- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-28
- Bylos Nr.
- e2A-655-252/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00263-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio grindys“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio 2021-08-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1204-1137/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio grindys“ ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pajūrio grindys“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2 858,20 Eur nuostolių, 6 procentų palūkanų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas ir grąžinti žyminio mokesčio permoką.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir S. S. (toliau – ir Užsakovė) buvo sudaryta sutartis dėl grindų dangos įrengimo jos bute. Šiam darbui, pagal žodinę rangos sutartį, buvo pasitelkti atsakovai, kuriuos su ieškove siejo nuolatiniai statybų rangos teisiniai santykiai.
3. Atsakovai įrengė ginčo bute vinilinę grindų dangą. Ieškovė darbus priėmė ir atsiskaitė. Po mėnesio nuo darbų atlikimo, Užsakovė kreipėsi į ieškovę nurodydama atliktų darbų trūkumus – grindys girgždėjo, buvo blogai pritvirtintos, išsipūtė grindų dangos siūlės.
4. Nors atsakovai žadėjo nustatytus defektus ištaisyti, tačiau to nepadarė, galiausiai ėmė slapstytis. Todėl defektų šalinimo darbus iki (duomenys neskelbtini) atliko UAB „Ordas” už 2 858,20 Eur sumą.
5. Nurodė, kad dėl atsakovų netinkamai atliktų rangos darbų, ieškovė patyrė nuostolių, todėl atsakovai turi juos atlyginti. Pastarieji tai atlikti geranoriškai nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021-08-27 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė solidariai iš atsakovų 2 858,20 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – ieškovei. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų 1 754,50 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 64 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno po 909,25 Eur ieškovei. Grąžino ieškovei 4 Eur permokėto žyminio mokesčio.
7. Teismas atsakovų argumentus, kad jie darbų nebaigė dėl ieškovės kaltės, kadangi su jais nebuvo atsiskaityta, atmetė kaip neįrodytus, pasisakęs, kad ieškovės sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovams mokėjimai buvo atliekami iki 2019-12-06. Ir nors ieškovė tiksliai ir neįvardino už kokias konkrečias atsakovų suteiktas paslaugas yra mokama, tačiau patys atsakovai nepateikė jokių duomenų, kad jie kada nors būtų kreipęsi į ieškovę dėl įsiskolinimo už atliktus darbus.
8. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovė neįrodė, jog jų atlikti darbai buvo nekokybiški.
9. Pažymėjo, kad ieškovė 2020-09-25 siuntė pretenzijas atsakovams, kuriose nurodė, kad po jų darbų atlikimo klientės bute, ji pareiškė pretenzijas dėl šių darbų. Be to, ieškovė pateikė įrodymus dėl atsiskaitymo su atsakovais. Todėl teismas pasisakė, kad atsakovų keliamos hipotezės dėl to, kad tai ne jie atliko darbus, dėl kurių trūkumų šalinimo S. S. ieškovui reiškė pretenzijas, nėra paremtos visiškai jokiais byloje esančiais įrodymais ar šalių pasisakymais teismo posėdžių metu. Teismas darė išvadą, kad atsakovai atliko darbus, dėl kurių trūkumų šalinimo S. S. ieškovei reiškė pretenzijas.
10. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovų argumentus dėl atliktų darbų apimties (tik viename kambaryje, kurio plotas 21,16 m²), pažymėdamas, 2020-10-27 ginčo buto savininkės prašymas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir defektus taisiusios (duomenys neskelbtini) paaiškinimai leidžia spręsti, kad perdaryti grindis reikėjo visame bute.
11. Kadangi ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo kildino iš jos ir atsakovų sudarytos žodinės rangos (subrangos) sutarties, teismas sprendė, kad ši aplinkybė suponuoja ginčo santykių kvalifikavimą pagal CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus nuostatas, be kita ko, reglamentuojančias užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo sutartines teises ir pareigas bei užsakovo teisių gynimo būdus netinkamo rangos darbų atlikimo atveju.
