Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. RV-23-8899 netaikyti nuteistajam J. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. T. 2022 m. birželio 28 d. Diuseldorfo apygardos teismo (Landgericht Düsseldorf) nuosprendžiu nuteistas pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 243 straipsnio 1 dalies 2 sakinio 1 punktą, 3 punktą, 22 straipsnį, 23 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnį, 53 straipsnį paskiriant laisvės atėmimą 3 metams ir 9 mėnesiams (1370 dienoms). 2023 m. gegužės 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi 2022 m. birželio 28 d. Diuseldorfo apygardos teismo nuosprendis suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatomis, Vokietijos Federacinėje Respublikoje įvykdytus nusikaltimus atitinkamai prilyginant nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, nustatant 3 metų 9 mėnesių galutinę laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia – 2023 m. rugpjūčio 9 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugsėjo 16 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2023 m. spalio 23 d.) – 1 metai 10 mėnesių 27 dienos.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis J. T. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė. Teismas nutartyje sprendė, kad nuteistasis nors ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. T. skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis J. T. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo J. T. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra pagrįsti, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų J. T. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, apygardos teismui nekyla. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių: nuteistasis paleistas lygtinai turėtų gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu dirba, paleistas lygtinai bus įdarbintas. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teigiamai J. T. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga.

11. Iš skundo nagrinėjimo metu pateiktų duomenų matyti, kad 2023 m. spalio 10 d. įvertinus J. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ji buvo nustatyta kaip vidutinė, o akivaizdžios pažangos mažinant šią riziką nenustatyta. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pasižymėjo išimtinai teigiamu elgesiu ir padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Priešingai, J. T. socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti kriminogeniniai veiksniai rodo, kad nuteistasis vis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas šią riziką. Jam buvo nustatytas statinis kriminogeninis veiksnys – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų) ir eilė dinaminių veiksnių, tokių kaip: maža ar nestabili darbo patirtis, skolos, ieškiniai ir/ar piniginės baudos bei menkos jų apmokėjimo galimybės; dažnas užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą; pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; impulsyvus elgesys; agresyvus, kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; problemų atpažinimo ir tinkamo savo elgesio pasekmių įvertinimo nebuvimas; tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių stoka; priežiūros, apribojimų pažeidimai; neigiamos nuostatos visuomenės, bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai buvo nustatyti vertinant tiek J. T. praeitį, tiek ir jo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Iš ypač didelio dinaminių veiksnių skaičiaus darytina išvada, kad jie daro įtaką nuteistojo kriminogeniniam elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, ne tik gali, bet ir privalo mažinti šią riziką. Todėl sutinkama su pirmos instancijos teismo išvada, kad šiuo metu nuteistojo korekcija yra nepakankama, siekiant daryti išvadą, jog paleistas lygtinai, jis laikysis įstatymų ir savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

12. J. T. nuteistas 2022 m. birželio 28 d. Diuseldorfo apygardos teismo (Landgericht Düsseldorf) nuosprendžiu (2023 m. gegužės 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi suderintu su BK) iš viso už dviejų nusikalstamų veikų, susijusių su kitų asmenų turto vagystėmis įsilaužiant į automobilius ir pasikėsinimą vykdyti tokias veikas. Už vagystes nuteistasis eilę kartų buvo teistas ir Lietuvoje. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo nusikaltimai, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, stebimas nusikalstamų veikų modelis. Nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo, negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejo, šios aplinkybės gali būti vertinamos tik nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vis dėlto, ši informacija apie nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas atitinkamai jį charakterizuoja, rodo buvus jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, o tai leidžia manyti, kad tokio asmens elgesio korekcijos laikotarpis turi būti vertinamas itin atidžiai, ką šiuo atveju apylinkės teismas ir padarė. Aukštesniojo teismo vertinimu per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas ir tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

13. Sutinkama, kad glaudūs ryšiai su artimaisiais, pastovi gyvenamoji vieta bei darbo vietos turėjimas lygtinio paleidimo atveju gali būti laikomi apsauginiais veiksniais nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybės, susijusios su artimaisiais ir gyvenamąja vieta ir darbu, buvo nustatytos ir nuteistajam įvykdant nusikaltimus. Nepaisant šių aplinkybių, jos neveikė kaip atgrasymo priemonės nuo nusikalstamų veikų, kas leidžia pagrįstai abejoti, ar šios socialinės sąlygos konkrečiu atveju yra pakankamos garantijos, kad laisvėje J. T. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

14. Nuteistasis turi 4 714,56 Eur nepadengtų finansinių įsipareigojimų, o iš nuteistojo yra išieškota tik 58,75 Eur. Ir nors nuteistasis kartu su skundu apylinkės teismui pateikė mokėjimo nurodymus ir antstolių patvarkymus dėl dalies skolų apmokėjimo, tai nepaneigia aplinkybės, jog jis vis dar turi nepadengtų finansinių įsipareigojimų, kas didina tikimybę, kad nuteistasis vėl ieškos neteisėtų finansinių problemų sprendimo būdų. Taigi, siekdamas mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis, vykdydamas komisijos rekomendacijas, turi stengtis dar labiau sumažinti savo finansinius įsipareigojimus.

15. Nors skunde teigiama, jog nuteistasis atlikinėja bausmę nuo 2021 m. gruodžio 17 d., o pirmos instancijos teismas vertino jo atliktą bausmę tik nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d., aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo atveju teisiškai reikšmingas yra būtent paskutinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kadangi būtent jis atspindi nuteistojo korekcijos rezultatus, kurie nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad yra nepakankami lygtinio paleidimo instituto taikymui.

16. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl šiuos duomenis yra būtina įvertinti visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Šiuo atveju aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Vien tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs virš 2 metų iš jam skirtos 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nėra pagrindas besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą, nevertinant visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos.

17. Aukštesnysis teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, sutikti, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, negali ir atkreipia dėmesį į tai, kad J. T. skunde akcentuoja tik jo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes. Akivaizdu, kad apylinkės teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, vertino tiek nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek – neigiamai, ir įvertinęs lygtiniam paleidimui reikšmingų duomenų visetą, padarė išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam dar negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas.

18. Analizuojamu atveju J. T. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Įvertinus tai, kas paminėta, aukštesnysis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos 2023 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. RV-23-8899 netaikyti nuteistajam J. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo J. T. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.