Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės ir Eglės Mauricės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Regionų administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo J. S. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada) 2025 m. sausio 27 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą pareiškėjui (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde atsakove nurodė Ambasadą. Teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi spręsdamas patikslinto skundo priėmimo klausimą, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatas, nustatančias, kad diplomatinė atstovybė yra tiesiogiai pavaldi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (toliau – Užsienio reikalų ministerija), nusprendė atsakovo procesiniu statusu į bylą traukti Užsienio reikalų ministeriją. Gavus Užsienio reikalų ministerijos prašymą pašalinti Ambasadą iš bylos, įvertinus, kad Ambasada nėra atskiras juridinis asmuo, taigi neturi atskiro teisinio subjektiškumo, Ambasada pašalinta iš šios administracinės bylos proceso dalyvių įsiteisėjusia 2025 m. kovo 25 d. nutartimi.

3. Pareiškėjas skundą grindė teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

3.1. Pareiškėjas, ketindamas atvykti į (duomenys neskelbtini), pateikė Ambasadai prašymą išduoti Šengeno vizą, nurodydamas kelionės tikslą — turizmas. Pareiškėjas nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), savo darbovietę, gaunamas pajamas. Pareiškėjas 2025 m. sausio 27 d. buvo pakviestas pokalbiui, kurio metu jis išdėstė savo atvykimo į Europos Sąjungą (toliau – ES) tikslą, pateikė prašomus dokumentus. Atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti Šengeno vizą.

3.2. Pareiškėjo vertinimu, Ambasada priėmė nemotyvuotą Sprendimą. Sprendime nėra nurodyta tiksliai, kokiais dokumentais, pareiškėjo teiginiais bei teisės aktais vadovaujantis yra priimtas Sprendimas.

3.3. Individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualus administracinis aktas turi būti suprantamas adresatams taip, kad būtų galima suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kuris paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą. Atsakovės veiksmai prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, pagal kurį administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administracinius tikslus.

3.4. Pareiškėjas Ambasadai pateikė šiuos dokumentus: prašymą išduoti vizą, (duomenys neskelbtini) darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) bendrove (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) rezidento kortelę; banko sąskaitos išrašą, kuriame matyti pareiškėjo gautos pajamos; galiojančio sveikatos draudimo dokumentą; kelionės bilietus į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir atgal į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), taip pat viešbučio rezervavimo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dokumentą. Prašyme išduoti vizą pareiškėjas nurodė, kad kelionės tikslas yra turizmas.

3.5. Pareiškėjas ne toje grafoje pažymėjo savo rezervuoto viešbučio ((duomenys neskelbtini)) pavadinimą ir adresą – vietoje duomenų įrašymo 30 punkte, šią informaciją įrašė 31 punkte, kurioje turėjo būti nurodomas kviečiantis asmuo. Tai galėjo suklaidinti pareigūną ir sudaryti įspūdį apie prašyme pateiktų duomenų ir pokalbio metu pateiktų paaiškinimų prieštaringumą, tačiau pareiškėjo manymu, tai yra formali klaida, neturinti įtakos sprendimui dėl vizos išdavimo.

3.6. Pareiškėjas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose (duomenys neskelbtini) ir gavo atlyginimą nuo (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina sąskaitos išrašai. Jis gavo 10 000 dirhamų (apie 2633,38 Eur). Pateiktas ir bendrovės (duomenys neskelbtini) raštas dėl mokamo atlyginimo pareiškėjui bei tai, kad jam buvo leista išvykti iš darbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Gaudamas tokį atlyginimą ir turėdamas rezidento kortelę ir leidimą dirbti, pareiškėjas neturi pagrindo negrįžti į savo šalį.

3.7. Sprendime nėra nurodyto nei vieno iš 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekso) (toliau – ir Vizų kodeksas) 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų atsisakymo išduoti vizą pagrindų, nes Sprendime nurodyta, kad viza neišduodama, nes pareiškėjo pateikta informacija yra „nepatikima, ir prieštaringa jūsų deklaruojamam vykimui turizmo tikslu į (duomenys neskelbtini)“, taip pat tuo, kad tokia viza asmeniui nebuvo išduota anksčiau. Kaip minėta, individualus teisės aktas turi būti pagrįstas galiojančiais teisės aktais.

