Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. T. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jame kalėjime Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. spalio 23 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam J. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka J. T., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2022 m. birželio 28 d. Diuseldorfo apygardos teismo (Landgericht Düsseldorf) nuosprendžiu, pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 243 straipsnio 1 dalies 2 sakinio 1 punktą, 3 punktą, 22 straipsnį, 23 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnį, 53 straipsnį paskiriant laisvės atėmimą 3 metams ir 9 mėnesiams (1370 dienoms). 2023 m. gegužės 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi 2022 m. birželio 28 d. Diuseldorfo apygardos teismo nuosprendis suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatomis, Vokietijos Federacinėje Respublikoje įvykdytus nusikaltimus atitinkamai prilyginant nusikalstamoms veikoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, nustatant 3 metų 9 mėnesių galutinę atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2023 m. rugpjūčio 9 d., bausmės pabaiga 2025 m. rugsėjo 16 d.

Anksčiau teistas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jame kalėjime Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 23 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam J. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisija teigiamai vertina nuteistojo palaikomus ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimą paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturėjimą, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka neilgą laiką, turi nestabilią darbo patirtį, turi skolų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, stokoja gebėjimo atpažinti problemas, stebimos impulsyvumo problemos bei stebimi problemų sprendimo įgūdžiai bei pasekmių suvokimo stoka. Tai leidžia manyti, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Atliktos bausmės maža dalis taip pat dar neleidžia daryti išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Be to, sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi yra vertinamas nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat atsižvelgiama ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Teismas iš dalies sutinka su nuteistuoju, kad Komisija nutarime kai kuriais argumentais pati sau prieštarauja (nutarime nurodyta aplinkybė, kas nusikalstama veika yra glaudžiai susijusi su psichoaktyvių medžiagų vartojimu), tačiau šie prieštaravimai negali būti laikomi esminiais, kadangi susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pateikta medžiaga: Komisijos 2023 m. spalio 23 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam J. T., Komisijos protokolu, Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2023 m. spalio 23 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam J. T. yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. T. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Tačiau įstatymu numatytos, atliktos bausmės dalis, yra vertinama tik kaip formalaus pagrindo egzistavimas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, o norint nustatyti ar lygtinio paleidimo taikymui yra visos būtinos sąlygos reikalinga įvertinti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus nuteistojo J. T. pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad rizika vertinama kaip vidutine, tačiau vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai (turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių), kurie daro ir ateityje gali daryti įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Nors nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas vieną kartą, administracijos charakterizuojamas teigiamai, įstaigoje dirba, turi patvirtintas darbo ir gyvenamąją vietas lygtinio paleidimo atveju, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo Individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose ir tokiais būdais valdo riziką pakartotinai nusikalsti, tačiau nepaisant šių aplinkybių teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas, leidžiantis spęsti, jog asmuo jau yra pasitaisęs, bausmės specialiosios prevencijos tikslai jau yra pasiekti ir nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas spręsdamas dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo turi vertinti visumą duomenų susijusių su nuteistojo elgesio korekcija, viso laisvės atėmimo laikotarpio metu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto elgesio šiam būnant laisvėje, todėl kiekviena nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė turi būti vertinama itin atidžiai. Įvertinus teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias savybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nuteistasis J. T. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už apysunkių nusikaltimų įvykdymą, faktiškai atliko 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atlikdamas bausmę jis nepadarė drausminių nuobaudų, vieną kartą skatintas, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pastarojo požiūris į priežiūrą yra teigiamas, tačiau sąmoningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus jam gali pritrūkti valios ir vertybinės motyvacijos. Suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, tačiau praeityje ne visuomet gebėjo suvaržyti savo elgesį atsižvelgadams į savo nuostatas. Prie skundo pateikė nuteistasis pateikė epikrizę R. S., iš kuruos matyti, kad ji turinti sveikatos problemų su dešinio klubo sąnariu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, nėra galimybės nustatyti pastarajam pažangos, dėl trumpo bausmės atlikimo laiko. Tačiau jis rodo iniciatyvą, tiek skolų mokėjime, darbinėje veikloje bei pozityvaus užimtumo veikloje.

Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju sunkumų susijusių su gyvenamąją ir darbo vieta nepatirs, tačiau tai nėra laikytina išskirtinai teigiama aplinkybe, kadangi bylos duomenys atskleidžia, jog darydamas nusikalstamą veiką, sunkumų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis taip pat neturėjo, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio raiškos. Jis veikė nusikalstamai siekiant finansinės naudos, kas parodo, kad net turėdamas reguliarias pajamas jis nevengė papildomai užsidirbti neteisėtais būdais. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad aplinkybės susijusios su turima gyvenamąja ir darbo vietomis neturi įtakos dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, J. T. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių 27 dienos, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. T. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Išaiškintina nuteistajam ir tai, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos Komisijos nutarimo turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas Komisijos nutarimas netvirtinti dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos sprendimu nėra jokio pagrindo. Skunde pagrįstai nurodoma, kad ilgą laikotarpį gerai besielgiantis asmuo gali būti laikomas pakankamai nubaustu, tačiau lygtinis paleidimas taikomas tik aplinkybių visumos pagrindu nustačius, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad J. T. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Jo nurodytos teigiamai jo asmenybę charakterizuojančios savybės nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis papildomų veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis nors ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas, todėl nuteistojo J. T. skundas, dėl Komisijos 2023 m. spalio 23 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo J. T. skundą, dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ame kalėjime Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.