- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e2A-1047-653/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01816-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Margarita Stambrauskaitė, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- D. T., V. T.
- Ieškovas
- A. P.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Vaclovo Pauliko,
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. patikslintą ieškinį atsakovams V. T. ir D. T. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir nuostolių priteisimo, bei pagal atsakovo D. T. priešieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, bei pagal atsakovo V. T. priešieškinį dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. (V.) T., prašydama atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti jos asmeninės nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esančius: a) gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Namas), b) namo priklausinius – kiemo statinius (stoginę ir lauko tualetą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Stoginė), c) daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Daržinė); d) sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sandėlis) bei pripažinti atsakovo V. (V.) T. asmeninės nuosavybės teisę į Vilniaus (duomenys neskelbtini) esančius: a) ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Ūkinis pastatas Nr. (duomenys neskelbtini)), b) ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Ūkinis pastatas Nr. (duomenys neskelbtini)), c) lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Lauko virtuvė), c) garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Garažas); 2) nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), tvarką pagal matininko J. S. parengtą Žemės sklypo naudojimo tvarkos planą; 3) priteisti 1 754,50 Eur nuostolių.
2. Ieškovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys kiekvieno iš minėtų statinių, o atsakovui 1/3 dalis, ieškovei priklauso 2207/4441 sklypo dalys, o atsakovui V. T. priklauso 2234/4441 sklypo dalis. Atsakovas V. T. naudojasi statiniais, kurių bendras plotas pagal NTR duomenis yra 124 kv. m, nors jam nuosavybės teise priklauso tik 76,51 kv. m statinių. Šalims nepavyksta susitarti dėl tinkamos bendrojo naudojimo objektų priežiūros, būtino remonto ir kt. Atsakovas V. T. Name negyvena, o ieškovei jos faktiškai valdoma Namo dalis yra nuolatinė jos gyvenamoji vieta. Su atsakovu V. T. bandė pasiekti susitarimą, pasitelkusi advokatės teisinę pagalbą, už kurią sumokėjo 1 754,50 Eur. Ši suma pripažintina ieškovės nuostoliais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. T. atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuo 1996 m. iki šiol naudojasi ginčo turtu pagal A. K. personalinės įmonės parengtą namų valdos žemės sklypo ribų planą bei matininko Ž. N. 2018 m. gegužės 15 d. parengtą Žemės sklypo planą. Ieškovės siūlomas atidalijimo variantas yra, nes Namo vertė yra didžiausia, o visus kitus Sklype esančius statinius galima laikyti antraeiliais (aptarnaujančiais) daiktais, tiesiogiai susijusiais su Namu. Namo dalyje, kurią nuo 1997 m. pagal susitarimą tarp bendraturčių valdo ir naudoja atsakovas, gyvena atsakovo sūnaus šeima su mažamečiu vaiku. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas savo Namo dalies neprižiūri ir yra apleidęs, yra nepagrįsti. Tenkinus ieškinio reikalavimus, gyvenamosios vietos netektų atsakovo sūnus su šeima. Namo stogo būklė yra tinkama. Pagal J. S. parengtą planą atsakovas netenka prieigos prie jam nuosavybės teise priklausančios ir jo valdomos Namo dalies.
4. Dubliku ieškovė pažymėjo, kad praėjus vos 2 mėn. po sutuoktinio mirties atsakovas ieškovei pateikė pasirašyti Sklypo naudojimo planą. Ieškovė neturėjo galimybių įsigilinti į tą planą. Atsakovo sūnus su šeima gyvena ūkiniame pastate, perstatytame į gyvenamąjį namą ir visiškai pritaikytam gyvenamosioms reikmėms.
