- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- e2A-445-450/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01170-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“
- Atsakovas
- Vilniaus Gedimino technikos universitetui
- Kategorijos
- 2.6.8.11.2Sutarties pakeitimas
- 2.6.8.12Kiti su sutarčių teise susiję klausimai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl sutarties pakeitimo (kainos perskaičiavimo).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Panevėžio statybos trestas“ kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti 2020 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutarties (Nr. 10.13-375) kainą, padidinant 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą 14,33 procentais, tai sudaro 1 773 302,64 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. gruodžio 4 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį Nr. 10.13-375 (toliau – ir Sutartis) dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir VGTU) Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuso ((duomenys neskelbiami)) statybos darbų su darbo projekto BIM (angl. Building Information Modeling – Statinio informacinis modelis) aplinkoje parengimu. Sutartis sudaryta viešojo pirkimo Nr. 508180 pagrindu. Atsižvelgiant į dėl Rusijos Federacijos pradėtos agresijos prieš Ukrainos Respubliką sukeltus padarinius, ieškovei tapo sudėtingiau vykdyti Sutartį, kainų pasikeitimą ieškovė grindžia Valstybės duomenų agentūros (buvęs pavadinimas Lietuvos statistikos departamentas) (toliau – ir Lietuvos statistikos departamentas) skelbiamais duomenimis. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama pakeisti Sutartį (perskaičiuoti kainą). Atsakovui atsisakius keisti Sutartį, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Sutarties kainą teismo sprendimu.
3. Ieškovė papildomai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad reikalavimas perskaičiuoti Sutarties kainą yra grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnio nuostatomis. Sutartyje įtvirtinta kainos perskaičiavimo tvarka nesudaro galimybių atstatyti dėl išorinių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių iškreiptą Sutarties šalių balansą. Kadangi Sutarties perskaičiavimas dėl su šioje byloje nesusijusių priežasčių kilusio pabrangimo (dėl COVID–19 pandemijos sukeltų padarinių) buvo atliktas 2022 m. kovo 15 d., o Sutarties 13.8 punkte įtvirtinta, kad perskaičiavimas atliekamas ne dažniau kaip kartą per metus, ieškovė būtų turėjusi galimybę kreiptis dėl kainos perskaičiavimo tik 2023 m. pradžioje (su sąlyga, jog Sutartis būtų pratęsta papildomam terminui). Be to, kadangi perskaičiavimas taikomas neatliktiems darbams, akivaizdu, kad tuo atveju, jei ieškovė ir būtų turėjusi galimybę prašyti keitimo, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, tai nebūtų atstatę šalių pusiausvyros, kadangi per ilgą laikotarpį būtų atlikti visi numatyti darbai (pradinėje Sutartyje numatyta darbus atlikti per 24 mėn., t. y., iki 2022 m. gruodžio mėn.) ir kainos būtų perskaičiuotos itin mažam darbų likučiui. Sutartis neįtvirtina tinkamos kainos perskaičiavimo tvarkos, kuri leistų atstatyti pažeistą šalių pusiausvyrą, todėl ieškiniu prašomo perskaičiavimo atveju faktiškai laikytina, kad Sutartyje nėra nustatytos tinkamos jos keitimo taisyklės ir egzistuoja galimybė keisti Sutartį, kaip tai nurodyta viešųjų pirkimų priežiūrą vykdančios Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) viešame išaiškinime. 2022 m. kovo 15 d. susitarimas, kuriuo buvo perskaičiuota 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kaina, buvo skirtas sumažinti ieškovės nuostolius, kilusius dėl COVID–19 pandemijos. Tačiau vėlesnis poreikis keisti Sutarties kainą atsirado dėl Rusijos Federacijos neišprovokuotos agresijos ir su tuo susijusio žaliavų pabrangimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašė ieškinio netenkinti ir nurodė, kad ieškovės reikalaujamas Sutarties kainos pakeitimas prieštarauja viešųjų pirkimų sutarčių keitimą reglamentuojantiems teisės aktams ir taikytinai teismų praktikai, nes dėl Sutartimi ieškovės prisiimtos kainodaros ir ją reglamentuojančių teisės aktų Sutarties vykdymo rizika priskirtina ieškovei. Ieškovė keičia iki ieškinio pareiškimo pasirinktą ginčo strategiją ir nepagrindžia faktinio kainų pabrangimo apimties. Be to, ieškovė Sutarties kainos padidinimo siekia dėl pačios ieškovės neteisėtų veiksmų (Sutartyje numatytų darbų terminų nesilaikymo) ir nepagrįstai siekia Sutarties kainos perskaičiavimo už jau įvykdytus darbus („atgaline“ data).
5. Atsakovas papildomai nurodė, kad nepripažinus, jog Sutarties vykdymo rizika tenka ieškovei (ilgamečiam ir patyrusiam statybos sektoriaus bei viešųjų pirkimų dalyviui), atsakovui (perkančiajai organizacijai, viešosios teisės reglamentuojamai įstaigai, užsiimančiai švietimu), nesant teisinio pagrindo, kiltų didžiulės neigiamos pasekmės. Atsakovas nurodė, kad ieškovė, pasirašydama fiksuotos kainos sutartį su vienu ir konkrečiu šios fiksuotos kainos peržiūros pagrindu žinojo ir suprato (arba turėjo žinoti ir turėjo suprasti), jog tikėtis papildomų, didesnių ir (ar) dažnesnių mokėjimų nėra teisinio ar faktinio pagrindo, juolab kad Sutartis sudaryta neilgam laikotarpiui – 2 metams. Ieškovė, pasirašydama 2022 m. kovo 15 d. susitarimą dėl kainos perskaičiavimo, jau žinojo apie prasidėjusį karą Ukrainos Respublikoje, ir ieškovė galėjo imtis atitinkamų veiksmų, nenorėdama prisiimti rizikos dėl padidėjusių Sutarties vykdymo kaštų dėl prasidėjusio karo (nepasirašyti susitarimo, inicijuoti susitarimo pakeitimus), tačiau tokių veiksmų nesiėmė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 9 680,01 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad 2022 m. kovo 15 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė susitarimą Nr. 1 prie 2020 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutarties (Nr. 10.13-375), kuriuo susitarė pakeisti Sutartį ir padidinti Sutarties kainą taikant 10,02 proc. dydį, atitinkantį pakeitimo apimtį (toliau – Susitarimas).
8. Teismas nustatė, kad ieškovė 2022 m. birželio 23 d. raštu Nr. 26-279, remdamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bei argumentuodama tuo, jog dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos pradėto karo ir dėl to kilusių padarinių statybinių medžiagų rinkai), susidūrė su Sutarčiai vykdyti reikalingų medžiagų tiekimo sutrikimais bei reikšmingu šių medžiagų pabrangimu, prašė pakeisti Sutartį, numatant kainos perskaičiavimo galimybę kas ketvirtį bei perskaičiuoti 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių atlikti darbų kainą, ją padidinant 14,33 procentų, t. y. nuo 10 227 071,66 Eur be PVM iki 11 692 611,03 Eur be PVM. 2022 m. liepos 25 d. raštu atsakovas atsisakė atlikti ieškovės prašomą Sutarties pakeitimą. Šį sprendimą atsakovas argumentavo tuo, kad ieškovė, pasirašydama 2022 m. kovo 15 d. Susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, faktiškai prisiėmė riziką dėl aukščiau aptartų nenumatytų aplinkybių atsiradimo, bei nurodė, jog ieškovė nepagrindė faktinio kainų padidėjimo.
