- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- I-4426-535/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02577-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Beata Martišienė, Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Beatos Martišienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019-06-17 nutarimą Nr. NN-542 ,,Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ ir įpareigoti Kalėjimų departamentą grąžinti jį į Vilniaus PN.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Kalėjimų departamentas 2019-06-17 nutarimu Nr. NN-542 nepagrįstai perkėlė jį atlikti bausmę iš Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) į Alytaus pataisos namus (toliau - Alytaus PN). Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 str. 1 d. reikalavimų, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas teisėtais argumentais, tad yra neteisėtas ir dėl to jis turėtų būti gražintas atgal į Vilniaus PN. Į kitą įkalinimo įstaigą nuteistasis gali būti perkeltas tik išimtinais atvejais. Ginčijamame nutarime išimtinės aplinkybės nenurodytos. Įstatymas nenumato galimybės perkelti nuteistąjį į kitus pataisos namus dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) reorganizavimo. Pareiškėjas teigia, kad niekada nebuvo supažindintas su nutarime minimais teisės aktais, o tai daro nutarimą neteisėtu.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 6-8) paaiškino, kad 2018-12-28 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje, atsižvelgiant į tai, kad asmenų laikymas Lukiškių TI-K neatitinka tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių suimtųjų ir nuteistųjų kalinimo standartų, kurių dėl techninių priežasčių (Lukiškių pastatų kompleksas pastatytas daugiau, kaip prieš šimtą metų) nėra galimybės iš esmės pagerinti, valstybei jau ilgą laiką tenka pareiga atlyginti nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo priteisiamas kompensacijas netinkamomis sąlygomis kalėjusiems asmenims, buvo priimtas sprendimas iš Lukiškių TI-K iškelti laikomus asmenis į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas ir minėtą pastatų kompleksą uždaryti 2019-07-01. Atsižvelgiant į tai nuteistųjų perkėlimas iš vienos laisvės atėmimo įstaigos į kitą, ryšium su Lukiškių pastatų komplekso uždarymu, yra neišvengiamas procesas, siekiant įgyvendinti Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 str. įtvirtintus nuostatus.
Žemesnės instancijos teismas
Kalėjimų departamento direktorius 2019-03-13 įsakymu Nr. V-l 16 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiko patvirtinimas“ (toliau - Įsakymas) patvirtino pridedamą Lukiškių TI- K, taip pat kitose laisvės atėmimo vietose, laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiką (toliau - grafikas). Grafiko 4 p. numatyta tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų iškėlimo tvarka, o konkrečiai 4.4. papunktyje numatyta perkelti nuteistuosius iš Vilniaus PN drausmės grupės (55 nuteistuosius) į Alytaus PN 5-ąjį lokalinį sektorių.
Pažymi, kad pareiškėjas Vilniaus PN bausmę atlikinėjo drausmės grupės sąlygomis ir šio klausimu ginčo byloje nėra. Todėl įgyvendinant Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-03-13 įsakymą Nr. V-l 16, pareiškėjas buvo perkeltas į Alytaus PN tolimesniam bausmės atlikimui. Atkreipia dėmesį, kad nei vienas teisės aktas nėra pripažintas negaliojančiu, nėra panaikintas ir nėra kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių nebūtų galima jais remtis.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai visiems asmenims yra laisvai prieinami, todėl pareiškėjo argumento, kad niekada nebuvo supažindintas su nutarime minimais teisės aktais, laikyti pagrįstu negalima.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, nutarimas Nr. NN-542 atitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįstas, motyvuotas, nurodyta apskundimo tvarka. Nutarimas Nr. NN-542 atitinka teisės aktų reikalavimus, yra priimtas teisėtai ir pagrįstai ir neturi būti naikinamas vien tik todėl, kad netenkina pareiškėjo. Pažymi, kad BVK ir Įsakyme nėra nuostatų, kad perkėlimas iš vienos įstaigos į kitą turi vykti atsižvelgiant į nuteistojo giminaičių gyvenamąją vietą ar (arba) į nuteistojo prašymą atlikti bausmę konkrečioje pataisos įstaigoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Kalėjimų departamento 2019-06-17 nutarimo Nr. NN-542, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Alytaus PN, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinį santykį reglamentuoja BVK 69 straipsnis ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-01-24 įsakymo Nr. V-43 redakcija) (toliau – Aprašas).
