- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-28
- Bylos Nr.
- 1A-117-879/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22263-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- M. T.
- Nukentėjusysis
- E. D.
- Advokatai
- Irmantas Ruželė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo M. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2022 m. vasario 23 d. Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi 3 mėnesiais 2 dienomis ir 58 MGL (2900 eurų) dydžio bauda, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 58 MGL (2900 Eur) dydžio bauda.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo M. T. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Iš M. T. priteista 1806,19 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buv. Europos aikštė 1, LT-03505 Vilnius, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš M. T. priteista 190,00 Eur turtinei ir 2040,00 Eur neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti ir 1060,00 Eur atstovavimo išlaidų E. D..
M. T. iki bausmės vykdymo pradžios palikta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. T. 2023 m. birželio 18 d. apie 9.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieangyje tyčia dešinės rankos kumščiu smogė nukentėjusiajam E. D. į veido sritį, o jam nukritus ir gulint ant grindų, spyrė ne mažiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas, tęsdamas nusikalstamus veiksmus paėmė ant žemės gulėjusį džemperį su gobtuvu ir apvyniojęs juo nukentėjusiojo kaklą jį smaugė, po to vieną kartą smogė į veido sritį, taip dėl kairės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžių su poodinėmis kraujosruvomis akies vokuose ir kraujosruva akies obuolio junginėje, muštinės lūpų gleivinės žaizdos, kirstinės žaizdos dešinės ausies kaušelyje, dešinio IX ir kairiųjų VIII, IX šonkaulių lūžių, nukentėjusiajam E. D. nesunkiai sutrikdė sveikatą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Nuteistasis M. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, nes jam inkriminuoto nusikaltimo nėra padaręs, įvykio vietoje nurodytu laiku nebuvo ir nukentėjusiajam sužalojimų nepadarė, o teismas įrodymus rinko ir vertino selektyviai.
2.1. Apeliantas nurodo, kad teismas remiasi labai apsvaigusio nukentėjusiojo parodymais (nustatytas 3,29 prom. girtumas). Pasak nukentėjusiojo E. D., tą rytą kartu su I. B. girtavo, kai pas jį į namus užėjo M. T. ir pradėjo jį mušti. Teisme liudytoja I. B. parodė, kad nurodytu laiku įvykio vietoje nebuvo ir aplinkybių nežino, tik kažką girdėjo iš žmonių kalbų, tačiau teismas dėl šios liudytojos kaltinimui nepalankių parodymų nepasisakė. M. T. teigimu, teismas remiasi ir nukentėjusiojo parodymais, kad jis pas E. D. atvyko sidabro spalvos automobiliu, tačiau apeliantas pastebi, kad jie gyvena tame pačiame miestelyje, todėl nukentėjusysis negalėjo nežinoti, kokiu automobiliu naudojasi kaltinamasis.
2.2. Pasak M. T., teismas remiasi specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, tačiau tai neįrodo jo kaltės.
2.3. Pirmosios instancijos teismas remiasi ir specialisto išvada Nr. IBPS-V-443609-24, kurioje daroma tik tikėtina prielaida, kad ant įvykio vietoje paimto E. D. džemperio rastame DNR dalelių rinkinyje yra M. T. ir nenustatyto vyro genotipų sudėtinis dalelių rinkinys. Specialistai negali atsakyti, kam priklauso ant nukentėjusiojo džemperio rastas kito žmogaus kraujas. Apelianto įsitikinimu, tokiu būdu neatmetama tikimybė, kad nukentėjusįjį sužalojo nenustatytas asmuo, su kuriuo įvykio dieną girtavo nukentėjusysis. Skunde pastebima, kad liudytojas M. A. parodė, kad E. D. dažnai girtauja su įvairiais asmenimis.
2.4. Apelianto įsitikinimu, teismas rėmėsi prieštaringais ir pagrįstų abejonių keliančiais elektroninio stebėjimo duomenimis. Pirminiai elektroninio stebėjimo duomenys rodo, kad M. T. nebuvo nukentėjusiojo namuose, vėliau, nuo įvykio praėjus daugiau nei pusė metų įdiegta nauja programa parodė, kad M. T. panašiu laiku buvo nukentėjusiojo sodyboje.
