Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

2021-02-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-32-834/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-02
Bylos Nr.
II-32-834/2021
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00719-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
L. L.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-32-834/2021Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00719-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4
(S)VILNIAUS REGIONIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 2 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Martynai Tumėnei, Aurelijai Pečiukevičienei,dalyvaujant pareiškėjai L. L.,dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui A. Ž.,

teismo posėdyje naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones ( ZOOM) išnagrinėjo pareiškėjos L. L. (toliau – Pareiškėja ) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. spalio 7 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK (duomenys neskelbtini)ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2020 m. spalio 7 d. nutarimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalimi nutraukė administracinio nusižengimo bylose teiseną dėl įvykio, kurio metu S. U., 2020-02-13 8.49 val. namo kieme, atidarydama savo automobilio vairuotojo dureles kliudė šalia stovėjusią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekines dureles ir jas apgadino ir dėl įvykio, kuomet 2020-03-11 09.22 val. S. U. atidarydama savo automobilio dureles kliudė šalia stovėjusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekines dureles ir jas apgadino, dėl to, kad atsakomybė už turto sugadinimą atsiranda tik tada, kad kaltininkas tai padarė tyčia, sąmoningai suprasdamas savo neteisėtus veiksmus ir to siekė. Nutarimą nutraukti ( nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos motyvavo tuo, kad šiuo atveju nėra pažeidimo sudėties, kadangi S. U. nenorėjo ir nesiekė sugadinti svetimą turtą

Šalies argumentai

Pareiškėja L. L. skunde prašo panaikinti 2020-10-07 institucijos priimtą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK (duomenys neskelbtini)ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui nagrinėti iš naujo. L. L. skunde nurodo, kad pareigūnas rėmėsi išimtinai įtariamosios administracinio nusižengimo padarymu paaiškinimu, jog ji neva specialiai jos automobilio negadinusi, ir atitinkamai nepagrįstai atmesdamas jos į bylą pateiktus įrodymus, Ginčijamame nutarime apie juos nutylėdamas. Byloje yra pateikti akivaizdūs įrodymai, kad įtariamoji administracinio nusižengimo padarymu jos automobilį gadino tyčia, nes daroma žala ir veikos epizodai nėra vienkartiniai. Automobilis buvo gadinamas per keletą kartų, iš visų automobilio pusių. Mano, kad Ginčijamas nutarimas neteisėtas, visiškai nepagrįstas, todėl naikintinas (ANK 625 str., 642 str. 1 d. 3 p. arba 4 p.). Byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog įtariamoji sistemingai ir tyčia daužė jos automobilį savo automobilio durelėmis, nors apie tai buvo perspėta ir netgi žinojo, kad jos automobilis yra filmuojamas. Būtent vaizdo įrašas, nuotraukos ir paaiškinimai pagrindžia įtariamosios kaltę ir įrodo administracinio nusižengimo padarymo faktą. Pareigūnas nesiėmė priemonių visapusiškai ir objektyviai ištirti veiklos aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Mano, kad pareigūnas, priėmęs ginčijamą nutarimą, pažeidė jos, kaip administracinio pažeidimo metu nukentėjusio asmens, teises į teisingą ir objektyvų bylos išnagrinėjimą, maža to - užkirto kelią susipažinti su bylos medžiaga, kas leido suabejoti pareigūno kompetencija ir nešališkumu. Ji įsitikinusi, jog įtariamoji administracinio pažeidimo padarymu pažeidimą padarė tyčia. Be to, pareigūnas nevertino, jog jos automobilis nagrinėjamų įvykių metu buvo apgadintas keliose vietose. Pareigūnas nustatė ne visus jos automobilio apgadinimus, nors (duomenys neskelbtini) atstovybėje jos automobiliui buvo identifikuoti pažeidimai keliose vietose.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime nurodė, kad su L. L. pateiktu skundu nesutinka. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo L. L. skundą atmesti, o priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Priimtą sprendimą grindžia šiais motyvais: 1) kadangi po kiekvieno įvykio, policijos pareigūnai nebuvo kviesti į įvykio vietą, nėra galimybės nustatyti ar L. L. nurodomi apgadinimai atsirado būtent tada, kada nurodo L. L.; 2) medžiagoje nėra surinkta konkrečių ir objektyvių įrodymų, kad L. L. automobilį apgadino S. U.; 3) taip pat S. U. veikoje nėra nustatyta nei tiesioginės nei netiesioginės tyčios.