9. Atsižvelgdamas į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį bei VPĮ normose įtvirtintų materialiųjų nuostatų detalumą, teismas padarė išvadą, kad viešojo pirkimo sutarčių keitimui (ar teismui sprendžiant dėl vienašalio prašymo tai padaryti) ir jo teisėtumo vertinimui pirmiausia taikytinas specialusis VPĮ 89 straipsnis. VPĮ, kaip specialiojo teisės akto pobūdis, neeliminuoja kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų taikymo, tačiau tokiu atveju VPĮ tam tikra teisinių santykių sritis turi būti nereguliuojama (nagrinėjamu atveju – procedūriniai viešojo pirkimo sutarties keitimo aspektai, pvz., derybų inicijavimas, ar tvarka, kaip ir kada galima kreiptis į teismą, nesutarus dėl pakeitimo) arba VPĮ turėtų būti įtvirtinta aiški nuoroda į kitus teisės aktus.
10. Teismas pabrėžė, kad šalys pagal VPĮ 89 straipsnio nuostatas bei Sutarties sąlygas jau yra sudariusios Susitarimą dėl kainos perskaičiavimo (2022 m. kovo 15 d. Susitarimas), t. y. šalys pasinaudojusios VPĮ 89 straipsnio nuostatomis – vieną kartą pakeitė Sutarties sąlygas dėl kainos ir įgyvendino galimybę keisti viešųjų pirkimų sutartį.
11. Teismas pažymėjo, kad šalių 2022 m. kovo 15 d. Susitarime nebuvo konkrečiai įvardijamos priežastys, dėl kurių išaugusioms sąnaudoms mažinti sudaromas susitarimas. Susitarimas buvo pasirašytas 2022 m. kovo 15 d., t. y. kai apie prasidėjusį karą Ukrainos Respublikoje jau buvo žinoma. Be to, nurodė, kad, pagal Sutarties sąlygas, ieškovei buvo žinoma, jog Sutarties kainos perskaičiavimas atliekamas ne dažniau kaip kartą per metus. Pasirašydama Susitarimą ieškovė turėjo visas galimybes derinti numatytą kainos perskaičiavimo galimybę įvertindama ir karo galimas pasekmes bei pasinaudoti susitarimo derinimo metu inicijuoti papildomus perskaičiavimus. Ieškovei pasirašius Susitarimą, kai buvo žinoma apie karą ir galint prognozuoti potencialų kaštų pabrangimą, ieškovė prisiėmė riziką, kuri negali būti perkelta atsakovui.
12. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutarties vykdymo suvaržymo iš esmės pasikeitus aplinkybėms instituto ir jo taikymo, nurodė, kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.204 straipsnį ir šio straipsnio pagrindu pakeisti šalių laisva valia sudarytų ir galiojančių sutarčių sąlygas, privalo būti nustatytos pasikeitusios aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui, kurios nulėmė fundamentalų sutartinių prievolių disbalansą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018 51 punktą).
13. Teismas nurodė, kad taikant CK 6.204 straipsnyje nustatytą rebus sic stantibus (jeigu sutartį tampa sudėtinga vykdyti, ji turi toliau būti vykdoma, tačiau atsižvelgiant į ją sudarius pasikeitusias aplinkybes) siekiama inicijuoti derybas dėl sutarties pakeitimo ir sutarties sąlygą(-as) pakeisti taip, jog toks pakeitimų rezultatas sugrąžintų šalims prarastą, sutarties sudarymo metu egzistavusią sutartinių įsipareigojimų pusiausvyrą.
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės negali būti vienareikšmiškai vertinamos kaip sutarties vykdymo esminio suvaržymo aplinkybės. Ieškovės nurodytos aplinkybės savaime negali būti pagrindu teigti, jog dėl išorinių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių (Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainos Respubliką) buvo stipriai iškreiptas Sutarties šalių balansas ir tai yra pagrindas keisti Sutarties sąlygas bei perskaičiuoti kainą. Tai, kad egzistuoja pagrindas keisti Sutartį vienos šalies reikalavimu, turi būti vertinama individualiai konkrečios šalių sudarytos Sutarties atžvilgiu, t. y. konkrečiu atveju ieškovė turi įrodyti, jog, būtent dėl jos nurodytos aplinkybės, padidėjo jos kaip rangovo kaštai ir toks padidėjimas iš esmės iškreipia šalių balansą. Vien remtis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais statybos sąnaudų elementų kainų indeksais nepakanka, siekiant įrodyti būtinybę keisti Sutarties sąlygas, t. y. perskaičiuoti kainą. Vien Lietuvos Statistikos departamento viešai skelbiami duomenys nagrinėjamu atveju negali būti laikomi pakankamais įrodymais, pagrindžiant realų (faktinį) darbų pabrangimą. Ieškovė byloje neįrodinėjo ir nepateikė duomenų, kad realiai Sutarties vykdymo kaštai padidėjo, todėl teismas ieškovės reikalavimą vertino kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
15. Teismas akcentavo, kad vadovaujantis CK 6.204 straipsniu, kuris statybos darbų atžvilgiu turi būti taikomas kartu su CK 6.686 straipsnio 2 dalimi, rangovas neturi teisės perskaičiuoti sutarties kainos CK 6.204 straipsnio pagrindu, jeigu darbų kainos pokytis yra mažesnis nei 15 procentų, šiuo atveju ieškovė kelia reikalavimą dėl mažesnio nei 15 procentų kainos pokyčio (14,33 procentų).
16. Teismas iš Sutarties FIDIC konkrečiųjų sąlygų 13.8 punkto nustatė, kad šalys susitarė, jog Sutarties kaina gali būti perskaičiuojama jame nustatyta tvarka: „Kaina perskaičiuojama ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio mėn. 31 d., taikant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtus statybos sąnaudų kainų indeksus, vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtinta „Kainodaros taisyklių nustatymo metodika“ (su vėlesniais pakeitimais), jeigu nuo pasiūlymo pateikimo dienos arba nuo kainos paskutinio indeksavimo statybos sąnaudų kainų pokytis yra lygus arba didesnis kaip 5 procentai. Toks perskaičiavimas gali būti atliekamas ne anksčiau kaip po 12 mėn. nuo darbų pradžios datos; Statybos sąnaudų kainų indeksai skelbiami Statistikos departamento interneto svetainėje adresu http://www.stat.gov.lt, Oficialiosios statistikos portalo duomenų bazės skyriaus „Statybos sąnaudų elementų kainų indeksai (SSKI), kainų pokyčiai ir svoriai“ informaciniuose pranešimuose „Statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai per metus“ ir „Statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai per mėnesį“.
17. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sutartyje nebuvo nurodyta atskira ir konkreti statinių kategorija, su kuria būtų siejamas Sutarties kainos perskaičiavimas. Todėl vertino, kad vien faktas, jog Sutartimi sulygti darbai vykdomi negyvenamajame (mokslo paskirties) pastate, savaime nereiškia, kad tokių darbų kaina privalo būti keičiama pagal statybos sąnaudų elementų kainų indekso subkategoriją ,,Negyvenamieji pastatai“.