12. Teismas nustatęs, kad po atsakovų darbų Užsakovės bute atlikimo netrukus paaiškėjo akivaizdūs atliktų darbų trūkumai, patys darbai nebuvo užbaigti ir su defektais, vertino, kad, vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
13. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti ieškovės byloje pateiktais dokumentais patvirtinančiais atsakovų atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas (2 858,20 Eur), t. y. atliktų darbų aktais, sąskaitomis už suteiktas paslaugas ir pirktas prekes bei pinigų priėmimo kvitais. Šių aplinkybių nepaneigė ir atsakovai. O kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovai buvo pasidalinę rangos sutarties vykdymą atskiromis dalimis ir bendrai, veikdami kaip vienas rangovas atliko statybos darbus, nėra galimybės atskirti už kurią darbų ir defektų dalį yra atsakingas konkretus atsakovas, teismas jiems taikė solidariąją atsakomybę prieš ieškovę.
14. Teismas reikalavimą dėl procesinių palūkanų vertino kaip pagrįstą ir atsižvelgęs į tai, kad atsakovai yra verslininkai priteisė ieškovei 6 procentų dydžio procesines palūkanas.
15. Teismas ieškovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidas sumažino 100 Eur, pasisakęs, kad ši suma sumokėta už ieškinio patikslinimą, nepriteistina iš atsakovų, nes šis veiksmas buvo atliktas išimtinai dėl ieškovės suklydimo. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo yra pagrįstas, o dėl likusią ieškovės sumokėtą žyminio mokesčio dalį lygiomis dalimis, kaip ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, priteisė iš atsakovų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-08-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1204-1137/2021 ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš ieškovės visas turėtas teismo ir atstovavimo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pabrėžia, kad ieškovė privalėjo įrodyti, kad būtent dėl atsakovų veiksmų kilo žala, o taip pat priežastinį ryšį ir žalos dydį.
18. Liudytojas M. R., (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje patvirtino atsakovų teiginius, kad darbai buvo nebaigti, nebuvo iki galo sutvirtintos grindys ir neuždėti grindų apvadai. Be to, liudytojas, kaip vieną iš grindų girgždėjimo priežasčių, nurodė ir drėgną medieną, kurios atsakovai patys nepirko, o jiems ją pateikė ieškovė. Sugretinus šio liudytojo parodymus ir UAB „Ordas” Atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus duomenis, yra akivaizdus faktų neatitikimas.
19. Atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: esamos dangos demontavimas, utilizavimas 50 m², naujų lagių, OSB plokštės montavimas - 50 m², vinilinės dangos klijavimas viena spalva 50 m², t. y. nurodyti darbai atlikti visame bute, tuo tarpu pats liudytojas nurodė kad jie tvarkė tik vieną kambarį - svetainę (21,16 m²). Nesutinka su teismo vertinimu priteisti nuostolius už tvarkymo darbus už visą butą, kai jis nebuvo tvarkytas. Juolab, kad liudytojas į klausimą ar buvo būtina visiškai nuardyti jau sudėtas grindis, liudytojas atsakė, kad S. labai prašė ir jie nuardė.
20. Atkreipia dėmesį, kad S. S. savo (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške patvirtino, kad buto plotas 48,77 m², t.y. vienas kambarys 15,82 m² sumontuotas gerai, o kambarys 21,16 m², virtuvė 6,52 m² ir koridorius 5,27 m² - blogai. Liudytoja pabrėžė, kad 21,16 m² kambarys sutvarkytas, o virtuvė ir koridorius sutvarkyti blogai.
Žemesnės instancijos teismas
21. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8266-793/2021 pagal S. S. ieškinį i UAB „Pajūrio grindys“ dėl sutarties vykdymo. Atsižvelgiant, jog S. S. pareiškė pretenzijas UAB „Pajūrio grindys“ iškart po grindų dėjimo, bei į nevienkartinius S. S. skundus į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, jau kai darbus buvo atlikusi UAB „Ordas“, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog UAB „Pajūrio grindys“ patyrė 2 858,20 Eur žalą dėl atsakovų, kaip subrangovų, netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo. Nes pasitelktas kitas subrangovas - UAB „Ordas“ - atliktų darbų trūkumų nepašalino, dėl ko iki šiol ir Klaipėdos apylinkės teisme vyksta teisminis ginčas.
Atsiliepimas
22. Atsakovai visada teigė, jog už šį ginčo objektą ieškovas visiškai neatsiskaitė su jais, todėl, nebaigę darbų, iš šio objekto išvyko. Tik surašius Darbų perdavimo - priėmimo aktą galima konstatuoti, kad darbai yra užbaigti ir tik tada galimas trūkumų fiksavimas. Nagrinėjamu atveju pasielgta priešingai, ieškovė įrodinėja nebaigtų darbų trūkumus.