2.5. Skunde nurodoma, kad teismas neįvertino aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės skyrimui, jos dydžiui. Apeliantas pažymi, kad yra neįgalus, gyvena vienas, turi gyvulių, kurių negali palikti be priežiūros.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) prokurorė A. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį. Prokurorė nurodo, kad M. T. skunde nėra nurodyta jokių neištirtų ar neįvertintų aplinkybių, naujų argumentų ar motyvų, kodėl teismo nuosprendis yra neteisėtas ar naikintinas. Pasak prokurorės, skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, sutinka su jame išdėstytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu, nurodytais motyvais, argumentais, todėl jų nekartoja.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo E. D. atstovas advokatas Irmantas Ruželė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį bei priteisti iš nuteistojo M. T. nukentėjusiojo E. D. naudai 600 Eur atstovavimo išlaidų. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas dėjo daug pastangų aiškinantis, ar pirminiai nukentėjusiojo parodymai yra teisingi. Nukentėjusysis buvo apklaustas ne tik po įvykio, bet ir vėlesnio ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pirmos instancijos teisme ir jo parodymai buvo viso proceso metu nuoseklūs, paremti kita objektyvia bylos medžiaga, todėl nėra pagrindo šiuo įrodymų šaltiniu priimant nuosprendį nesivadovauti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė apelianto keliamą klausimą dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo, apeliantas šių teismo argumentų niekaip neginčija, todėl laikytina, kad šioje dalyje skundą apeliantas grindžia formaliai. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina liudytoja I. B., o teismas šių duomenų nevertino, nes jie nepalankūs apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti, tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tyrė aptariamą įrodymą - kvietė į teismo posėdį ir betarpiškai apklausė liudytoją I. B.. Iš gautų duomenų akivaizdžiai buvo matoma, kad liudytoja procese veikia išskirtinai nuteistojo interesais, yra jo sugyventinė, jos parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nenuoseklūs, prieštaravo tiek sau, tiek kitai bylos medžiagai. Šio apeliacinio skundo motyvo pagrindu M. T. konstatuotas kaltės klausimas nekinta, nes I. B. buvimas ar nebuvimas įvykio vietoje niekaip nepaneigia fakto, kad nuteistasis nesmurtavo prieš nukentėjusįjį. Iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad jokie tretieji asmenys įvykyje nefigūruoja, be to, nukentėjusysis nedelsiant po sumušimo kvietėsi telefonu pagalbos, iš ko objektyviai galima teigti, kad laiko tretiesiems asmenims įvykyje sudalyvauti paprasčiausiai nėra, todėl tokios skunde keliamos prielaidos yra akivaizdžiai paneigtos. DNR tyrimo išvados, gretinant jas su kita bylos medžiaga, iš esmės pagrindžia tiek nukentėjusiojo parodymų teisingumą, tiek objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad elektroninio stebėjimo įrenginio, kurį nuteistasis nešiojo įvykio metu, duomenys yra prieštaringi, o pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino ir rėmėsi prieštaringais duomenimis. Šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas ištyrė, apklausė duomenis valdančios institucijos atstovę, reikalavo pateikti ir rinko papildomus duomenis ir gautų duomenų pagrindu, juos išanalizavus, gretinant su kita bylos medžiaga, įvertino. Tai, kad šie duomenys buvo įvertinti nepalankiai nuteistajam, nereiškia, kad padaryta vertinimo klaidų ar neatlikti veiksmai, kurie turėjo būti atlikti. Elektroninės stebėjimo priemonės (nuteistojo dėvėtos apykojės) duomenų matyti, kad nuteistasis į įvykio vietą vyko net 67 km/h greičiu, kas neginčijamai įrodo, kad nuteistasis tokiu greičiu galėjo judėti tik transporto priemone. Tai patvirtina nukentėjusiojo nurodytas įvykio faktines aplinkybes. Nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl jo neįgalumo, kad jis gyvena vienas ir turi ūkį, kurio nėra kam palikti prižiūrėti, pirmosios instancijos teismui buvo žinomos, be to, nagrinėjamą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas lygtinai atleistas nuo realios ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmė vykdymo, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant realią laisvės atėmimo bausme. Galimai prasta apelianto turtinė padėtis nėra pagrindas nepriteisti nukentėjusiojo turėtų bylinėjimosi išlaidų ar jas mažinti, kadangi nukentėjusysis yra tokioje pat (panašioje) turtinėje padėtyje, be to įstatymu yra numatyta galimybė nukentėjusiajam išlaidas kompensuoti iš nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų asmenų fondo, todėl nusikaltimu padarytų žalų kompensavimas realiai galimas, teisingumo, protingumo principai pažeisti nebūtų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje nuteistasis M. T. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo atstovas ir prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo M. T. apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, jog nuteistasis M. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose.
