Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2019-12-11 · Civilinė byla Nr. 2-6515-876/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-11
Bylos Nr.
2-6515-876/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
D. M.
Advokatai
Osvaldas Radimonas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-6515-876/2019Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00738-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 11 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Eglei Kukienei,dalyvaujant ieškovei A. B., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, pareikštą atsakovui D. M., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui Šakių rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir iš atsakovo D. M. nuo ieškinio padavimo dienos priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų administratore uzufrukto teise paskiriant ieškovę; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad 2012 m. balandžio 19 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo D. M. priteistas išlaikymas vaikams D. M. ir V. M. po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis iki vaikai taps pilnamečiais. Iš atsakovo priteistas išlaikymas yra nepakankamas vaikų poreikiams tenkinti – šiuo metu vaiko išlaikymui reikalinga ne mažiau kaip 300 Eur per mėnesį (maistui po 150 Eur, drabužiams ir avalynei bei kitoms reikmėms po 100 Eur, lavinimo reikmėms po 50 Eur). Teikiant vaikui mažesnį nei prašomo nustatyti išlaikymo dydį, galimybė visapusiškai patenkinti vaiko poreikius mažėja; teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinį palaikė pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti. Po skyrybų su atsakovu su ja liko gyventi du jų bendri vaikai, priteisiant jiems iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį. Vaikams augant jų poreikiai išaugo, vaikai jau yra paaugliai, lanko užsiėmimus / būrelius, už kuriuos reikia mokėti, vaikai visą dieną praleidžia veikloje – grįžta 18 val. vakaro, atitinkamai reikia kasdien pinigų jiems prasimaitinti, pinigų tiesiog nebeužtenka. Mergaitei reikalinga nuolatinė (kas 3–6 mėn.) akių specialisto priežiūra, tik sulaukus pilnametystės jai bus galima atlikti akių operaciją (dabar jos neatlieka), berniukui jau porą metų taip pat silpsta regėjimas. Ieškovės pajamos vidutiniškai apie 380 Eur per mėnesį, yra vidurinio išsilavinimo su konditerės specialybe, augina taip pat dar vieną nepilnametį vaiką, gyvena dabartiniam vyrui A. B. priklausančiuose namuose; prie jos vaikų išlaikymo nemažai prisideda jos vyras A. B.; ieškovės realios šeimos pajamos vidutiniškai siekia 1 500 Eur (būsto išlaikymui skiriama apie 200 Eur, vaikai apdrausti gyvybės draudimais (po 14,99 Eur)).

Pirmais metais po skyrybų ieškovė vaikus D. ir V. veždavo pas senelius į Vilnių atostogauti, ieškovė turėdavo jo numerį, susiskambindavo – ieškovė atsakovą informuodavo, kad gali su vaikais susitikti Vilniuje pas senelius (dabar jokio kontaktinio numerio neturi); pats atsakovas ryšių neieško, iniciatyvos bendrauti su vaikais nerodo nei per šventes, nei per vaikų gimtadienius. D. dabar 15 metų, naudojasi „Facebook“, pati susirado ten tėtį, tačiau jis jokio noro su dukra bendrauti nerodo. Apie atsakovo D. M. sveikatos sutrikimus, ligas duomenų neturi, kol gyveno kartu buvo visiškai sveikas, yra dirbęs statybose, sandėliuose, staliumi (trumpalaikiais periodais), gyvenant santuokoje atsakovas pabaigė suaugusiųjų vidurinę mokyklą (be profesijos įgijimo) (2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garo įrašas: 4 min. 36 sek. – 12 min. 12 sek.).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam tinkamai pranešta (teismo šaukimas atsakovui įteiktas per jo darbovietę) (e. b. l. 60, 61, 62). Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ar nagrinėjimo ieškovui nedalyvaujant negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) sutinka, kad ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, t. y. išlaikymo dydžio padidinimo atitinka nepilnamečių D. M. ir V. M. teisėtus interesus. Skyriaus išvadoje nurodoma, jog A. B. ir D. M. turi du nepilnamečius vaikus D. M. ir V. M. A. B. turi dar vieną nepilnametį sūnų A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio tėvas yra ieškovės sutuoktinis A. B. Ieškovė kartu su sutuoktiniu ir nepilnamečiais vaikais gyvena name, nuosavybės teise priklausančiame A. B. Namas yra su daliniais patogumais, yra trys kambariai – D. turi atskirą kambarį, V. su A. naudojasi vienu kambariu; namuose švaru, tvarkinga, yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos nepilnamečiams vaikams.