18. Teismas nurodė, kad šalys 2022 m. kovo 15 d. sudarė Susitarimą, kuriuo susitarė padidinti, t. y. perskaičiuoti Sutarties kainą, įvertinus tai, jog „Remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, kad kategorijos „Visi statiniai“ statybos sąnaudų elementų kainos pokytis nuo pasiūlymo pateikimo dienos yra didesnis nei 5 procentai, pagal Sutarties 13.8 punkte nurodytą sutarties kainos neatliktiems darbams dėl statybos kainų pokyčio perskaičiavimo formulę, perskaičiuoti sutarties kainą neatliktiems darbams.“ Šiame susitarime, teismo vertinimu, šalys aiškiai įvardijo kategoriją „Visi statiniai“. Nors ieškovė nurodo, kad su tokia kategorija nesutiko, tačiau ji Susitarimą pasirašė ir jo neginčijo. Teismas konstatavo, kad šalys abipusiai susitarė dėl kainos perskaičiavimui taikytino konkretaus indekso, šiuo atveju dėl kategorijos „Visi statiniai“, todėl turi būti vadovaujamasi bendru statybos sąnaudų elementų kainų indeksu ,,Visi statiniai“.
19. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė, jog yra teisėtas pagrindas keisti Sutarties sąlygas dėl kainos perskaičiavimo, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Apeliantė (ieškovė) AB „Panevėžio statybos trestas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Pateikė Statybos sąnaudų elementų kainų indekso pokyčių, apskaičiuotų naudojant Lietuvos statistikos departamento viešai skelbiamus duomenis, paskaičiavimus pagal pokytį kategorijoje „Negyvenamieji pastatai“, kur nurodomas 14,33 procentų kainų padidėjimas.
20.2. Aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, yra Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėtos agresijos prieš Ukrainos Respubliką sukeltos pasekmės – dėl šalims agresorėms taikomų sankcijų bei karo veiksmų, statybinių medžiagų tiekimas iš paveiktų teritorijų arba stipriai vėluoja, arba apskritai nutrūko. Atitinkamai, statybinių medžiagų kaina dėl sumažėjusios pasiūlos stipriai pakilo. Tai patvirtina objektyvūs trečiosios šalies duomenys – Lietuvos statistikos departamento skelbiami statybos sąnaudų elementų kainų indeksai.
20.3. Tai, kad statybų sektorius dėl nurodytų priežasčių susidūrė su dideliais sunkumais, patvirtina ir viešųjų pirkimų priežiūrą atliekančios institucijos (VPT) viešas paaiškinimas, kuriame nurodoma galimybė, vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, dėl Rusijos Federacijos agresijos sukeltų padarinių atlikti sutarčių keitimus perskaičiuojant jose nurodytą kainą.
20.4. Ieškinio reikalavimus grindė CK 6.204 straipsnio 2 dalies pagrindu, nors iki tol, kol paaiškėjo galutinis atsakovo atsisakymas atlikti prašomą Sutarties kainos perskaičiavimą, rėmėsi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 dalimi. Tai esminės reikšmės neturi, kadangi, nepriklausomai nuo pasirinkto teisinio pagrindo, sutarties keitimo pagrindimui taikomos praktiškai identiškos sąlygos.
20.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konkrečiai nurodęs, kad esant svarbioms, objektyvioms bei nuo šalių valios nepriklausančioms priežastims yra galimas rangos sutartyje nurodytos kainos padidinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019). Pagrindus, kad kainos padidėjimą lemia išimtinės aplinkybės, kurių rangovas neturėjo galimybių numatyti iš anksto, toks kainos perskaičiavimas yra galimas.
20.6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų galima pagal CK 6.204 straipsnį pakeisti sutarties sąlygas, būtina nustatyti, jog tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. nustatyti, kad arba iš esmės padidėjo įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėjo gaunamas įvykdymas. Nenustačius nė vieno iš šių alternatyvių faktų egzistavimo, nėra pagrindo teigti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir tirti bei vertinti jų (aplinkybių) atitiktį CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatytoms papildomoms sąlygoms (kriterijams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018). Objektyviais duomenimis pagrįstas 14.33 procentų statybos sąnaudų elementų kainų pokytis, faktiškai sudarantis net 1 773 302,64 Eur, atitinka šį kriterijų ir laikytinas iš esmės padidėjusia Sutarties įvykdymo kaina.
20.7. Sutarties vykdymo pasunkėjimą lemia po Sutarties sudarymo stipriai išaugusios statybos rangos darbų vykdymo kainos. Tai patvirtina objektyvūs Lietuvos statistikos departamento duomenys. Statybos darbų ir medžiagų kainų padidėjimą lemia sudėtingos ir kompleksinės priežastys (darbo jėgos, medžiagų pasiūla ir paklausa, rinkos tendencijos, nustatomos tarptautinės sankcijos), t. y. nuo ieškovės valios nepriklausančios aplinkybės, kurių ji negalėjo nei protingai numatyti, nei kontroliuoti.
20.8. Sutartyje yra numatyta kainos indeksavimo tvarka (Sutarties Konkrečiųjų sąlygų 13.8 punktas), skirta panašiems, kaip ir byloje aptariami statybos sąnaudų elementų kainų pasikeitimai, atvejams, patvirtina, kad rangovas nebuvo prisiėmęs aptariamų aplinkybių (esminio kainų padidėjimo dėl karo veiksmų) atsiradimo rizikos. 2022 m. kovo 15 d. sudarytas Susitarimas, kuriuo buvo perskaičiuota iki 2021 m. gruodžio mėn. pabaigos likusių neatliktų darbų kaina, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas patvirtinančiu, jog rangovas prisiėmė riziką dėl karo Ukrainos Respublikoje sukeltų padarinių – šis kainos perskaičiavimas atliktas tik siekiant kompensuoti pandemijos sukeltą kainų padidėjimą. Be to, jo sudarymo metu nebuvo objektyvių duomenų dėl karo nulemto kainų padidėjimo masto, o dėl situacijos išskirtinumo buvo praktiškai neįmanoma prognozuoti pasekmes statybų rinkai.
20.9. Ieškovė į atsakovą dėl kainos perskaičiavimo kreipėsi greitai po Lietuvos statistikos departamento oficialių duomenų, rodančių karo Ukrainos Respublikoje sukeltus kainų pokyčius, paskelbimo. Prašymas pateiktas 2022 m. birželio 23 d., o duomenys paviešinti 2022 m. gegužės 30 d., t. y. buvo išpildyta ir CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodyta sąlyga pareikšti prašymą tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo (vos atsiradus objektyviems duomenims apie Sutarties įvykdymo suvaržymo mastą). Be to, nuoseklioje teismų praktikoje akcentuojama būtinybė kuo teisingiau paskirstyti riziką tarp šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015).
20.10. Sudarant 2022 m. kovo 15 d. Susitarimą dėl kainos perskaičiavimo, vadovaujantis Sutarties Konkrečiųjų sąlygų 13.8 punktu, iš ieškovės nebuvo reikalaujama papildomų įrodymų, pagrindžiančių kainos pokytį. Taigi, įvertinus tai, kad ginčijamas kainos perskaičiavimas yra tapačios prigimties, nėra pagrindo nesivadovauti objektyviu statybos sąnaudų elementų kainų pokyčio dydžiu ir reikalauti papildomų įrodymų.
20.11. Lietuvos statistikos departamento viešai skelbiami duomenys rodo, kad statybos elementų sąnaudų kainos reikšmingai padidėjo būtent 2022 m. vasario – balandžio mėn., tai papildomai patvirtina, jog tai buvo esminė aplinkybė, nulėmusi šalių ekonominio balanso pasikeitimą, o pats pasikeitimas buvo itin reikšmingas.
