Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl sutarties pakeitimo (kainos perskaičiavimo).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl Sutarties pakeitimo, padidinant 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą 14,33 procentų. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo būdu sudarytos Sutarties keitimą, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

26. Susipažinusi su ieškovės pateiktais paaiškinimais, 2023 m. birželio 26 d. atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo priimti ir įvertinti.

27. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad draudimas pateikti naujus įrodymus turėtų būti suprantamas ir kaip draudimas pateikti rašytinius paaiškinimus.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

29. Byloje nustatyta, kad remiantis viešojo pirkimo Nr. 508180 „VGTU Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuso statybos darbų pirkimas“ rezultatais, tarp ieškovės ir atsakovo 2020 m. gruodžio 4 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 10.13-375 dėl VGTU Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuso ((duomenys neskelbiami)) statybos darbų su darbo projekto BIM (angl. Building Information Modeling – Statinio informacinis modelis) aplinkoje parengimu.

30. Vadovaudamasi Sutarties Konkrečiųjų sąlygų 13.8 papunkčiu, ieškovė 2022 m. sausio 26 d. raštu Nr. 26-69 kreipėsi į atsakovą, prašydama perskaičiuoti Sutarties kainą likusių neatliktų darbų atžvilgiu.

31. Tarp ieškovės ir atsakovo 2022 m. kovo 15 d. buvo sudarytas Susitarimas Nr. 1 prie 2020 m. gruodžio 4 d. Sutarties, kuriuo šalys susitarė pakeisti Sutartį ir padidinti jos kainą, taikant 10,02 procentų dydį, atitinkantį pakeitimo apimtį, dėl kurios šalys sutaria. Keitimas atliktas remiantis 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje egzistavusia situacija (likusių neatliktų darbų).

32. Tarp ieškovės ir atsakovo 2020 m. gruodžio 4 d. buvo sudaryta fiksuotos kainos kainodaros su peržiūra sutartis (Pasiūlymo rašto priedo 1.1.1.11 papunktis; Rangos sutarties 2 punkto b papunktis), kurios 13 punkte buvo aptartos sutarties keitimo galimybės. Šalys susitarė, kad pakeitimai gali būti atliekami vadovaujantis VPĮ 89 straipsniu, 13.1 papunktyje apsibrėžė, ką laiko papildomu darbu ir nenumatytomis aplinkybėmis. Šalys sulygo, kad, jeigu pakeitimas atliekamas kitais negu apibrėžti šiame punkte atvejais, tokiam pakeitimui atlikti turi būti vykdomas atskiras pirkimas, t. y. nauja pirkimo procedūra pagal VPĮ reikalavimus.

33. Šalys, be kita ko, 13.8 papunktyje susitarė, kad kaina bus perskaičiuojama taikant Lietuvos statistikos departamento paskelbtus statybos sąnaudų kainų indeksus, vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtinta „Kainodaros taisyklių nustatymo metodika“, jeigu nuo pasiūlymo pateikimo dienos arba nuo kainos paskutinio indeksavimo statybos sąnaudų kainų pokytis yra lygus arba didesnis kaip 5 procentai. Toks perskaičiavimas gali būti atliekamas ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo darbų pradžios datos.

Dėl viešojo pirkimo sutarčių keitimui taikytinų teisės normų

40. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, t. y. šalių teisė laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).

41. CK 6.380 straipsnyje įtvirtinta vienos iš civilinių sutarčių rūšių – viešojo pirkimo–pardavimo sutarties – samprata. Tokiai sutarčiai yra būdingi šie ją sudarančių subjektų ir sutarties objekto požymiai: tokią sutartį sudaro valstybės ar savivaldybės institucija arba valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga arba organizacija; šios institucijos (įmonės) už valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšas perka daiktus ar moka už darbus arba paslaugas (įskaitant nuomą) valstybės arba savivaldybės ar jų institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų poreikiams tenkinti. Viešojo pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos konkurso tvarka, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.381 straipsnis).

42. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl jų viešojo pirkimo Nr. 508180 pagrindu 2020 m. gruodžio 4 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 10.13-375 pakeitimo (kainos perskaičiavimo) pagal sutartyje numatytas sąlygas. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek CK 6.204 straipsnyje, tiek ir VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos sąlygos viešojo pirkimo sutarties nuostatoms, susijusioms su darbų kaina ir jos perskaičiavimo tvarka, pakeisti. Poreikį pakeisti sutarties kainą apeliantė grindžia iš anksto (prieš sudarant sutartį) nenumatytomis aplinkybėmis – dėl Rusijos Federacijos pradėto karo prieš Ukrainos Respubliką žymiu statybos medžiagų, energijos išteklių, darbo jėgos ir kitų statybos kaštų pabrangimu, dėl kurių iš esmės pasikeitė šalių ekonominė pusiausvyra.

43. Kadangi šalių ginčas kilo dėl specifinės – viešojo pirkimo sutarties – pakeitimo, svarbu yra tai, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, kitaip nei įprastiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose, sutarčių laisvės principas yra ribojamas. Atitinkamai, viešojo pirkimo sutarties keitimas yra tokia šalių teisė, kuria jos gali pasinaudoti tik esant nustatytiems išimtiniams atvejams bei specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų sąlygų visumai.

44. Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, pagal kurią Lietuvoje tiekėjų parinkimas ir perkančiųjų organizacijų su jais sutarčių sudarymas reguliuojamas VPĮ, į kurį taip pat įtrauktas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas (direktyvos); VPĮ – lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu; VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis, o teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

45. Šiame kontekste kasacinio teismo nuolatos nurodoma, kad kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos į kitus teisės aktus nukreipiančios nuostatos; aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

46. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, nors sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau nepasibaigia perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai, taigi tokiems viešojo pirkimo sutarties vykdymo santykiams taikytinas VPĮ tiek, kiek jis juos reguliuoja: pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas. Viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020, 32 punktas ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

48. Pirkimo sutarties keitimas jos galiojimo laikotarpiu reglamentuotas VPĮ 89 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.

49. Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, spręstina, kad viešojo pirkimo būdu sudarytų sutarčių keitimas (įskaitant ir kainos pakeitimas) pirmiausia yra galimas būtent sutartyje numatyta tvarka.

50. VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintos išsamios viešojo pirkimo sutarčių keitimo materialiosios taisyklės, kurių pagrindu šalys gali pakeisti tarpusavio sutartinius santykius ir pagal kurias vertinamas tokių veiksmų atlikimo teisėtumas. <...> Atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį bei VPĮ normose įtvirtintų materialiųjų nuostatų detalumą, darytina išvada, kad viešojo pirkimo sutarčių keitimui (ar teismui sprendžiant dėl vienašalio prašymo tai padaryti) ir jo teisėtumo vertinimui pirmiausia taikytinas specialusis VPĮ 89 straipsnis. Kaip nurodyta pirmiau, VPĮ kaip specialiojo teisės akto pobūdis neeliminuoja kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų taikymo, tačiau tokiu atveju VPĮ tam tikra teisinių santykių sritis turi būti nereguliuojama (nagrinėjamu atveju – procedūriniai viešojo pirkimo sutarties keitimo aspektai, pavyzdžiui, derybų inicijavimas, ar tvarka, kaip ir kada galima kreiptis į teismą, nesutarus dėl pakeitimo) arba VPĮ turėtų būti įtvirtinta aiški nuoroda į kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).

51. Be to, naujausioje Lietuvos apeliacinio praktikoje išaiškinta, kad CK 6.204 straipsnis taikomas, kai šalys sudaro civilinę sutartį įprastu būdu (derybomis, akceptuodamos ofertą ir pan.), o ne viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-292-464/2023; 2023 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-324-407/2023; 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-350-934/2023).

52. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta viešojo pirkimo Nr. 508180 2020 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartis Nr. 10.13-375 dėl VGTU Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuso ((duomenys neskelbiami)) statybos darbų, todėl viešojo pirkimo sutarties keitimas (nepriklausomai, ar tiekėjo, ar perkančiosios organizacijos iniciatyva), patenka į VPĮ taikymo sritį, nes egzistuoja viešasis interesas. Jeigu aiškintume priešingai, t. y., kad tiekėjas gali pakeisti sutartį taikant CK 6.204 straipsnį, o ne VPĮ 89 straipsnį, tuomet būtų pažeistas viešasis interesas (tiekėjų lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo principai; būtų sudarytos sąlygos tiekėjui įgyti pranašumą prieš kitus tiekėjus).

