A.,

nedalyvaujant šalims, tretiesiems asmenims ir jų atstovams: G. M., N. P., A. S., J. O., T. O., Utenos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (apie teismo posėdį pranešta),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. M. ir N. P. patikslintą ieškinį atsakovui R. S. dėl atlygintino neterminuoto servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. S., J. O., T. O., O. Ž., D. S., J. Š., Utenos rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, institucija, teikianti išvadą byloje - AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių žemėlapių ir kitos medžiagos matyti, kad ieškovų žemės sklypai turi bendrą ribą ir abu ribojasi su valstybinės reikšmės krašto keliu (duomenys neskelbtini). Ieškovės G. M. žemės sklypas taip pat ribojasi su D. S. ir J. Š. žemės sklypu bei upeliu. Ieškovo N. P. žemės sklypas taip pat ribojasi su upeliu, ir žemės sklypais, kurie priklauso J. O., T. O., A. S. ir R. S.. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui R. S. bei ribojasi su valstybinės reikšmės krašto keliu (duomenys neskelbtini).

Teikdami ieškinį teismui ieškovai siekia į savo žemės sklypus įgyti privažiavimą servitutiniu keliu, kuris būtų nustatytas per atsakovui priklausantį žemės sklypą bei siekia komunikacijų servituto - teisės tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas, nustatymo. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Teismo sprendime jau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad šalims nepavyko susitarti dėl servituto nustatymo, todėl konstatuotina esant vienai iš būtinųjų sąlygų servituto nustatymui – šalių nesutarimą. Dėl kitos būtinosios sąlygos (nenustačius servituto, neįmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį) buvimo (nebuvimo) tarp šalių kilo ginčas. Atsakovas teigia, kad servitutas išvis nėra būtinas, kadangi ieškovai važiuoja D. S. ir J. Š. priklausančio žemės sklypo pakraščiu, po to galimai kerta O. Ž. žemės sklypo kampą ir per nuovažą Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į valstybinės reikšmės krašto kelią. Atsakovas šiems teiginiams pagrįsti į bylą pateikė fotonuotraukas ir vaizdo įrašą. Fotonuotraukose yra užfiksuotos transporto priemonių vėžės einančios pievos pakraščiu lygiagrečiai valstybinės reikšmės krašto keliui (duomenys neskelbtini) bei vieta, kur yra nuovaža Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše yra užfiksuotas automobilis, kuris važiuoja pievos pakraščiu ir išsisuka į valstybinės reikšmės krašto kelią per nuovažą Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nuovaža Nr. (duomenys neskelbtini) yra ties D. S. ir J. Š. priklausančio žemės sklypo riba su O. Ž. priklausančiu sklypu. Tretysis asmuo O. Ž. savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad niekam nedavė leidimo važinėti jai priklausančiame žemės sklype. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys D. S. ir J. Š. nurodė, kad niekam niekada nedavė leidimo važinėti jų žemės sklypu ir tokio leidimo neduos. D. S. patikslino, kad nuovaža nuo kelio yra į jos ir J. Š. žemės sklypą, o ne į O. Ž. žemės sklypą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas neigė, kad ieškovai atsakovo nurodomu būdu patenka į savo žemės sklypus.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad kitų dviejų privačių žemės sklypų savininkai prieštarauja, jog ieškovai naudotųsi jų žemės sklypais pravažiavimui į savo žemės sklypus. Teismo sprendime jau aptarti duomenys patvirtina, kad nėra galimybės įrengti tiesioginių nuovažų į ieškovų žemės sklypus nuo pagrindinio kelio. Čia būtina pažymėti, kad byloje yra ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsakymas į atsakovo atstovo 2022-02-10 ir 2022-05-02 prašymus, kuriame nurodoma, kad nėra galimybės įsirengti nuovažos nesilaikant teisės aktų, tačiau už tai sumokant atitinkamo dydžio mokestį. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nenustačius servituto, ieškovai neturi galimybės tinkamai pagal paskirtį naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, t. y., egzistuoja antra būtinoji sąlyga servituto nustatymui.