20.12. Šalys Sutarties 13.8 punkte numatė, kad 5 procentų kainų pokytis bus laikomas riba, kuomet inicijuojamas kainos perskaičiavimas. Taigi, per trumpą laikotarpį įvykęs beveik 3 kartus didesnis pokytis (14,33 procentų) vertintinas kaip esminis suvaržymas.
20.13. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės teiktus oficialius Lietuvos statistikos departamento duomenis, dėl to, sprendžiant dėl kainos perskaičiavimo, nėra pagrindo nesivadovauti duomenimis apie statybos sąnaudų elementų pokyčius kategorijoje, atitinkančioje Sutarties objektą.
20.14. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Sutarties keitimas, remiantis CK 6.204 straipsniu, negalimas ir dėl to, jog CK 6.685 straipsnio 2 dalis numato, kad kaina gali būti perskaičiuojama tik jei kainos pokytis yra didesnis nei 15 procentų. Tai tik vienas iš įstatyme nurodytų atvejų, kai kainų pokytis laikomas esminiu sutarties suvaržymu, tačiau ne vieninteliu. Šiuo atveju 14.33 procentų kainos pokytis vertinamas esminiu šalių pusiausvyros pasikeitimu.
20.15. Kadangi Sutarties objektas yra negyvenamosios paskirties pastatas, akivaizdu, kad kainos perskaičiavimui turi būti taikomas panašios paskirtiems pastatams skirtas indeksas. Viešojo pirkimo Nr. 508180 „VGTU Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuso statybos darbų pirkimas“, kurio pagrindu buvo sudaryta Sutartis, Pirkimo sąlygų 16.3 punkte nurodyta: „statinio paskirtis – negyvenamasis pastatas (mokslo paskirties)“.
Atsiliepimas
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas VGTU prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
21.1. Teismas pagrįstai nuspendė, kad ieškovės reikalaujamas Sutarties pakeitimas negali būti atliktas. Viešojo pirkimo sutarčių keitimui ir jo teisėtumo vertinimui pirmiausia taikytinas specialusis VPĮ 89 straipsnis, kaip teisingai konstatavo teismas.
21.2. VPĮ pripažįstant specialiu įstatymu, kuris prioritetiškai turi būti taikomas kitų teisės aktų atžvilgiu, ir VPĮ esant aiškiai įtvirtintoms viešojo pirkimo sutarties keitimo jos galiojimo laikotarpiu prielaidoms, sąlygoms ir taisyklėms, būtent VPĮ, o ne CK nuostatos turi būti taikomos, sprendžiant dėl Sutarties pakeitimo. Vien aplinkybė, kad atlikus Sutarties pakeitimą ieškovės reikalaujamu būdu, pagal VPĮ toks pakeitimas būtų pripažintas pažeidžiančiu imperatyvias VPĮ normas, draudžiančias keisti viešojo pirkimo sutartį, jei tai būtų esminis jos pakeitimas, patvirtina, jog Sutarties pakeitimas pagal CK normas negali būti pripažįstamas tapačiu (ir leistinu) Sutarties pakeitimui pagal VPĮ normas. Priešingai nei teigia ieškovė, Sutartis negali būti keičiama VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes pasirašydama Susitarimą (sudėtinę dalį) ieškovė jau žinojo apie tariamai naujas aplinkybes (prasidėjusį karą Ukrainos Respublikoje).
21.3. Ieškovei pasirašant Susitarimą, aplinkybė, kad Rusijos Federacija pradėjo karą ir dėl jo galimybę įsigyti Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos prekių apribos sankcijos, sutriks iš kitų šalių gaunamų prekių judėjimas ir atsiras kitokios neigiamos pasekmės, buvo žinoma. Sudarydama šį susitarimą, ieškovė galėjo ir turėjo suprasti, kad kito susitarimo dėl Sutarties sumos pakeitimo ji tais pačiais metais negalės sudaryti, o šio susitarimo sudarymo metu karas Ukrainos Respublikoje vyko ir jo pasekmės ekonomikai buvo matomos arba nesunkiai numanomos. Taigi, nėra vienos iš VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų sąlygų (aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti), kurioms esant, ieškovė galėtų reikalauti Sutartyje nenumatytu būdu pakeisti Sutartį.
21.4. Net jeigu ieškovės reikalavimas pakeisti Sutartį CK 6.204 straipsnio pagrindu ir būtų teisėtas, ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas, nes vien Lietuvos statistikos departamento viešai skelbiami duomenys negali būti laikomi pakankamais įrodinėjant realų (faktinį) darbų pabrangimą.
21.5. Ieškovei siekiant atlikti papildomą Sutarties kainos perskaičiavimą dėl naujų aplinkybių atsiradimo (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas), vadovaujantis teismų praktika ir VPĮ išaiškinimais, ieškovė privalo kainos padidėjimą įrodyti ne tik statistiniais paskaičiavimais, bet ir pagrįsti faktinį, konkretaus dydžio, kaštų pabrangimą ieškovei. Šiuo atveju, ieškovė faktinio Sutarties kainos vykdymo kaštų net nesiekia įrodyti ir neteikia jokių su tuo susijusių įrodymų.
21.6. Be to, ieškovės reikalavimas nepagrįstas CK 6.204 straipsnio pagrindu ir dėl to, kad vadovaujantis CK 6.204 straipsniu, kuris statybos darbų atžvilgiu turi būti taikomas kartu su CK 6.686 straipsnio 2 dalimi, rangovas neturi teisės perskaičiuoti sutarties kainos CK 6.204 straipsnio pagrindu, jeigu darbų kainos pokytis yra mažesnis nei 15 procentų, šiuo atveju ieškovo reikalavimas dėl mažesnio nei 15 procentų kainos pokyčio (14,33 procentai).
21.7. Teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi bendru statybos sąnaudų elementų kainų indeksu „Visi statiniai“. Sutartyje nesant nuostatos, kad perskaičiuojant Sutarties kainą taikoma speciali kainų indekso rūšis, Sutarties perskaičiavimui taikytinas bendras statybos sąnaudų elementų kainų indeksas nurodytas grupėje ,,Visi statiniai“, todėl, priešingai nei teigia ieškovė, nėra pagrindo taikyti specialią kainų indekso rūšį (subkategoriją) ,,Negyvenamieji pastatai“. Be to, būtent grupės „Visi statiniai“ rodikliai buvo ginčo šalių panaudoti sudarant naują (papildomą) 2023 m. kovo 20 d. susitarimą dėl Sutarties kainos perskaičiavimo (pridedama), kurio teisėtumo ar pagrįstumo ieškovė nekvestionuoja.
21.8. Ieškovė elgiasi nesąžiningai ir nutyli faktą, kad dėl ginčo dalies šalys yra sudariusios susitarimą, pagal kurį papildomas perskaičiavimas nėra galimas. Ieškovė prašo pakeisti Sutarties kainą, padidinant 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą, tikslingai nuslėpdama faktą, kad dalis Sutarties kainos (2 903 893,98 Eur su PVM), dėl kurios ieškovė ir pareiškė apeliacinį skundą, jau buvo perskaičiuota ir ginčo šalys Sutarties priedu susitarė, jog šioje dalyje Sutarties kaina negali būti perskaičiuojama jokiomis aplinkybėmis. 2023 m. kovo 20 d. naują (papildomą) susitarimą dėl Sutarties kainos perskaičiavimo atsakovas prašo priimti kaip naujai atsiradusį įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl Sutarties pakeitimo, padidinant 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą 14,33 procentų. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo būdu sudarytos Sutarties keitimą, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
24. Atsakovas VGTU kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė tarp šalių sudarytą 2023 m. kovo 20 d. Susitarimą Nr. 5 prie 2020-12-04 Statybos rangos sutarties (Nr. 10.13-375); apeliantė pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK–2034) dėl teikiamo naujo rašytinio įrodymo priėmimo, kuriuose nurodė neprieštaraujanti jo priėmimui į bylą.