8. Nuteistasis M. T. neigia pirmosios instancijos teismo nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir padarytas išvadas dėl jo kaltės, jog būtent jis, kaip nurodyta pareikštame kaltinime, 2023 m. birželio 18 d. apie 9.30 val., nuvykęs į nukentėjusiojo E. D. namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), savo veiksmais, pasireiškusiais neteisėtu poveikiu į nukentėjusiojo kūną, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tačiau baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, kurią teisiamojo posėdžio metu patikrino pirmosios instancijos teismas, neabejotinai patvirtina nuteistajam M. T. pareikštų kaltinimų pagrįstumą, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais keliamos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo padaryto įrodymų vertinimo, nesuteikia pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
9. Apeliaciniame skunde yra keliamos abejonės dėl nukentėjusiojo E. D. duotų parodymų, kuriais, kaip pagrindžiančiais nuteistojo M. T. kaltę vadovavosi pirmosios instancijos teismas, patikimumo. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusysis E. D. buvo neblaivus, o jo nurodytos aplinkybės, kad prieš nuteistajam M. T. atvykstant į nukentėjusiojo namus, t. y. prieš fizinio smurto naudojimą kartu su nukentėjusiuoju buvo liudytoja I. B., yra nepatvirtintos jokiais kitais duomenimis. Iš tiesų, baudžiamojoje byloje nėra surinkta duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų nukentėjusiojo E. D. duotus parodymus dalyje, jog nagrinėjamo įvykio metu, prieš į nukentėjusiojo namus atvykstant nuteistajam, nukentėjusiojo namuose buvo liudytoja I. B.. Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus prieš savo buvusį sugyventinį M. T., o teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu neigė, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo nukentėjusiojo namuose (4 t., b. l. 137–145). Nepaisant to, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuteistojo M. T. kaltės ir nepatvirtina apeliacinio skundo argumentų dėl nukentėjusiojo E. D. kitų duotų parodymų dėl esminių įvykio aplinkybių tariamo nepatikimumo. Nors nukentėjusysis E. D. nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivus (jam nustatytas 3,29 promilių neblaivumas), tačiau nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir aiškius parodymus, jog nagrinėjamo įvykio metu, fizinį smurtą prieš jį naudojo būtent nuteistasis M. T., o ne kuris nors kitas asmuo. Šią aplinkybę nukentėjusysis E. D. nurodė ne tik apklausų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojams, kuomet iškart po įvykio jis skambino bendruoju pagalbos telefonu norėdamas pranešti apie įvykį ir jam padarytus sužalojimus (3 t., b. l. 81–83), o taip pat ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, ką patvirtina baudžiamojoje byloje esantis policijos pareigūnų tarnybine vaizdo ir garso fiksavimo kamera darytas vaizdo įrašas (4 t., b. l. 77). Aptariamus nukentėjusiojo parodymus dėl jam sužalojimus sukėlusio asmens patvirtina ir liudytojo -skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto- J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas J. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvykus į įvykio vietą pagal gautą pranešimą jis bendravo su nukentėjusiuoju E. D., kuris minėjo, jog šiam namuose vartojant alkoholį su moterimi, atvyko šios moters sugyventinis, kuris nukentėjusįjį ir primušė (2 t., b. l. 186–189). Pastebėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. B. atsisakė duoti parodymus nurodydama, jog pasinaudoja jai BPK numatyta suteikta teise neduoti parodymų prieš savo sugyventinį – M. T. (2 t., b. l. 11–13). Nors teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu tiek liudytoja I. B., tiek ir nuteistasis M. T. parodė, jog jie nebėra sugyventiniai, tačiau matyti, jog nukentėjusysis E. D. liudytojui J. B. nurodė M. T., kaip prieš jį (nukentėjusįjį E. D.) smurtavusį asmenį. Nukentėjusiojo duotus parodymus apie prieš jį smurtavusio asmens tapatybę patvirtina ir liudytojos policijos pareigūnės Dianos Fedosavienės ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ji patvirtino, jog atvykusi į įvykio vietą pagal gautą pranešimą bendravo su pranešėju – nukentėjusiuoju E. D., kuris paaiškino, kad pas jį į namus buvo atėjusi I. B., jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus kol automobiliu atvyko nuteistasis M. T. ir pradėjo prieš nukentėjusįjį smurtauti (2 t., b. l. 116–119). Taigi nors kaip jau buvo minėta, nėra galimybės patvirtinti aplinkybių, kad prieš įvykstant aptariamam įvykiui kartu su nukentėjusiuoju jo namuose buvo liudytoja I. B., tačiau matyti, kad nukentėjusysis nuo pat jam padarytų sužalojimų momento laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jam nustatytus sužalojimus sukėlė būtent nuteistasis M. T..