Kaip jau buvo minėta, atsakovas atsikerta į ieškinį teigdamas, kad servitutas išvis nėra būtinas. Atsakovas nesiūlė kitų servituto parinkimo vietų ir neteikė dėl to įrodymų (planų, matavimų, preliminarių skaičiavimų ir pan.), kuriuos teismas galėtų vertinti, spręsdamas dėl servituto vietos. Atsakovas aiškino, kad ieškovo prašomas nustatyti servituto plotis (6 metrai) yra per didelis, kadangi neatitinka CK. 4.119 straipsnio reikalavimų bei aiškino, kad jo žemės sklypas jau yra apsunkintas kitais servitutais, todėl naujo servituto nustatymas neproporcingai suvaržys jo teises. Ieškovai atsikirsdami į tokius atsakovo argumentus teigė, kad kelio servitutui turi būti taikomi gatvių įrengimui nustatyti reikalavimai, kurie leidžia įrengti tokio pločio (6 metrai) kelią. Vertindamas šiuos šalių argumentus teismas remiasi aktualia kasacinio teismo praktika. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-403/2023 kasacinis teismas išaiškino, kad žemės sklypo vieta (servituto kelias) gali turėti kelio elementų Kelių įstatymo prasme, bet gali jų ir neturėti. Svarbu, kad tokia žemės sklypo vieta kiek įmanoma labiau atitiktų kelio (tako) reikalavimus. Tokia kasacinio teismo praktika rodo, kad ieškovai tik iš dalies teisūs teigdami, kad kelio servitutui turi būti privalomai taikomi gatvių įrengimui nustatyti reikalavimai. Kitoje civilinėje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021). Taigi, nagrinėju atveju teismas turi įvertinti ar ieškovams iš tikrųjų yra reikalingas didesnis, nei CK. 4.119 straipsnyje nustatytas servituto plotis (4 metrai). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai kreipdamasi į teismą su 2021-12-14 ieškiniu prašė nustatyti 427 kv. m. ploto servitutą ir tik bylos nagrinėjimo metu gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2022-08-22 išvadą, kad sklandaus eismo organizavimo tikslais servitutas turėtų būti didesnis, ieškovai 2023-01-16 pateikė patikslintą ieškinį su didesnio ploto servitutu (656 kv. m.). Šios aplinkybės rodo, kad ieškovai nesiekia apsunkinti tarnaujančio daikto didesne apimtimi. Byloje esanti Lietuvos automobilių kelių direkcijos išvada patvirtina poreikį nustatyti didesnio pločio servitutą, todėl teismas sprendžia, jog ieškovų prašomas nustatyti servituto plotis (6 metrai) yra objektyviai būtinas.

Teismui patenkinus pagrindinį reikalavimą – nustačius servitutą tarnaujančiajame daikte yra sprendžiama dėl išvestinio reikalavimo (jo dalies) tenkinimo – kompensacijos, kurios dydį turi pareigą nustatyti teismas, priteisimo tarnaujančiojo daikto savininkui (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022). Pagal kasacinio teismo praktiką kompensacija nustatoma pagal tai, kokiam daiktui (visam ar jo daliai) nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kitas svarbias aplinkybes (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019). Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką taip pat gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020).

