- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-26
- Bylos Nr.
- E1-569-1059/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-08-3-00059-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Advokatai
- Audrius Leonavičius
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Ignas Totilas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vokietijos Federacinės Respublikos Diuseldorfo prokuratūros prašymą dėl J. T., gim. (duomenys neskelbtini), priimto 2022 m. birželio 28 d. Diuseldorfo apygardos teismo (Landgericht Düsseldorf) nuosprendžio byloje Nr. 31 KLs-50Js 153/22 – 1/22 pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. T., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 2022 m. birželio 28 d. Diuseldorfo apygardos teismo (Landgericht Düsseldorf) nuosprendžiu byloje Nr. 31 KLs-50Js 153/22 – 1/22 pripažintas kaltu pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 243 straipsnio 1 dalies 2 sakinio 1 punktą, 3 punktą, 22 straipsnį, 23 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnį, 53 straipsnį ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams ir 9 mėnesiams (1370 dienoms).
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2023 m. gegužės 2 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos raštas dėl nuteistajam J. T. paskirtos likusios bausmės (laisvės atėmimo) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“ (toliau – Pamatinis sprendimas). Kartu su raštu buvo pateikti: 1) Tarybos Pamatiniame sprendime 2008/909/TVR įtvirtintas liudijimas ir jo vertimas į lietuvių kalbą; 2) nuteistojo J. T. nuomonė dėl jo perdavimo; 3) protokolo pažyma ir sutrumpinta nuosprendžio kopija; 4) išrašas iš gyventojų registro.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į prašymą prokurorė nurodė, kad J. T. buvo inkriminuojama 15 vagysčių bei 2 pasikėsinimai įvykdyti vagystes. Nuosprendžiu konstatavus, kad J. T. įvykdė visus jam inkriminuotus nusikaltimus, jis buvo nuteistas 3 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo. J. T. skirta laisvės atėmimo bausmė yra susijusi su vagystėmis iš automobilių, į šiuos įsibraunant, kas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį. Nurodo, kad Diuseldorfo apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. nuosprendžiu J. T. paskirta 3 metų 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta maksimali 6 metų riba. Nurodo, kad nėra jokių pagrindų nuosprendžio nepripažinti ir nevykdyti. J. T. nuteistas už veikas, kurios taip pat kriminalizuotos BK, yra sulaukęs baudžiamajai atsakomybei pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kilti reikalingo amžiaus, asmeniškai dalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime, po kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal gyventojų registro duomenis J. T. savo gyvenamąją vietą nuo 2020-09-29 deklaravęs (duomenys neskelbtini). Diuseldorfo prokuratūros pateiktais duomenimis nuteistojo šeima gyvena ir visi kiti socialiniai ryšiai yra Lietuvoje, kur prieš padarydamas nusikalstamas veikas gyveno ir J. T.. Nurodyta, kad J. T. labai silpnai moka vokiečių kalbą, socialinių ryšių Vokietijos Federacinėje Respublikoje neturi. Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, Lietuvos kalėjimų tarnybos teikime daroma pagrįsta išvada, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudalytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai.
Nuteistojo gynėjas advokatas Audrius Leonavičius pateikė atsiliepimą kuriuo prašė organizuoti žodinį teikimo nagrinėjimą teisme ir organizuoti J. T. apklausą naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, išklausyti nuteistojo poziciją ir motyvus, kodėl jis nesutinka būti perkeltas bausmės atlikimui į Lietuvą bei prašymo netenkinti. Nurodo, kad įrodymai, patvirtinantys, jog nuteistąjį su Lietuvos Respublika sietų socialiniai ryšiai, nėra, nuteistasis galimai ryšių su šeima nepalaiko. Priešingai, galima teigti, jog nesant tvirtų socialinių ryšių su šeima, J. T. galimai ir nesutinka būti perkeltas ir atlikti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę jų šalyje. Nurodo, kad J. T. daugiau kaip metus yra šalyje, kurioje atlieka bausmę, todėl kalbą galimai išmokęs geriau ir kalbinis barjeras tikrai nėra ta esminė priežastis, dėl ko nuteistasis J. T. šiuo metu negalėtų atlikti bausmės Vokietijoje. Nėra J. T. sutikimo dėl perkėlimo. Viena iš esminių J. T. nesutikimo priežasčių ta, kad sąlygos socialinei reabilitacijai Vokietijos Federacinės Respublikos įkalinimo įstaigose yra geresnės negu Lietuvos Respublikos kalėjimuose.
