Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovai G. R. ir G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kuriuo prašė: 1) G. R. priteisti 2 729,09 Eur tiesioginius nuostolius, 39 822,75 Eur netiesioginius nuostolius (kompensacines palūkanas), 1 025 087,90 Eur nuostolius (negautą pelną), susijusius su negalėjimu įgyvendinti investicinį projektą, arba 248 709 Eur nuostolius, susijusius su žemės sklypo priverstiniu paėmimu valstybės naudai 2018 metais, bei palūkanas už nurodytą sumą ir 25 000 Eur neturtinę žalą; 2) G. B. priteisti 6 641,43 Eur tiesioginius nuostolius, 57 587,16 Eur palūkanas, sumokėtas kredito įstaigai, arba 39 822,75 Eur kompensacines palūkanas, 1 025 087,90 Eur nuostolius (negautą pelną), susijusius su negalėjimu įgyvendinti investicinį projektą, arba 248 709 Eur nuostolius, susijusius su žemės sklypo priverstiniu paėmimu valstybės naudai 2018 metais, bei palūkanas už nurodytą sumą ir 25 000 Eur neturtinę žalą; 3) priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad iš V. V., S. V., E. V., D. J. ir R. J. 2010 m. gegužės 25 d. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), už kurį sumokėjo 1 100 000 Lt, t. y. 318 582 Eur (po 159 291 Eur kiekvienas ieškovas). Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-508/2013 įsiteisėjusiu 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu nusprendė pripažinti kaltu S. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, konstatavęs, kad jis panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą – Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimą – bei apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę ir turtą – Sklypą. Kauno apygardos teismas nurodytu nuosprendžiu baudžiamąją bylą A. Š. nutraukė suėjus senaties terminui, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-287/2014 Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria byla A. Š. atžvilgiu nutraukta, panaikino ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu perdavė nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253-303/2015 apeliacinės instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiu 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-634/2016 A. Š. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Teismas nurodė, kad A. Š., būdama valstybės tarnautoja – Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja, turėdama teisę nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl nuosavybės atkūrimo, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo patalpose surašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2001 m. rugsėjo 18 d. įvykusiame viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. B. pareiškimą bei nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B. senelis J. I. iki 1940 metų žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 307 kv. sieksnių Sklypą, nors tokia byla Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėta nebuvo ir priimtas sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra nepagrįstas ir neteisėtas. A. Š. teismo sprendimą patvirtino savo parašu ir teismo antspaudu. Tokiais veiksmais A. Š. suteikė S. V. priemonę užvaldyti didelės vertės svetimą turtinę teisę ir svetimą turtą – Sklypą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-936-565/2017, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-252-798/2018 liko nepakeistas, pripažino negaliojančia ir panaikino: Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus 2001 m. spalio 16 d. pažymą Nr. 1383 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“; 2001 m. spalio 31 d. pirkimo pardavimo sutartį, registro Nr. 1-9377, kuria S. B. pardavė S. V. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto (Sklypo) nuosavybės teisės atstatymą; 2009 m. kovo 6 d. pažymą Nr. 99 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“; Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 2-4-01-6930 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. V.“; 2009 m. kovo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią S. V. pardavė E. V. asmeninės nuosavybės teise 40/100 dalių, o R. J. bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine D. J. – 30/100 dalis sklypo; 2009 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartį, kuria S. V. padovanojo motinai V. V. 30/100 dalis sklypo; V. V., S. V., E. V., D. J., R. J. ir ieškovų 2010 m. gegužės 25 d. sudarytą Sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas iš ieškovų išreikalavo Sklypą ir grąžino jį valstybės nuosavybėn, taip pat taikė modifikuotą restituciją: iš Lietuvos Respublikos ieškovams priteisė po 159 291,01 Eur už Sklypą sumokėtos sumos. Taip pat teismas konstatavo, kad neteisėtus veiksmus atliko ne tik teisėja A. Š. ir S. V., tačiau ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo archyvarė L. N. bei Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme dirbusi teismo posėdžių sekretorė J. R..