Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB „Global Petroleum“ atstovui advokatui Edmundui Mikučiauskui, atsakovės BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ atstovui advokatui Rokui Venslauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Global Petroleum“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Šančių prekybos centras“, trečiajam asmeniui AB „Montuotojas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį patenkinti visiškai.

Ieškovė UAB „Global Petroleum“ nepaaiškina, kaip buvo pažeisti BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių interesai, kai vietoj turto nurašymo buvo gautos piniginės lėšos. Nenurodė, kokią žalą patyrė BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ir jos kreditoriai. Ieškovė nepagrįstai kalba už visus kreditorius, nors ieškinį teikia tik pati viena. Ieškovė neskundė minėto 2015 m. gruodžio 11 d. BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto nutarimo dėl turto pardavimo. Ieškovei tiek ieškinio tenkinimas, tiek atmetimas nesukels jokių materialinių teisinių padarinių.

Atsakovės vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog ieškovė piktnaudžiauja teise į teisminę gynybų, bereikalingai apkrauna teismą ir naudojasi valstybinėmis teisingumą vykdančiomis institucijomis siekdama nesąžiningų, susijusiems asmenims palankių tikslų, todėl prašo teismo griežtai įvertinti ieškovės atitinkamą elgesį.

Atsakovė UAB „Šančių prekybos centras“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdyje jos interesus atstovaujantis advokatas Vytautas Dargis palaikė atsakovės BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ atsiliepimo argumentus ir prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl sandorio, kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, pripažinimo negaliojančiu.

Ieškovė nurodo, kad BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ir UAB „Šančių prekybos centras“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia, remiantis CK 1.80 straipsnio nuostatomis, kadangi sandoris, prieštaraujantis bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, užkertantis kelią kreditoriams patenkinti nors dalį teismo patvirtintų reikalavimų, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, bei CK 1.81 straipsnio nuostatomis, kadangi bankroto administratorius siekė nuslėpti nuo kreditorių, kad labai didelės vertės turtas buvo perleistas neatlygintinai arba itin nepalankiomis bankrutuojančiai įmonei sąlygomis.

Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad būtų užtikrintas civilinių santykių teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015).

CK 1.80 straipsnyje reglamentuojami imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo klausimai. Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra viena iš negaliojančių sandorių rūšių. Jo ypatybė yra ta, kad šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).

Minėta, kad BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ir UAB „Šančių prekybos centras“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties negaliojimą ieškovė grindžia argumentais, jog sandoris prieštarauja bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, reikalavimas galimai buvo perleistas neatlygintinai arba už labai mažą kainą.

Nustatyta, kad ieškovė yra atsakovės BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorius, kurios trečios eilės kreditorinis reikalavimas teismo nutartimis patvirtintas 38 199,39 Eur ir tai sudaro 0,46 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų dalį. BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 2015 m. gruodžio 11 d. kreditorių komitetas susirinkime svarstė klausimus dėl įmonės turo pardavimo, kurio metu priėmė nutarimą 1 109 350,19 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, pardavimą vykdyti dvi savaites, nepardavus – nurašyti (b. l. 11–12). Bankroto administratorius apie numatomą parduoti turtą 2015 m. gruodžio 15 d. paskelbė dienraštyje „Lietuvos žinios“ (b. l. 126). Byloje nėra duomenų, kad per dvi savaites buvo atsiradęs reikalavimo teisės į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ pirkėjas. Pirmoji ir vienintelė pageidaujanti pirkti reikalavimo teisę į bankroto administratorių 2016 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi atsakovė UAB „Šančių prekybos centras“ (b. l. 127). Atsakovės BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ir UAB „Šančių prekybos centras“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ reikalavimo teisę į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Šančių prekybos centras“ už kainą, nurodytą sutarties priede Nr. 2 (b. l. 24–26). Sutarties priede Nr. 2 nurodyta atsiskaitymo tvarka, pagal kurią už reikalavimo teisės perleidimą UAB „Šančių prekybos centras“ pradiniam kreditoriui sumoka 100 Eur (b. l. 49). UAB „Šančių prekybos centras“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2083 nurodytą 100 Eur sumą sumokėjo 2016 m. rugpjūčio 26 d. (b. l. 50–51).

Taigi, nustatyta, kad ginčijamu sandoriu reikalavimo teisė į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ buvo perleista atlygintinai – už 100 Eur. Ieškovės vertinimu, reikalavimas yra perleistas už pernelyg mažą kainą, dėl to nukentėjo BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių interesai.

Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartimi BUAB „Naujoji Vaišvydava“ iškelta bankroto byla. Ieškovė UAB „Global Petroleum“ yra BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorius. BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratoriaus 2015 m. liepos 16 d. veiklos ataskaitoje už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. liepos 16 d. nurodyta, jog visas BUAB „Naujoji Vaišvydava“ turtas realizuotas, todėl kreditorių susirinkimui buvo pateiktas tvirtinimui likvidacinis balansas. BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditoriai 2015 m. liepos 24 d. susirinkime minėtą administratoriaus veiklos ataskaitą patvirtino. Ieškovė UAB „Global Petroleum“ šiame susirinkime dalyvavo ir pritarė visiems nutarimams (b. l. 68–80). Tai reiškia, kad ieškovei jau 2015 m. liepos mėnesį buvo žinoma, kad BUAB „Naujoji Vaišvydava“ pajamų daugiau gauti neturi galimybių, turto ir pinigų taip pat nėra. Todėl ieškovė turėjo suprasti, kad likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų ir atsakovės BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“, nebus patenkinti. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad prieš tai minėtame BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių susirinkime ieškovė pritarė siūlymui kreiptis į teismą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ veiklos pabaigos, nes įmonės balanse apskaitomo turto nebėra.

Atsakovės BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto administratorius, įvertinęs prieš tai nurodytą situaciją, 2015 m. gruodžio 11 d. sušaukė kreditorių komiteto susirinkimą, kuriame nuspręsta parduoti reikalavimo teisę į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ už didžiausią pasiūlytą kainą, o nepardavus per dvi savaites – nurašyti. Taigi, šis sprendimas buvo priimtas po to, kai paaiškėjo, jog gauti kreditorinio reikalavimo patenkinimą iš BUAB „Naujoji Vaišvydava“ nėra jokių galimybių. Apie tai, kad atsakovė BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ neturi tikėtis gauti bent dalies savo kreditorinio reikalavimo patenkinimo BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto byloje, bankroto administratorius buvo informuotas 2015 m. birželio 1 d. raštu, kuriame nurodyta, jog pardavinėjamo įkeisto turto nepakaks hipotekos kreditoriaus finansiniam reikalavimui visiškai patenkinti, o pavykus sėkmingai realizuoti likusį turtą (tarp jų ir debitorinius įsiskolinimus), gautų lėšų nepakaktų visiškai atsiskaityti su antros eilės kreditoriais, todėl atsiskaitymas su BUAB „Naujoji Vaišvydava“ trečios eilės kreditoriais yra labai abejotinas (b. l. 128–129).

Aplinkybė, jog reikalavimo teisės į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ nepardavus per dvi savaites, šis turtas nebuvo nurašytas, o vėliau buvo parduotas už 100 Eur, jokiu būdu nepažeidžia kreditorių interesų. Be to, iš gautų lėšų proporcingai buvo tenkinami BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių, tarp jų ir ieškovės, finansiniai reikalavimai. Šią aplinkybę patvirtina BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 2017 m. kovo 10 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis 2016 m. spalio 4 d. kreditorių komiteto susirinkimo nustatyta tvarka viso gautos įmonės lėšos buvo paskirstytos administravimo išlaidoms dengti ir kreditorių reikalavimams tenkinti: įkeitimu užtikrintiems – 1 081 014,24 Eur, pirmos eilės – 202 042,79 Eur, antros eilės – 237 056,48 Eur, trečios eilės – 61 104,05 Eur, iš jų ieškovei išmokėta 310,22 Eur (b. l. 130). Tai, kad reikalavimo teisė buvo perleista ne per dvi savaites, o vėliau, laikytina formaliu 2015 m. gruodžio 11 d. kreditorių komiteto susirinkimo nutarimo pažeidimu, nesudarančiu pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu.

Teismo vertinimu šios nustatytos aplinkybės paneigia ieškovės argumentus, kad ginčijama reikalavimo teisės perleidimo sutartimi buvo pažeisti ieškovės ir visų kitų atsakovės BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių interesai, todėl teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovių BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ir UAB „Šančių prekybos centras“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia vadovaujantis CK 1.80 straipsniu dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo.