Nuteistojo advokatas atsiliepimu prašė organizuoti žodinį teikimo nagrinėjimą, nuteistojo dalyvavimą užtikrinant informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis. Teismas pažymi, kad Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad paskirtojo teisėjo nurodymu nuteistajam, jo gynėjui, prokurorui pranešama apie klausimo nagrinėjimo laiką ir pasiūloma pateikti atsiliepimus dėl jo. Šie asmenys į teismo posėdį nešaukiami. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas klausimą išnagrinėja rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai nuteistojo gynėjo prašymas dėl žodinio posėdžio surengimo netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365 straipsnio 1 dalies nuostatas užsienio valstybių teismų nuosprendžiai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles.
BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir šio BPK VII dalies nuostatas. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.
Pagal Pamatinio sprendimo 4 straipsnį, Vokietijos Federacinė Respublika (išduodančioji valstybė) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) 2022 m. birželio 28 d. Diuseldorfo apygardos teismo (Landgericht Düsseldorf) nuosprendį byloje Nr. 31 KLs-50Js 153/22.
Įvertinus byloje esančius duomenis, nenustatyta pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnyje, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. T. nesutinka bausmę atlikti Lietuvos Respublikoje, tačiau liudijime nurodyta, kad nuteistojo šeima gyvena bei visi kiti socialiniai kontaktai yra Lietuvoje, kur nuteistasis užaugo ir iš esmės gyveno prieš padarydamas nusikalstamas veikas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Be to, jis labai silpnai moka vokiečių kalbą, socialinių ryšių Vokietijos Federacinėje Respublikoje neturi. Nuteistojo advokatas atsiliepime nurodė, kad galimai J. T. socialinių ryšių su Lietuvos Respublika neturi, santykių su šeima nepalaiko. Vis dėlto, patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad J. T. savo gyvenamąją vietą vis dar deklaravęs (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad nuteistas būtų deklaravęs išvykimą į Vokietijos Federacinę Respubliką, nėra, akivaizdu, kad J. T. pats vis dar sieja savo gyvenimą su Lietuvos Respublika. Duomenų apie tai, kad nuteistasis palaikytų ar nepalaikytų santykius su šeima, taip pat duomenų apie vokiečių kalbos žinias, nėra, tačiau liudijimas pateiktas su informacija, jog nuteistasis jokių ryšių su Vokietijos Federacine Respublika neturi, o kalbą moka labai silpnai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad yra visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos. Pirma, J. T. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Antra, iš byloje esančio Diuseldorfo apygardos teismo (Landgericht Düsseldorf) kompetentingos institucijos išduoto liudijimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones siekiant jas įvykdyti Europos Sąjungoje g) skilties matyti, kad Lietuvos Respublika (vykdančioji valstybė) yra valstybė, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena.
Vadovaujantis Įstatymo 7 straipsniu, BPK 365 straipsnio 3 dalimi, 2022 m. birželio 28 d. Diuseldorfo apygardos teismo (Landgericht Düsseldorf) nuosprendis byloje Nr. 31 KLs-50Js 153/22 – 1/22 pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. nustatytinas J. T. skirtos laisvės atėmimo bausmės laikas.