Šalies argumentai

Ieškovės teigimu, atsakovas neteikė vaikams išlaikymo ir ji pateikė antstoliui vykdyti išieškojimą. Ji gavo po 63 Eur iš vaikų išlaikymo fondo, o nuo š. m. rugsėjo mėnesio iš atsakovo darbovietės gauna po 63 Eur kiekvienam vaikui. Moteris teigė, kad vaikai auga ir jų poreikiai didėja, vaikų išlaikymui reikalinga: maistui – 150 Eur; drabužiams ir avalynei – 100 Eur; lavinimo reikmenims – 50 Eur, mergaitės užsiėmimai (groja gitara, lanko šokių pamokas – 40 Eur, abu vaikai nešioja akinukus, reikalinga atnaujinti juos. Moteriai materialiai pasirūpinti vaikais padeda jos sutuoktinis A.

2019 m. spalio 28 d. Socialinės paramos informacinės sistemos duomenimis, A. B. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 9 d. paskirta išmoka už vaikus D., V., A. – 60,42 Eur; nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gegužės 11 d. išmoka už vaiką A. – 50,16 Eur; nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 3 d. išmoka už vaiką V. – 50,16 Eur; nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 9 d. išmoka už vaiką D. – 50,16 Eur. 2019 m. spalio 28 d. Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis A. B. dirba (duomenys neskelbtini), draudžiamos pajamos 2019 m. liepos mėn. – 675,19 Eur; rugpjūčio mėn. – 517,04 Eur; rugsėjo mėn. – 154,51 Eur. 2019 m. spalio 28 d. Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis A. B. dirba (duomenys neskelbtini).

Nepilnametė D. M. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 9 klasėje, mokslai sekasi gerai, mokymosi vidurkis yra 8 balai. Mergaitė teigė, jog lanko šokių užsiėmimus ir mokosi groti gitara (duomenys neskelbtini) (gitaros grojimo pamokos vienas užsiėmimas kainuoja 7– 8 Eur, šokių užsiėmimai vienam mėnesiui – 8 Eur), mokykloje lanko dainavimo užsiėmimus (reikalinga apranga). D. nešioja akinukus nuo 6 metukų, kas pusmetį jai reikia keisti akinių stikliukus. Namuose ji turi pareigų (susitvarkyti kambarį, prižiūrėti brolius, suplauti indus), teigė, kad mamos sutuoktinį A. ji vadina tėčiu, su juo sutaria labai gerai. Ji žino, kad tikrasis tėtis yra D. M., tačiau su juo nebendrauja. Ji prisimena, kad tėtis D. yra padovanojęs jai knygą; ji yra rašiusi tėčiui žinutę „Facebook“. Ji žino, kad tėtis turi draugę I. M., kuri jai ir broliui yra pervedusi 20 Eur. Mergaitė pasakojo, kad ja rūpinasi mama, nuperka reikiamų daiktų, rūbų, kuriuos mama kartais leidžia išsirinkti pačiai.

V. M. mokosi (duomenys neskelbtini) 7 klasėje. Vaikas lanko mokykloje stalo teniso ir technologijų būrelius, patinka žaisti žaidimus telefonu. Jis pasakojo, kad kartu su mama ir visa šeima vyksta į žygius, turi apdovanojimų. Jis pasakojo, kad tikrasis jo tėtis yra D., kad prisimena, jog kai tėtis D. yra padovanojęs jam gimtadienio proga žaislą traukinuką. Jis nurodė, kad su tėčiu nebendrauja, jo neprisimena. Jis teigė, kad gerai sutaria su A., kurį vadina tėčiu. V. teigė, kad juo, broliu ir seserimi rūpinasi mama, mama skaniai gamina valgyti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Agata Balionis 2019 m. spalio 4 d. lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje, tačiau nieko nerado, todėl pašto dėžutėje paliko kvietimą susisiekti su specialiste. Iki 2019 m. spalio 24 d. su specialiste atsakovas nesusisiekė. 2019 m. spalio 28 d. Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis D. M. dirba (duomenys neskelbtini). Draudžiamos pajamos 2019 m. liepos mėn. – 277,50 Eur; rugpjūčio mėn. – 277,50 Eur; rugsėjo mėn. – 277,50 Eur (e. b. l. 40–42).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, jog ieškovė A. B. ir atsakovas D. M. turi nepilnametę dukrą D. M., gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų V. M., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7, 44, 54). Ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 2 dalies 2.2 punkto 2.2.1 papunkčiu D. M. įsipareigojo nepilnamečių vaikų D. M. ir V. M. išlaikymui kiekvienam teikti po 200 Lt (57,92 Eur) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 4–5).