3.8. Išduodantis vizas pareigūnas pokalbio metu nepaprašė pateikti papildomų dokumentų, o rėmėsi vien tik pareiškėjo pasakytais žodžiais, kurie galėjo būti išaiškinti netinkamai.

3.9. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, pagal 46 straipsnį, valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastabas ir iniciatyvą. Viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ir priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius.

4. Atsakovė Užsienio reikalų ministerija atsiliepime su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

4.1. Pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Atsakovės nuomone, Sprendimas priimtas objektyviai įvertinus ginčo aplinkybes, tinkamai taikytos teisės normos, reglamentuojančios sprendimų dėl Šengeno vizos (ne)išdavimo priėmimą.

4.2. 2025 m. sausio 14 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą ir pagrindžiamuosius dokumentus. Prašyme nurodė, kad šeimyninė padėtis – „(duomenys neskelbtini)“, kelionės tikslas – „turizmas“. Konsulas, nagrinėdamas pateiktus pareiškėjo dokumentus, nustatė, kad užsienietis kelionės plane nurodė, kad (duomenys neskelbtini) būtų 10 dienų, per kurias lankytų muziejus (duomenys neskelbtini) ir apylinkėse, keliautų į (duomenys neskelbtini).

4.3. Konsulas nustatė, kad 2024 m. balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini) pareiškėjui neišdavė Šengeno vizos dėl kilusių pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui; pareiškėjas nėra turėjęs Šengeno valstybių vizos.

4.4. Patikrinus informaciją, paaiškėjo, kad rezervuoto skrydžio Quantas/LOT avialinijomis maršrutu (duomenys neskelbtini), tokio asmens vardu nėra. Užsieniečio pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina jo gaunamą 750 Eur per mėnesį atlyginimą, kuris, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) pragyvenimo lygį, yra labai kuklus; į užsieniečio sąskaitą 2024 m. rugsėjo ir gruodžio mėnesiais buvo pervestos stambios lėšų sumos (lyginant su jo gaunamu atlyginimu), kurios liko neliestos iki pat 2025 m. sausio mėnesio, kai buvo išduotas banko išrašas kreipiantis dėl Šengeno vizos išdavimo, tokiu būdu galimai buvo siekiama sudaryti įspūdį apie pakankamas lėšas kelionei į Europos Sąjungą.

4.5. Kilus įtarimams dėl prieštaringos informacijos, siekiant visapusiškai išnagrinėti prašymą, konsulas pakvietė užsienietį pokalbiui. Pokalbio metu pasiteiravus, kodėl jis pasirinko (duomenys neskelbtini) savo kelionei į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nieko negalėjo pasakyti, išskyrus tai, kad vykti į (duomenys neskelbtini) rekomendavo (duomenys neskelbtini) gyvenantys draugai, o vizos prašymą ir dokumentus jam tvarkė įmonės, kurioje jis dirba, vadovas, kuris yra jo draugas; kelionės planą irgi sudarė šis draugas. Teigė, kad nuvykęs į (duomenys neskelbtini) žiūrės, ką toliau veikti. Pokalbio metu, siekdamas pagrįsti kelionės į (duomenys neskelbtini) tikslą, užsienietis kalbėjo bendromis frazėmis, neindividualizavo savo pasirinkimo keliauti į (duomenys neskelbtini) turizmo tikslu pasirenkant (duomenys neskelbtini).

