Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas ypatingąja teisena nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės įregistravimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso (toliau ir – SŠK) 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motinos buvo įgytas galiojant SŠK (1992-05-08).

Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinio teismo praktika pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z.. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi prieš tai pacituota teisės norma taikytina ir sprendžiant dėl turto, įgyto iki CK įsigaliojimo už vieno sutuoktinio lėšas, pripažinimo asmenine nuosavybe. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje M. M. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas su rūsiu, 47,80 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Butas), priklauso jos motinai A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, pareiškime nurodė, kad V. S. niekada negyveno Lietuvoje, nes jis ir pareiškėjos motina A. S. faktiškai išsiskyrė dar 1962 metais, nuo to laiko A. S. su savo vyru V. S. negyveno šeiminio gyvenimo ir nevedė bendro ūkio, bet santuoka nebuvo nutraukta, V. S. paliko šeimą bei visą laiką iki savo mirties 2010-10-10 gyveno Rusijoje, jis niekada nebuvo atvykęs į Lietuvą ir niekada nebuvo registruotas Lietuvoje, taip pat, jis niekada negyveno minėtame bute ir neprisidėjo prie jo įsigijimo (1992-05-08) ir/ar išlaikymo. V. S. visiškai neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, t. y. visiškai nerėmė šeimos. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), visą laiką buvo išlaikomas, daug kartų remontuojamas, mokami visi komunaliniai mokesčiai tik iš pareiškėjos motinos A. S. asmeninių lėšų. A. S. iki savo mirties neturėjo jokios informacijos apie savo vyrą V. S.. Ji nepalaikė su juo jokių santykių ir ryšių, pastarasis visiškai neprisidėjo prie savo vaikų išlaikymo. A. S. nežinojo, kur jis gyvena ir/ar yra gyvas. A. S. Lietuvoje visą laiką gyveno be sutuoktinio. Buto pirkimo (privatizavimo) metu A. S. su vyru V. S. kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, butą ji pirko iš savo asmeninių piniginių lėšų bei asmeninių investicinių čekių.

Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-155/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Iš 2020-08-13 Gyventojų registro pažymos Nr. GR.1A-7789 matyti, kad A. S. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) būdama našlė, buvęs sutuoktinis V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), galiojo iki (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo 1997-08-08 adresu (duomenys neskelbtini), vaikai: S. G., gimusi (duomenys neskelbtini), Ž. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini).

Iš 2020-08-13 Gyventojų registro pažymos Nr. GR.1A-7802 matyti, kad V. S. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravo, mirė santuokoje su A. S., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), santuoka buvo įregistruota 1957-02-09, galiojo iki 2010-10-10, vaikai: S. G., gimusi (duomenys neskelbtini) K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini).

2020-06-10 medicininio mirties liudijimo kopija patvirtina, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

1999-04-21 Testamento duomenimis, A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), paliko dukrai S. G., gimusiai (duomenys neskelbtini).

2020-07-27 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties duomenimis, S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Ž. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) padovanojo paveldėjimo teises pagal testamentą į turtą, likusį po motinos A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Tai patvirtina ir Elektrėnų svaivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Č. T. 2020-07-27 liudijimas, notarinio registro Nr. 1524.

Elektrėnų svaivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras Č. T. 2020-08-04 atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti Ž. Č. įgaliotam asmeniui S. G. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadangi butas įsigytas A. S. ir V. S. santuokos metu, todėl pagal CK 3.88 str. 1 d. 1 p. laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas gali jai sukelti teisines pasekmes – suteikti galimybę paveldėti visą jos motinos A. S. paliktą turtą.

2020-06-26 mirties liudijimo kopija patvirtina, kad S. V. N., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini).

1996-12-11 išduoto mirties liudijimo kopija patvirtina, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centras 2020-08-18 pažyma Nr. NS-5036(16.1E) dėl duomenų pateikimo patvirtina, kad Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko 2020-08-18 duomenimis, V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos.

VĮ Registrų centras 2020-08-18 pažymą Nr. Nr. NS-5075(16.1E) dėl duomenų pateikimo patvirtina, kad Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko 2020-08-18 duomenimis, A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės Lietuvos Respublikoje įregistruotos į nekilnojamąjį daiktą, kurio registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).

2020-08-18 VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis, A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 1992-05-08 pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, Nr. 2-2341, įrašas galioja nuo 1992-05-08.

LTB taupomojo banko kvito, kvito Nr. (duomenys neskelbtini), Buto įkainojimo akto, 1992-05-08 pirkimo-pardavimo sutarties kopijos patvirtina, kad už Butą mokėjo A. S..

Buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos, 1992-05-08 pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutarties ir 1994-12-28 Gamtinių dujų tiekimo sutarties kopijos patvirtina aplinkybes, kad Butas buvo skirtas A. S. ir paslaugų teikimo sutartys buvo sudarytos būtent jos vardu, ji moka ir už komunalines paslaugas (UAN „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 2020-09-15 pažyma Nr. 54).

Teismo vertinimu, pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės bei pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai jos nurodomoms aplinkybėms pagrįsti leidžia daryti išvadą, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas pareiškėjos motinos A. S. iš jos asmeninių lėšų, o įgyjant šį turtą buvo aiškiai išreikšta jos valia įgyti jį asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, CPK 185 straipsnis).

Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina pareiškėjos prašomą nustatyti faktą, kad butas su rūsiu, 47,80 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausė pareiškėjos motinai A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, todėl toks juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes kitokia tvarka tai patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja negali gauti (CPK 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 176-178, 270, 442-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad butas su rūsiu, 47,80 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausė A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.