Vadovaudamasis Įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su BK numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Teismas privalo įskaityti į bausmę ar į kitą priemonę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Teismas privalo įskaityti į bausmę ar į kitą priemonę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Iš teikimo duomenų matyti, kad J. T. 2022 m. birželio 28 d. Diuseldorfo apygardos teismo (Landgericht Düsseldorf) nuosprendžiu byloje Nr. 31 KLs-50Js 153/22 – 1/22 nuteistas už tai, kad jis:
- tiksliai nenustatytu laiku prieš 2017 m. kovo 18 d. buvo užverbuotas Lietuvoje savo bendrapiliečio R. C. vykdyti automobilių vagystes Vokietijoje. Lietuvoje nuteistasis buvo apmokytas įsilaužti į automobilius, visų pirma į BMW markės automobilius, ir išmontuoti navigacijos prietaisus ir vairus. Nuteistasis ir C. susitarė, kad nuteistasis siųsiąs pavogtus daiktus į Lietuvą C., kuris juos ten perparduosiąs. Už vieną navigacijos prietaisą ir vieną vairą nuteistasis gavo iš C. pagal susitarimą 500,00 Eur. Siuntimo į Lietuvą kaštus, kurie sudarė apie 150,00 Eur, nuteistasis sumokėjo pats. Mokėjimais, kuriuos nuteistasis gaudavo iš C., jis apmokėjo savo pragyvenimo išlaidas;
- naktį iš 2017 m. kovo 4 d. į kovo 5 d. nuteistasis atvyko į gatvę (duomenys neskelbtini) ir išdaužė prie 34-ojo namo pastatyto automobilio, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), dešinįjį galinį trikampio formos automobilio stiklą ir per jį atidarė automobilio dureles. Automobilio salone nuteistasis išmontavo navigacijos prietaisą ir persiuntė jį, kaip buvo sutarta, C.;
- 2017 m. kovo 18 d. nuteistasis atvyko į gatvę (duomenys neskelbtini). Nuteistasis išdaužė bendrovei „Meditronic GmbH“ priklausančio automobilio, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), dešinįjį galinį trikampio formos stiklą, kad galėtų patekti į automobilio saloną ir išmontuoti navigacijos prietaisą. Šiuo tikslu jis turėjo su savimi, be kita ko, atsuktuvą. Kai nuteistasis nusikalstamos veikos vykdymo metu buvo sutrukdytas, jis skubiai paliko automobilį ir beskubėdamas pamiršo atsuktuvą. Po šių nuskalstamų veikų nuteistajam buvo parūpintas butas (duomenys neskelbtini). Čia gyveno jo tautiečiai D. B. ir R. G. bei mažiausiai dar vienas asmuo, kurie vertėsi tokia pat veikla kaip nuteistasis, tačiau vagystes vykdė ne C., bet G. broliui. Tuo atveju, kai nuteistasis nuo šiol vykdydavo nusikalstamas veikas kartu su B., jie susitarė, kad nusikalstamos veikos, įvykdytos nuteistojo, metu paimtas grobis priklausys jam, o B. priklausys grobis, gautas tų nusikalstamų veikų metu, kurias vykdys jis;
- naktį iš 2017 m. kovo 27 d. į kovo 28 d. nuteistasis kartu su D. B. lankėsi (duomenys neskelbtini). Gatvėje (duomenys neskelbtini) nuteistasis išdaužė ten važiuojamojoje dalyje stovinčio liudytojo D. automobilio, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), galinį dešinįjį trikampio formos stiklą ir pateko į automobilį, kuriame išmontavo vairą su saugos oro pagalve. Nuteistasis pasiėmė jį bei „iPod Nano Shuffle“ su pakrovimo laidu ir USB elektros srovės adapterį cigarečių pridegikliui ir su šiais daiktais paliko automobilį. Vairą nuteistasis įsidėjo į kuprinę, kurią jis paslėpė sode už kelių šimtų metrų nuo nusikalstamos veikos vietos ir kurią, dar prieš nuteistajam ją pasiimant ir persiunčiant grobį C., kiek vėliau rado toje vietoje tretieji asmenys ir policija ją konfiskavo;