23. Mano, kad teismas be pagrindo atmetė atsakovų prašymus įpareigoti ieškovę pateikti duomenis, kokiu pagrindu buvo pervedami pinigai atsakovams. Tokiu būdu buvo atimta galimybė atsikirsti, jog atsakovai tam tikrus darbus pagal ieškovės užsakymą atlikinėjo darbus kituose objektuose, už juos buvo daromi pavedimai, tačiau ne už šį ginčo butą.
24. Pažymi, jog ieškovė neteikė duomenų dėl sunaudotų medžiagų kiekių (medžiagų išeigos) įrengiant grindų dangą, rėmėsi tik atliktų darbų aktais bei pirkimo PVM sąskaitomis faktūromis, kuriuose nurodytas bendras pirktų medžiagų kiekis. Todėl teismas negalėjo patikrinti, ar tikrai visi įsigytų medžiagų kiekiai buvo sunaudoti bute įrengiant grindų dangą.
25. Atkreipia dėmesį, kad su pirminiu ieškiniu į bylą buvo pateikta (duomenys neskelbtini)8 PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią iš UAB „Bocas ir Ko“ buvo pirktos plokštes (duomenys neskelbtini) mm, 2500x625, 72 vnt. Ieškovė teigė, jog šios plokštės buvo sunaudotos ginčo bute. Tačiau atsakovams pateikus paskaičiavimus, jog tokiu kiekiu plokščių galima padengti 112,50 m² plotą, ieškovė iškart patikslino ieškinį.
26. Be to, apeliantų nuomone, esant pradėtam teisminiam ginčui dėl ieškovės sudarytos sutarties su ginčo buto savininke teismas privalėjo stabdyti šią bylą, arba bent jau įtraukti S. S. trečiuoju asmeniu, nes ši byla turi tiesioginį ryšį su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8266-793/2021, kurioje keliami klausimai dėl statybos darbų atlikimo, bei sprendimas šioje civilinėje byloje turės prejudicinę reikšmę pagal S.S. ieškinį nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2- 8266-793/2021.
Atsiliepimas
27. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeista ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
28. Nesutinka su atsakovų pozicija, kad liudytojas (duomenys neskelbtini), patvirtino atsakovų teiginius, kad darbai buvo nebaigti, nebuvo iki galo sutvirtintos grindys ir neuždėti grindų apvadai.
Šalies argumentai
29. M. R. aiškiai nurodė, kad reikėjo perdaryti grindis visame bute (tiek svetainėje, tiek virtuvėje ir koridoriuje) dėl ankstesnių darbų trūkumų (buvo per retai sudėtas karkasas, netinkamai užfiksuota danga). Papildomai nurodė, kad ir jam pačiam šalinant ankstesnių darbų trūkumus nepavyko tinkamai darbo atlikti iš pirmo karto. Dėl to jam teko grįžti dar kartą ir sutvarkyti svetainės grindis. Todėl apeliantų argumentai, kad UAB „Ordas” darbų defektus šalino tik viename ginčo buto kambaryje yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis bylos medžiagai.
30. Pabrėžia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai iš tikro nebaigė darbų ar darbus atliko tik viename ginčo buto kambaryje.
31. Laiko nepagrįstais apeliantų argumentus, kad darbų ginčo bute nebaigė dėl ieškovės kaltės (tariamo neatsiskaitymo už darbus), dėl to jie neva neturi atsakyti už grindų defektų šalinimą visame bute. Ieškovė teismui pateikė įrodymus apie atsiskaitymą su atsakovais.
32. Atkreipia dėmesį, kad 2021-05-14 vykusio teismo posėdžio metu vienas iš atsakovų nurodė, kad telefonu sakė ieškovei, jog defektus ginčo bute ištaisys, kai turės objektą (duomenys neskelbtini). Tai paneigia apeliacinio skundo poziciją, jog jie neva nebuvo baigę darbų ginčo bute dėl tariamos ieškovės kaltės.
33. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė tariamai nepagrindė nuostolių dydžio yra nepagrįsti. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu niekada neginčijo ieškovės patirtų nuostolių dydžio, kas reiškia, kad su nuostolių dydžiu sutiko.
34. Pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovė nuostolius patyrė dėl atsakovų kaltės ir mano, kad apeliacinis skundas grindžiamas tik subjektyviais pamąstymais.
Motyvuojamoji dalis
teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
35. Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliantų nurodytus argumentus.
36. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog civilinė byla išnagrinėta pažeidžiant procesines įrodymų vertinimo taisykles ar netinkamai taikant materialinės teisės normas. Skundžiamą sprendimą teismas priėmė visapusiškai ir detaliai išanalizavęs ginčo išsprendimui reikšmingus byloje esančius įrodymus, pasisakęs dėl jų įrodomosios reikšmės, užtikrino abiem ginčo šalims galimybę pagrįsti savo poziciją nagrinėjamu klausimu, todėl apeliantų argumentai dėl tam tikrų, jų vertinimu reikšmingų teisingam ginčo išsprendimui neištirtų įrodymų, ar netinkamai įvertintų duomenų bei aplinkybių, yra atmestini kaip nepagrįsti.
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovės ir S. S. sudarytos rangos sutarties pagrindu buvo įrengiama grindų danga, pastarosios bute. Šių darbų atlikimui ieškovė pasitelkė atsakovus, su kuriais siejo ilgalaikiai bendradarbiavimo šioje srityje santykiai. S. S. dėl atliktų grindų įrengimo darbų reiškė pretenzijas ieškovei, kol galiausiai kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Grindų trūkumų šalinimo darbus iki (duomenys neskelbtini) atliko ieškovės pasitelkta UAB „Ordas“ su kuria ieškovė atsiskaitė ir atitinkama suma įvertino patirtus nuostolius, kuriuos prašė priteisti iš atsakovų.
38. CK 6.665 straipsnis reglamentuoja rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.
39. Iš į bylą pateiktų rašytinių duomenų, galima spręsti, kad užsakovė S. S. netrukus ((duomenys neskelbtini)) po atsakovų atliktų jos bute grindų montavimo darbų ((duomenys neskelbtini)) kreipėsi į ieškovę dėl šių darbų defektų šalinimo, tačiau nesulaukusi meistrų (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovei raštišką pretenziją (prašymą). Joje ji nurodė, kad darbai buvo baigti (duomenys neskelbtini), tačiau jie atlikti nekokybiškai, nes prie durų blogai pritvirtinti tašai, todėl grindys labai smarkiai girgžda, neįmanoma jomis vaikščioti, be to yra vinilinės dangos siūlių išsipūtimų. Į bylą yra pateiktas S. S. paaiškinimas, kuriame be kita ko nurodoma, kad jos bute, kurio plotas 50 m² grindų montavimo darbus atliko du darbininkai (duomenys neskelbtini). Užsakovė pažymėjo, kad grindys iš pradžių girgždėjo viename kambaryje, o galiausiai praėjus ilgesniam laikui ir neatvykstant taisyti defektų, jos ėmė girgždėti visame bute. Todėl teko perkloti iš naujo grindis visame bute. Jos vertinimu, grindys buvo sumontuotos neteisingai, o ieškovė ilgai defektų nešalino, nes aiškino, kad bando susisiekti su darbus atlikusiais darbuotojais.
40. Atsakovai teikdami paaiškinimus teisme tiek pripažino faktą, kad S. S. bute atliko grindų montavimo darbus, tiek, kad jiems buvo žinoma apie jos pretenzijas dėl darbų kokybės. Atsakovas (duomenys neskelbtini), teikdamas paaiškinimus teisme, atsikirtinėjo, kad grindų nebaigė (nepadarė sutvirtinimų), nes su jais nebuvo atsiskaityta, tokios pat pozicijos laikėsi ir atsakovas (duomenys neskelbtini). Tačiau (duomenys neskelbtini) pripažino, kad tuo metu jis su (duomenys neskelbtini) dirbo kituose objektuose ir su ieškove sutarė, kad viską sutvarkys, kai gaus objektą (duomenys neskelbtini). Ten taip ir nenuvyko, nes šiame mieste kitų darbo objektų ieškovė taip ir nesuteikė, o vėliau bendradarbiavimas su ieškove nutrūko. Ši atsakovo (duomenys neskelbtini) nurodoma reikšminga aplinkybė, pirmiau aptartų duomenų kontekste, leidžia spręsti, kad šį objektą jie su kolega paliko visgi grindų montavimo darbus pilnai pabaigę, kas leidžia spręsti, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių, kuriuos sąlygojo atsakovų netinkamai atlikti grindų montavimo darbai, atlyginimo yra pagrįstas bylos duomenimis ir įrodytas.
