- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-06
- Bylos Nr.
- e2S-1078-921/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00754-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- I. Č.
- Ieškovas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- A. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10559-490/2024 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei I. Č. dėl restitucijos sumažinimo panaikinus sandorį ir išlaikymo bei su jomis susijusių išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 35 901,36 Eur kompensaciją už išlaidas, patirtas įrengiant gyvenamąją vietą D. M., jo apgyvendinimą, priežiūrą bei laidojimą. Šio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo 35 173,36 Eur sumai sustabdymą. Nurodė, kad A. M. (trečiasis asmuo šioje byloje), vykdydamas įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-948-638/2023, kuriuo iš A. M. priteista I. Č. 74 400 Eur, jau atlygino I. Č. 38 500 Eur sumą, likusi neišmokėta suma sudaro 35 900 Eur. I. Č. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto minėtoje byloje išdavimo, kas patvirtina jos siekį pradėti priverstinį išieškojimo procesą civilinėje byloje Nr. e2-948-638/2023. Būtinumą stabdyti išieškojimą, ieškovės teigimu, kartu lemia ir atsakovės valdomo nekilnojamojo turto likvidumo ribotumas bei nepakankama ieškinio reikalavimams patenkinti (ieškovei palankaus procesinio sprendimo atveju) turto vertė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – sustabdė vykdymo veiksmus pagal Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-948-638/2023.
3. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-707-413/2022, tenkino ieškovės I. Č. ieškinį atsakovui A. M.: pripažino D. M. 2019 m. birželio 11 d. iš banko sąskaitos atliktą pinigų pervedimą į atsakovo A. M. banko sąskaitą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikė restituciją ir priteisė ieškovei I. Č. iš atsakovo A. M. 74 400 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo skundą, 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi Nr. e2A-244-798/2023 Kauno apygardos teismo sprendimo dalį, kurią ieškovės ieškinys visiškai patenkintas dėl restitucijos taikymo, panaikino ir perdavė šios bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, be kita ko, nurodė, kad tikslinga išspręsti klausimus dėl išlaidų kompensavimo atsakovui už brolio D. M. išlaikymą, laidojimą, gyvenamosios vietos įrengimą ir dėl kitų išlaidų. Bylą, kurioje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu įtraukta atsakovo A. M. sutuoktinė J. M., išnagrinėjęs iš naujo Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. e2-948-638/2023 ieškinį tenkino, atsakovo A. M. priešieškinį atmetė: priteisė ieškovei I. Č. iš atsakovo A. M. 74 400 Eur ir 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-177-467/2024, Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. e2-948-638/2023 paliko nepakeistą, taip pat pasisakė dėl J. M. procesinės teisės reikšti ieškovei I. Č. materialųjį teisinį reikalavimą savarankiškoje byloje.
4. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė J. M. pateikė ieškinį, kuriuo siekiama sumažinti šios nutarties 3 punkte nurodytu teismo sprendimu I. Č. priteistos restitucijos dydį, įrodinėjant mirusio D. M. išlaikymui, gyvenamosios vietos įrengimui bei laidojimui patirtų išlaidų dydį. Šių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimo veiksmus pagal civilinėje byloje Nr. e2-948-638/2023 priimtą sprendimą.
5. Teismas, atsižvelgęs į bylos esmę ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, padarė išvadą, kad ieškovė prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, padėsiančią išsaugoti šalių status quo (faktinę ir teisinę padėtį) iki teismas išnagrinės tarp šalių kilusį ginčą.
6. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį, laikė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
7. Teismas, spręsdamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, laikė nepagrįstai ieškovės argumentus, kad ieškovė atsakovės ankstesniuose teisminiuose procesuose nematė, posėdžiuose atsakovė nedalyvavo, bylą vedė per atstovą, tad visiškai nežinomos atsakovės finansinės galimybės sumokėti šiuo ieškiniu reiškiamo reikalavimo sumą. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su atsakovės (ne)dalyvavimu buvusiuose teisminiuose procesuose neturi jokios įtakos vertinant grėsmės vykdant galimai ieškovei šioje byloje palankų teismo sprendimą buvimą. Kita vertus, teismas atsižvelgė į šioje byloje ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo pobūdį bei į šios ir Kauno apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-948-638/2023 tarpusavio ryšį. Teismas nustatė, kad ieškovė šioje byloje prašo kompensuoti dalį D. M. priežiūrai, gyvenamosios vietos įrengimui bei laidojimui patirtų bendrosios jungtinės sutuoktinių (ieškovės J. M. ir trečiojo asmens A. M.) nuosavybės išlaidų, kurios yra susijusios su atsakovei I. Č. priteistos restitucijos apimtimi. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus ieškovės J. M. procesinę teisę pareikšti I. Č. reikalavimus savarankiškoje byloje, teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą pagal civilinėje byloje Nr. e2-948-638/2023 priimtą sprendimą.
8. Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal ieškovės pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovės valdomų vienų nekilnojamųjų daiktų rinkos vertė akivaizdžiai per maža, kad ieškovės turtinis reikalavimas, galimai priėmus jai palankų sprendimą, galėtų būti patenkintas, o atsakovės buto adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu yra įregistruoti juridiniai faktai, dėl kurių buto realizavimas taptų komplikuotas. Todėl teismas sprendė, kad egzistuoja tinkamo teismo sprendimo įvykdymo rizika. Teismas pažymėjo, kad šios laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymo – taikymas savaime nepaneigia įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. e2-948-638/2023 konstatuotos A. M. prievolės I. Č. buvimo. Tačiau, esant betarpiškam šios ir civilinės bylos Nr. e2-948-638/2023 tarpusavio ryšiui, teismas sprendė, kad yra būtina iki bus išspręstas šioje byloje tarp šalių kilęs ginčas, išsaugoti šalių status quo ir sustabdyti vykdymo veiksmus pagal civilinėje byloje Nr. e2-948-638/2023 priimtą sprendimą.
9. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-948-638/2023 teismo posėdyje 2024 m. balandžio 30 d. bus sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto I. Č. išdavimo, t. y. vykdomasis dokumentas dėl nesumokėtos skolos dalies nėra priimtas, atitinkamai vykdymo procesas dėl priverstinio skolos išieškojimo taipogi nėra pradėtas. Atsižvelgęs į šią aplinkybę bei pirmiau išdėstytus teisinius motyvus, teismas ieškovės prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Apeliantė pažymi, kad ne ieškovė J. M., o šioje byloje trečias asmuo A. M. pasisavino atsakovės tėvo D. M. 74 400 Eur pinigines lėšas ir teismas, tenkindamas atsakovės ieškinį iš A. M. jas priteisė. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo A. M. pervedė atsakovei dalį sprendimu priteistos sumos. J. M. pilnai įvykdė teismo sprendimą (padengė visas bylinėjimosi išlaidas). Ieškovė savo prievolę yra įvykdžiusi, be to, ieškovė veikia neįgaliota kito pilnamečio veiksnaus asmens, kuris jau yra pradėjęs prievolės vykdymo procesą ir ją toliau vykdė po J. M. ieškinio pateikimo dienos. Be to, ieškovė yra pripažinusi, kad ji su A. M. kiekvienas atskirai disponuoja savo piniginėmis lėšomis. Todėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-948-638/2023 vykdymo sustabdymas nėra susijęs su iš ieškovės vykdomų piniginių lėšų išieškojimu šioje byloje.
9.2. A. M. įvykdžius Kauno apygardos teismo sprendimą ir I. Č. atgavus A. M. nesumokėtus 35 900 Eur, tenkinti J. M. ieškinį būtų lengviau nei atvirkštiniu variantu.
9.3. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos didesnei sumai nei visa galima ieškovės J. M. ieškinio reikalavimo suma.