- tą pačią naktį nuteistasis ir B. atvyko į gatvę (duomenys neskelbtini). Čia nuteistasis išdaužė priešais (duomenys neskelbtini) namą stovėjusio įmonės (duomenys neskelbtini) lengvojo automobilio, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), galinį dešinįjį trikampio formos stiklą ir per galines dešiniąsias dureles pateko į automobilio saloną, o B. tuo tarpu stebėjo, kad nusikalstama veika nebūtų pastebėta. Nuteistasis išmontavo navigacijos prietaisą ir įdėjo į kuprinę, kurią atsinešė su savimi. Be to, jis įsikišo 80 eurų grynaisiais. Kai automobilis pravažiavo pro lengvąjį automobilį, nuteistasis ir B. baiminosi, kad bus pastebėti ir pabėgo į skirtingas puses. Po kelių dienų rastas navigacijos prietaisas buvo perduotas lengvojo automobilio vairuotojui, liudytojui T.;
- naktį iš 2017 m. gegužės 1 d. į gegužės 2 d. nuteistasis atvyko adresu (duomenys neskelbtini) ir išdaužė ten stovėjusio bendrovės (duomenys neskelbtini) automobilio, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), galinį dešinįjį trikampio formos stiklą, kad galėtų patekti į automobilio saloną. Čia jis išmontavo vairą ir pasiėmė jį bei automobilyje buvusią liudytojo E. piniginę su kortelėmis ir vairuotojo pažymėjimu ir maždaug 200 eurų grynųjų. Po to nuteistasis perdavė išmontuotą vairą, kaip sutarta, už apmokėjimą C.
- tą pačią naktį nuteistasis atvyko prie automobilio, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stovėjusio tik maždaug už 250 metrų adresu (duomenys neskelbtini). Jis išdaužė automobilio galinį dešinįjį trikampio formos stiklą ir pateko į automobilio saloną, kur išmontavo vairą ir navigacijos prietaiso dalis, kurias jis vėliau už apmokėjimą perdavė C., kad šis šiuos daiktus perparduotų;
- naktį iš 2017 m. gegužės 31 d. į birželio 1 d. nuteistasis kartu su B. apsilankė (duomenys neskelbtini), ir nežinomu būdu įsilaužė į nukentėjusiojo S. automobilį, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), išmontavo vairą, paėmė jį ir įmonės krepšį „Porsche“ ir įdėjo į juodos spalvos šiukšlių maišą. Kiek vėliau jis arba B. maišą paliko žaliojoje zonoje, esančioje gatvėje (duomenys neskelbtini). Nuteistajam ar B. dar nespėjus pasiimti pavogtų daiktų, juos rado policijos pareigūnai;
- tą pačią naktį nuteistasis kartu su B. atvyko į gatvę (duomenys neskelbtini). Čia nuteistasis išdaužė dešinįjį galinį ten stovėjusio įmonės „(duomenys neskelbtini) “ automobilio stiklą ir išmontavo stacionarų navigacijos prietaisą bei vairą, pasiėmė abu daiktus su savimi ir įdėjo juos į plastikinį maišą. Kiek vėliau jie paslėpė jį krūmuose žaidimo aikštelėje „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. birželio 1 d. vakare B. paėmė pavogtus daiktus iš slėptuvės ir pervežė juos į (duomenys neskelbtini) į naują slėptuvę, kur policija juos vėliau aptiko ir konfiskavo;
- naktį iš 2017 m. gegužės 26 d. į gegužės 27 d. nuteistasis kartu su C. lankėsi gatvėje (duomenys neskelbtini). Čia jie atvyko prie automobilio, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kad į jį įsilaužtų ir pavogtų navigacijos prietaisą ir (arba) vairą. Nuteistasis atsistojo prie vairuotojo durelių ir stebėjo aplinką, o C. tuo tarpu jau buvo išdaužęs automobilio galinį dešinįjį trikampio formos stiklą. Kai C. jau kaip tik ketino atidaryti per išdaužtą stiklą galines automobilio dureles, liudytojas L. perėjo virš šiaurinės (duomenys neskelbtini) dalies esantį tiltą ir atkreipė dėmesį į tai, kas vyksta. Nuteistasis tai pastebėjo ir įspėjo C. ir jie paliko nusikalstamos veikos vietą gatve (duomenys neskelbtini). Jokių daiktų kaltinamasis ir C. iš automobilio nepavogė;