Pagal BVK 69 str. 1 d. nuostatas nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais BVK nustatytais atvejais. Pagal BVK 69 str. 5 d., teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Aprašas įgyvendina minėtą BVK 69 straipsnio 4 dalį ir detalizuoja nuteistųjų perkėlimo tvarką ir sąlygas. Aprašo 3 punkte įtvirtinti pagrindai, kuriems esant leidžiama perkelti nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą: dėl ligos pagal gydytojo (gydytojų) išvadą; dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje; tęsti bausmės atlikimo į kalėjimą perkeliamo nuteistojo sutikimu; iš pataisos įstaigos į kitos pataisos įstaigos Pusiaukelės namus, esant Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos nutarimui ir laisvai vietai Pusiaukelės namuose; iš pataisos įstaigos Pusiaukelės namų į kitą pataisos įstaigą, nuteistajam negalint tęsti bausmės atlikimo Pusiaukelės namuose; iš nepilnamečių pataisos namų – nuteistuosius nuo aštuoniolikos iki dvidešimt ketverių metų, pakartotinai pažeidusius bausmės atlikimo režimą, arba jų prašymu; nuteistuosius, atlikusius ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės laiko kalėjime ir kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams; nuteistuosius, pataisos namuose perkeltus į kamerų tipo patalpas BVK 142 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, atlikti nuobaudą kalėjime; nuteistuosius, nuteistus laisvės atėmimu iki gyvos galvos, kalėjime atlikusius pirmuosius dešimt metų; pataisos namuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančius nuteistuosius, kurie kelia pavojų pataisos namų personalui ar kitiems asmenims arba dėl kitų išimtinių aplinkybių.
Taigi, BVK 69 str. įtvirtinta bendroji taisyklė, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Šiuo teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamą nuteistojo pataisos procesą, kuriame dalyvautų nuteistasis ir jam adaptavusis paskirtoje atlikti bausmę pataisos įstaigoje galėtų būti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės ir tokiu būdu būtų siekiama bausmės vykdymo tikslų. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės (LVAT 2015-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-149-146/2015; 2015-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1588-146/2015 ir kt.). Įstatymų leidėjas BVK 69 str. 1 d., suteikdamas teisę kompetentingam bausmių vykdymo sistemos subjektui vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės, nustatė vieną konkretų atvejį, kuriuo leidžiama perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą (dėl ligos), o įstatymo nuostata „arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje“ suteikia diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar nustatytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip išimtinės ir suteikiančios pakankamą pagrindą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą (LVAT 2016-04-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-662/2016). Be to, iš BVK 69 str. 1 d. matyti, jog perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą dėl išimtinių aplinkybių galima tik tada, kai šios aplinkybės kliudo nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, o Aprašo 3 punktas nustato, kad nuteistuosius, pataisos namuose perkeltus į kamerų tipo patalpas BVK 142 str. 3 d. nustatytu atveju, atlikti nuobaudą kalėjime.
2018-12-28 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje, atsižvelgiant į tai, kad asmenų laikymas Lukiškių TI-K neatitinka tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių suimtųjų ir nuteistųjų kalinimo standartų, kurių dėl techninių priežasčių (Lukiškių pastatų kompleksas pastatytas daugiau, kaip prieš šimtą metų) nėra galimybės iš esmės pagerinti, valstybei jau ilgą laiką tenka pareiga atlyginti nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo priteisiamas kompensacijas netinkamomis sąlygomis kalėjusiems asmenims, buvo priimtas sprendimas iš Lukiškių TI-K iškelti laikomus asmenis į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas ir minėtą pastatų kompleksą uždaryti 2019-07-01.
Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsirado išimtinės aplinkybė, t. y. Lukiškių pastatų komplekso uždarymas, todėl nuteistieji pagrįstai buvo perkeliami iš vienų pataisos namų į kitus.
Įsakymu patvirtino Grafiko 4 p. numatyta tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų iškėlimo tvarka, o konkrečiai 4.4. papunktyje numatyta perkelti nuteistuosius iš Vilniaus PN drausmės grupės (55 nuteistuosius) į Alytaus PN 5-ąjį lokalinį sektorių (b. l. 14-21). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Vilniaus PN bausmę atlikinėjo drausmės grupės sąlygomis, todėl įgyvendinant Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-03-13 įsakymą Nr. V-l 16, pareiškėjas pagrįstai buvo perkeltas į Alytaus PN tolimesniam bausmės atlikimui.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Kalėjimų departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas Vilniaus PN bausmę atlikinėjo drausmės grupėje, atsižvelgęs į išskirtines aplinkybes (Lukiškių pastatų komplekso uždarymas0, vadovaudamasis Įsakymu patvirtinto Grafiko 4.4 p., turėjo teisėtą pagrindą taikyti BVK 69 straipsnio ir Aprašo 3.3 p. (nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje bei nurodoma tokio perkėlimo tvarka) nuostatas.
Dėl pareiškėjo argumento, kad jis niekada nebuvo supažindintas su nutarime minimais teisės aktais, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai visiems asmenims yra laisvai prieinami.
Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, kad ginčijamas nutarimas neatitinka VAĮ 8 str. reikalavimų. Teismas sprendžia, kad nutarimas pagrįstas teisės aktų normomis, motyvuotas, nurodyta apskundimo tvarka. Darytina išvada, kad VAĮ 8 str. suformuluoti bendrieji aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo reikalavimai, taikytini individualiam administraciniam aktui, nebuvo pažeisti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kalėjimų departamento 2019-06-17 nutarimas Nr. NN-542 ,,Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą perkelti pareiškėją į Vilniaus PN.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.