4.6. Remiantis surinktos informacijos visuma, vadovaujantis aktuliais teisės aktais (2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr.767/2008 „Dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (toliau – VIS reglamentas), Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr.V-227 patvirtinto Šengeno vizos išdavimo tvarkos Aprašo 5 punktu, nustatančiu, kad sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą priimamas naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema N.VIS), N.VIS informacinėje sistemoje buvo priimtas 2025 m. sausio 27 d. 16:09:54 sprendimas, kuriame buvo nurodytos užsieniečio prašymo išduoti Šengeno vizą bei pateiktų dokumentų ir pokalbio metu nagrinėtos/tirtos faktinės aplinkybės, motyvai dėl atsisakymo išduoti pareiškėjui vizą. Konsulinis pareigūnas, atsižvelgdamas į N.VIS informacinėje sistemoje priimtą aukščiau nurodytą sprendimą, 2025 m. sausio 27 d. surašė Sprendimą Nr.VL92-16 atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui. Vadovaujantis Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui 2025 m. sausio 27 d. buvo įteiktas pranešimas (Standartinė pranešimo apie atsisakymą išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo forma) apie konsulo 2025 m. sausio 27 d. priimtą sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui.

4.7. ES ir nacionalinis teisinis reglamentavimas dėl Šengeno vizos (ne)išdavimo suponuoja išvadą, jog Konsulo sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą pirmiausia turi atitikti specialiems standartams ir principams, įtvirtintiems ES priimtame teisės akte Vizų kodekse. ES valstybių konsulinių pareigūnų diskrecija priimant užsieniečių prašymus dėl vizos išdavimo ir priimant sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo išduoti vizą, yra specialioji (išskirtinė), nes teisės aktai konsuliniam pareigūnui suteikia didelę diskreciją įvertinti faktines aplinkybes priimant sprendimą dėl vizos išdavimo ar neišdavimo užsieniečiui.

4.8. Atsakovės nuomone, kadangi teisinis reglamentavimas dėl sprendimų atsisakyti išduoti vizas užsieniečiams priėmimo konsuliniams pareigūnams sudaro prielaidas ir įpareigoja veikti savo nuožiūra priimant tokio pobūdžio sprendimus, tai teismai turi ribotą galimybę (diskreciją) vykdyti konsulinio pareigūno administracinės diskrecijos taikymo (panaudojimo) ribų teisminę kontrolę, nes konsulinis pareigūnas, priimdamas sprendimą atsisakyti užsieniečiui išduoti vizą, pasirenka geriausią/tinkamiausią tarp teisės siūlomų variantų, t. y. atlieka vertybinį pasirinkimą ir sprendžia dėl politinio (ir/ar ekonominio) tikslingumo klausimą. Tuo tarpu administracinis teismas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnį, neturi diskrecijos vertinti ginčijamo konkretaus sprendimo ir veiksmų (neveikimo) politinio tikslingumo požiūriu, o gali tik nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas.

4.9. Konsulas, vertindamas pareiškėjo prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo bei jo pateiktus duomenis ir informaciją, įvertino ne tik kaip šie duomenys ir informacija atitinka formaliuosius kriterijus, bet įvertino ir pareiškėjo pateiktos informacijos bei konsulo savarankiškai surinktos informacijos turinį, t. y. pareiškėjo prašyme išduoti Šengeno vizą deklaruojamų ketinimų realumą ir autentiškumą. Konsulo gautos informacijos visuma leido jam priimti Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, nes dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, konsului kilo pagrįstos abejonės dėl faktinio pareiškėjo vykimo į (duomenys neskelbtini), o faktiškai į (duomenys neskelbtini), deklaruojamo tikslo – „turizmas“, todėl neatmestina prielaida, kad pareiškėjas, prisidengdamas šiomis aplinkybėmis, siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais.

4.10. Aplinkybių įrodinėjimo našta tenka pareiškėjui, kuris, skųsdamas Sprendimą, privalo pateikti teisės aktuose nurodytus tinkamus įrodymus ir paaiškinimus, kurie pagrįstų pareiškėjo vykimo į (duomenys neskelbtini) tikslą ir buvimo sąlygas, pagrįstų, jog jis išvyks iš Šengeno valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai buvo priimtas skundžiamas 2025 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. VL92-16, kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti išduoti Šengeno vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui J. S..

6. VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta administracinio sprendimo sąvoka: „Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.“ Atsižvelgiant į bylos dokumentus, teismų praktiką šio pobūdžio bylose (LVAT 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr.eA-2137-575/2024), laikytina, kad skundžiamą Sprendimą sudaro šie dokumentai: N.VIS informacinėje sistemoje priimtas 2025 m. sausio 27 d. 16:09:54 sprendimas, Ambasados 2025 m. sausio 27 d. Nr. VL92-16 Sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą, pasirašytas Ambasados darbuotojo Įgaliotojo ministro.

7. Iš šalių į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. sausio 14 d. pateikė Prašymą išduoti Šengeno vizą Nr. 2501-SVIZ-0069. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjo vardas ir pavardė yra J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), vyras, (duomenys neskelbtini), kelionės dokumentas – paprastas pasas, kelionės dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini), išdavusi šalis – (duomenys neskelbtini). Prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens namų adresas ir el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini). Gyvena šalyje, kuri nėra dabartinės pilietybės šalis ir turi leidimą gyventi ar lygiavertį dokumentą, Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini). Darbdavys – (duomenys neskelbtini). Pareigos – (duomenys neskelbtini). Kelionės tikslas – turizmas. Pagrindinio kelionės tikslo valstybė – (duomenys neskelbtini). Pirmiausiai atvyks į (duomenys neskelbtini). Numatoma pirmojo atvykimo į Šengeno erdvę data – (duomenys neskelbtini). Numatoma išvykimo iš Šengeno erdvės data po numatomo buvimo – (duomenys neskelbtini). Anksčiau prašant išduoti Šengeno vizą paimti pirštų antspaudai. Kviečiamos įmonės/organizacijos pavadinimas ir adresas – (duomenys neskelbtini). Bendrovės Nr. (duomenys neskelbtini). Kontaktinio asmens bendrovėje/organizacijoje pavardė, vardas, adresas, telefono Nr. ir el. paštas.: (duomenys neskelbtini), bendrovės Nr. (duomenys neskelbtini). Kelionės ir pragyvenimo išlaidas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens buvimo metu padengs: pats prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo. Pragyvenimo lėšos: grynieji pinigai, kredito kortelė, iš anksto apmokėtas apgyvendinimas.

8. Nustatyta, kad 2025 m. sausio 27 d. Sprendime atsisakyti išduoti Šengeno vizą Nr. VL92-16 nurodyta, kad sprendimas grindžiamas šiomis priežastimis; – informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima (Vizų kodekso 32 straipsnis, 1, b); – kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prie pasibaigiant vizos galiojimo laikui (Vizų kodekso 32 straipsnis, 1, b).

9. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekso) nuostatos. Ginčo teisinius santykius taip pat reglamentuoja 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ), Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-401 (toliau – ir Aprašas).

10. Vizų kodekse įvardyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardinta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybėse narėse, šeiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje. To paties kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

11. UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai.

12. Pareiškėjas savo skundą teismui grindė tuo, kad skundžiamas Sprendimas nebuvo tinkamai pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais, kad konsulinis pareigūnas rėmėsi tik pareiškėjo paaiškinimais žodinio pokalbio metu, kurie galėjo būti netinkamai išaiškinti, kad nepaprašė papildomų įrodymų.

13. Remiantis VAĮ nuostatomis, administracinis aktas turi atitikti bendruosius įforminimo reikalavimus, jame turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas); administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014; kt.). Sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas (LVAT 2014 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-73/2014).

14. Įvertinusi skundžiamą Sprendimą, teisėjų kolegija vertina, kad jame buvo išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės: nurodyta, kokius dokumentus pareiškėjas pateikė, detaliai aprašytos pokalbio su pareiškėju aplinkybės, nurodyta, kokią informaciją surinko Ambasada. Pareiškėjas skunde nepaneigė, teismo vertinimu, reikšmingos atsakovės nustatytos aplinkybės, kad patikrinus informaciją paaiškėjo, kad rezervuoto skrydžio Quantas/ LOT avialinijomis ((duomenys neskelbtini) skrydžio bilietas Qantas oro linijomis (QF) (duomenys neskelbtini) J. S. vardu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), LOT (LO) (duomenys neskelbtini) oro linijų (duomenys neskelbtini) skrydžio bilietas J. S. vardu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) LOT (LO) (duomenys neskelbtini) skrydžio bilietas J. S. vardu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir Qantas oro linijų (QF) (duomenys neskelbtini) skrydžio bilietas J. S. vardu (duomenys neskelbtini). iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo vardu nėra. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas turi galimybę nemokamai atšaukti viešbučio rezervaciją.