- tą pačią naktį nuteistasis ir C. atvyko į gatvę (duomenys neskelbtini). Iš važiuojamojoje gatvės dalyje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio neužrakinto automobilio, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuteistasis išmontavo vairą bei navigacijos ir informacijos sistemą;
- tą pačią naktį nuteistasis ir C. atvyko į gatvę (duomenys neskelbtini). Iš ten stovėjusio liudytojos Poschen neužrakinto automobilio, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kaltinamasis ir C. pavogė vairą, navigacijos sistemą ir armatūrą;
- naktį iš 2017 m. liepos 4 d. į liepos 5 d. nuteistasis kartu su C. lankėsi gatvėje (duomenys neskelbtini). Čia jie įsilaužė į stovėjusį nukentėjusiojo H. 2-os serijos BMW automobilį, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), išmontavo iš jo vairą ir pasiėmė jį su savimi, kad po to, kaip sutarta, galėtų jį parduoti;
- tą pačią naktį nuteistasis ir C. įsilaužė į gatvėje (duomenys neskelbtini) pastatytą automobilį, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Iš jo jie išmontavo vairą, kad galėtų jį, kaip sutarta, parduoti;
- tą pačią naktį nuteistasis ir C. įsilaužė į nukentėjusiojo B. automobilį, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini). Iš jo jie išmontavo vairą su saugos oro pagalve, kad galėtų jį, kaip sutarta, parduoti, be to, jie pasiėmė saulės akinius, mobilųjį telefoną ir grynuosius. Netrukus po to nuteistasis su C. persikėlė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pas atskirai baudžiamojon atsakomybėn traukiamą L. Jis padėjo nuteistajam vykdyti kitas nusikalstamas veikas parduodamas nusikalstamų veikų metu gautą grobį;
- naktį iš 2017 m. rugpjūčio 2 d. į rugpjūčio 23 d. nuteistasis su C. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Apie 2.00 val. nuteistasis ir C. išdaužė dešiniojo galinio trikampio formos lango stiklą ties (duomenys neskelbtini) namu pastatyto įmonės „(duomenys neskelbtini) automobilio, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). C. įlipo į automobilį ir išmontavo vairą su saugos oro pagalve, nuteistasis jam padėjo ir pasiėmė pavogtą daiktą;
- vėliau tą pačią naktį nuteistasis ir C. atvyko į gatvę (duomenys neskelbtini). Jie išdaužė ten stovėjusio automobilio, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), dešinįjį galinį trikampio formos lango stiklą, kad tokiu būdu galėtų patekti į automobilio saloną. Čia jie išmontavo vairą su saugos oro pagalve ir pasiėmė jį sau, kad galėtų jį pelningai parduoti;
- tą pačią naktį nuteistasis ir C. lankėsi centre nuo 2.55 val. iki 3.24 val. gatvėse (duomenys neskelbtini) ir išdaužė ten pastatyto automobilio, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), dešinįjį galinį trikampio formos stiklą, išmontavo automobilio vairą su saugos oro pagalve ir pasiėmė sau, kad galėtų jį pelningai parduoti.
Už pirmas 11 veikų J. T. paskirta po 1 metus ir 9 mėnesius laisvės atėmimo; už 12 – tą ir 13 – tą veikas po 1 metus ir 6 mėnesius; už 14 – 17 veikas po 1 metus ir 9 mėnesius laisvės atėmimo.
J. T. buvo pripažintas kaltu pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 243 straipsnio 1 dalies 2 sakinio 1 punktą, 3 punktą, 22 straipsnį, 23 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnį, 53 straipsnį ir nubaustas galutine bausme – laisvės atėmimu 3 metams ir 9 mėnesiams (1370 dienoms).
J. T. veikos pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso nuostatas įvertintos kaip sunki vagystė, ypatingai sunkus vagystės atvejis bei pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką (esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai) pasisavinant arba bandant pasisavinti nukentėjusiems asmenims priklausantį automobiliuose esantį turtą.