25. Apeliantė, vykdydama apeliacinės instancijos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartyje nurodytą įpareigojimą pateikti į bylą duomenis (nurodant): 1) už kokį laikotarpį ieškovė prašo byloje perskaičiuoti neatliktų darbų kainą pagal Sutartį; 2) pateikti neatliktų darbų kainų pokyčio paskaičiavimus prašomu laikotarpiu atskirai nurodant paskaičiavimus pagal galimą kainų pokytį kategorijoje „Negyvenamieji namai“ bei kategorijoje „Visi statiniai“, įvertinus šalių Susitarimu Nr. 5 paskaičiuotą naują Sutarties kainą, 2023 m. birželio 26 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė teismo prašomus papildomus duomenis.
26. Susipažinusi su ieškovės pateiktais paaiškinimais, 2023 m. birželio 26 d. atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo priimti ir įvertinti.
27. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad draudimas pateikti naujus įrodymus turėtų būti suprantamas ir kaip draudimas pateikti rašytinius paaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo teikiamas 2023 m. kovo 15 d. Susitarimas Nr. 5 prie 2020-12-04 Statybos rangos sutarties (Nr. 10.13-375) yra svarbus sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, o rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti vykdant teismo įpareigojimą, taip pat įvertinus, jog ieškovė neprieštarauja Susitarimo Nr. 5 prie 2020-12-04 Statybos rangos sutarties (Nr. 10.13-375) priėmimui į bylą, bei atsakovė su pateiktais rašytiniais paaiškinimais yra susipažinusi, ir vertindamas, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinio proceso neužvilkins, priima atsakovės pateiktą Susitarimą Nr. 5 prie 2020-12-04 Statybos rangos sutarties (Nr. 10.13-375) kaip įrodymą į bylą bei prideda šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus, kuriuos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
29. Byloje nustatyta, kad remiantis viešojo pirkimo Nr. 508180 „VGTU Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuso statybos darbų pirkimas“ rezultatais, tarp ieškovės ir atsakovo 2020 m. gruodžio 4 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 10.13-375 dėl VGTU Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuso ((duomenys neskelbiami)) statybos darbų su darbo projekto BIM (angl. Building Information Modeling – Statinio informacinis modelis) aplinkoje parengimu.
30. Vadovaudamasi Sutarties Konkrečiųjų sąlygų 13.8 papunkčiu, ieškovė 2022 m. sausio 26 d. raštu Nr. 26-69 kreipėsi į atsakovą, prašydama perskaičiuoti Sutarties kainą likusių neatliktų darbų atžvilgiu.
31. Tarp ieškovės ir atsakovo 2022 m. kovo 15 d. buvo sudarytas Susitarimas Nr. 1 prie 2020 m. gruodžio 4 d. Sutarties, kuriuo šalys susitarė pakeisti Sutartį ir padidinti jos kainą, taikant 10,02 procentų dydį, atitinkantį pakeitimo apimtį, dėl kurios šalys sutaria. Keitimas atliktas remiantis 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje egzistavusia situacija (likusių neatliktų darbų).
32. Tarp ieškovės ir atsakovo 2020 m. gruodžio 4 d. buvo sudaryta fiksuotos kainos kainodaros su peržiūra sutartis (Pasiūlymo rašto priedo 1.1.1.11 papunktis; Rangos sutarties 2 punkto b papunktis), kurios 13 punkte buvo aptartos sutarties keitimo galimybės. Šalys susitarė, kad pakeitimai gali būti atliekami vadovaujantis VPĮ 89 straipsniu, 13.1 papunktyje apsibrėžė, ką laiko papildomu darbu ir nenumatytomis aplinkybėmis. Šalys sulygo, kad, jeigu pakeitimas atliekamas kitais negu apibrėžti šiame punkte atvejais, tokiam pakeitimui atlikti turi būti vykdomas atskiras pirkimas, t. y. nauja pirkimo procedūra pagal VPĮ reikalavimus.
33. Šalys, be kita ko, 13.8 papunktyje susitarė, kad kaina bus perskaičiuojama taikant Lietuvos statistikos departamento paskelbtus statybos sąnaudų kainų indeksus, vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtinta „Kainodaros taisyklių nustatymo metodika“, jeigu nuo pasiūlymo pateikimo dienos arba nuo kainos paskutinio indeksavimo statybos sąnaudų kainų pokytis yra lygus arba didesnis kaip 5 procentai. Toks perskaičiavimas gali būti atliekamas ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo darbų pradžios datos.
34. Ieškovė 2022 m. birželio 23 d. raštu Nr. 26-279, remdamasi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bei argumentuodama tuo, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos pradėto karo ir dėl to kilusių padarinių statybinių medžiagų rinkai), susidūrė su sutarčiai vykdyti reikalingų medžiagų tiekimo sutrikimais bei reikšmingu šių medžiagų pabrangimu, todėl prašė pakeisti Sutartį, numatant joje kainos perskaičiavimo galimybę kas ketvirtį bei perskaičiuoti 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių atlikti darbų kainą, ją padidinant 14,33 procentų (nuo 10 227 071,66 Eur be PVM iki 11 692 611,03 Eur be PVM). Prašymą grindė tuo, kad kaina pagal 13.8 papunktį gali būti perskaičiuojama kartą per metus; be to, statybos sąnaudų kainų indeksas nuo 2021 m. gruodžio mėn. (nuo paskutinio kainos indeksavimo momento) iki 2022 m. balandžio mėn. padidėjo 14,33 procentų, todėl sutarties 13.8 papunktyje numatytos kainos peržiūros sąlygos nebesubalansuoja šalių pusiausvyros dėl pasikeitusių rinkos sąlygų.
35. Atsakovas 2022 m. liepos 25 d. raštu atsisakė atlikti ieškovės prašomą sutarties pakeitimą. Šį sprendimą užsakovas argumentavo tuo, kad ieškovė, pasirašydama 2022 m. kovo 15 d. susitarimą Nr. 1 dėl sutarties pakeitimo, faktiškai prisiėmė riziką dėl anksčiau aptartų nenumatytų aplinkybių atsiradimo, be to, nurodė, jog rangovas nepagrindė faktinio kainų padidėjimo.
36. Ieškovė 2022 m. liepos 26 d. raštu Nr. 26-324 vėl kreipėsi į atsakovą ir, vadovaudamasi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašė perskaičiuoti likusių atlikti darbų kainą (pagal 2022 m. birželio 16 d. rašte pateiktus duomenis), ją padidinant 14,33 procentų, t. y. nuo 10 227 071,66 Eur be PVM iki 11 692 611,03 Eur be PVM.
37. Atsakovas, 2022 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 10.6-40-8.63 E-8282, atsakydamas į ieškovės 2022 m. liepos 26 d. raštą, nurodė, kad aplinkybės dėl kilusio karo ir taikomų sankcijų ieškovei buvo žinomos pasirašant 2022 m. kovo 15 d. Susitarimą Nr. 1, todėl negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, todėl ieškovė neįrodė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo pagrindo.
38. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo atsisakymu keisti sutartį, pareiškė ieškinį, kuriame prašė pakeisti 2020 m. gruodžio 4 d. Sutarties kainą, padidinant 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą 14,33 procentų, t. y. 1 773 302,64 Eur su PVM suma. Ieškinys buvo grindžiamas VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir CK 6.204 straipsnio teisės normomis, įrodinėjamos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti šias teisės normas.
39. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2023 m. kovo 20 d. Susitarimą Nr. 5 prie 2020 m. gruodžio 4 d. Sutarties, šalių pasirašytą po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kuriuo šalys įvertinę, kad, laikotarpyje nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn., statybos sąnaudų kainų pokytis kategorijoje „Visi statiniai“ padidėjo 17,5 procentų, perskaičiavo sutarties kainą neatliktiems darbams.
Dėl viešojo pirkimo sutarčių keitimui taikytinų teisės normų
40. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, t. y. šalių teisė laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).
41. CK 6.380 straipsnyje įtvirtinta vienos iš civilinių sutarčių rūšių – viešojo pirkimo–pardavimo sutarties – samprata. Tokiai sutarčiai yra būdingi šie ją sudarančių subjektų ir sutarties objekto požymiai: tokią sutartį sudaro valstybės ar savivaldybės institucija arba valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga arba organizacija; šios institucijos (įmonės) už valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšas perka daiktus ar moka už darbus arba paslaugas (įskaitant nuomą) valstybės arba savivaldybės ar jų institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų poreikiams tenkinti. Viešojo pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos konkurso tvarka, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.381 straipsnis).
42. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl jų viešojo pirkimo Nr. 508180 pagrindu 2020 m. gruodžio 4 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 10.13-375 pakeitimo (kainos perskaičiavimo) pagal sutartyje numatytas sąlygas. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek CK 6.204 straipsnyje, tiek ir VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos sąlygos viešojo pirkimo sutarties nuostatoms, susijusioms su darbų kaina ir jos perskaičiavimo tvarka, pakeisti. Poreikį pakeisti sutarties kainą apeliantė grindžia iš anksto (prieš sudarant sutartį) nenumatytomis aplinkybėmis – dėl Rusijos Federacijos pradėto karo prieš Ukrainos Respubliką žymiu statybos medžiagų, energijos išteklių, darbo jėgos ir kitų statybos kaštų pabrangimu, dėl kurių iš esmės pasikeitė šalių ekonominė pusiausvyra.
43. Kadangi šalių ginčas kilo dėl specifinės – viešojo pirkimo sutarties – pakeitimo, svarbu yra tai, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, kitaip nei įprastiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose, sutarčių laisvės principas yra ribojamas. Atitinkamai, viešojo pirkimo sutarties keitimas yra tokia šalių teisė, kuria jos gali pasinaudoti tik esant nustatytiems išimtiniams atvejams bei specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų sąlygų visumai.
44. Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, pagal kurią Lietuvoje tiekėjų parinkimas ir perkančiųjų organizacijų su jais sutarčių sudarymas reguliuojamas VPĮ, į kurį taip pat įtrauktas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas (direktyvos); VPĮ – lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu; VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis, o teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
45. Šiame kontekste kasacinio teismo nuolatos nurodoma, kad kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos į kitus teisės aktus nukreipiančios nuostatos; aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
46. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, nors sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau nepasibaigia perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai, taigi tokiems viešojo pirkimo sutarties vykdymo santykiams taikytinas VPĮ tiek, kiek jis juos reguliuoja: pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas. Viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020, 32 punktas ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Žemesnės instancijos teismas
47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, t. y. VPĮ; jei būtų priešingai ir VPĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostata – sudarant pirkimo sutartį joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos – būtų aiškintina tik kaip reiškianti perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimą tik viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti keičiant viešojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip būtų pažeisti kitų konkurso dalyvių interesai ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai; dėl šių priežasčių VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-304/2011; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).
48. Pirkimo sutarties keitimas jos galiojimo laikotarpiu reglamentuotas VPĮ 89 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.
49. Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, spręstina, kad viešojo pirkimo būdu sudarytų sutarčių keitimas (įskaitant ir kainos pakeitimas) pirmiausia yra galimas būtent sutartyje numatyta tvarka.
50. VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintos išsamios viešojo pirkimo sutarčių keitimo materialiosios taisyklės, kurių pagrindu šalys gali pakeisti tarpusavio sutartinius santykius ir pagal kurias vertinamas tokių veiksmų atlikimo teisėtumas. <...> Atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį bei VPĮ normose įtvirtintų materialiųjų nuostatų detalumą, darytina išvada, kad viešojo pirkimo sutarčių keitimui (ar teismui sprendžiant dėl vienašalio prašymo tai padaryti) ir jo teisėtumo vertinimui pirmiausia taikytinas specialusis VPĮ 89 straipsnis. Kaip nurodyta pirmiau, VPĮ kaip specialiojo teisės akto pobūdis neeliminuoja kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų taikymo, tačiau tokiu atveju VPĮ tam tikra teisinių santykių sritis turi būti nereguliuojama (nagrinėjamu atveju – procedūriniai viešojo pirkimo sutarties keitimo aspektai, pavyzdžiui, derybų inicijavimas, ar tvarka, kaip ir kada galima kreiptis į teismą, nesutarus dėl pakeitimo) arba VPĮ turėtų būti įtvirtinta aiški nuoroda į kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).
51. Be to, naujausioje Lietuvos apeliacinio praktikoje išaiškinta, kad CK 6.204 straipsnis taikomas, kai šalys sudaro civilinę sutartį įprastu būdu (derybomis, akceptuodamos ofertą ir pan.), o ne viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-292-464/2023; 2023 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-324-407/2023; 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-350-934/2023).
52. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta viešojo pirkimo Nr. 508180 2020 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartis Nr. 10.13-375 dėl VGTU Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuso ((duomenys neskelbiami)) statybos darbų, todėl viešojo pirkimo sutarties keitimas (nepriklausomai, ar tiekėjo, ar perkančiosios organizacijos iniciatyva), patenka į VPĮ taikymo sritį, nes egzistuoja viešasis interesas. Jeigu aiškintume priešingai, t. y., kad tiekėjas gali pakeisti sutartį taikant CK 6.204 straipsnį, o ne VPĮ 89 straipsnį, tuomet būtų pažeistas viešasis interesas (tiekėjų lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo principai; būtų sudarytos sąlygos tiekėjui įgyti pranašumą prieš kitus tiekėjus).
53. Kaip jau buvo minėta, pagal įstatymus (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, VPĮ 1 straipsnio 1–2 dalys) ir kasacinio teismo praktiką VPĮ pripažįstamas lex specialis tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu, todėl, sprendžiant dėl Sutarties, sudarytos viešojo pirkimo būdu, keitimo taikytinos VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, o ne CK teisės normos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-937-381/2020, 29–31 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-324-407/2023, 42 punktas). Todėl ieškinio reikalavimas padidinti Sutarties kainą nagrinėtinas ne CK 6.204 straipsnio, o VPĮ 89 straipsnio kontekste. Juolab kad Sutartyje buvo nurodyti aiškūs Sutarties kainos keitimo pagrindai ir tvarka. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reguliavimui, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti CK 6.204 straipsnyje įvirtintų sąlygų sutarčiai pakeisti (ne)buvimą. Minėta teisės norma yra skirta sutartinių įsipareigojimų vykdymui pasikeitus aplinkybėms sureguliuoti ir šalių sutartinių prievolių pusiausvyrai atkurti, kai šalys sudaro civilinę sutartį įprastu būdu (derybomis, akceptuodamos ofertą ir pan.). Todėl ieškinio reikalavimas padidinti 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą 14,33 procentų nagrinėtinas ne CK 6.204 straipsnio, o VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto kontekste.
