Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-09-01 · Civilinė byla Nr. e2A-443-589/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-01
Bylos Nr.
e2A-443-589/2021
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01504-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
Atsakovas
I. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-443-589/2021Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01504-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 1 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3271-1136/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei I. I. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Legal Balance prašė priteisti iš atsakovės I. I. 65,15 Eur negrąžintą kreditą, 16,79 mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 2,90 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 15,41 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 53,95 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 19 d.), 53,95 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį, 121 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės I. I. 65,15 Eur skolą, 16,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 2,90 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 15,41 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidas – ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

3. Teismas konstatavo, kad atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių.

4. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-7y28mgp4, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 75 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą sutarties sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pagal šalių sudarytą sutartį galutinis vartojimo kredito ir bendros kredito kainos grąžinimo terminas buvo 2021 m. gruodžio 19 d. Atsakovė savo įsipareigojimų sutartyje nustatytais terminais neįvykdė. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės bei UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01. Pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo-perdavimo akte Nr. 9 prie Reikalavimo perleidimo sutarties. 2020 m. spalio 6 d. pranešimu el. laišku atsakovė buvo informuota apie kredito sutarties nutraukimą, o 2020 m. spalio 29 d. pranešimu – apie reikalavimo teisės perleidimą.

5. Teismas sprendė, kad atsakovė nevykdė įsipareigojimų grąžinti visą kreditą, ieškinys šioje dalyje pagrįstas byloje esančiais įrodymais (2019 m. gruodžio 20 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. BOB-7y28mgp4 ir 2020 m. spalio 6 d. pranešimu), todėl ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 65,15 Eur negrąžintą kreditą, 16,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties sudarymo metu atsakovė buvo tinkamai ir pilnai informuota apie taikytiną administravimo mokestį, teismas ieškovei iš atsakovės taip pat priteisė 2,90 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos. Teismas taip pat nusprendė priteisti 15,41 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, kurios laikytinos minimaliais ieškovės nuostoliais, t. y. pajamomis, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Teismas vertino, kad ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė būtų vykdoma sutartyje nustatyta tvarka.

6. Teismas nustatė, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, jog už naudojimąsi ieškovės suteiktu vartojimo kreditu atsakovė turėtų sumokėti viso 49,08 Eur kredito mokestį, t. y. palūkanas, jei vartojimo kredito sutartis būtų laiku ir tinkamai įvykdyta. Atsižvelgęs į tai, jog dalis kredito buvo grąžinta (prašoma priteisti skola yra 65,15 Eur, o ne 75 Eur), tenkintas reikalavimas priteisti bendrą 15,41 Eur negautų pajamų sumą, o ieškovė nepateikė kredito gavėjo, atsakovės, sumokėtų įmokų įskaitymo detalizacijos, teismas sprendė, kad reikalavimo dėl 53,95 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 19 d.) tenkinimas akivaizdžiai viršytų sutartyje nurodytą atsakovės mokėtiną kredito mokestį, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė. Teismas taip pat atmetė ieškinio reikalavimą dėl 53,95 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, motyvuodamas kasacinio teismo formuojama aktualia praktika ir 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje pateiktais išaiškinimais, kuriuose nurodoma, jog skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo.

7. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikė pagrįstu, todėl tenkino. Iš atsakovės teismas taip pat priteisė ieškovės sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8. Ieškovė UAB Legal Balance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų ir priteisti iš atsakovės I. I. 53,95 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (65,15 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 19 d.), taip pat priteisti 53,95 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (65,15 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos bei priteisti už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.

9. Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nustatymo, neturėtų būti vadovaujamasi tik Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.

10. Pabrėžia, jog atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, negrąžinta kredito dalis tik truputį sumažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovė nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovei neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), ieškovė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 53,95 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (65,15 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų.

11. Vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės teisėtą lūkestį sieja su situacija, kai atsakovė sutartį būtų vykdžiusi tinkamai. Šiuo atveju nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovei nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jai net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovė po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o ieškovė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas. Skundžiamame sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei ieškovės teisėtų lūkesčių. Tuo atveju, jei atsakovė sutartį būtų vykdžiusi tinkamai ir nustatytais terminais, tai ji būtų sumokėjusi ne tik 49,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 13,44 Eur sutarties administravimo mokestį.

12. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos, kadangi atsakovė iki pat visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jai suteiktais pinigais, o pelno siekiantis juridinis asmuo, negaudamas pagrįstai tikėtinų pajamų ir negalėdamas jų perskolinti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos. Pažymi, jog gali skolinti, perskolinti ne tik už 53,95 proc. palūkanų normą, įstatymas leidžia skolinti ir už 75 proc. palūkanų normą.

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis atsisakyta tenkinti ieškinio reikalavimus dėl 53,95 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuotinų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (65,15 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 19 d.), taip pat skaičiuotinų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų koelgija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 20 d. atsakovė I. I. ir pradinė kreditorė UAB BnP Finance sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-7y28mgp4, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 75 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 49,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 53,95 proc.) ir 13,44 Eur administravimo mokestį sutarties specialiojoje dalyje numatytais terminais ir tvarka iki 2021 m. gruodžio 19 d. Atsakovė pagal sutartį tekusios piniginės prievolės nevykdė, t. y. mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokų nustatytu laiku nemokėjo ir po įspėjimo apie sutarties nutraukimą prievolės neįvykdė. Kadangi atsakovė nesilaikė vienos esminių sutarties sąlygų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 19 straipsniu bei sutarties 8.4 punktu, pradinė kreditorė 2020 m. spalio 6 d. atsakovei siųstu išankstiniu rašytiniu pranešimu informavo apie vienašališką sutarties nutraukimą 2020 m. spalio 22 d. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2020 m. kovo 3 d. sudarė Periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo-perdavimo akte Nr. 9 prie Reikalavimo perleidimo sutarties. 2020 m. spalio 6 d. pranešimu el. laišku atsakovė buvo informuota apie kredito sutarties nutraukimą, o 2020 m. spalio 29 d. pranešimu – apie reikalavimo teisės perleidimą.

17. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti iš atsakovės I. I. 53,95 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuotinas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (65,15 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 19 d.). Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nustatymo nepagrįstai vadovavosi tik sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, kadangi sutartis yra nutraukta ir šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų.

18. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą priteisti tokias negautas pajamas (nuostolius) motyvavo tuo, kad dalis kredito atsakovės buvo grąžinta (prašoma priteisti skola yra 65,15 Eur, o ne 75 Eur), 15,41 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteistos, ieškovė nepateikė kredito gavėjo, atsakovės, sumokėtų įmokų įskaitymo detalizacijos, reikalavimo tenkinimas akivaizdžiai viršytų sutartyje nurodytą atsakovės mokėtiną kredito mokestį.