9.4. Laikinos apsaugos priemonės taikymas pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintus principus. A. M., kas pripažinta įsiteisėjusiais teismo sprendimais, nuo 2019 m. birželio 11d. neteisėtai disponuoja atsakovės I. Č. tėvo D. M. 74 400 Eur piniginėmis lėšomis, kurių paveldėtoja po tėvo mirties yra atsakovė šioje byloje. Teismui priėmus sprendimą A. M. jas grąžinti paveldėtojui, atsakovė turi teisėtą lūkestį, kad lėšos, kurių perkamoji galia dėl infliacijos pastebimai mažėja, vis dėl to bus grąžintos.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Tai, kad ieškovė padengė jos daliai priklausančias bylinėjimosi išlaidas ir apie tai informavo teismą nereiškia, kad ieškovė pilnai pripažino pirmosios instancijos teismo sprendimus bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartį bei atsisakė savo materialinės teisės gynimo teisme, naujoje civilinėje byloje. Ieškovė pareikštu ieškiniu gina savo turtines teises. Tokią ieškovės teisę pripažino Lietuvos apeliacinio teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-177-467/2024.
10.2. Jokio interesų konflikto dėl ieškovės prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių –sustabdyti I. Č. pradėtą išieškojimą 35 173,36 Eur sumai iš A. M. ir J. M. turto, tarp J. M. ir A. M. nekilo. Aplinkybė, kad A. M. sumokėjo dviem dienomis vėliau nei ieškovė pareiškė ieškinį, nesusijusi su prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo apimtimi. A. M. pilnai palaiko sutuoktinės pateiktą prašymą.
10.3. Nors ieškovė, apklausiama jau išnagrinėtoje byloje, nurodė, kad ji su A. M. disponuoja atskirai savo piniginėmis lėšomis, tai buvo jos pasakymas nepagalvojus dėl bendrosios jungtinės nuosavybės turto sąvokos ir jos reikšmės kasdieniniuose santykiuose. Ieškovė ir trečiasis asmuo savo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės režimo nėra pakeitę, nėra išsituokę, separavęsi, negyvena skyrium, o priešingai – veda kartu bendrą šeimos ūkį.
10.4. Dėl atsakovės I. Č. sąžiningumo ir patikimumo ieškovė turi pagrįstų abejonių. Atsakovė 2024 m. balandžio 16 d. pateikė prašymą Kauno apygardos teismui išduoti vykdomąjį raštą, nenurodžiusi, kad yra gavusi visų patirtų bylose bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 48,25 proc. pagrindinės mokėtinos sumos iš 74 400 Eur atlyginimą. Be to, atsakovės turimas nekilnojamasis turtas – butas išnuomotas tretiesiems asmenims, jo naudojimo ir valdymo teisės suvaržytos, todėl negali būti parduotas. Atsakovei priklausančio žemės sklypo su statiniais vidutinė rinkos vertė, nustatyta 202 m. birželio 2 d., sudaro 16 558 Eur sumą. Taigi, atsakovės turto vertė nepakankama ieškinio reikalavimams patenkinti.
10.5. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė atkartoja A. M. ir jos kaip trečiojo asmens pareikštą priešieškinį, kuris jau atmestas įsiteisėjusiu sprendimu. Ieškovė pažymi, kad ieškovės priešieškinio Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-948-638/2023 nepriėmė ir nenagrinėjo apskritai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
13. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė teismui 2024 m. balandžio 26 d. Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-948-638/2023 atsakovo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais poziciją. Šiuo pateiktu įrodymu atsakovė siekia pagrįsti, kad ieškovė J. M. civilinėje byloje Nr. e2-948-638/2023 pilnai įvykdė teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės nuomone, šis įrodymas patvirtina, kad ieškovė nagrinėjamu atveju prašo stabdyti jos jau įvykdytos prievolės vykdymą, bei stabdyti likusią neįvykdą A. M. prievolės dalį.
14. Pasibaigus terminui atskirajam skundui ir atsiliepimui jį pateikti, ir bylą perdavus apeliacinės instancijos teismui, ieškovė 2024 m. rugpjūčio 5 d. informavo teismą, kad yra patiekusi byloje patikslintą ieškinį ir jį kartu pateikė į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą.
15. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo ir (ar) atsiliepimo į jį padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą ir (ar) atsiliepimą į jį yra draudžiama.
16. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas, pateikto atsakovės įrodymo datą, darytina išvada, kad atsakovė šį įrodymą galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Tuo pačiu pažymėtina, kad su atsakovės nurodytos bylos medžiaga, kurioje buvo pateikta jos nurodyta informacija, teismas gali susipažinti per Lietuvos teismų informacinę sistemą Liteko. Todėl atsakovės pateiktas įrodymas nepriimtinas.