Dėl kainų indeksų kategorijos
54. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo ir dėl to, ar kainų pokyčio rodiklis pagal Statistikos departamento paskelbtus statybos sąnaudų kainų indeksus turėtų būti imamas iš kategorijos „Visi statiniai“ ar iš kategorijos „Negyvenamieji pastatai“. Ieškovės teigimu, naudotinas kainų indeksas, nurodytas kategorijoje „Negyvenamieji pastatai“, o atsakovas laikosi pozicijos, kad kainos perskaičiavimui taikytinas kainų indeksas kategorijoje „Visi statiniai“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad konkreti speciali kainų indekso rūšis sutartyje nenumatyta, todėl nėra pagrindo išplėsti 13.8 papunkčio taikymo ribas. Teisėjų kolegija šiems pirmosios instancijos teismo argumentams nepritaria ir sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas koeficientas iš kategorijos „Negyvenamieji pastatai“.
55. Kaip matyti iš Sutarties FIDIC konkrečiųjų sąlygų 13.8 punkto nuostatos, šalys susitarė, kad Sutarties kaina gali būti perskaičiuojama šiame punkte nustatyta tvarka: „Kaina perskaičiuojama ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio mėn. 31 d., taikant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtus statybos sąnaudų kainų indeksus, vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtinta „Kainodaros taisyklių nustatymo metodika“ (su vėlesniais pakeitimais), jeigu nuo pasiūlymo pateikimo dienos arba nuo kainos paskutinio indeksavimo statybos sąnaudų kainų pokytis yra lygus arba didesnis kaip 5 procentai. Toks perskaičiavimas gali būti atliekamas ne anksčiau kaip po 12 mėn. nuo darbų pradžios datos; Statybos sąnaudų kainų indeksai skelbiami Statistikos departamento interneto svetainėje adresu http://www.stat.gov.lt, Oficialiosios statistikos portalo duomenų bazės skyriaus „Statybos sąnaudų elementų kainų indeksai (SSKI), kainų pokyčiai ir svoriai“ informaciniuose pranešimuose „Statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai per metus“ ir „Statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai per mėnesį“. Duomenų bazėje yra skelbiami 5 skirtingų pastatų tipų statybos sąnaudų elementų kainų indeksai: 73.1 „Visi statiniai“; 73.2 „Gyvenamieji pastatai“; 73.3 „Negyvenamieji pastatai“; 73.4 „Administraciniai pastatai“; 73.5 „Inžineriniai statiniai“.
56. Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 53.1 papunktyje įtvirtinta, kad kainos peržiūros taisyklės turi būti iš anksto aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotos pirkimo dokumentuose bei sutartyje, be kitko, nurodant aplinkybes, kurioms atsiradus atliekama peržiūra, taip pat statistinių ar kitų rodiklių šaltinius, kai peržiūra vykdoma, remiantis jų duomenimis. Visgi aplinkybė, kad pačiame 13.8 papunktyje nėra numatyta konkreti statybos sąnaudų elementų kainų indekso rūšis – negyvenamųjų pastatų kainų indeksas – savaime nereiškia, jog taikytinas kainų pokyčio rodiklis turėtų būti imamas iš kategorijos „Visi statiniai“.
57. Rangos sutarties 13.8 papunktyje nurodyta, kad statybos sąnaudų kainų indeksai (toliau – ir SSKI) skelbiami Statistikos departamento interneto svetainėje adresu http://www.stat.gov.lt, oficialiosios statistikos portalo duomenų bazės skyriaus „Statybos sąnaudų elementų kainų indeksai (SSKI), kainų pokyčiai ir svoriai“ informaciniuose pranešimuose „Statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai per metus“ ir „Statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai per mėnesį“. Teisėjų kolegija pažymi, kad statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai informaciniuose pranešimuose yra pateikiami pagal statinių tipus, kurie yra nustatomi pagal statinių klasifikacijas (angl. Classification of types of Construction, CC) (Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2018 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. DĮ-233 patvirtintos Statybos sąnaudų elementų kainų indekso sudarymo metodikos (toliau – Metodika) 9.1 papunktis). Pagal CC statiniai skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. SSKI aprėpia gyvenamuosius pastatus (išskyrus bendrabučius), negyvenamuosius (administracinius, pramoninius, prekybos) pastatus ir inžinerinius statinius (Metodikos 11 punktas), taigi minėtoje klasifikacijoje nėra pastatų rūšies „Visi pastatai“, statiniai yra skirstomi pagal tipą į gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus.
58. Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-324-407/2023) nurodyta, kad laboratorijos korpusas yra skirtas mokslo ir švietimo reikmėms, todėl yra laikytinas mokslo paskirties pastatu, kaip jį apibrėžia Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ („STR 1.01.03:2017“) 7.11 papunktis. Atitinkamai, mokslo paskirties pastatai yra laikomi negyvenamaisiais pastatais. Nagrinėjamu atveju Sutarties objektas yra negyvenamosios paskirties pastatas (VGTU Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomasis korpusas), todėl akivaizdu, jog kainos perskaičiavimui turi būti taikomas tapačios paskirtiems pastatams – negyvenamiesiems pastatams (mokslo paskirties) skirtas indeksas. Todėl, priešingai nei teigia atsakovas ir nusprendė pirmosios instancijos teismas, toks aiškinimas atitinka sutarties esmę ir objektą, dėl kurio buvo susitarta.
Dėl Sutarties kainos keitimo tvarkos
59. Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodinėjo VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, kuriam esant, pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal VPĮ, t. y. kai tokio pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų pradinės kainos sutarties ar preliminariosios sutarties vertės; c) tokiais pakeitimais nesiekiama išvengti VPĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.
60. Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos Nr. 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinta direktyva 2004/18/EB, preambulėje (109) nurodyta, kad sąvoka „nenumatytos aplinkybės“ reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, jog perkančioji organizacija pagrįstai apdairiai rengėsi pradiniam sutarties skyrimui, atsižvelgdama į visas jos turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir charakteristikas, gerąją praktiką atitinkamoje srityje ir poreikį užtikrinti tinkamą rengiantis sutarties skyrimui panaudotų išteklių ir numatomos jos vertės santykį.
61. Nėra abejonės, kad nei pirkimo paskelbimo momentu, nei 2020 m. gruodžio 4 d. viešojo pirkimo sutarties pasirašymo metu tokio masto ekonomikos ir rinkos pokyčių, kurių atsiradimą lėmė kita nenumatyta aplinkybė – Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėtas karas prieš Ukrainos Respubliką, dėl kurio žymiai pabrango statybinės medžiagos, energijos ištekliai ir kiti resursai, bylos šalys objektyviai negalėjo numatyti. Šios aplinkybės nuo šalių valios nepriklausė ir jos jų negalėjo kontroliuoti, išvengti ar sumažinti galimus neigiamus padarinius. Be to, sutiktina su ieškove, kad 2022 m. kovo 15 d. susitarimas, kuriuo buvo perskaičiuota 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kaina, buvo skirtas sumažinti ieškovės nuostolius, kilusius dėl kitų priežasčių, ne karo įtakos, pvz., COVID–19 pandemijos. Nurodytina, kad pastarasis susitarimas buvo inicijuotas ieškovės 2022 m. sausio 26 d. rašto Nr. 26-69 pagrindu, kai ji kreipėsi į atsakovą, prašydama perskaičiuoti Sutarties kainą likusių neatliktų darbų atžvilgiu, t. y. karas prieš Ukrainos Respubliką nebuvo prasidėjęs, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, jog jau pirminiame susitarimo inicijavimo etape bei vykusių derybų metu ieškovė galėjo numatyti tokius didelius rinkos kainų pokyčius.