19. Vertindama apeliacinio skundo reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

20. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

21. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

22. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

23. Nagrinėjamu atveju pirminio sutarties mokėjimo grafiko ir 2020 m. liepos 21 d. mokėjimo grafiko, kuriuo pradinė kreditorė vienašališkai dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pakeitė mokėjimo grafiką, taikydama metinę palūkanų normą be nuolaidos, duomenimis, atsakovė pagal sutartį iš viso turėjo sumokėti 56,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. pačios ieškovės suformuluotą reikalavimą, iki sutarties nutraukimo dienos atsakovės nesumokėtos palūkanos sudarė 16,79 Eur. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė ieškovės prašomas 16,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos ir 15,41 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos. Todėl pagal sutarties mokėjimo grafiką likusi nesumokėta palūkanų suma yra 24,67 Eur (56,87 Eur – 16,79 Eur – 15,41 Eur), nes tokios sumos ieškovė galėjo tikėtis, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinio skundo reikalavimai dėl didesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo iki sutarties termino pabaigos yra atmetami kaip nepagrįsti, juo labiau, kad ieškovė tokį reikalavimą grindė išimtinai sutartyje numatytų palūkanų dydžiu, išreikštu procentine išraiška, ir nenurodė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių konkrečiai apskaičiuoti kitokį negautų pajamų dydį. Kartu pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad nutraukus sutartį, joje numatytas grafikas nebegalioja, nepaneigia galimybės pagal jį nustatyti sumas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokios formos, kokią nurodė ieškovė ieškinyje (nefiksuoto dydžio), negautų pajamų priteisimas, leistų ieškovei nepagrįstai praturtėti ir ji gautų ženkliai didesnę sumą, nei būtų galėjusi pagrįstai tikėtis gauti iš atsakovės, pastarajai tinkamai vykdant sutartį, t. y. iki sutarties termino pabaigos sumokant sutartyje numatytas mokėjimo (pelno) palūkanas.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje, kurioje netenkintas ieškovės reikalavimas dėl 53,95 proc. negautų pajamų, skaičiuotinų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (65,15 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 19 d.), keistinas, ieškovei priteisiant 24,67 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 19 d.).

25. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, kadangi atsakovė iki pat visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jai suteiktais pinigais, o ieškovė, negaudama pagrįstai tikėtinų pajamų ir negalėdama jų perskolinti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos. Ieškovės teigimu, ji turi galimybę skolinti, perskolinti ne tik už 53,95 proc. palūkanų normą, VKĮ leidžia skolinti ir už 75 proc. palūkanų normą.

26. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kurių pagrindu buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl 53,95 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (65,15 Eur) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, ir jų nekartoja.

27. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovei sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, ieškovė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 53,95 proc. ar 75 proc. metinėmis palūkanomis.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei skundžiamu sprendimu yra priteistos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju jau yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Ieškovė turėjo įrodyti, kad būtų galėjusi atsakovės negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu to neįrodinėjo ir galbūt prarastinų pajamų (nuostolių) dydį (53,95 proc. ar 75 proc.) patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vien tai, kad VKĮ 21 straipsnyje įvirtinti bendrai kredito kainai taikomi reikalavimai leidžia skolinti už 75 proc. metinę palūkanų normą, savaime nereiškia, kad atsakovei sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, ieškovė būtų turėjusi realias galimybes iš karto perskolinti visą kredito sumą su 75 proc. metine palūkanų norma.

29. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 19 d.) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, be to, pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

31. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

32. Šioje byloje ieškovė, be kita ko, prašė priteisti negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus iki ieškinio parengimo, išreikštus absoliučiais skaičiais, ir negautas pajamas (nuostolius), skaičiuotinus nuo ieškinio parengimo, išreikštus procentine išraiška, t. y. nenurodė konkrečios priteistinos sumos, ir už pastarojo pobūdžio reikalavimus pirmosios instancijos teisme nemokėjo žyminio mokesčio. Kadangi šios apeliacijos objektu buvo sprendimo už akių dalies, kuria nepriteistos negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuotini nuo ieškinio parengimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, ieškovei pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai šios išlaidos apeliacinės instancijos teisme neperskirstomos.

33. Vertinant apeliacinės instancijos teisme susidariusių šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniu skundu ginčijo tik pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) nepriteisimo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija patenkino tik vieną iš dviejų ieškovės skundo prašymų, susijusių su ieškinyje suformuluotais materialiniais reikalavimais. Todėl atsižvelgiant į tenkintą apeliacinio skundo reikalavimų dalį (apie 50 proc.), iš atsakovės ieškovės naudai viso priteistina 7,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą už akių dėl negautų pajamų pakeisti.

Priteisti iš atsakovės I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai papildomai 24,67 Eur (dvidešimt keturių eurų ir šešiasdešimt septynių centų) negautas pajamas, paskaičiuotas nuo ieškinio parengimo iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 19 d.).

Likusią Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai, 7,50 Eur (septynių eurų ir penkiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimantas Misiūnas