17. Tuo tarpu nustačius, kad ieškovės pateiktas patikslintas ieškinys jau yra civilinėje byloje, vertintina, kad tokio dokumento pateikimas yra perteklinis ir nėra pakartotinai priimamas.
Faktinės bylos aplinkybės
18. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-707-413/2022, tenkino ieškovės I. Č. ieškinį atsakovui A. M.: pripažino D. M. 2019 m. birželio 11 d. iš banko sąskaitos atliktą pinigų pervedimą į atsakovo A. M. banko sąskaitą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikė restituciją ir priteisė ieškovei I. Č. iš atsakovo A. M. 74 400 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo skundą, 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-244-798/2023 Kauno apygardos teismo sprendimo dalį, kurioje ieškovės ieškinys visiškai patenkintas dėl restitucijos taikymo, panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be kita ko, teismas nurodė, kad tikslinga išspręsti klausimus dėl išlaidų kompensavimo atsakovui už brolio D. M. išlaikymą, laidojimą, gyvenamosios vietos įrengimą ir dėl kitų išlaidų. Bylą, kurioje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu įtraukta atsakovo A. M. sutuoktinė J. M., išnagrinėjęs iš naujo Kauno apygardos teismas, 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-948-638/2023 ieškinį tenkino, atsakovo A. M. priešieškinį atmetė: priteisė ieškovei I. Č. iš atsakovo A. M. 74 400 Eur ir 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-177-467/2024, Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą paliko nepakeistą, taip pat pasisakė dėl J. M. procesinės teisės reikšti ieškovei I. Č. materialųjį teisinį reikalavimą savarankiškoje byloje.
Dėl ginčo esmės
19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus pagal Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-948-638/2023, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Nagrinėjant atskirąjį skundą Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad 2024 m. birželio 25 d. ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo iš dalies pakeitė pagrindinį ieškinio reikalavimą ir be kitų reikalavimų prašė: „priteisti J. M. <...> naudai iš I. Č. <...> 35 901,36 Eur kompensaciją už patirtų išlaidų atlyginimą už turto pritaikymą D. M. prižiūrint ir apgyvendinant D. M. už laikotarpį;“. Tačiau iš esmės pareikštas reikalavimas liko nepakitęs.
21. Kaip minėta, ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimo veiksmus pagal Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. civilinėje byloje Nr. e2-948-638/2023 priimtą sprendimą.
22. Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškovė savo prievolę pagal priimtus teismų sprendimus (dalį dėl bylinėjimosi išlaidų), yra įvykdžiusi. Be to, ieškovė veikia neįgaliota kito pilnamečio veiksnaus asmens, kuris jau yra pradėjęs prievolės vykdymo procesą ir ją toliau vykdė po J. M. ieškinio pateikimo dienos. Ieškovė yra pripažinusi, kad ji su A. M. atskirai disponuoja savo piniginėmis lėšomis. Dėl šių priežasčių Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-948-638/2023 vykdymo sustabdymas nėra susijęs su iš ieškovės vykdomų piniginių lėšų išieškojimu šioje byloje.
23. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
24. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), kurios taikymo šiuo atveju ir prašė ieškovė.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013), tačiau tokių priemonių taikymas galimas tik išimtiniais atvejais, t. y. tik tada, kai jo taikymo prašanti šalis pateikia įtikinamų argumentų ir konkrečių duomenų (įrodymų) apie kitos šalies nesąžiningumą, jos elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu galėtų būti vertinami šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, ir atlikti jos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, turi būti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-910/2022, 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1221-464/2022).
26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, konstatavo, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas. Be to, teismas, atsižvelgęs į bylos esmę ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, darė išvadą, kad ieškovė prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, padėsiančią išsaugoti šalių status quo (faktinę ir teisinę padėtį) iki teismas išnagrinės tarp šalių kilusį ginčą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Todėl vertino, kad yra abi sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
27. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos plačiau nepasisako.