Ieškovė, atsižvelgdama į vaikų augančius poreikius, pasikeitusią ekonominę padėtį šalyje, į tai, kad iš atsakovo priteista kiekvienam vaikui po 57,92 Eur (200 Lt) išlaikymo suma tapo aiškiai per maža, dėl ko jai vienai materialiai yra per sunku aprūpinti nepilnamečius vaikus, ieškiniu prašo teismo pakeisti priteistą vaikams išlaikymo dydį padidinant jį iki 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės (b. l. 1–2).

Teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovas reguliaraus išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams neteikė, su jais visiškai nebendrauja, jais nesirūpina, nesidomi jų sveikata, materialiniu aprūpinimu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo apie savo galimybes teikti nepilnamečiams vaikams teismo priteistą ar didesnį išlaikymą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo nuomone toks atsakovo elgesys rodo jo abejingumą bylos baigtimi.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams.

Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokių sąlygų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2012 m. priteistas išlaikymas D. M. esant 8 metų amžiaus, V. M. esant 6 metų amžiaus. Šiuo metu D. M. yra 15 metų, ji mokosi (duomenys neskelbtini) 9 klasėje (b. l. 50), specialiųjų poreikių neturi; V. M. yra 13 metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini) 7 klasėje, taip pat lanko (duomenys neskelbtini) jaunimo kūrybos ir sporto centrą (b. l. 49), specialiųjų poreikių neturi, todėl papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, jog nuo 2012 m. vaikų poreikiai ženkliai padidėjo (vaikai pradėjo lankyti mokyklą, būrelius, padidėjo jų fizinis aktyvumas, branda, plėtėsi interesų ratas). Be to, vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ankstesniu teismo sprendimu vaikams priteistas išlaikymas (po 57,92 Eur kas mėnesį kiekvienam) negali patenkinti 15 ir 13 metų vaiko poreikių, todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka tokio amžiaus vaikų būtinuosius poreikius ir jų neviršija (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į faktinių aplinkybių visumą: vertinant tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti (tai, kokių priemonių imtasi, kad gauti atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas), gauti pakankamas pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Vertinant ieškovės turtinę padėtį iš Sodros duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad ieškovė A. B. nuo 2017 m. dirba (duomenys neskelbtini) nekvalifikuoto surinkimo darbininke (b. l. 8, 9, 16–24), darbo užmokesčio vidurkis per mėnesį siekia 360 Eur (b. l. 64). Ieškovė turi dar vieną nepilnametį sūnų A. B., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 44), 2019 m. rugsėjo 20 d. sudarė santuoką su vaiko tėvu A. B. (b. l. 54), ieškovė ir jos sutuoktinis šeimoje augina tris vaikus – D. M., V. M. ir A. B. (b. l. 44), ieškovė kartu su sutuoktiniu ir nepilnamečiais vaikais gyvena name, nuosavybės teise priklausančiame A. B. Socialinės paramos informacinės sistemos duomenimis, A. B. už kiekvieną vaiką paskirta 60,42 Eur išmoka (b. l. 48). Ieškovės vardu valstybės įmonėje Registrų centras registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 36); valstybės įmonėje Regitra ieškovės vardu yra registruotos dvi 1998 m. ir 1996 m. gamybos transporto priemonės (b. l. 28–31). A. B. dirba (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 46). Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikė savo vaikams išlaikymo, ji yra pateikusi antstoliui vykdyti išieškojimą; materialiai aprūpinti jos nepilnamečius vaikus D. ir V. padeda jos sutuoktinis A.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, jog atsakovas nuo 2018 m. rugsėjo mėn. dirba (duomenys neskelbtini), draudžiamos pajamos – 277,50 Eur (b. l. 25–27, 45). Pažymėtina, jog pats atsakovas nepateikė į bylą duomenų apie savo turtinę padėtį. Byloje nustatyta, jog atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje nėra įregistruota (b. l. 37); valstybės įmonėje Regitra atsakovo vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra (b. l. 32). Atsakovas nėra antrąkart vedęs ir turi du nepilnamečius vaikus – D. M. ir V. M. (b. l. 43).