Ieškovai siūlomos kompensacijos dydį už servitutus (532,70 Eur) apskaičiavo pagal LR Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintą metodiką „Dėl maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“, remdamiesi VĮ „Registrų centras“ duomenimis, pagal kuriuos atsakovo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 27000 Eur. Atsakovas nesutinka su siūlomos kompensacijos dydžiu. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad reikia vertinti tikrąją sklypo rinkos vertę, kuri šiuo metu yra apie 1000 Eur už arą, kadangi VĮ „Registrų centras“ duomenys dėl vidutinės rinkos vertės yra nustatyti masinio vertinimo būdu. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad teisinga kompensacija už prašoma nustatyti servitutą būtų 10000 Eur. Pagal kasacinio teismo praktiką, servituto nustatymo bylose taikomas bendrasis rungimosi civiliniame procese principas, kuris lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023). Nagrinėjamu atveju atsakovas aplinkybės dėl žemės sklypo rinkos vertės (be savo atstovo paaiškinimų) kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo. Teismui taip pat nebuvo teikiami su tuo susiję prašymai (pavyzdžiui, prašymas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti ir kt.).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad R. S. žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) plotas yra 0,3325 ha (3325 kv. m.). Žemės sklypo naudojimo būdas yra „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, o pats sklypas yra adresu (duomenys neskelbtini), t. y., (duomenys neskelbtini) miesto ribose. Iš pirmo žvilgsnio toks žemės sklypas, įvertinus jo naudojimo būdą, atrodo patrauklus nekilnojamojo turto objektas. Įvertinus, kad ieškovai siekia 656 kv. m. dydžio servituto nustatymo, kas yra 19,72 procento viso atsakovo žemės sklypo ploto, teigtina, jog kitu atveju atsakovas išties galėtų pretenduoti į didesnę kompensaciją, nei, kad siūlo ieškovai. Visgi, nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog atsakovo lūkesčiai dėl norimo gauti kompensacijos dydžio (10000 Eur) yra akivaizdžiai nepagrįsti, o ieškovų siūlomas kompensacijos dydis laikytinas pakankamu atsakovo nepatogumams, susijusiems su servitutų nustatymu, kompensuoti. Tokią išvadą teismas daro atžvelgęs į toliau dėstomas aplinkybes ir įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju bylai išspręsti yra aktualios LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos. Minėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad krašto kelių apsaugos zona yra žemės juosta po 50 metrų į abi puses nuo kelio briaunų, o 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas kelių apsaugos zonose draudžia statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu. Kadangi atsakovo žemės sklypas patenka ir į elektros apsaugos zoną, yra aktualios minėto įstatymo 25 straipsnio nuostatos, kurios be kitų draudimų draudžia joje statyti ir gyvenamosios paskirties pastatus. Pažymėtina, kad eilę ribojimų numato ir minėto įstatymo 31 straipsnis, kadangi atsakovo žemės sklypas patenka ir į skirstomųjų dujotiekių apsaugos zoną. Ieškovai procesiniuose dokumentuose nurodo, kad atsakovo visas žemės sklypas patenka į kelio apsaugos zoną, todėl gyvenamosios paskirties pastatų statyba atsakovo žemės sklype iš esmės yra negalima. Teismas, siekdamas patikrinti tokius ieškovų teiginius, pasinaudojo portale www.geoportal.lt patalpintu matavimų įrankiu, o būtent: paėmęs UAB „Vilniaus geodezijos linija“ 2023-10-03 Žemės sklypo apsaugos zonų su servitutais persidengimo planą suvedė taškų koordinates. Buvo paimta taško Nr. 2 koordinatė (taip toliausias taškas) ir pamatuotas atstumas iki taško Nr. 16 (arčiausias sklypo taškas prie kelio briaunos). Atstumas tarp šių taškų yra 51 metras. Taigi, ieškovai yra iš esmės yra teisūs teigdami, kad atsakovo žemės sklype gyvenamosios paskirties pastatų statybos nėra galimos, t. y., atsakovo žemės sklypas negali būti naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytą būdą. Iš to darytina išvada, kad atsakovo žemės sklypas nėra vertingas nekilnojamasis turtas. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas svarsto galimybę savo žemės sklype statyti statinius, susijusius su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, tačiau tuo pačiu pripažino, jog realių veiksmų atsakovas nėra atlikęs (netvarko su tuo susijusiu dokumentų, neturi išsiėmęs atitinkamų leidimų ir pan.). Vien tokie paaiškinimai, teismo vertinimu, nėra pagrindas daryti išvadai, jog dėl servituto nustatymo atsakovas patirs veiklos ar kitokio pobūdžio suvaržymus.

Taip pat, teismas laiko, jog sprendžiant dėl kompensacijos dydžio būtina aptarti ir sekančias aplinkybes. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovo sklypas buvo suformuotas padalijus žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad sklypas (kuriame yra prašoma nustatyti servitutą) buvo suformuotas, kai atsakovas su savo sutuoktine A. S. pasidalijo bendrąją nuosavybę. Nagrinėjant byloje esančius žemėlapius matyti, kad nuo valstybinės reikšmės krašto kelio pusės pirmasis žemės sklypas yra R. S. (kuriam ieškovai siekia nustatyti servitutą), po to eina žemės sklypas priklausantis R. S. sutuoktinei A. S., po to, žemės sklypas priklausantis T. O. ir J. O., ir paskutinis žemės sklypas vėl priklauso A. S.. Teismo sprendime jau aprašyti matavimai tarp taškų Nr. 2 ir Nr. 16 koordinačių bei gautas 51 metro atstumas, patvirtina, kad A. S. žemės sklypas jau nėra kelio apsaugos zonoje, todėl jam nėra taikomi gyvenamosios paskirties pastatų statybų ribojimai. Teismo vertinimu, yra mažai tikėtina, jog susiklosčiusi faktinė situacija yra atsitiktinė, kadangi žemės sklypų pertvarkymo (padalijimo) projektus rengia profesionalūs matininkai. Taigi, yra daug labiau tikėtina, kad R. S. žemės sklypas, kaip atskiras turto vienetas, buvo suformuotas specialiai „prisiimti“ visus suvaržymus, kad gretimas žemės sklypas (A. S.) būtų be statybos apribojimų.

