- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-09
- Bylos Nr.
- e2YT-14747-991/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07166-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė-Karimžanova
- Pareiškėjas
- S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.6.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.4.6.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos S. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau ir VĮ) „Turto bankas“, Klaipėdos miesto 7-ojo notaro biuro notarė J. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai valdyti turtą.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjos pusseserė L. K., (duomenys neskelbtini) mirė L. K. sutuoktinis A. K.. L. K. vaikų, brolių, seserų neturėjo. Pareiškėja yra L. K. šeštos eilės įpėdinė (motinos brolio ar sesers vaikai). Pareiškėjos mama M. P. (D.) ir L. K. mama B. L. (D.) buvo seserys, kurių abiejų tėvai - J. D. ir A. D.. Nei po A. K., nei po L. K. mirties niekas palikimo nepriėmė. L. K. mirė praėjus trims mėnesiams po sutuoktinio mirties, ji priėmė sutuoktinio palikimą ir yra sutuoktinio turto paveldėtoja. L. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 8/100 dalys sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1 kambario butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sudaryta 0,0178 ha valstybinės žemės nuomos sutartis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kaip šeštos eilės įpėdinė laiku kreipėsi į Klaipėdos miesto 7-ąjį notarų biurą, tačiau užtrukus reikiamų dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos giminystės ryšį su palikėja, pateikimui, pareiškimas dėl palikimo priėmimo nebuvo priimtas ir pareiškėja praleido terminą palikimui priimti. Pareiškėja mano, kad terminą praleido dėl svarbų priežasčių, ji siekdama priimti palikėjos palikimą, atliko reikalingus veiksmus, pateikė notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo, rinko giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, kreipėsi į archyvus, notarei pranešus, kad praleistas terminas palikimui priimti, nedelsdama kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo, 2024 m .spalio 24 d. sudarė susitarimą su advokate, kuri rinko dokumentus, rengė užklausimus, rengė pareiškimą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kas rodo jos, kaip teisėtos įpėdinės, rūpestingumą bei atidumą. Terminas praleistas nežymiai. Todėl prašo atnaujinti terminą palikimui priimti. Pareiškėja taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad po A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė L. K., mirusi (duomenys neskelbtini) A. K. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nekilojamasis turtas buvo įgytas 1994 m. gegužės 23 d. Pirkimo- pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 1-1374, pagrindu, šis nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. L. K. ir A. K. 2017 m. vasario 2 d. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure sudarė bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo jiems nuosavybės teisė priklausantį abu sutuoktiniai paliko vienas kitam. A. K. mirus, L. K. į notarą nesikreipė ir nepriėmė palikimo pagal testamentą, kadangi L. K. mirė netrukus po savo vyro A. K. mirties. Todėl po A. K. mirties L. K. priėmė palikimą pradėdama faktiškai turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujam VĮ „Turto bankas“, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad, tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad L. K., o jai mirus, S. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 7-ojo notaro biuro notarė J. P. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėja savo giminystės ryšį įrodančios informacijos per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties nepateikė, todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pažymėjo, kad L. K. ir A. K. paveldėjimo bylos taip pat nėra užvestos. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Dėl juridinio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.
6. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.
7. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. (iki santuokos sudarymo – S.), gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini) (medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)). L. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini) (medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje pateiktos Neringos PK VP Migracijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad L. K. nuo 1980 m. birželio 23 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu – (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis L. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), tėvas nurodytas S. L., gim. (duomenys neskelbtini), motina – B. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi – (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
9. Gyventojų registro duomenimis pareiškėjos S. B. (iki santuokos sudarymo – P.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas nurodytas – S. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė – (duomenys neskelbtini), motina nurodyta M. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė – (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). S. B. (iki santuokos sudarymo – P.), gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivialdybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). M. P. (pareiškėjos motinos), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas nurodytas J. D., gim. (duomenys neskelbtini), motina A. D., gim. (duomenys neskelbtini). A. D., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai nurodyti M. P. (pareiškėjos motina), gim. (duomenys neskelbtini), mirusi – (duomenys neskelbtini), B. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi – (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). B. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), tėvas nurodytas J. D., gim. (duomenys neskelbtini), motina – A. D., gim. (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėja yra L. K. pusseserė, t. y. šeštos eilės įpėdinė pagal įstatymą.
10. Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 13 d. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos miesto 7-ąjį notarų biurą dėl L. K. palikimo priėmimo. Klaipėdos miesto 7-asis notarų biuras 2024 m. rugpjūčio 23 d. el. laišku informavo pareiškėją, kad ji turi kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl giminystės ryšį įrodančių duomenų pateikimo. Testamento registro duomenimis L. K. ir A. K. 2017 m. vasario 2 d. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure sudarytas ir notaro patvirtintas (priimtas saugoti) oficialusis testamentas. 2017 m. vasario 2 d. Testamentu, patvirtintu Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės V. J. M. (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodyta, kad L. K., visus jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka sutuoktiniui A. K. (Testamento 1 punktas), A. K., visus jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka sutuoktinei L. K., (Testamento 2 punktas). Testamentų registre įregistruotų palikėjų palikimo priėmimo ar jo atsisakymo faktų nėra.
11. VĮ „Registrų centras“ duomenimis A. K. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. L. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 8/100 dalys sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1994 m. gegužės 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. K1AK-4602 pagrindu; butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1994 m. gegužės 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. K1AK-4602 pagrindu (įrašas galioja nuo 1994 m. birželio 6 d.), sudaryta 0,0178 ha valstybinės žemės, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuomos sutartis Nr. 13SŽN-280-(14.13.55.) (terminas nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki2034 m. rugsėjo 18 d.).
12. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad L. K. iki sutuoktinio A. K. mirties (duomenys neskelbtini), gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butas registruotas L. K. vardu. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad L. K. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našlė, gyvenamoji vieta nuo 1980 m. birželio 23 d. deklaruota adresu – (duomenys neskelbtini), sutuoktinis A. K. mirė (duomenys neskelbtini), kitų duomenų apie santuokų įregistravimą registre nėra.
13. Pareiškėjos teigimu ir iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) L. K. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikė minėtą butą bei kitą turtą, likusį po A. K. mirties, mokėjo mokesčius bei jį valdė kaip savo.
14. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, į bylą pateiktų duomenų matyti, kad L. K. priėmė sutuoktinio A. K. palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti, nes iki savo mirties (duomenys neskelbtini) liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat valdė ir naudojo kitą turtą, mokėjo mokesčius. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad L. K. po sutuoktinio A. K. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
15. Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų teises ir interesus.
16. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. K. po savo sutuoktinio A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjai turint tikslą paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
18. Pažymėtina, jog teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių. Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
19. Pareiškėja S. B. nurodė, kad jau yra praleistas įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, todėl prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.
20. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, t. y. teismas turi būti aktyvus. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje dėl palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo yra spręstinas įstatymu nustatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo klausimas.
21. Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
22. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
23. Šiuo atveju L. K. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas jos palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra šeštos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir siekia paveldėti po pusseserės mirties atsiradusį palikimą. Įvertinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus, faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių – pareiškėjos pateiktas mirties įrašas patvirtina, kad pareiškėja apie palikėjos mirtį sužinojo nepraleidus CK 5.50 straipsnyje nustatyto termino. Pareiškėja nepraleidus įstatyme numatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti kreipėsi 2024 m. rugpjūčio 13 d. pareiškimu į Klaipėdos miesto 7-ąjį notarų biurą dėl L. K. palikimo priėmimo. Klaipėdos miesto 7-asis notarų biuras 2024 m. rugpjūčio 23 d. el. laišku informavo pareiškėją, kad ji turi kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl giminystės ryšį įrodančių duomenų pateikimo. Ką pareiškėja ir padarė, t. y. rinko giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, kreipėsi į archyvus, notarei pranešus, kad praleistas terminas palikimui priimti, nedelsdama kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo, 2024 m. spalio 24 d. sudarė susitarimą su advokate, kuri rinko dokumentus, rengė užklausimus, rengė pareiškimą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Reikalingų dokumentų rinkimo procesas užtruko, todėl įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti (duomenys neskelbtini) jau buvo suėjęs, todėl pareiškėja negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja, sužinojusi apie būtinybę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, t. y. tam tikrų procesinių veiksmų renkant duomenis apie pareiškėjos ir palikėjos giminystės ryšį.
24. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę teismui, sprendžiant įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų interesus. Kiti paveldėtojai pagal įstatymą dėl palikimo anksčiau nėra kreipęsi, paveldėjimo byla iki šiol neužvesta. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises. Teismas sprendžia, kad pagrindų atsisakyti atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą priimti palikimą, atsižvelgiant į termino pratęsimo ir atnaujinimo galimybes civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, nėra nustatyta.
25. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po L. K. mirties, priimti atnaujintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Atnaujinti pareiškėjai S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.