15. Sprendimas priimtas ir gavus konsultacijas iš kitų kompetentingų institucijų: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos konsultacijos metu nurodė, kad galima nelegalios migracijos grėsmė. Esant pagrįstų abejonių dėl kelionės tikslo, rekomenduojama vizos neišduoti. Valstybės saugumo departamentas konsultacijos metu nurodė, kad esant pagrįstų abejonių dėl deklaruojamo vykimo tikslo ir nelegalios migracijos, rekomenduoja vizos neišduoti. Taigi atsakovė, priimdama Sprendimą, laikėsi nustatytų procedūrų, vadovavosi UTPĮ 4 straipsniu, 20³ straipsnio 5 dalimi.

16. Nesutiktina su pareiškėjo skundo argumentu, kad Sprendime nenurodyta Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų atsisakymo išduoti vizą pagrindų. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

17. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, Sprendime pakankamai išsamiai atskleistas Sprendimo atitikimas Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos, kuria grindžiamas Sprendimas, turiniui („kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo“). Sprendime yra pagrįstas jau aukščiau nurodytas prieštaringumas dėl skrydžio bilietų ir viešbučio rezervacijos. Taip pat išdėstyti motyvai, pagrindžiantys, kad kelionės tikslas „turizmas“ yra abejotinas, galimai neteisingas, įvertinus pareiškėjo turimas žinias apie (duomenys neskelbtini), pasirengimą kelionei, gaunamas pajamas ir kt. („pasiteiravus pareiškėjo, kodėl pasirinko (duomenys neskelbtini) savo kelionei į Europą, nieko negalėjo pasakyti išskyrus tai, kad vykti į (duomenys neskelbtini) rekomendavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenantys draugai, o vizos prašymą ir dokumentus jam tvarkė įmonės, kurioje jis dirba, vadovas. Kokiomis avialinijomis keliaus, negalėjo atsakyti, sakė, kad parinko įmonės vadovas, kuris sukūrė kelionių planą. Apie savo pateiktą kelionės planą, kodėl pasirinko vienas ar kitas lankytinas vietas, nieko dętaliau negalėjo papasakoti, nes neturi jokių planų. Teigė, kad nuvykęs į (duomenys neskelbtini) žiūrės, ką toliau veikti <..> Abejonių dėl šios informacijos kelia ir tai, kad kelionės formalumus tvarkė įmonės vadovas, kuris kartu nekeliaus. Nurodė, kad savo antro bandymo kelianti į Šengeną tikslu pasirinko (duomenys neskelbtini) dėl jos istorijos, kultūros ir kulinarijos paveldo, tačiau nieko konkretaus apie šį paveldą negalėjo paaiškinti. Pokalbio metu buvo akivaizdžiai matyti užsieniečio noras paslėpti žinių apie kelionę į (duomenys neskelbtini) trukumą <..> Atsakydamas, ar jis apmokėjo ar bent rezervavo skrydžius į (duomenys neskelbtini), viešbutį apsigyvenimui (duomenys neskelbtini), atsakė, kad bilietus ir apgyvendinimą rezervavo jam kelionę organizuojantis jo darbovietės vadovas <..> Užsienietis teigė, kad kelionės metu per 10 dienų yra pasirengęs išleisti 10-15 tūkstančių eurų kelionei, pūkiniams, ekskursijoms, maistui. <..> per 10 kelionės dienų jis išleistų visas savo santaupas (apie 13500 Eur). Disponuojant tokiomis deklaruojamomis lėšomis, abejonių kelią pasirinktas maršrutas, siekiant sutaupyti išlaidas bilietams skrydžiui į (duomenys neskelbtini) ne tiesiogiai, o per (duomenys neskelbtini). Užsieniečio pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina jo gaunamą apie 750 Eur/ mėn. atlyginimą, kuris, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) pragyvenimo lygį, yla labai kukius. Į užsieniečio sąskaitą 2024 m. rugsėjo ir 2024 gruodžio mėn. buvo pervestos, lyginant su gaunamu atlyginimu, stambios lėšų sumos, kurios liko neliestos iki pat sausio, kai buvo išduotas banko išrašas. Taip galimai siekta sudaryti įvaizdi, apie pakankamas turimas lėšas ar gaunamas pajamas“).