53. Kaip jau buvo minėta, pagal įstatymus (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, VPĮ 1 straipsnio 1–2 dalys) ir kasacinio teismo praktiką VPĮ pripažįstamas lex specialis tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu, todėl, sprendžiant dėl Sutarties, sudarytos viešojo pirkimo būdu, keitimo taikytinos VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, o ne CK teisės normos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-937-381/2020, 29–31 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-324-407/2023, 42 punktas). Todėl ieškinio reikalavimas padidinti Sutarties kainą nagrinėtinas ne CK 6.204 straipsnio, o VPĮ 89 straipsnio kontekste. Juolab kad Sutartyje buvo nurodyti aiškūs Sutarties kainos keitimo pagrindai ir tvarka. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reguliavimui, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti CK 6.204 straipsnyje įvirtintų sąlygų sutarčiai pakeisti (ne)buvimą. Minėta teisės norma yra skirta sutartinių įsipareigojimų vykdymui pasikeitus aplinkybėms sureguliuoti ir šalių sutartinių prievolių pusiausvyrai atkurti, kai šalys sudaro civilinę sutartį įprastu būdu (derybomis, akceptuodamos ofertą ir pan.). Todėl ieškinio reikalavimas padidinti 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą 14,33 procentų nagrinėtinas ne CK 6.204 straipsnio, o VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto kontekste.

Dėl kainų indeksų kategorijos

54. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo ir dėl to, ar kainų pokyčio rodiklis pagal Statistikos departamento paskelbtus statybos sąnaudų kainų indeksus turėtų būti imamas iš kategorijos „Visi statiniai“ ar iš kategorijos „Negyvenamieji pastatai“. Ieškovės teigimu, naudotinas kainų indeksas, nurodytas kategorijoje „Negyvenamieji pastatai“, o atsakovas laikosi pozicijos, kad kainos perskaičiavimui taikytinas kainų indeksas kategorijoje „Visi statiniai“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad konkreti speciali kainų indekso rūšis sutartyje nenumatyta, todėl nėra pagrindo išplėsti 13.8 papunkčio taikymo ribas. Teisėjų kolegija šiems pirmosios instancijos teismo argumentams nepritaria ir sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas koeficientas iš kategorijos „Negyvenamieji pastatai“.

55. Kaip matyti iš Sutarties FIDIC konkrečiųjų sąlygų 13.8 punkto nuostatos, šalys susitarė, kad Sutarties kaina gali būti perskaičiuojama šiame punkte nustatyta tvarka: „Kaina perskaičiuojama ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio mėn. 31 d., taikant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtus statybos sąnaudų kainų indeksus, vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtinta „Kainodaros taisyklių nustatymo metodika“ (su vėlesniais pakeitimais), jeigu nuo pasiūlymo pateikimo dienos arba nuo kainos paskutinio indeksavimo statybos sąnaudų kainų pokytis yra lygus arba didesnis kaip 5 procentai. Toks perskaičiavimas gali būti atliekamas ne anksčiau kaip po 12 mėn. nuo darbų pradžios datos; Statybos sąnaudų kainų indeksai skelbiami Statistikos departamento interneto svetainėje adresu http://www.stat.gov.lt, Oficialiosios statistikos portalo duomenų bazės skyriaus „Statybos sąnaudų elementų kainų indeksai (SSKI), kainų pokyčiai ir svoriai“ informaciniuose pranešimuose „Statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai per metus“ ir „Statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai per mėnesį“. Duomenų bazėje yra skelbiami 5 skirtingų pastatų tipų statybos sąnaudų elementų kainų indeksai: 73.1 „Visi statiniai“; 73.2 „Gyvenamieji pastatai“; 73.3 „Negyvenamieji pastatai“; 73.4 „Administraciniai pastatai“; 73.5 „Inžineriniai statiniai“.

56. Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 53.1 papunktyje įtvirtinta, kad kainos peržiūros taisyklės turi būti iš anksto aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotos pirkimo dokumentuose bei sutartyje, be kitko, nurodant aplinkybes, kurioms atsiradus atliekama peržiūra, taip pat statistinių ar kitų rodiklių šaltinius, kai peržiūra vykdoma, remiantis jų duomenimis. Visgi aplinkybė, kad pačiame 13.8 papunktyje nėra numatyta konkreti statybos sąnaudų elementų kainų indekso rūšis – negyvenamųjų pastatų kainų indeksas – savaime nereiškia, jog taikytinas kainų pokyčio rodiklis turėtų būti imamas iš kategorijos „Visi statiniai“.

57. Rangos sutarties 13.8 papunktyje nurodyta, kad statybos sąnaudų kainų indeksai (toliau – ir SSKI) skelbiami Statistikos departamento interneto svetainėje adresu http://www.stat.gov.lt, oficialiosios statistikos portalo duomenų bazės skyriaus „Statybos sąnaudų elementų kainų indeksai (SSKI), kainų pokyčiai ir svoriai“ informaciniuose pranešimuose „Statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai per metus“ ir „Statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai per mėnesį“. Teisėjų kolegija pažymi, kad statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai informaciniuose pranešimuose yra pateikiami pagal statinių tipus, kurie yra nustatomi pagal statinių klasifikacijas (angl. Classification of types of Construction, CC) (Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2018 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. DĮ-233 patvirtintos Statybos sąnaudų elementų kainų indekso sudarymo metodikos (toliau – Metodika) 9.1 papunktis). Pagal CC statiniai skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. SSKI aprėpia gyvenamuosius pastatus (išskyrus bendrabučius), negyvenamuosius (administracinius, pramoninius, prekybos) pastatus ir inžinerinius statinius (Metodikos 11 punktas), taigi minėtoje klasifikacijoje nėra pastatų rūšies „Visi pastatai“, statiniai yra skirstomi pagal tipą į gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus.

58. Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-324-407/2023) nurodyta, kad laboratorijos korpusas yra skirtas mokslo ir švietimo reikmėms, todėl yra laikytinas mokslo paskirties pastatu, kaip jį apibrėžia Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ („STR 1.01.03:2017“) 7.11 papunktis. Atitinkamai, mokslo paskirties pastatai yra laikomi negyvenamaisiais pastatais. Nagrinėjamu atveju Sutarties objektas yra negyvenamosios paskirties pastatas (VGTU Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomasis korpusas), todėl akivaizdu, jog kainos perskaičiavimui turi būti taikomas tapačios paskirtiems pastatams – negyvenamiesiems pastatams (mokslo paskirties) skirtas indeksas. Todėl, priešingai nei teigia atsakovas ir nusprendė pirmosios instancijos teismas, toks aiškinimas atitinka sutarties esmę ir objektą, dėl kurio buvo susitarta.

Dėl Sutarties kainos keitimo tvarkos

59. Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodinėjo VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, kuriam esant, pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal VPĮ, t. y. kai tokio pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų pradinės kainos sutarties ar preliminariosios sutarties vertės; c) tokiais pakeitimais nesiekiama išvengti VPĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

60. Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos Nr. 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinta direktyva 2004/18/EB, preambulėje (109) nurodyta, kad sąvoka „nenumatytos aplinkybės“ reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, jog perkančioji organizacija pagrįstai apdairiai rengėsi pradiniam sutarties skyrimui, atsižvelgdama į visas jos turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir charakteristikas, gerąją praktiką atitinkamoje srityje ir poreikį užtikrinti tinkamą rengiantis sutarties skyrimui panaudotų išteklių ir numatomos jos vertės santykį.