41. Nagrinėjamu atveju taip pat atsižvelgtina į jau minėtas aplinkybes, kad užsakovė pretenzijas reiškė ne dėl nepabaigtų jos bute grindų montavimo darbų, o dėl jų neatitikimo kokybės reikalavimams. Tiek ieškovės teismui pateikti (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktai, kuriais ginčo darbai ieškovės buvo perduoti užsakovei S. S., jos atsiskaitymas už darbus, visgi leidžia spręsti, kad atsakovai šį objektą paliko ne dėl to, kad su jais nebuvo atsiskaityta, o dėl to, kad baigė darbus, kuriems jie buvo pasitelkti ieškovės. Tai, kad ginčo šalys nepasirašė rašytinio akto, ar, kad darbų derinimas vyko telefonu, atsižvelgiant į pačių atsakovų pabrėžiamą ilgalaikį bendradarbiavimą, kuris akivaizdu buvo grindžiamas abipusiu pasitikėjimu, nepaneigia pačio darbų atlikimo ir perdavimo ieškovei fakto.
42. Atliktų statybos rangos darbų perdavimo-priėmimo akto nesurašymas savaime negali paneigti ieškovės reikalavimo teisės į netinkamai darbus atlikusius atsakovus. Darbų perdavimo - priėmimo akto reikšmė negali būti suabsoliutinta. Kasacinio teismo praktikoje nėra išaiškinta, jog nesant rašytinio darbų priėmimo – perdavimo akto, atliktų darbų fakto ar defektų, patirtų nuostolių negalima įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
43. Priešingai nei dėstoma apeliaciniame skunde, ieškovės pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtinantis, kad atsakovams periodiškai ir net kelis mėnesius (iki 2019-12-06) po darbų S. S. bute atlikimo, buvo pervedamos piniginės lėšos už jų paslaugas, įvertinus ir atsakovo (duomenys neskelbtini) nurodomą aplinkybę dėl ketinimų šalinti defektus, jei ieškovė būtų parūpinusi objektą (duomenys neskelbtini) regione, paneigia apeliantų argumentus dėl neatsiskaitymo su jais. Kita vertus, apeliantai ne tik iki pat ieškovės kreipimosi į teismą dieną jokių pretenzijų ieškovei dėl tariamo neatsiskaitymo nereiškė, bet ir nesinaudojo teise teikti priešieškinį šioje byloje.
44. Apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti ieškovę teikti duomenis, kokiu pagrindu ji atliko mokėjimus atsakovams, kolegija vertina kaip deklaratyvius. Ieškovės atstovas šiuo klausimu teikė paaiškinimus, kad identifikuoti atsiskaitymų už konkrečius objektus nėra galimybių. Atsakovai gi patys neteikė duomenų (susirašinėjimų raštu ar elektroninio ryšio priemonėmis, objektuose kuriuose jie dirbo sąrašų ar pan.), kad atsiskaitymai vyko už kitus objektus. Jie taip pat nepagrindė dėl kokių priežasčių nenutraukė bendradarbiavimo su ieškove ir toliau dirbo jos objektuose, bei neteikė jokių išsamių ir įtikinančių paaiškinimų dėl kokių gi priežasčių būtent už šį objektą, jų nuomone, nebuvo atsiskaityta, kai piniginės lėšos už jų paslaugas buvo pervedinėjamos dar keletą mėnesių po darbų šiame objekte.
45. Priešingai nei vertina apeliantai, liudytojo (duomenys neskelbtini), kuri šalino atsakovų atliktų darbų defektus, (duomenys neskelbtini) parodymai nepatvirtina, kad defektus buvo būtina šalinti ne dėl atsakovų netinkamai atliktų grindų įrengimo darbų, o dėl to, kad pastarieji tiesiog jų nepabaigė.