Nepagrįstas ieškovės teiginys, jog sandoris negalioja dėl CK 1.81 straipsnyje įtvirtintos viešosios tvarkos pažeidimo. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ samprata; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Iš šių kasacinio teismo praktikoje pateikiamų teisės aiškinimo nuostatų akivaizdu, kad „viešosios tvarkos“ ir „geros moralės“ kategorijos yra atviro tipo normos, kurių konkretus turinys priklauso nuo valstybėje vykstančių socialinių bei teisinių procesų. Nepaisant to, šios kategorijos nėra visiškai abstrakčios. Jeigu „viešoji tvarka“ – tai fundamentalūs principai bei taisyklės, užtikrinantys politinių, socialinių ar ekonominių valstybės, o kartu ir visuomenės, interesų apsaugą, tai į „geros moralės“ kategoriją patenka normos, kurių tikslas civiliniuose teisiniuose santykiuose užtikrinti sąžiningumo, teisingumo, tvarkos ir protingumo laikymąsi. Taigi aptartos kategorijos suteikia teismams galimybes įvertinti civilinių teisinių santykių teisėtumą ne tik galiojančios statutinės teisės aspektu, bet ir remiantis fundamentaliais teisinėje valstybėje priimtinais elgesio standartais.

Teismas prieš tai nustatė, kad reikalavimo teisės buvo perleista atlygintinai, nors ir už nedidelę kainą. Įrodymų, jog reikalavimo teisė galėjo būti perleista už didesnę kainą, byloje nėra. Apie tai, kad visas BUAB „Naujoji Vaišvydava“ turtas realizuotas dar 2015 m. vasarą, kad trečios eilės kreditorių reikalavimams patenkinti lėšų nėra ir nebus gauta, ieškovei buvo žinoma. Ieškovė nurodo, kad BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ nereagavo į ieškovės prašymą pateikti informaciją apie ginčijamą sandorį. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 2016 m. gruodžio 14 d. raštu atsakė ieškovei į jos 2016 m. lapkričio 10 d. raštą, kuriame nurodyta, jog BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ reikalavimo teisė į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ parduota kreditorių komiteto 2015 m. gruodžio 11 d. priimto nutarimo nustatyta tvarka ir už reikalavimo teisę visiškai atsiskaityta (b. l. 85). BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 2015 m. gruodžio 11 d. kreditorių komiteto nutarimas dėl reikalavimo teisės į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ ginčijamos sutarties sudarymo metu buvo galiojantis. Po dviejų savaičių vykdyto pardavimo turtas nebuvo nurašytas, o atsiradus vieninteliam pirkėjui, kad ir už nedidelę kainą, buvo parduotas, o gautos piniginės lėšos skirtos kreditorių reikalavimams tenkinti. Bankrutavusios įmonės turto pardavimas, o ne nurašymas, neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, todėl ieškovės nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo ginčijamą atsakovių BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ir UAB „Šančių prekybos centras“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia vadovaujantis CK 1.81 straipsniu.

Atsakovių atstovai teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-323-413/2016, kuria BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorius BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ buvo pakeistas reikalavimo teisių perėmėja UAB „Šančių prekybos centras“, konstatuotas ginčijamo sandorio teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas su šiais argumentais nesutinka ir juos kaip nepagrįstus atmeta dėl žemiau nurodytų argumentų. Iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties matyti, kad BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorius BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ buvo pakeistas reikalavimo teisių perėmėja UAB „Šančių prekybos centras“. Teismas šioje nutartyje konstatavo, kad dar 2015 m. gruodžio 11 d. įvykusiame BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių susirinkime buvo nuspręsta pardavinėti reikalavimo teisę į BUAB „Naujoji Vaišvydava“, todėl sprendė, jog reikalavimas perleistas teisėtai (b. l. 87–89). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 24 d. nutartimi paliko galioti prieš tai minėtą teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą – galiojančią ir nenuginčytą reikalavimo 2016 m. rugpjūčio 12 d. teisės perleidimo sutartį, tuo pagrindu pakeisti BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ jo teisių perėmėju (b. l. 90– 93). Šios teismų nutartys patvirtina aplinkybę, kad ginčijama sutartis buvo galiojanti, nenuginčyta, todėl tai buvo teisėtas pagrindas bankroto byloje pakeisti kreditorių, kadangi ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalies nuostatos suteikia kreditoriui teisę perleisti reikalavimą kitam kreditoriui. Teismas pažymi, kad minėtuose teismų procesiniuose dokumentuose klausimas dėl ginčijamos sutarties teisėtumo ir atitikties teisės aktų reikalavimams nebuvo sprendžiamas, o tik remiantis galiojančia sutartimi pakeistas kreditorius, todėl teigti, kad skundžiamo sandorio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas teismų, nėra jokio pagrindo.

