Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-06-13 · Civilinė byla Nr. e2S-578-210/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-13
Bylos Nr.
e2S-578-210/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Suinteresuotas asmuo
E. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-578-210/2016Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00241-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.5.;3.3.2.1.;3.3.2.4.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 13 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-3239-841/2016, kuria prašymas atnaujinti procesinį terminą netenkintas ir atsisakyta priimti E. J. atskirąjį skundą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. E. J. 2016-04-15 teismui pateikė prašymą atnaujinti procesinį terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą dėl 2016-03-17 teismo nutarties, kuria buvo nustatyta, kad R. J. priklauso 1/3 dalis jo sutuoktinės E. J. su darbo santykiais susijusių pajamų, priimti.

2. Nurodė, kad apie 2016-03-17 teismo posėdį ir jo metu priimtą procesinį sprendimą jai tapo žinoma tik 2016-04-10, nes apie teismo posėdį ji informuota nebuvo, priimta nutartis pareiškėjai taip pat nebuvo išsiųsta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi prašymo atnaujinti procesinį terminą netenkino ir atskirąjį skundą atsisakė priimti.

4. Įrodymų, kad apie skundžiamą teismo nutartį tapo žinoma tik 2016-04-10, pareiškėja nepateikė. E. J. yra viešųjų elektroninių paslaugų teikiamų LITEKO VEP posistemyje, naudotoja. Nutarties elektroninio dokumento patvirtinta kopija 2016-03-17 išsiųsta E. J., todėl teismas sprendė, kad ji pareiškėjai įteikta 2016-03-18. Teismas rėmėsi CPK 593 straipsniu nurodydamas, kad neturi pareigos pranešti suinteresuotiems asmenims apie klausimų, kylančių iš vykdymo proceso, nagrinėjimą. Teismas pripažino, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių praleistas terminas atskirajam skundui paduoti, nėra svarbios, kadangi pati E. J. nepakankamai aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis.

5. Skundžiama teismo nutartis buvo priimta 2016-03-17, rašytinio proceso tvarka ir tą pačią dieną, atsižvelgiant į tai, kad E. J. yra viešųjų elektroninių paslaugų teikiamų LITEKO VEP posistemės naudotoja, išsiųsta pareiškėjai. Teismo nutartis įteikta 2016-03-18, o atskirasis skundas teisme gautas tik 2016-04-15, todėl teismas padarė išvadą, kad atskirasis skundas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą septynių dienų terminą atskirajam skundui paduoti ir jį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu E. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį ir atnaujinti procesinį terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-17 nutarties priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Apeliantės teigimu, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis nebuvo įteikta nei E. J., nei R. J., nes nebuvo išsiųsta. Apeliantei nebuvo įteiktas teismo pranešimas apie įvyksiantį posėdį nei asmeniškai registruotąja pašto siunta, nei per antstolius, nei kitais CPK nustatytais būdais. Nors E. J. LITEKO VEP paskyra yra aktyvi, tačiau šia sistema nebuvo siųstas pranešimas nei apie 2016 m. kovo 10 d. nutartį, nei apie paskirtą teismo posėdį E. J. paskyroje nurodytu el. pašto adresu. Pareiškėjos 2016-03-17 skundžiama nutartis taip pat nebuvo išsiųsta. Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio apeliantė nė karto nebuvo prisijungusi prie LITEKO VEP paskyros, taip pat negavo jokių pranešimų, todėl negalėjo žinoti, kad vyksta teisminis procesas. Apie įvykusį teisminį procesą ir priimtas teismo nutartis apeliantė sužinojo tik 2016 m. balandžio 10 d.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Gelvora“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Akivaizdu, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių praleistas terminas atskirajam skundui paduoti, negali būti pripažintos svarbiomis, kadangi pati apeliantė nepakankamai aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atskirasis skundas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą septynių dienų terminą atskirajam skundui paduoti, todėl pagrįstai jį atsisakė priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Šioje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria prašymas atnaujinti procesinį terminą netenkintas ir atskirąjį skundą atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

9. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, ji ribojama laike. CPK 335 str. 1 d. nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tuo atveju, kai skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Šiuo atveju matyti, kad civilinė byla Nr. e2VP-3239-841/2016 buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka ir priimta Šiaulių apylinkės teismo 2016‑03‑17 nutartis.

10. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad apie įvykusį teisminį procesą ir priimtas teismo nutartis apeliantė sužinojo tik 2016 m. balandžio 10 d. Apeliantės teigimu apie paskirtą teismo posėdį jai nebuvo pranešta, o apeliantės skundžiama nutartis jai nebuvo išsiųsta ir įteikta. Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio apeliantė nė karto nebuvo prisijungusi prie LITEKO VEP paskyros, taip pat negavo jokių pranešimų, todėl negalėjo žinoti, kad vyksta teisminis procesas.