46. Liudytojas, aptardamas užsakovės pretenzijas dėl grindų girgždėjimo, detalizavo dėl kokių grindų montavimo technologinių klaidų, galėjo atsirasti užsakovės nurodomas grindų girgždėjimas (mažai grindų tvirtinimo taškų, kraštuose visai nebuvo nepritvirtinta). Liudytojo apibendrintai išsakytas pastebėjimas, kad grindų girgždėjimo priežastimi gali būti ir darbams naudojama ne pilnai išdžiūvusi mediena, kuri ilgainiui traukiasi, niekaip nepaneigia apeliantų nekokybiškai atliktų darbų fakto. UAB „Ordas“ defektų šalinimo darbus atliko praėjus ilgam laikotarpiui, tad vertinti ar mediena buvo drėgna pirminių darbų atlikimo metu ar ne, neturėjo jokių galimybių. Kita vertus, atsakovai tokių aplinkybių nenurodė, jie neįrodinėjo, kad darbams atlikti buvo pateiktos nekokybiškos medžiagos.
47. Kita vertus, liudytojas aiškiai įvardijo grindų girgždėjimo priežastis – montavimo klaidos – per mažai tvirtinimo elementų ir per retai sudėtas karkasas (lagės), detalizuodamas, kad lagės turi būti dedamos kas 40 cm., o šiuo atveju jos buvo sudėtos kas 60 cm. Šių technologinių sprendimų, kaip pagrindinės priežasties lėmusios grindų girgždėjimą, atsakovai nepaneigė, tik užsiminė, kad girgždesys buvo galimas ir dėl pačios grindų pagrindo konstrukcijos netolygumo ir minėjo, kad tam tikrose vietose ėmėsi priemonių šiek tiek išlyginti grindų betoninį pagrindą.
48. Be to, (duomenys neskelbtini) paneigė apeliantų argumentaciją, kad jau po grindų suklijavimo, būtų galima tiek sutvirtinti grindis, kad jos negirgždėtų. Liudytojas pažymėjo, kad suklijavus grindis sutvirtinimas paprastai nebedaromas. Juolab, kad centrinei kambario daliai tai būtų neįmanoma. O tokie defektai šalinami tiesiog išardant grindis, atliekant naujus tvirtinimus, dedant tarpines ir pan.
49. Teisėjų kolegija, nepagrįstais pripažįsta ir apeliacinio skundo teiginius dėl UAB „Ordas“ atliktų darbų akte fiksuotos darbų apimties. Liudytojas (duomenys neskelbtini) aiškiai nurodė, kad šalindami defektus keitė grindis visame S. S. bute, ką ir patvirtina atliktų darbų akto duomenys.
50. Nors liudytojas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad dėl jo vadovaujamos bendrovės padarytų technologinių klaidų teko į šį butą sugrįžti ir permontuoti dalį svetainės grindų. Tačiau priešingai nei interpretuoja apeliantai, bylos duomenys patvirtina, kad reikalavimas į atsakovus yra susijęs būtent su viso buto grindų defektų šalinimu. Juolab, kad UAB „Ordas“ šioje byloje jokių reikalavimų atsakovams nereiškė ir tai, kad atliko buto dalies grindų, o konkrečiau svetainės (26 m² ploto kambario) jau savo atliktų darbų defektų šalinimą, niekaip nesusiję su ieškovės reiškiamais reikalavimais, nes UAB „Ordas“ šiuos defektus taisė savo sąskaita ir jokios pakartotinio remonto išlaidos atsakovams nėra priskaitytos į ieškovės reikalaujamų nuostolių sumą.
51. Kolegijos vertinimu, apeliantų dėstomos aplinkybės dėl S. S. ir UAB „Pajūrio grindys“ teismine tvarka sprendžiamo ginčo dėl sutarties vykdymo, dėl netinkamai atliktų UAB Ordas“ grindų permontavimo darbų šioje byloje sprendžiamam ieškovės reikalavimo klausimui nėra reikšmingos, juo labiau joje priimtas sprendimas negali turėti prejudicinės galios nagrinėjamai bylai apie ką bus pasisakyta toliau. Atsakovai paminėdami šią aplinkybę nenurodo, kokias konkrečiai aplinkybes, susijusias su jiems reiškiamais reikalavimais minėtoje byloje priimtas procesinis sprendimas turėtų pagrįsti.
52. Apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra įrodymų dėl sunaudotų medžiagų kiekių (išeigos) neatitinka faktinės situacijos ir prieštarauja apeliaciniame skunde dėstomoms faktinėms aplinkybėms dėl medžiagų įsigijimą patvirtinančių pirkimo dokumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateikti įrodymai dėl defektams šalinti būtinų medžiagų įsigijimo pagrindžia ieškovės patirtus nuostolius. Apeliaciniame skunde neteikiami jokie argumentai, kad sąskaitose pateikti medžiagų kiekiai yra neteisingi ar, kad tokios medžiagos nebuvo naudotos šalinant grindų defektus. Subjektyvi nuomonė, kad iš tokių sąskaitų, atliktų darbų aktų ir kitų rašytinių duomenų, teismas negali pasitikrinti ar visi įsigytų medžiagų kiekiai buvo sunaudoti S. S. bute, nepaneigia, pirmosios instancijos teismo vertinimo dėl priteistinų nuostolių dydžio.
53. Dėl argumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), kaip įrodymo vertinimo, teismas pagrindo pasisakyti neturi, nes šiuo dokumentu, ieškovei patikslintus ieškinio reikalavimus, teismas nesivadovavo, tad jo vertinimas ginčijamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui jokios reikšmės neturi. Apeliantai nesutikdami su ieškovės pateiktų įrodymų turiniu, turėjo visas galimybes atsikirsti teikdami savo pozicijai pagrįsti reikšmingus duomenis ar paskaičiavimus. Juolab, kad jie atliko analogiškos apimties darbus, kaip ir UAB „Ordas“.
54. Teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų dėstoma pozicija dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių teisės pažeidimų. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (LAT 2018-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018).
55. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė reikalavimus dėl nuostolių – atsakovų netinkamai atliktų rangos darbų defektų šalinimo kaštų priteisimo, kai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-8266-793/2021 buvo sprendžiamas kitų ginčo šalių, t.y. UAB „Pajūrio grindys“ ir S. S. ginčas dėl jos buto grindų virtuvėje ir koridoriuje ištaisymo, t.y. jau nebesusiję su atsakovų atliktais darbais, nes jų padarytus defektus taisė kita įmonė. Be to, atsakovai byloje nedalyvavo jokių procesiniu statusu. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nagrinėtoje byloje nustatinėtinos aplinkybės CPK 182 straipsnio ir CPK 279 straipsnio 4 dalies kontekste, jokios prejudicinės galios nagrinėjamai bylai neturi. Ankstesnėje byloje teismo nustatytos aplinkybės pripažįstamos prejudiciniais faktais nagrinėjant kitą bylą tik esant aktualių sąlygų visetui, be kita ko – kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims.
56. Taigi, apeliantų minimoje byloje priimtas procesinis sprendimas (2021-10-11 nutartimi patvirtina taikos sutartis) sukelia teisinius padarinius tik joje dalyvavusiems asmenims, o ne atsakovams šioje byloje. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad nesant vienos iš būtinų sąlygų viseto ankstesnėje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinių faktų galios šiai bylai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes plačiau nepasisakoma ir dėl šios bylos nagrinėjimo metu apeliantų vertinimu egzistavusios būtinybės civilinės bylos sustabdymui ar S. S. įtraukimui į bylą trečiuoju asmeniu. Papildomai pažymint, kad apeliantai taip ir nenurodė kokias teisines pasekmes procesinis sprendimas šioje byloje galėtų turėti S. S. teisėms ir teisėtiems interesams, kai jos ir atsakovų jokie sutartiniai ar prievoliniai santykiai ieškiniu reiškiamų reikalavimų kontekste nesieja.
57. Pirmiau aptartų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai atskleidė bylos esmę bei iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
58. Kaip matyti iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu sprendė, jog yra pagrindas iš atsakovų priteisti 17,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o tiksliau lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 8,55 Eur, tačiau to nenurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad turi būti tik patikslinta sprendimo rezoliucinė dalis, ją papildant, kad iš atsakovų priteisiamos ir teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
59. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, tik patikslinama sprendimo rezoliucinė dalis dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo iš atsakovų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
60. Apeliacinį skundą išnagrinėjęs teismas plačiau dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
61. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).
62. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas - 484 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas pilnai priteisia iš apeliantų lygiomis dalimis (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-08-27 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį nurodant: priteisti valstybei iš atsakovų (duomenys neskelbtini) po 8,55 Eur (aštuonis eurus 55 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos mokesčio kodas – 5660.
Priteisti iš atsakovų (duomenys neskelbtini) po 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) iš kiekvieno ieškovei UAB „Pajūrio grindys“ jos bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.