Veikos už kurias kaltinamasis nuteistas, lyginant Vokietijos Federacinės Respublikos ir BK nuostatas, atsižvelgiant į faktines aplinkybes nustatytas išnagrinėtoje byloje, atitinka BK 22 straipsnio, 178 straipsnio 2 dalies sudėtį ir BK 178 straipsnio 2 dalies sudėtį, nes nusikalstamos veikos padarytos įsibraunant į transporto priemones, be to pagrobto turto vertė sudaro nuo 5000,00 Eur iki 15000,00 Eur, t. y. imant mažiausią galimą pagrobto turto vertę matyti, kad ji neviršija 250 MGL (12500 Eur) sumos, nuo kurios pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra laikomas didelės vertės ir už jo vagystę kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
Už BK 178 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką numatyta arešto, laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės, atsižvelgiant į tai, matyti, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje J. T. paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija maksimalios Lietuvos Respublikoje už analogiškas veikas numatytos bausmės ir vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi yra nemažintina.
Teismas atsižvelgdamas į Įstatymo 9 straipsnio nuostatas J. T. Vokietijos Federacinėje Respublikoje paskirtą bausmę suderina su BK 22 straipsniu 1 dalimi, BK 178 straipsnio 2 dalimi ir BK 178 straipsnio 2 dalimi bei sprendžia, kad Lietuvos Respublikoje pripažintina ir vykdytina 2022 m. birželio 28 d. Diuseldorfo apygardos teismo (Landgericht Düsseldorf) nuosprendžiu Nr. 31 KLs-50Js 153/22 – 1/22 paskirtoji bausmė yra 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.
Laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje vykdančios bausmės atlikimo įstaigos yra šių rūšių: uždaro, pusiau atviro ir atviro tipo bausmės atlikimo vietos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 32 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnio 1 dalį konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.
Į J. T. paskirtos bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Diuseldorfo apygardos teismo (Landgericht Düsseldorf) 2022 m. birželio 28 d. nuosprendį Nr. 31 KLs-50Js 153/22 – 1/22 nuo jo sulaikymo momento iki J. T. perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos dienos. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2022 m. spalio 31 d. nuteistasis jau buvo atlikęs 319 dienų bausmės, bausmės pabaiga – 2025 m. rugsėjo 16 d.
Pagal Įstatymo 14 straipsnio 8 dalį lygtinio paleidimo klausimai, nuteistajam atliekant bausmę Lietuvoje, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Iš liudijimo matyti, kad pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisę nuteistasis gali būti lygtinai atleistas nuo bausmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“, teismas
nutaria:
Vokietijos Federacinės Respublikos Diuseldorfo prokuratūros prašymą patenkinti.
Pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje (pagal Lietuvos Respublikos įstatymus) 2022 m. birželio 28 d. Diuseldorfo apygardos teismo (Landgericht Düsseldorf) nuosprendį byloje Nr. 31 KLs-50Js 153/22 – 1/22.
Nuteistajam J. T. pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 243 straipsnio 1 dalies 2 sakinio 1 punktą, 3 punktą, 22 straipsnį, 23 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnį, 53 straipsnį ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams ir 9 mėnesiams (1370 dienoms) suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, J. T. Vokietijos Federacinėje Respublikoje įvykdytus nusikaltimus atitinkamai prilyginant juos nusikalstamoms veikoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyti 3 (trijų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo J. T. perėmimo bausmės atlikimui iš Vokietijos Federacinės Respublikos dienos.
Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką ir J. T. laisvės atėmimo bausmės dalį atliktą Vokietijos Federacinėje Respublikoje iki nuteistojo perdavimo Lietuvos Respublikai dienos, nurodant, kad bausmės pabaiga yra 2025 m. rugsėjo 16 d.
Nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam, jo gynėjui, prokurorui.
Apie priimtą nutartį informuoti Vokietijos Federacinės Respublikos Diuseldorfo prokuratūrą.
Įsiteisėjusios teismo nutarties patvirtintą nuorašą pateikti Lietuvos kalėjimų tarnybai.
Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.