61. Nėra abejonės, kad nei pirkimo paskelbimo momentu, nei 2020 m. gruodžio 4 d. viešojo pirkimo sutarties pasirašymo metu tokio masto ekonomikos ir rinkos pokyčių, kurių atsiradimą lėmė kita nenumatyta aplinkybė – Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėtas karas prieš Ukrainos Respubliką, dėl kurio žymiai pabrango statybinės medžiagos, energijos ištekliai ir kiti resursai, bylos šalys objektyviai negalėjo numatyti. Šios aplinkybės nuo šalių valios nepriklausė ir jos jų negalėjo kontroliuoti, išvengti ar sumažinti galimus neigiamus padarinius. Be to, sutiktina su ieškove, kad 2022 m. kovo 15 d. susitarimas, kuriuo buvo perskaičiuota 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kaina, buvo skirtas sumažinti ieškovės nuostolius, kilusius dėl kitų priežasčių, ne karo įtakos, pvz., COVID–19 pandemijos. Nurodytina, kad pastarasis susitarimas buvo inicijuotas ieškovės 2022 m. sausio 26 d. rašto Nr. 26-69 pagrindu, kai ji kreipėsi į atsakovą, prašydama perskaičiuoti Sutarties kainą likusių neatliktų darbų atžvilgiu, t. y. karas prieš Ukrainos Respubliką nebuvo prasidėjęs, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, jog jau pirminiame susitarimo inicijavimo etape bei vykusių derybų metu ieškovė galėjo numatyti tokius didelius rinkos kainų pokyčius.

62. Kaip matyti iš viešai skelbiamų Valstybės duomenų agentūros duomenų, statybos sąnaudų elementų kainos nuo 2022 m. vasario mėn., palyginti su tų metų sausio mėn., nuo 11,8 procentų padidėjo iki 15,5 procentų, kovo mėn. – 19,8 procentų, balandžio – 21,1 procentų. Šiam didėjimui didžiausią įtaką turėjo statybinių medžiagų ir gaminių kainų augimas, vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio augimas, pridėtinių išlaidų padidėjimas. Akivaizdu, kad tokių žymių kainų bei jų įtakos statybos rangos darbams pokyčių nebuvo įmanoma iš anksto numatyti, juolab kad juos lėmė ne tik kainų nuolatinė tendencija kilti, o dar vienas veiksnys – pradėtas karas, dėl kurio sutriko žaliavų tiekimas ir išaugo jų kainos. Be to, iš tų viešai prieinamų duomenų matyti, kad iki 2022 m. vasario mėn. kainos kilo labai nežymiai, iki 1 procento.

63. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pagal Sutarties sąlygas Sutarties kainos perskaičiavimas atliekamas ne dažniau kaip kartą per metus, tačiau šalių 2022 m. kovo 15 d. susitarimu buvo perskaičiuota Sutarties kaina už ankstesnį laikotarpį – už 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje likusius neatliktus darbus, tuo tarpu ginčas byloje vyksta dėl 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainos padidinimo, tai nebuvo įvertinta šalių sudarytame pirminiame 2022 m. kovo 15 d. susitarime. Juo labiau kad iš pateiktų naujų duomenų nustatyta, jog, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, šalys 2023 m. kovo 20 d. pasirašė Susitarimą Nr. 5 prie Sutarties, kuriuo papildomai susitarė dėl dalies ginčo laikotarpiu kainos padidinimo, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. statybos sąnaudų kainų pokytis kategorijoje „Visi statiniai“ padidėjo 17,5 procentų. Susitarimo 4 punkte nurodyta, jog nauja Sutarties kaina pritaikius 2 punkte numatytą neatliktų darbų indeksavimą (17 610 820,90 Eur su PVM) ir 3 punkte numatyta sutarties kainos padidėjimą dėl atsisakomų ir papildomų darbų (553 598,63 Eur su PVM) yra – 18 164 419,53 Eur su PVM.

64. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas faktines aplinkybes, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo sprendime padaryta išvada, jog, pasirašydama Susitarimą, ieškovė turėjo visas galimybes derinti numatytą kainos perskaičiavimo galimybę jau įvertindama ir karo Ukrainos Respublikoje galimas pasekmes bei pasinaudoti susitarimo derinimo metu inicijuoti papildomus perskaičiavimus ir privalėjo įvertinti šią riziką prieš pasirašydama sutartį, nėra teisinga. Priešingai, tokių didelių rinkos pokyčių, atitinkamai, ir sutarties vykdymo kaštų, objektyviai nebuvo galima numatyti dar iki karo pradžios (apeliantei inicijuojant kainos perskaičiavimą) ar pačioje karo pradžioje. Todėl pripažintina, kad šią sąlygą sutarčiai pakeisti apeliantė yra įrodžiusi.