Esant aptartų aplinkybių visumai, ieškovų patikslintas ieškinys yra tenkintinas visiškai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovai teikdami ieškinį teismui ir vėliau jį tikslindami iš viso sumokėjo bendrą 344 Eur dydžio žyminio mokesčio sumą (85 Eur + 41 Eur + 218 Eur). Teismo vertinimu, už paskutinį ieškinio patikslinimą turėjo būti mokamas, ne 218 Eur, o 109 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktai), todėl ieškovams yra grąžintina žyminio mokesčio permoka – 109 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 87 straipsnio 5 dalis). Atitinkamai iš atsakovo ieškovams yra priteistina 235 Eur žyminio mokesčio suma.

Ieškovus teisme atstovavo advokatas M.Bakanas, kurio bendra teisinės pagalbos išlaidų suma yra 3000 Eur. Ši suma susidarė sekančiai: advokatas M.Bakanas parengė ieškinį ir jį tikslino 3 kartus, taip pat, surašė dubliką, rengė atskirus prašymus (užklausimus) bei dalyvavo 6 teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant pirmąjį kartą ir 3 teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant nuo pradžių. Čia būtina pažymėti, kad tai atvejais, kai advokatas M.Bakanas dalyvaudavo teismo posėdžiuose gyvai, jis į Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus atvykdavo iš Šiaulių, kur yra jo kontoros buveinė. Imant domėn, ginčo sudėtingumą, ir tai, kad byla buvo nagrinėjama nuo pradžių dėl objektyvios priežasties (pasikeitus teismo sudėčiai), ieškovų patirtos teisinės pagalbos yra pagrįstos bei atitinka LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-04-26 nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl jų atlyginimas ieškovams priteistinas iš atsakovo.

CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, tarp kurių ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė G. M. pagal išrašytas sąskaitas apmokėjo UAB „Vilniaus geodezijos linija“ už servitutų planų parengimą ir jų tikslinimą bei papildomų planų parengimą: žemės sklypo apsaugos zonų su servitutais persidengimo planą ir žemės sklypo servitutų persidengimo planą. Viso ieškovė G. M. apmokėjo bendrą 963 Eur sumą, nors pagal byloje esančias PVM sąskaitas – faktūras (6 sąskaitos) bendra mokėtina suma yra 961,50 Eur. Ieškovai minėtas išlaidas laiko bylinėjimosi išlaidomis, tačiau teismas nėra linkęs pilnai su tuo sutikti. Servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus bei yra nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį. Taigi, ieškovai net ir ne ginčo tvarka siekdami servituto nustatymo notarine tvarka, turėjo užsakyti servituto plano parengimą bei teismo įsitikinimu - prisiimti su tuo susijusias išlaidas (nebūtų teisinga, jei tokias išlaidas turėtų apmokėti tarnaujančio daikto savininkas). Bylos duomenimis ieškovų atstovas dėl sutartinio servituto nustatymo į atsakovą kreipėsi 2021-09-17 su pakartotiniu prašymu kartu pateikdamas 2021 metų rugsėjo mėnesį parengtą servituto planą. Į bylą yra pateikta 2021-04-22 PVM sąskaita – faktūra 150 Eur sumai (suteikta paslauga „kelio servituto planas“) ir 2021-09-10 PVM sąskaita – faktūra 30 Eur sumai (suteikta paslauga „kelio servituto plano papildymas“). Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas 180 Eur sumos nelaiko pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis ir šios sumos iš atsakovo ieškovams nepriteisia. Ieškovams priteistina suma yra 781,50 Eur (961,50 – 180), kadangi bylos nagrinėjimo metu vykstant ginčui UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengtais planais ieškovai įrodinėjo savo ieškinio pagrįstumą.