Atsakovės nurodo, kad ieškovė nepagrindžia, kaip ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės teises. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Dėl to kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą, yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2006 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006, 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009, kt.).

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė nagrinėjamu atveju turi teisinį materialinį suinteresuotumą BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto byloje, kadangi siekia gauti kuo didesne apimtimi savo reikalavimo patenkinimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju teisminė gynyba galima, nes ieškovės nurodoma teisė yra susijusi su ginčo sandoriu, kuriuo perleistas bankrutavusios įmonės turtas.

Teismas, nustatęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovės UAB „Global Petroleum“ ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 2 ir 5 straipsniai).

Atsakovės savo procesiniuose dokumentuose prašo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir bankroto bylos nagrinėjimo vilkinimą.

CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti aiškaus ieškovės piktnaudžiavimo procesine teise kreiptis į teismą teisminės gynybos fakto. Byloje esamų duomenų nepakanka padaryti išvadai, kad ieškovė ieškinį pareiškė siekdamas kitų tikslų, nei apginti savo teises, t. y. kad elgėsi nesąžiningai, o vienos sąlygos, kad ieškinys yra nepagrįstas, nepakanka skirti baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio yra atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys nuo žyminio mokesčio atleidžiami už šiose bylose (kuriose ieškovas yra bankrutuojanti įmonė) paduodamus apeliacinius ir kasacinius skundus. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, jog nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus bankroto bylose pareiškiantys asmenys, t. y. asmenys, kurie inicijuoja ieškiniu bankroto bylos įmonei iškėlimą, taip pat kurie pareiškia turtinius (kreditorinius) reikalavimus bankrutuojančiai įmonei jos bankroto byloje.

Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį dėl sandorio, sudaryto tarp kitų dviejų subjektų, kurių vienas yra bankrutuojanti įmonė, nuginčijimo. Pati ieškovė nėra ginčijamo sandorio šalimi. Ieškovė prašė pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovių BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ir UAB „Šančių prekybos centras“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindais, tačiau restitucijos taikyti neprašė. Todėl laikytina, kad pareikštas ieškinio reikalavimas yra turtinis, o ieškinio suma yra 100 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis).

Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, vien jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Tai reiškia, kad jeigu teismas nuspręstų tenkinti ieškovės ieškinį, tai restitucija būtų taikoma remiantis įstatymu. Tokio ieškovės reikalavimo negalima pripažinti atitinkančiu nei CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte, nei 9 punkte numatytas sąlygas, kurios sudarytų pagrindą ieškovę atleisti nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį. Ieškovė nėra bankrutuojanti įmonė, ne ji ginasi nuo bankrutuojančios įmonės ieškinio, bet priešingai – bankrutuojanti įmonė yra vienas iš atsakovų. Ieškovės pareikšto reikalavimo taip pat negalima vertinti kaip kreditorinio ar kitokio turtinio reikalavimo, reiškiamo bankrutuojančiai įmonei jos bankroto byloje ir susijusio su bankrutuojančiai įmonei vykdomomis bankroto procedūromis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-435-381/2015).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad žyminio mokesčio už teismo atliekamus procesinius veiksmus kontrolę teismas vykdo ex officio, teismas priteisia valstybei žyminį mokestį iš ieškovės UAB „Global Petroleum“ už pareikštą byloje ieškinį 20,00 Eur (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad ji turėjo 1750,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios susidarė už atsiliepimo į ieškinį parengimą, už dokumentų rinkimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose. Atmetus ieškovės ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovei BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.17, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių šiems procesiniams veiksmams atlikti (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

Kitą atsakovą UAB „Šančių prekybos centras“ taip pat atstovavo advokatas, tačiau bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui nepateikti.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 16,70 Eur, todėl jos priteistinos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės UAB „Global Petroleum“ ieškinį atsakovėms BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ir UAB „Šančių prekybos centras“, trečiajam asmeniui AB „Montuotojas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Global Petroleum“ (juridinio asmens kodas 134175299) 1750,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) atsakovės BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ (juridinio asmens kodas 135754185, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ ) naudai.

Priteisti iš ieškovės UAB „Global Petroleum“ (juridinio asmens kodas 134175299) 20,00 Eur (dvidešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 16,70 Eur (šešiolika Eur 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300,bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „žyminis mokestis“ arba „bylinėjimosi išlaidos“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.