18. Teisės aktuose yra vienareikšmiškai ir aiškiai nurodyta, kokius patvirtinamuosius dokumentus pareiškėjas turi pateikti kartu su vizos prašymu, taigi, pareiškėjas su šiais reikalavimais turi būti susipažinęs ir jų laikytis. Konsulinis pareigūnas neturi pareigos konsultuoti (atstovauti) pareiškėjų, kaip jiems teisingai parengti prašymą kartu su patvirtinamaisiais dokumentais, taip pat nurodyti kokius dar papildomus dokumentus dar pateikti, kaip kad skunde nurodo pareiškėjas. Jei pareiškėjas turėjo papildomų dokumentų, kurie paneigtų atsakovės abejones, jis turėjo galimybę juos teikti teismui su skundu. Pareiškėjas teikdamas skundą nepateikė jokių paaiškinimų dėl konsuliniam pareigūnui kilusių abejonių dėl jo pajamų (santykiniai mažo darbo užmokesčio, iš anksto jam pervestų didesnių sumų), per teismo nustatytą terminą nepateikė dokumentų vertimų (teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartimi, atsižvelgus į pareiškėjo (jo atstovo advokato) paaiškinimus patikslintame skunde, nuspręsta laikyti nepaduotais pareiškėjo pateiktus ne valstybine kalba sudarytus dokumentus).

19. Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, be kitų, laikoma ir nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.

20. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.

21. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) ir LVAT praktikoje konstatuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką C-84/12; LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas priimtas ne tik įvertinus pareiškėjo prašymą, bet ir atlikus pateiktų įrodymų vertinimą, surinktą papildomą informaciją t. y. sprendimas yra objektyviai pagrįstas. Taip pat pagrįstas aktualiomis teisės aktų nuostatomis (Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punktas). Sprendimo motyvai išdėstyti išsamiai ir pakankamai. Konstatuotina, kad Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus bendruosius pricipus, įskaitant proporcingumo principą, taip pat VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus ir išplėtotą LVAT praktiką aiškinant šiuos reikalavimus, taigi yra priimtas pagrįstai ir teisėtai. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

23. Papildomai pažymėtina, kad administracinis teismas nėra viešojo administravimo institucija, neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl nei pats teismas atlieka viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtus veiksmus, nei gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą (LVAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis byloje Nr. A-1150-502/2018; 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-649-442/2024; kt.). Sutiktina su atsakove, kad administracinis teismas pirmiausia vertina ginčijamo Sprendimo, kaip administracinio akto, kuriam keliami nustatyti reikalavimai, teisėtumą ir pagrįstumą, o vertybinis (politinis, ekonominis) situacijos vertinimas priklauso viešojo administravimo subjekto, šiuo atveju atsakovės ir jos padalinio Ambasados, diskrecijai.

24. Teismas dėl kitų šalių nurodytų aplinkybių ir argumentų, nekeičiančių šios administracinės bylos baigties, plačiau nepasisako. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz prieš Ispaniją; 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Nr. 47287/99 Perez prieš Prancūziją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; 2024 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2173-1047/2024; kt.).

25. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad nei ginčijamas atsakovo Sprendimas, nei šis teismo priimamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujos vizos gavimo.

26. Pareiškėjo prašymas priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas atsižvelgiant į tai, kad netenkintas pagrindinis skundo reikalavimas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.