Pažymėtina, kad teismas ieškovams iš atsakovo priteistinas sumas (bei grąžinamą žyminį mokestį) padalina po lygiai, kadangi į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog vykstant bylai ieškovai patirtas bylinėjimosi išlaidas dalijosi po lygiai, t. y., iš pradžių ieškovė G. M. apmokėdavo reikiamą sumą, o po to, ieškovas N. P. pusė sumos jai pervesdavo atgal bankiniu mokėjimu.

Bylą nagrinėjant pirmą kartą teismo 2023-02-21 nutartimi į bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukta V. K. ir O. Ž. t. y., žemės sklypų savininkai, per kurių sklypus atsakovo teigimu ieškovai ir patenka į jiems priklausančius žemės sklypus. Paaiškėjus, kad V. K. yra mirusi teismo 2023-03-24 nutartimi byla buvo sustabdyta iki paaiškės mirusiosios teisių ir pareigų perėmėjai. Teismo 2023-06-06 nutartimi byla buvo atnaujinta į bylą įtraukiant V. K. teisių ir pareigų perėmėjus - trečiuosius asmenis D. S. ir J. Š.. Šie tretieji asmenys naudojosi advokatės J. Umbrasienės teisine pagalba, kurios išlaidos yra 960 Eur (bylos duomenimis išlaidas apmokėjo J. Š.). Advokatė J. Umbrasienė parengė atsiliepimą į ieškinį ir dalyvavo 3 teismo posėdžiuose. Įvertinus ginčo sudėtingumą ir tai, kad advokatė įstojo į bylą, kai byla buvo nagrinėjama nuo pradžių ir dėl to turėjo atskirai gilintis į gana didelės apimties bylos medžiagą, tokios teisinės pagalbos išlaidos teismo vertinimu yra laikytinos pagrįstomis. Tenkinus ieškinį 960 Eur suma yra priteistina J. Š. naudai iš atsakovo.

O. Ž. VGTPT Šiaulių skyriaus 2023-03-16 sprendimu yra teikiama antrinė teisinė pagalbą 50 procentų atleidžiant O. Ž. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. O. Ž. yra paskirtas atstovas advokatas V.Bivainis. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos suma yra 295,42 Eur. Kadangi O. Ž. yra teikiama tik 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, tenkinus ieškinį pusė šios sumos (147,71 Eur) yra priteistina iš atsakovo (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybė patyrė 86,32 Eur išlaidų, kurios tenkinus ieškinį visiškai yra priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti atlygintiną neterminuotą 656 kv.m. ploto kelio servitutą - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas per atsakovui priklausantį žemės sklypą (adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) k.v.), kaip tarnaujančiam daiktui, žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) k.v.) ir žemės sklypui (adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) k.v.), kaip viešpataujantiems daiktams pagal pridedamą UAB „Vilniaus geodezijos linija“ 2023-10-03 Žemės sklypo servituto nustatymo planą, kuriame servitutas pažymėtas indeksu S1.

Nustatyti, kad ieškovė G. M. sumoka atsakovui R. S. 266,35 Eur vienkartinę išmoką/kompensaciją, kaip dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimą.

Nustatyti, kad ieškovas N. P. sumoka atsakovui R. S. 266,35 Eur vienkartinę išmoką/kompensaciją, kaip dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimą.

Iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 117,50 Eur žyminio mokesčio, 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 390,75 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui N. P., gim. (duomenys neskelbtini), 117,50 Eur žyminio mokesčio, 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 390,75 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti trečiajam asmeniui J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 960 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti Lietuvos valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB „SEB“ bankas, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB „Šiaulių bankas“, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB „Medicinos bankas“, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025) 147,71 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas – 5630) ir 86,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas – 5662).

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti ieškovei G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 54,50 Eur (penkiasdešimt keturių eurų ir 50 ct) žyminį mokestį.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti ieškovui N. P., gim. (duomenys neskelbtini), 54,50 Eur (penkiasdešimt keturių eurų ir 50 ct) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.