- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- e2-4528-566/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00017-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Diana Butrimienė (pirm.)
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- D. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu nurodydamas, kad 2019 m. liepos 7 d. (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas transporto priemonių savanoriškuoju draudimu Kasko draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas nurodė, jog atsakovas D. P., vairuodamas transporto priemonę BMW 523i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priekio važiuojančia transporto priemone VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl atsakovo D. P. kaltės. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 7442,00 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus. Ieškovas nurodė, jog dėl eismo įvykio yra atsakingas atsakovas, todėl jam tenka pareiga atlyginti atsiradusią žalą. Ieškovas nurodė, jog siuntė pretenziją atsakovui, ragindamas atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 7442,00 Eur žalos atlyginimą, 438,36 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su pareikštu ieškiniu sutiko, nurodė, jog jo materialinė padėtis yra sunki, todėl prašė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.
Ieškovas ir atsakovas apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai ir laiku, į teismo posėdį ieškovas ir atsakovas neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, byla nagrinėjama nedalyvaujant ieškovui ir atsakovui (CPK 246 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. liepos 7 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu atsakovas D. P., vairuodamas transporto priemonę BMW 523i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - BMW 523i) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priekio važiuojančia transporto priemone VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Eismo įvykis). Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Iš byloje pateiktos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono PK 2019 m. liepos 11 d. pažymos matyti, jog atsakovas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priekio važiuojančia transporto priemone VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – VOLVO), dėl eismo įvykio pripažintas kaltu atsakovas D. P..
Nustatyta, jog ieškovas su T. V. 2019 m. kovo 22 d. sudarė Transporto priemonių valdytojų draudimo sutartį (KASKO) (toliau - Draudimo sutartis) TIA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas apdraudė transporto priemonę VOLVO valdytojų civilinę atsakomybę nuo Draudimo sutartyje nurodytų rizikų.
Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas, vadovaujantis 2019 m. liepos 9 d. techninės apžiūros aktu, 2019 m. liepos 11 d. remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 11 d. žalos sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 11 d. išvada apie likutinę transporto vertę Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais žalą pagrindžiančiais dokumentais išmokėjo 7442,00 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio VOLVO sugadinimus. Byloje pateiktas ieškovo siųstas atsakovui 2019 m. liepos 26 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išmokos išieškojimo, kuriame ieškovas prašė atlyginti išmokėtą 7442,00 Eur žalą.
CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).
Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).
Pagal Kelių eismo taisyklių 117, 118 ir 119 punktus jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti. Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas išvažiavo į priepriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu VOLVO. Vertinant pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovas nesilaikė KET 117-119 punktų reikalavimų laikytis kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir dėl to sukėlė eismo įvykį, todėl jis laikomas kaltas dėl įvykusio Eismo įvykio. Atsakovo veiksmų pasėkoje buvo apgadintas automobilis VOLVO. Atsakovas savo kaltės neginčija.
CK 6.1015 str. 1 d. suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. TPVCAPDĮ 19 str. 10 d. nustato, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Taigi, draudiko pareiga atlyginti žalą asmeniui, kurių civilinę atsakomybę draudikas yra apdraudęs, yra aiškiai reglamentuota įstatymuose.
Nagrinėjamu atveju, ieškovas dėl minėto Eismo įvykio išmokėjęs 7442,00 Eur dydžio draudimo išmoką, pareiškė regresinį reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui (atsakovui). Kaip minėta, byloje pateiktų įrodymų visuma ir jais nustatytos eismo įvykio aplinkybės patvirtina, jog automobilis VOLVO buvo apgadintas dėl atsakovo kaltės, todėl konstatuotina, jog nėra pagrindo netaikyti atsakovo civilinės atsakomybės. Ieškovo patirtų nuostolių faktas ir dydis patvirtintas žalos bylos medžiagoje esančiomis transporto priemonės VOLVO nuotraukomis, remonto sąmata ir mokėjimo nurodymu. Žalos dydžio atsakovas taip pat neginčija. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas prievolės atsiradimo pagrindo neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi, CK 6.1015 straipsniu, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 7442,00 Eur žalos atlyginimo.
Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės nustatytu laiku, ieškovas įgijo teisę reikalauti atlyginti su tuo susijusius nuostolius palūkanų forma. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 438,36 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nėra įvykdęs savo prievolės ir vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovui už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. sausio 2 d. iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, atliekančios minimalių nuostolių kompensavimo funkciją, paskaičiuotos nuo 7442,00 Eur nesumokėtos skolos sumos, kurios sudaro – 438,36 Eur sumą (7442,00*0,05/365*430) CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 7880,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 11 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumokėjo 177,00 Eur žyminio mokesčio, 455,58 Eur atstovavimo išlaidų, viso 632,58 Eur. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 632,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Atsakovas atsiliepime prašė skolos mokėjimą išdėstyti dalimis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Sprendžiant dėl teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo, aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo procesinis sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformavęs nuostatą, kad sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-594/2006). Sprendžiant dėl teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo, aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo procesinis sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Sprendimo įvykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).
Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodomos aplinkybės apie sunkią turtinę padėtį pagrindžia įstatyme numatytų pagrindų sprendimo įvykdymo išdėstymui buvimą. Vertinat turimus duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas bei jo nurodytas aplinkybės (mažos pajamos, kilnojamojo nekilnojamojo turto neturi) vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog ekonomiškai yra teisinga išdėstyti sprendimo vykdymą atsakovo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju išdėstoma lygiomis dalimis priteista 7880,36 Eur skola ir 632,58 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš viso 8512,94 Eur. Įvertinus atsakovo argumentus, teismo vertinimu, yra pagrindas sprendimo atsakovo atžvilgiu vykdymą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui, mokant skolą lygiomis dalimis 17 mėnesių po 472,95 Eur per mėnesį, paskutinį 12-tą mėnesį sumokant 472,79 Eur, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo šis sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270-279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 7442,00 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt du eurus 00 ct) žalos atlyginimo, 438,36 Eur (keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 36 ct) palūkanų, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą 7880,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 632,58 Eur (šešis šimtus trisdešimt du eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimo vykdymą atsakovui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išdėstyti 18 mėnesių terminui, mokant 8512,94 Eur sumą lygiomis dalimis 17 mėnesių po 472,95 Eur per mėnesį, paskutinį 18-tą mėnesį sumokant 472,79 Eur, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo ši nutartis, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.