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Atsakovui nepateikus duomenų nei apie jo dabartinę turtinę padėtį, nei duomenų, patvirtinančių jo galimybes realiai teikti nepilnamečiams vaikams didesnį išlaikymą, teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaikų naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog net ir darant prielaidą, jog atsakovo pajamos ir galimybės teikti savo vaikams didesnį išlaikymą yra ribotos bei pasisakant dėl nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško galimybės gauti didesnes pajamas, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas ir byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo pablogėjusią sveikatą ar sumažėjusį darbingumą, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas dėjo visas pastangas teikti savo vaikams 2012 m. priteistą išlaikymą ar jį padidinti (atsakovas sąmoningai nesiima visų kitų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui), teismas daro išvadas, jog atsakovas yra nesąžiningas ir slepia realiai gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, t. y. kad atsakovo reali turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei deklaruojama ir atsakovas turi visas sąlygas teikti vaikams didesnį nei 57,92 Eur išlaikymą, kuris patenkintų ne vien minimalius vaikų poreikius.

Šioje byloje ieškovė prašo padidinti kiekvieno vaiko išlaikymą iki 150 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Atsakovas byloje nepareiškė prieštaravimų dėl prašomo vaikų išlaikymo dydžio, atsiliepimo nepateikė, Skyriaus nuomone, ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, t. y. išlaikymo dydžio padidinimo atitinka nepilnamečių D. M. ir V. M. teisėtus interesus.

Byloje nustatyta, kad šalių dukrai yra 15 metų, sūnui – 13 metų, jie lanko mokyklą, turi pomėgių. Įvertinant vaikų panašų amžių, užimtumą, kad lanko mokyklą ir papildomai ugdo savo gabumus, lanko būrelius, poreikius būstui, maistui, aprangai, laisvalaikiui, higienai, ugdymui, teismas sprendžia, kad vaikų amžius yra panašus, todėl ir poreikiai yra panašūs, todėl kiekvieno vaiko poreikių patenkinimo suma, atitinkanti tėvų turtinę padėtį, yra 380 Eur.

Atsižvelgiant į kiekvieno iš tėvų finansines galimybes bei turimų išlaikytinių skaičių, į tai, kad abi šalys yra jauno amžiaus, sveikos ir darbingos, teismas sprendžia, jog prašomas padidinti iki 150 Eur per mėnesį išlaikymo dydis yra pagrįstas ir atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas, todėl iš atsakovo priteistinas vienodo dydžio 150 Eur dydžio išlaikymas dukrai D. M. ir sūnui V. M. iki jų pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Teismas taip pat pažymi, kad vienam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, t. y. šiuo atveju didesnė atsakovo vaikų išlaikymo suma tenka būtent ieškovei, t. y. 230 Eur (380 Eur – 150 Eur).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. B. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 182 Eur advokato užmokestis (b. l. 3, 12). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 100 procentų, iš atsakovo priteistina 182 Eur (182 Eur x 100 proc. = 182 Eur) išlaidų suma už advokato suteiktas paslaugas valstybės naudai.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė A. B.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 6,21 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 100 procentų, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 6,21 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Be to, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 66 Eur žyminis mokestis už išlaikymo dydžio pakeitimą (92,08 Eur x 12 mėn. x 2 vaikas = 2 209,92 Eur x 3 proc. = 66,30 Eur), nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 96 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 271 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. M. ir V. M. po vieną šimtą penkiasdešimt eurų (150 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki vaikų pilnametystės.

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) paskirti ieškovę A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus (182 Eur) už advokato pagalbą, pervedant šią sumą į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šešiasdešimt šešis eurus (66 Eur) žyminio mokesčio ir šešis eurus dvidešimt vieną centą (6,21 Eur) už procesinių dokumentų įteikimą valstybei, pervedant šią sumą į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinėje bendrovėje „Swedbank“; Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinėje bendrovėje „Citadele“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinėje bendrovėje „Luminor Bank“; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinėje bendrovėje „SEB bankas“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas“, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, akcinėje bendrovėje „Luminor Bank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, uždarojoje akcinėje bendrovėje „Medicinos bankas“

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Judita Sungailaitė