28. Apeliantė įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti antros būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Be to, apeliantės nuomone, nėra pagrindo konstatuoti nagrinėjamos ir bylos, kurios sprendimo vykdymą prašoma sustabdyti, sąsajumo.
29. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šioje byloje ieškovė prašo kompensuoti dalį D. M. priežiūrai, gyvenamosios vietos įrengimui bei laidojimui patirtų bendrosios jungtinės sutuoktinių (ieškovės J. M. ir trečiojo asmens A. M.) nuosavybės išlaidų, kurios yra susijusios su atsakovei Ingai Č. K. apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-948-638/2023 priteistos restitucijos apimtimi, sprendė, kad egzistuoja pagrindas šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą pagal civilinėje byloje Nr. e2-948-638/2023 priimtą sprendimą, taip išsaugant šalių status quo (faktinę ir teisinę padėtį) iki teismas išnagrinės tarp šalių kilusį ginčą.
30. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs šioje byloje ieškovės pareikštus reikalavimus ir jos prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šioje byloje ieškovės keliami reikalavimai ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-948-638/2023, kurioje buvo išduotas vykdomasis raštas, yra susiję. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra tiesiogiai susijusi su šioje byloje pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais ir (ar) jų įvykdymų ateityje.
31. Pažymėtina, kad ieškovė J. M. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-948-638/2023 dalyvavo tik trečiojo asmens statusu. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu priteisė ieškovei I. Č. iš atsakovo A. M. 74 400 Eur ir 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-948-638/2023 išdavė ieškovei I. Č. vykdomąjį raštą dėl 33 400 Eur išieškojimo iš atsakovo A. M.. Taigi, minėtu sprendimu, kurio vykdymą ieškovė siekia sustabdyti, priteista suma išieškoma tik iš A. M., o ne iš J. M. (šios bylos ieškovės). Patenkinus patikslintą ieškinį nagrinėjamoje byloje, priteistą sumą ieškovei privalės sumokėti atsakovė – I. Č..
32. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-177-467/2024 pripažino ieškovės J. M. procesinę teisę pareikšti I. Č. reikalavimus savarankiškoje byloje, nesudaro pagrindo stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Juolab, kad priimto teismo sprendimo pagrindu išieškojimas, kaip minėta anksčiau, vykdomas ne iš ieškovės šioje byloje, o iš kito asmens. Tuo pačiu nagrinėjamu atveju vykdytinas teismo sprendimas liks nepakitęs, net ir tenkinus ieškovės ieškinį šioje byloje.
33. Be to, ieškovė, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovės turtine padėtimi, nurodant, kad atsakovės turimo nekilnojamojo turto vertė yra nepakankama įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Be to, ieškovei kyla įtarimų dėl atsakovės sąžiningumo, kadangi atsakovui vykdant Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-948-638/2023, atsakovė pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta atsakovo finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo konkrečių nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).
35. Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovės nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra preziumuojamas, todėl jos nesąžiningumą visada privalo įrodinėti asmuo, prašantis taikyti atitinkamas priemones (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai, ieškovei siekiant laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymo, jos nesąžiningumą galėjo patvirtinti ne bet kokie atsakovės veiksmai (neveikimas) ar kitos su ieškinio reikalavimų įvykdymo apsunkinimu nesusijusios aplinkybės, juo labiau ne ieškovės pasvarstymai apie vienokį ar kitokį galimą atsakovės elgesį, tačiau tik tokie veiksmai, kuriais siekiama specialiai sudaryti situaciją, kai atsakovė neturėtų galimybių atsiskaityti su ieškove pagal byloje priimtą sprendimą, jeigu ieškovės reikalavimai šiai atsakovei būtų patenkinti.
36. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė jokių pagrįstų duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovės galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje šio turto sąskaita įvykdyti nepalankų atsakovei teismo sprendimą.
37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip objektyvus pagrindas vykdymo veiksmų sustabdymui. Pritaikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę būtų pažeisti asmens, kuriam kitoje civilinėje byloje buvo priimtas palankus sprendimas, teisėti lūkesčiai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai.
Dėl bylos baigties
38. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai sustabdė vykdymo veiksmus pagal Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-948-638/2023. Todėl yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
I. J. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.