10. Nukentėjusiojo E. D. parodymus apie prieš jį naudotą fizinę prievartą bei tai, kad jam buvo suduoti smūgiai rankos kumščiu ne tik į veido sritį, tačiau buvo smūgiuota ir kojomis į įvairias kūno vietas, patvirtina specialistų išvados Nr. G 2082/2023 (01) ir Nr. pG 3976/2023 (01). Nors šiose specialistų išvadose nurodyta, kad dėl nukentėjusiajam E. D. nustatytų sužalojimų atsiradimo veikiant smūginiu kieto buko daikto (daiktų) poveikiu (kito asmens suduotais smūgiais) jos yra tikėtinos, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Specialistų išvadose Nr. G 2082/2023 (01) ir Nr. pG 3976/2023 (01) nurodyti duomenys apie nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų (kraujosruvų, žaizdų, šonkaulių lūžių ir kt.) buvimo vietą neprieštarauja nukentėjusiojo duotiems parodymams apie tai, kiek jam buvo suduota smūgių ir į kokias jo kūno vietas šie smūgiai buvo suduoti. Apeliacinio skundo argumentai, jog ant nukentėjusiojo kūno nustatyti sužalojimai nepatvirtina nuteistojo M. T. kaltės, kadangi nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus galėjo padaryti kitas asmuo, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą yra nepagrįsti. Matyti, jog skundžiamas nuosprendis buvo priimtas ir nuteistojo M. T. kaltė buvo nustatyta vadovaujantis ne tam tikrais surinktais įrodymais, juos vertinant atsietai vienas nuo kito, tačiau visų surinktų įrodymų visumoje, gretinant juos tarpusavyje, kaip to reikalauja įrodymų vertinimo taisyklės (BK 20 straipsnio 5 dalis). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas specialistų išvadose Nr. G 2082/2023 (01) ir Nr. pG 3976/2023 (01) nurodytus duomenis vertino gretindamas juos ne tik su nukentėjusiojo E. D. duotais parodymais, jog jam nustatyti sužalojimai buvo fizinės prievartos padarinys, tačiau ir kitais byloje surinktais įrodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino ir aplinkybes, jog 2023 m. birželio 18 d., 10.05 val., įvykio vietos apžiūros metu, E. D. gyvenamajame name ant prieangio grindų buvo rastas ir paimtas tamsios spalvos džemperis su gobtuvu, ant kurio buvo matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 43–49). Pastebėtina, kad nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, jog prieš ji naudojamas fizinis smurtas, be kita ko pasireiškė nuteistajam M. T., smaugiant jį prieangyje paimtu pačiam nukentėjusiajam priklausančiu daiktu (džemperiu). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančia specialisto išvada Nr. IBPS-V-443609-24 ir Policijos Departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos Biologinių tyrimų skyriaus raštu, kurie patvirtina, jog priešingai nei parodė nuteistasis M. T., nagrinėjamo įvykio metu jis buvo nukentėjusiojo namuose, kadangi ant nukentėjusiojo E. D. džemperio buvo rasta nuteistojo M. T. biologinių pėdsakų (4 t., b. l. 21–27) bei nukentėjusiojo E. D. kraujo (4 t., b. l. 28). Nors apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl ant nukentėjusiajam priklausančio džemperio rastų biologinių pėdsakų priklausomybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti aptariamų byloje surinktų įrodymų patikimumu. Šios aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo E. D. duotus parodymus, jog nuteistasis M. T. nagrinėjamo įvykio metu buvo nukentėjusiojo namuose ir prieš jį naudojo fizinį smurtą, nes priešingu atveju ant nukentėjusiojo namuose rastų daiktų (džemperio) nebūtų buvę rasti paties nuteistojo biologiniai pėdsakai. Aplinkybę, jog nuteistasis M. T. nagrinėjamo įvykio metu buvo nukentėjusiojo E. D. namuose patvirtina ir Probacijos tarnybos pateikta informacija, jog atlikus Lietuvos probacijos tarnybos naudojamos elektroninio stebėjimo sistemos platformos „Geosatis SA“ funkcionalumo atnaujinimo darbus atsirado galimybė matyti ir asmenų, kuriems taikoma intensyvi priežiūra, nematomą judėjimą pasitelkiant naują funkciją ,,Nenaudotą rodyklinį sekimą“. Pakartotinai patikrinus informaciją dėl nuteistojo M. T. buvimo vietos 2023 birželio 18 d., laikotarpiu nuo 9 val. iki 10 val., buvo nustatyta, kad nuteistasis M. T. 2023 m. birželio 18 d. nuo 9.33 val. iki 9.36 val. buvo adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nukentėjusiojo namuose (2 t., b. l. 167–180). Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsamiau įvertinti šiuos gautus duomenis teisiamojo posėdžio metu atliko Probacijos tarnybos specialistės liudytojos V. K. apklausą, kurios metu liudytoja patvirtino aptartų duomenų patikimumą. Pastebėtina ir tai, jog gauti duomenys apie nuteistojo M. T. dėvėtos elektroninio stebėjimo įrangos judėjimo rodmenis patvirtina ir tai, jog nuo savo gyvenamosios vietos iki nukentėjusiojo gyvenamosios vietos nuteistasis M. T., be kita ko, judėjo 67 km/h greičiu, t. y. tikėtina automobiliu. Pastebėtina, jog nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, jog nuteistasis M. T. pas jį į namus atvyko automobiliu, taip pat nurodė ir šio automobilio markę – „Volvo“. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog nukentėjusysis negali nežinoti kokiu automobiliu naudojasi nuteistasis, kadangi jie gyvena tame pačiame kaime, ši aplinkybė nepaneigia nukentėjusiojo duotų parodymų patikimumo, kurie neprieštarauja ir Probacijos tarnybos pateiktai informacijai apie nuteistojo buvimo vietą nagrinėjamo įvykio metu. Taigi, nors nuteistasis M. T. neigė aplinkybę, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo nukentėjusiojo namuose, tačiau pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų visuma priešingos išvados daryti neleidžia. Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi neva prieštaringais ir pagrįstų abejonių keliančiais elektroninio stebėjimo duomenimis yra atmestini kaip nepagrįsti. Pats nuteistasis M. T. negalėjo nurodyti kaip ant įvykio vietoje rasto ir paimto džemperio, ant kurio buvo rasta nukentėjusiojo E. D. kraujo pėdsakų, buvo surasta ir jo paties biologinių pėdsakų bei neigė buvęs nukentėjusiojo namuose ir važiavęs iki jų automobiliu, nors byloje esantys objektyvūs įrodymai patvirtina, jog jis nuvyko automobiliu iš savo namų iki nukentėjusiojo namų. Šios aplinkybės iš esmės verčia abejoti nuteistojo M. T. duotų parodymų, jog jis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, patikimumu. Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo E. D. duotais parodymais, jog jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo nuteistojo M. T. neteisėtų veiksmų padarinys bei kitais, baudžiamojoje byloje surinktais ir patikimai nuteistojo M. T. kaltę patvirtinančiais įrodymais.
11. Nors apeliaciniu skundu yra keliamos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo M. T. kaltės pagrįstumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl nuteistojo kaltės. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais kategoriškai nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas yra neteisingas. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, kurią teisiamojo posėdžio metu patikrino pirmosios instancijos teismas, patvirtina nuteistojo M. T. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistojo M. T. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinio skundo prašymas priimti nuteistojo atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį atmetamas.
Dėl nuteistajam M. T. paskirtos bausmės.
12. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam M. T. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, neįvertino aplinkybių, kad nuteistasis M. T. yra neįgalus, gyvena vienas ir laiko gyvulius, kurių negali palikti be priežiūros.
13. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytais bausmės skyrimo tikslais – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei paties kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.