11. Nagrinėjamo ginčo atveju tiek iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, tiek iš Nacionalinės teismų administracijos 2016-05-11 rašto Nr. 4R-1298-(1.13) nustatyta, kad apeliantė yra LITEKO VEP posistemės paslaugų gavėja, t. y. LITEKO VEP posistemėje yra aktyvavusi paskyrą. Nacionalinė teismų administracija patvirtino, kad civilinėje byloje Nr. e2VP-3239-84l/2016 elektroninės kortelės matomumas apeliantei buvo suteiktas nuo 2016 m. kovo 9 d. 8 val. 41 min., t. y. nuo šio momento apeliantė galėjo susipažinti su visa bylos medžiaga. Tačiau teismas vertina tai, ar apeliantei apie pradėtą procesą buvo pranešta tinkamai.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. kovo 10 d. 16 val. 10 min., apylinkės teismas apeliantei E. J. elektroninių ryšių priemonėmis į paskyrą portale išsiuntė procesinį dokumentą – teismo pranešimą su priedu „Pareiškimas/prašymas vykdymo procese“. Nuo šio momento minėtas dokumentas tapo matomas paskyroje esančioje bylos elektroninėje kortelėje. Teismo pranešimas apeliantės paskyroje buvo peržiūrėtas 2016 m. balandžio 10 d. 17 val. 37 min. Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. 16 val. 25 min., apeliantei išsiuntė procesinį dokumentą – lydraštį su priedu – 2016 m. kovo 17 d. nutartimi, kuris paskyroje portale buvo peržiūrėtas 2016 m. balandžio 22 d. 3 val. 46 min.

14. Esant aktyvuotai LITEKO VEP paskyrai, apie išsiųstus procesinius dokumentus asmuo (proceso dalyvis) yra informuojamas ne tik elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje bet ir nurodytu elektroniniu paštu. Nacionalinės teismų administracijos nustatyta, kad savo paskyroje, E. J. yra aktyvavusi savo el. pašto adresą (duomenys neskelbtini), tačiau informacinių pranešimų nėra užsakiusi. Taigi, šiuo atveju nėra duomenų, kad apeliantė apie įvykius VEP paskyroje buvo informuota ir elektoriniu paštu.

15. Nors pirmą kartą prisijungdama prie elektroninių paslaugų portalo, apeliantė E. J. išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus savo VEP paskyroje, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teismo išvada, jog procesiniai dokumentai tinkamai ir nepažeidžiant proceso teisės normų 2015-03-17 išsiųsti apeliantei per LITEKO VEP posistemį ir laikytini tinkamai įteiktais 2015-03-18 (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

16. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad elektroninėje civilinėje byloje Nr. e2VP-3239-84l/2016 apeliantė E. J. į procesą suinteresuotu asmeniu įtraukta tik kreditoriui UAB „Gelvora“ 2016-03-09 pareiškus prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Pateiktame prašyme kreditorius UAB „Gelvora“ nėra nurodęs, kad suinteresuotam asmeniui E. J. yra nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ straipsnio 3 dalies 2 punktas). Priešingai, kreditorius yra nurodęs suinteresuoto asmens E. J. adresą – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad, E. J. naudojantis portalo teikiamomis paslaugomis, buvo suteiktas šių bylų elektroninių kortelių matomumas: civilinės bylos Nr. L2-5000-79/2013, Šiaulių apygardos administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. 1-2106-394/2014, civilinės bylos Nr. e2-6580-949/2015. Taigi, tikėtina, kad nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio apeliantė nė karto nebuvo prisijungusi prie LITEKO VEP paskyros. Apie gautus dokumentus tapo žinoma tik atsitiktinai patikrinus LITEKO VEP sistemos paskyrą, todėl pripažintina, kad apeliantei apie pradėtą procesą civilinėje byloje Nr. e2VP-3239-84l/2016 iki 2016 m. balandžio 10 d. nebuvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad 2016 m. kovo 10 d. teismo siųstas pranešimas apie pradėtą procesą paskyroje buvo peržiūrėtas 2016 m. balandžio 10 d., sutinka su apeliantės teiginiu, kad apie įvykusį teisminį procesą ir priimtas teismo nutartis ji sužinojo būtent šią dieną. Skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, todėl pripažintina, kad apskundimo terminas baigėsi 2016-04-17.

17. Bylos duomenys patvirtina, kad atskirasis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties teisme gautas 2016-04-15, todėl šioje situacijoje nėra pagrindo išvadai, kad nutarties apskundimo terminas yra praleistas. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, jog apeliantė per pakankamai neilgą laiką siekė ginti savo pažeistas teises, tai yra 2016-04-10 sužinojusi apie pradėtą teisminį procesą jau 2016-04-11 pateikė prašymą atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, o 2016-04-15 pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai apribojo apeliantės galimybę apsiginti, taip įgyvendinti savo teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, ir tokiu būdu užkirto kelią patikrinti byloje priimtą skundžiamą teismo nutartį apeliacine tvarka. CPK nuostatos šalims suteikia teisę į apeliaciją, todėl apeliantės tinkamai neinformavus apie pradėtą teisminį procesą, nepagrįstai pripažinta, kad ji nepakankamai aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis. Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

18. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas ją panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti atskirojo skundo priėmimo klausimo, todėl panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą (CPK 307 str. 2 d., 338 str., 337 str. 1 d. 3 p.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą.

Teisėjas Vytautas Kursevičius