62. Kaip matyti iš viešai skelbiamų Valstybės duomenų agentūros duomenų, statybos sąnaudų elementų kainos nuo 2022 m. vasario mėn., palyginti su tų metų sausio mėn., nuo 11,8 procentų padidėjo iki 15,5 procentų, kovo mėn. – 19,8 procentų, balandžio – 21,1 procentų. Šiam didėjimui didžiausią įtaką turėjo statybinių medžiagų ir gaminių kainų augimas, vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio augimas, pridėtinių išlaidų padidėjimas. Akivaizdu, kad tokių žymių kainų bei jų įtakos statybos rangos darbams pokyčių nebuvo įmanoma iš anksto numatyti, juolab kad juos lėmė ne tik kainų nuolatinė tendencija kilti, o dar vienas veiksnys – pradėtas karas, dėl kurio sutriko žaliavų tiekimas ir išaugo jų kainos. Be to, iš tų viešai prieinamų duomenų matyti, kad iki 2022 m. vasario mėn. kainos kilo labai nežymiai, iki 1 procento.
63. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pagal Sutarties sąlygas Sutarties kainos perskaičiavimas atliekamas ne dažniau kaip kartą per metus, tačiau šalių 2022 m. kovo 15 d. susitarimu buvo perskaičiuota Sutarties kaina už ankstesnį laikotarpį – už 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje likusius neatliktus darbus, tuo tarpu ginčas byloje vyksta dėl 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainos padidinimo, tai nebuvo įvertinta šalių sudarytame pirminiame 2022 m. kovo 15 d. susitarime. Juo labiau kad iš pateiktų naujų duomenų nustatyta, jog, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, šalys 2023 m. kovo 20 d. pasirašė Susitarimą Nr. 5 prie Sutarties, kuriuo papildomai susitarė dėl dalies ginčo laikotarpiu kainos padidinimo, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. statybos sąnaudų kainų pokytis kategorijoje „Visi statiniai“ padidėjo 17,5 procentų. Susitarimo 4 punkte nurodyta, jog nauja Sutarties kaina pritaikius 2 punkte numatytą neatliktų darbų indeksavimą (17 610 820,90 Eur su PVM) ir 3 punkte numatyta sutarties kainos padidėjimą dėl atsisakomų ir papildomų darbų (553 598,63 Eur su PVM) yra – 18 164 419,53 Eur su PVM.
64. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas faktines aplinkybes, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo sprendime padaryta išvada, jog, pasirašydama Susitarimą, ieškovė turėjo visas galimybes derinti numatytą kainos perskaičiavimo galimybę jau įvertindama ir karo Ukrainos Respublikoje galimas pasekmes bei pasinaudoti susitarimo derinimo metu inicijuoti papildomus perskaičiavimus ir privalėjo įvertinti šią riziką prieš pasirašydama sutartį, nėra teisinga. Priešingai, tokių didelių rinkos pokyčių, atitinkamai, ir sutarties vykdymo kaštų, objektyviai nebuvo galima numatyti dar iki karo pradžios (apeliantei inicijuojant kainos perskaičiavimą) ar pačioje karo pradžioje. Todėl pripažintina, kad šią sąlygą sutarčiai pakeisti apeliantė yra įrodžiusi.
65. Konkrečiųjų sąlygų 13.1 papunktyje šalys susitarė, kad Rangos sutarties pakeitimai gali būti atliekami remiantis VPĮ 89 straipsniu. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo. Konkrečiųjų sąlygų 13.1 papunktyje šalys apsibrėžė, kad nenumatytos aplinkybės reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, jog užsakovas pagrįstai apdairiai rengėsi sutarties sudarymui, atsižvelgdamas į visas jo turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir charakteristikas, gerąją praktiką atitinkamoje srityje ir poreikį užtikrinti tinkamą rengiantis sutarties sudarymui panaudotų išteklių bei numatomos jos vertės santykį.
66. Nurodytina, kad ieškovė ieškinio reikalavimu prašė pakeisti 2020 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutarties kainą, padidinant 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą 14,33 procentų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės procesinius dokumentus ir ieškinio reikalavimo formuluotę, sprendžia, kad, nors ieškovė ieškinyje ir nesuformulavo reikalavimo peržiūrėti (perskaičiuoti) kainą pagal Rangos sutarties 13.8 papunktį (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą), ir nereiškė reikalavimo keisti Rangos sutarties 13.8 papunkčio taip, kaip tai yra numatyta pagal teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-324-407/2023, 44 punktas), tačiau iš esmės ieškovė nuo pat pradžių – ieškinio reikalavimo pareiškimo – siekė ne pakeisti pačią Rangos sutartį (konkrečias jos nuostatas), įtraukiant, pvz., darbų eigoje atsiradusius nenumatytus darbus, pakeičiant sutarties vykdymo terminus dėl nenumatytų aplinkybių, nustatant kitokią sutarties keitimo tvarką ir pan., kam ir skirtos VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, tačiau siekė perskaičiuoti rangos sutarties kainą konkrečiu momentu – 2022 m. balandžio mėn., įrodinėdama ne konkrečias išaugusias išlaidas (sąnaudas) dėl kilusio karo ir šalims agresorėms taikomų sankcijų, o teikdama nuorodą į Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje skelbiamus duomenis apie statybos sąnaudų elementų kainų pokyčius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš ieškovės teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog ji siekė peržiūrėti (perskaičiuoti) kainą ir pakeisti Rangos sutarties 13.8 papunktį dėl susitartos kainos (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą), todėl remiantis teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-350-934/2023; 2023 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-324-407/2023; 2023 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-292-464/2023 ir kt.) yra pagrindas sudaryti ieškovei galimybę patikslinti ieškinio reikalavimus pagal VPĮ įstatymo nuostatas toje dalyje dėl konkretaus laikotarpio, įvertinant ir šalių sudarytą naujausią Susitarimą Nr. 5 dėl sutarties kainų perskaičiavimo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
67. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
68. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla (nagrinėjamu atveju joje kilusio ginčo dalis) apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
69. Kadangi ieškovė nekėlė Rangos sutarties 13.8 papunkčio taikymo ir aiškinimo klausimo, nereiškė reikalavimo pakeisti kainos peržiūros tvarkos, jeigu, ieškovės manymu, nustatytos kainos peržiūros sąlygos nesubalansuoja šalių pusiausvyros, nors iš ieškovės pozicijos ir teiktų procesinių dokumentų akivaizdu, kad ji siekė perskaičiuoti rangos sutarties kainą konkrečiu momentu ir nesuformulavo reikalavimo peržiūrėti (perskaičiuoti) kainą pagal Rangos sutarties 13.8 papunktį, tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas ieškovei neišaiškino teisės patikslinti ieškinio reikalavimų pagal ieškovės nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kaip tai yra numatyta pagal formuojamą teismų praktiką, o apeliacinės instancijos teisme ieškinio reikalavimų tikslinimas nėra galimas, nes būtų pažeista šalies ar šalių, nesutinkančių su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teise į apeliaciją. Todėl šiuo konkrečiu atveju bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisytas. Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
70. Nustačiusi apskųsto teismo sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pagrindą, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai neaktualių, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.