14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog individualizuodamas nuteistajam M. T. skirtiną bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, o taip pat ir jo padarytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistasis M. T. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus žmogaus sveikatai, jog nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena ją sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas), kad nuteistasis praeityje teistas už tyčinius smurtinius nusikaltimus bei už vairavimą esant neblaiviam, o naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, jog yra baustas administracine tvarka, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Nors skundžiame nuosprendyje nėra tiesiogiai pasisakyta dėl nuteistojo M. T. sveikatos būklės ir namuose laikomų galvijų, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam M. T. per griežtą bausmę. Pastebėtina, kad praeityje nuteistajam M. T. nusikalstamų veikų padarymą buvo skirtos ne tik švelnesnės bausmių rūšys, tačiau taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas. Šios aplinkybės bei tai, kad naują nusikalstamą veiką nuteistasis M. T. padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, leidžia teigti, jog paskyrus nuteistajam M. T. švelnesnę bausmę BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti.
15. Vadovaujantis išdėstytu daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. T. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, tinkamai vadovavosi BK nuostatomis ir teisės taikymo klaidų nepadarė. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pagrindas teigti, jog nuteistajam M. T. skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė buvo paskirta netinkamai ar jis jos negalėtų atlikti.
Dėl nukentėjusiojo E. D. turėtų proceso išlaidų.
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo E. D. atstovas advokatas I. Ruželė pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo M. T. nukentėjusiojo E. D. naudai 600 Eur atstovavimo išlaidų. Nukentėjusiojo E. D. atstovas advokatas I. Ruželė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė pažymą dėl advokato pagalbai išlaidų paskaičiavimo, kurioje nurodytos nukentėjusiajam E. D. apeliacinės instancijos teisme atliktos teisinės paslaugos ir jų įkainiai: susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga – 100 Eur; konsultavimas, patarimas – 100 Eur; procesinių dokumentų rengimas – 250 Eur; atstovavimas pirmos instancijos teisme – 150 Eur (4 t., b. l. 196).
17. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės, ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-188-628/2021, 2K-19-697/2022, 2K-26-1073/2024).
18. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti nuteistojo M. T. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Akivaizdu, jog patenkinus nuteistojo M. T. apeliacinį skundą ir panaikinus skundžiamą nuosprendį, būtų tiesiogiai įtakoti ir nukentėjusiojo E. D. turtiniai interesai, kadangi jam skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo buvo priteistas tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimas. Todėl nukentėjusysis turėjo teisę kreiptis į advokatą dėl savo teisių gynimo surašant atsiliepimą į pateiktą apeliacinį skundą, o jo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo M. T.. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pažymoje dėl advokato pagalbai išlaidų paskaičiavimo (4 t., b. l. 196), kaip prašomos priteisti iš nuteistojo pinigų sumos, nurodytos išlaidos už susipažinimą su baudžiamosios bylos medžiaga (100 Eur) ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme (150 Eur). Pažymėtina, jog advokatas I. Ruželė atstovavo nukentėjusįjį E. D. šioje baudžiamojoje byloje nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, o taip pat buvo ir nukentėjusiojo atstovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, dalyvavo teismo posėdžiuose ir atliko kitus procesinius veiksmus (1 t., b. l. 58, 64–65, 68–70, 74–77, 4 t., b. l. 72, 137–145). Nekyla abejonių, jog nukentėjusiojo atstovas advokatas I. Ruželė buvo išsamiai susipažinęs su visa baudžiamąja byla, todėl prašomos priteisti turėtos išlaidos dėl advokato I. Ruželės susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga (100 Eur) nepriteistinos. Be to, iš nuteistojo nepriteistinos ir pažymoje dėl advokato pagalbai išlaidų paskaičiavimo nurodytos išlaidos dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme (150 Eur), kadangi skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo M. T. nukentėjusiajam E. D. jau buvo priteista 1060 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudarė teisinės pagalbos nukentėjusiajam teikimas ikiteisminiame tyrime ir teisme. Vadovaujantis išdėstytu, nukentėjusiojo E. D. atstovo advokato prašymas priteisti iš nuteistojo M. T. 600 Eur atstovavimo išlaidų tenkintinas iš dalies, sumažinant priteistinos sumos dydį iki 350 Eur (600 Eur – 100 Eur – 150 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmesti.
Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo E. D. atstovo advokato Irmanto Ruželės prašymą ir iš nuteistojo M. T. priteisti nukentėjusiajam E. D. 350 Eur atstovavimo apeliaciniame teisme išlaidoms atlyginti.