65. Konkrečiųjų sąlygų 13.1 papunktyje šalys susitarė, kad Rangos sutarties pakeitimai gali būti atliekami remiantis VPĮ 89 straipsniu. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo. Konkrečiųjų sąlygų 13.1 papunktyje šalys apsibrėžė, kad nenumatytos aplinkybės reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, jog užsakovas pagrįstai apdairiai rengėsi sutarties sudarymui, atsižvelgdamas į visas jo turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir charakteristikas, gerąją praktiką atitinkamoje srityje ir poreikį užtikrinti tinkamą rengiantis sutarties sudarymui panaudotų išteklių bei numatomos jos vertės santykį.

66. Nurodytina, kad ieškovė ieškinio reikalavimu prašė pakeisti 2020 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutarties kainą, padidinant 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą 14,33 procentų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės procesinius dokumentus ir ieškinio reikalavimo formuluotę, sprendžia, kad, nors ieškovė ieškinyje ir nesuformulavo reikalavimo peržiūrėti (perskaičiuoti) kainą pagal Rangos sutarties 13.8 papunktį (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą), ir nereiškė reikalavimo keisti Rangos sutarties 13.8 papunkčio taip, kaip tai yra numatyta pagal teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-324-407/2023, 44 punktas), tačiau iš esmės ieškovė nuo pat pradžių – ieškinio reikalavimo pareiškimo – siekė ne pakeisti pačią Rangos sutartį (konkrečias jos nuostatas), įtraukiant, pvz., darbų eigoje atsiradusius nenumatytus darbus, pakeičiant sutarties vykdymo terminus dėl nenumatytų aplinkybių, nustatant kitokią sutarties keitimo tvarką ir pan., kam ir skirtos VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, tačiau siekė perskaičiuoti rangos sutarties kainą konkrečiu momentu – 2022 m. balandžio mėn., įrodinėdama ne konkrečias išaugusias išlaidas (sąnaudas) dėl kilusio karo ir šalims agresorėms taikomų sankcijų, o teikdama nuorodą į Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje skelbiamus duomenis apie statybos sąnaudų elementų kainų pokyčius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš ieškovės teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog ji siekė peržiūrėti (perskaičiuoti) kainą ir pakeisti Rangos sutarties 13.8 papunktį dėl susitartos kainos (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą), todėl remiantis teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-350-934/2023; 2023 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-324-407/2023; 2023 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-292-464/2023 ir kt.) yra pagrindas sudaryti ieškovei galimybę patikslinti ieškinio reikalavimus pagal VPĮ įstatymo nuostatas toje dalyje dėl konkretaus laikotarpio, įvertinant ir šalių sudarytą naujausią Susitarimą Nr. 5 dėl sutarties kainų perskaičiavimo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

67. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

68. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla (nagrinėjamu atveju joje kilusio ginčo dalis) apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

69. Kadangi ieškovė nekėlė Rangos sutarties 13.8 papunkčio taikymo ir aiškinimo klausimo, nereiškė reikalavimo pakeisti kainos peržiūros tvarkos, jeigu, ieškovės manymu, nustatytos kainos peržiūros sąlygos nesubalansuoja šalių pusiausvyros, nors iš ieškovės pozicijos ir teiktų procesinių dokumentų akivaizdu, kad ji siekė perskaičiuoti rangos sutarties kainą konkrečiu momentu ir nesuformulavo reikalavimo peržiūrėti (perskaičiuoti) kainą pagal Rangos sutarties 13.8 papunktį, tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas ieškovei neišaiškino teisės patikslinti ieškinio reikalavimų pagal ieškovės nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kaip tai yra numatyta pagal formuojamą teismų praktiką, o apeliacinės instancijos teisme ieškinio reikalavimų tikslinimas nėra galimas, nes būtų pažeista šalies ar šalių, nesutinkančių su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teise į apeliaciją. Todėl šiuo konkrečiu atveju bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisytas. Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

70. Nustačiusi apskųsto teismo sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pagrindą, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai neaktualių, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.