Šalies argumentai

Pareiškėja L. L. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko savo skundą Prašo panaikinti institucijos priimtą nutarimą, bylą grąžinti tirti iš naujo, nes nebuvo įvertintos visos aplinkybės. Tyrėjas jai nepateikė bylos susipažinti, nesikvietė pokalbiui. Paskui tik gavo pranešimą, kad viskas išnagrinėta. Kaimynė su savo durelėmis gadino jos automobilį iš visų pusių (tai nustatyta (duomenys neskelbtini) servise), o nutarime yra pažymėta, kad tik vienos pusės durelės apgadintos. Kaimynė periodiškai visus metus, maždaug nuo 2019 metų liepos mėnesio niokoja jos automobilį, ji tai daro tyčia, nes matė, kad kaimynė savo automobilį stato kreivai. Kartais būdavo namuose ir matė per kamerą, kuri nukreipta į jos turtą. Kameros atmintis 24 val. Policijai pateikė vaizdo medžiagą. Iš kart nepranešdavo, bet paskambinus 112, klausė ką daryti, jei kaimynė trenkdavo durelėmis. Ją informavo, kad el. būdu pateiktų. Savo automobilį parodė specialistui. Jos automobilis turi apsaugines juosteles, kurios įkirstos, dėl kitų durelių. Automobilį apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) automobilių servisas. Pareigūnai nebuvo atvykę apžiūrėti. Kaimynės S. U. automobilis irgi (duomenys neskelbtini). Ant kaimynės automobilio apsauginė juostelė atsilupusi. Nežino kokia jėga buvo daromos durelės, tačiau durelės buvo atidaromos plačiai. Nuo kito automobilio statoma didesniu atstumu, o prie jos specialiai arti. Jos buvo prašoma taip nedaryti, bet ji vartojo necenzūrinius žodžius. Dažniausiai durelės buvo atidaromos nesaugant. Jos automobilis draustas kasko draudimu.

Institucijos atstovas paaiškino, kad prašo teismo palikti institucijos nutarimą ir skundą atmesti. Vasario mėnesį gautas pranešimas dėl turto gadinimo. Pradėta teisena dėl dviejų tyčinių veikų, t.y. dėl priekinių durelių apgadinimo. Bet pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad nebuvo tyčinės veikos, t.y. nebuvo duomenų, kad tyčia kaimynė siekė sugadinti svetimą turtą. Buvo gauta vaizdo medžiaga. Nebuvo galima nustatyti, kada buvo sugadintas automobilis, ar su kito automobilio durelėmis. Nevyko į įvykio vietą, nes pranešimas jau po įvykio pateiktas ir nustatyti nepavyko. Buvo teisena ir dėl kitų durelių, buvo apžiūrėtas ir kaimynės automobilis. Dabar vyksta teisena ir nėra priimtas sprendimas. Po skambučio buvo vykta į įvykio vietą. Nutarime nurodyta, kad apklausta Simona. Filmuotą vaizdo medžiagą gavo, bet ji prijungta prie kitos teisenos. Kitas tyrimas vyksta dėl tyčinio turto niokojimą. Į įvykio vietą niekas nevyko, nes nebuvo išsiųstos pajėgos. VPK OVS sprendžia kam kada vykti. 2020 m. vasario mėnesį informacija buvo pateikta išsamiai, todėl nebuvo susisiekta su pareiškėja. Visa jam reikalinga informacija buvo pateikta pirminiame pareiškime. Pareigūnai kiek žino atvyko apžiūrėti automobilius. Buvo manoma, kad galimai buvo kontaktas.

L. L. skundas tenkintinas

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

Pagal ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).

ANK 115 straipsnis numato atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Institucija 2020 m. spalio 7 d. surašydama nutarimą vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalimi nutraukė administracinio nusižengimo bylose teiseną dėl to, kad sutinkamai su ANK atsakomybė už turto sugadinimą atsiranda tik tada, kai kaltininkas tai padarė tyčia, sąmoningai suprasdamas savo neteisėtus veiksmus ir to siekė, o S. U. nenorėjo ir nesiekė sugadinti svetimą turtą. Iš teismui pateikto nutarimo, matyti, kad pati S. U. paaiškino, kad neneigia, kad kartais atidarydama savo automobilio dureles kartais kliudė šalia stovinį kaimynės L. automobilį, tačiau tai padarė netyčia ir įsitikinusi, kad kaimynės automobiliui nepadarė nieko blogo, nueidavo namo, o jei ir padarė ką nors tai netyčia, tikslo sugadinti ar kitaip pakenkti kaimynės turtui neturėjo.

Šiuo atveju pareiškėja nesutinka su priimtu nutarimu ir nurodo, kad jos pateikti įrodymai, patvirtina, kad jos automobilį gadino tyčia, nes daroma žala ir veikos epizodai nėra vienkartiniai, o tyrėjas rėmėsi vien tik kito automobilio vairuotojos paaiškinimais, kad apgadinimai padaryti netyčia.

Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) KET 9 punktas nurodo, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“. Taigi vairuotojas, keleivis ir pėsčiasis yra eismo dalyviai, turintys teises ir pareigas, įtvirtintas Kelių eismo taisyklėse, kurias turi žinoti ir jų laikytis (KET 5 punktas).

ANK 428 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas KET pažeidimas, dėl kurio buvo sugadintos (apgadintos) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas. Taigi, pagal ANK 428 straipsnio 3 dalies prasmę, tais atvejais, kai kuris nors iš minėtų subjektų (pėsčiasis ar kitas kelių eismo dalyvis) padaro KET pažeidimą, sukėlusį nustatytus padarinius – transporto priemonės ar kito turto sugadinimą (apgadinimą), jam kyla atsakomybė pagal šią teisės normą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-222/2019 ).

Šioje konkrečioje situacijoje jei automobilio vairuotoja elgtųsi pakankamai atsargiai, kaip to reikalauja KET, tai galimai nebūtų buvę padaryti kitos transporto priemonės apgadinimai. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, KET reikalavimus pažeidžiantys S. U. veiksmai, galimai galėjo sukelti ANK 428 straipsnio 3 dalyje nurodytus padarinius, tačiau šios aplinkybės nusižengimo tyrimo metu nebuvo vertinamos.

Tam kad patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota, kad asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo sudėtį, tai yra nustatytini visi būtinieji objektyvieji ir subjektyvieji jos požymiai. Pažymėtina, kad ANK 428 straipsnio 3 dalies sudėtis yra materialioji. Tai yra, norint ją inkriminuoti būtina nustatyti objektyviosios pusės požymius: padarinius, šiuo atveju transporto priemonės sugadinimą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų, šiuo atvejų KET pažeidimo ir atsiradusių padarinių. (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartis byloje Nr. AN2-285-908/2020).

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos ir iš asmenų paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu matyti, jog pareiškėjos turtą 2020-02-13 ir 2020-03-11 galimai sugadino S. U. atidarydama savo automobilio dureles, tačiau šiose jos veiksmuose Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjas neįžvelgęs tyčinio turto sugadinimo požymių pagal ANK 115 straipsnį 2020-10-07 priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Skundžiamas nutarimas iš esmės yra grindžiamas subjektyviosios nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje sudėties elemento - tyčios nebuvimu, Tačiau byloje esančios aplinkybės rodo, kad pareiškėjos automobilio 2020-02-13 ir 2020-03-11 sugadinimai galimai yra sukelti S. U. pažeidžiant KET reikalavimus. Iš teismui pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad S. U. atidarydama savo automobilio dureles elgėsi kaip eismo dalyvė pradinėje keliones dalyje. Iš vaizdo medžiagos matyti, jog vairuotoja ateina prie automobilio, atidaro dureles, kurios kaip matyti iš vaizdo medžiagos galimai kontaktuoja su kitu automobiliu ir įsėda į savo automobilį, vairuotojo pusę, viename iš įrašų matyti, jog, įsėdusi, išvažiuoja. Tai gi, teismo vertinimu, prieš atidarant savo transporto priemones dureles , matė atstumą ir atidarydama dureles, kaip atidi vairuotoja, kaip to reikalauja KET 9 punktas, privalėjo įvertinti, kad toks jos durų atidarymas nekels pavojaus kitai transporto priemonei. Tačiau šios aplinkybės atliekant nusižengimo tyrimo nebuvo vertintos, nebuvo atliekami transporto priemonių sugretinimai, taip pat atstumai, sprendžiant klausimą ar vairuotoją galėjo numatyti, taip atidarydama dureles gali apgadinti kitą automobilį.

Taip pat atkreiptina ir tai, jog iš institucijos atstovo paaiškinimo, duoto teismo posėdžio metu matyti, kad šiuo metu atliekama ir daugiau analogiškų tyrimų, tačiau šis tyrimas buvo nutrauktas nesprendžiant dėl galimai tęstinės veikos. Taip pat teismo manymu siekiant kuo tiksliau įvertinti pareiškėjos automobiliui padarytų apgadinimų pobūdį ir žalos dydį tikslinga atlikti automobilių sugretinimą, apžiūrėti įvykio vietą, kitus būtinus tyrimo veiksmus. Į šiuos klausimus galima atsakyti tik atlikus papildomą tyrimą, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 7 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK (duomenys neskelbtini)naikintinas ir byla grąžintina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui papildomam tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

L. L. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 7 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK (duomenys neskelbtini), ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo

Nutartis per 20 kalendorių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Sinkevičienė