5. Tripliku atsakovas V. T. nurodė, kad jo sūnus su šeima vietoj ūkinio pastato yra pasistatęs ir įsirengęs gyvenamąjį namą, kuriame šiuo metu gyvena, tačiau ieškovės sūnus vietoje Daržinės ir Sandėlio taip pat yra pasistatęs gyvenamąjį namą. Ieškovei turėtų likti Namo dalis, kuria naudojasi ieškovė ir Daržinė bei Sandėlis, o atsakovui turėtų likti jo naudojama Namo dalis, abu ūkiniai pastatai, Lauko virtuvė ir Garažas. Neatsisako remontuoti stogo, tačiau susirašinėjant tokio pobūdžio klausimų išspręsti neįmanoma.
6. 2023 m. spalio 16 d. teismas atliko vietos apžiūrą, kurios metu atsakovas V. T. neužtikrino teismui galimybės apžiūrėti tą Namo dalį, kurią atsiliepime į ieškinį nurodė, kad naudoja jis (jo šeima).
7. 2023 m. lapkričio 6 d. atsakovas V. T. pateikė teismui prašymą pakeisti byloje atsakovą – vietoje jo į bylos procesą atsakovu įtraukiant jo sūnų D. (D.) T., kuriam jis 2023 m. spalio 30 d. padovanojo ginčo nekilnojamąjį turtą (savo dalį).
Atsiliepimas
8. Atsakovas D. T. atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu pripažinti ieškovės asmeninės nuosavybės teisę į Daržinę bei Sandėlį, o jo nuosavybės teisę į Lauko virtuvę, Garažą ir abu ūkinius pastatus. Sutiko, jog yra reikalinga naudojimosi Sklypu tvarka, tačiau nurodė, kad siūlo savo variantą. Ieškovės idealioji dalis Name sudaro 68,35 kv. m, o jo 34,17 kv. m, tačiau ieškovė naudojasi 1,47 kv. m daugiau nei jos idealioji dalis. Šis nukrypimas gali būti kompensuotas dalimi kitame turte arba pinigine kompensacija. Gyventi ūkiniame pastate visą gyvenimą jis neketina. Teikė matininko B. J. (J.) 2023 m. lapkričio 24 d. parengtą naudojimosi tvarkos planą.
Šalies argumentai
9. Atsakovas D. T. pateikė teismui priešieškinį, prašydamas: 1) atidalinti jo ir ieškovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje pripažįstant jo asmeninės nuosavybės teisę į Lauko virtuvę, Ūkinį pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), Ūkinį pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), Garažą bei 32,70 kv. m ploto Namo dalį pagal matininko M. A. 2023 m. gruodžio 22 d. parengtą Namo naudojimosi tvarkos ir nuosavybės teisių dalių nustatymo planą, taip pat pripažįstant ieškovės asmeninės nuosavybės teisę į Daržinę, Sandėlį, Stoginę ir 69,82 kv. m ploto Namo dalį pagal minėtą 2023 m. gruodžio 22 d. planą; 2) priteisti iš jo ieškovei 2 537 Eur dydžio kompensaciją; 3) nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką pagal matininko B. J. 2023 m. lapkričio 24 d. parengtą planą.
10. Nurodė, kad jo dėl neženklaus plotų skirtumo (1,47 kv. m) ieškovė turėtų sumokėti 374,00 Eur dydžio kompensaciją, o atsakovas ieškovei už jam tenkančių statinių didesnę vertę turėtų sumokėti 2 911,00 Eur dydžio kompensaciją. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą atsakovas negali turėti antro gyvenamojo namo ginčo sklype, o aplinkybė, jog jis gyvena ūkiniame pastate nepadaro ir nepadarys šio pastato gyvenamuoju. Atsakovo nuosavybės teisė į pagrindinį daiktą pagal ieškovės siūlomą variantą būtų paneigta, su gyvenamuoju namu yra susiję socialinio gyvenimo klausimai – adresas, gyvenamosios vietos deklaravimas, komunalinių paslaugų teikimas ir kt.
Atsiliepimas
11. Atsakovas V. T. atsiliepimu prašė atsakovo D. T. priešieškinį tenkinti.
12. Ieškovė atsiliepimu prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovo pateiktas 2023 m. gruodžio 22 d. planas yra ne atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės projektas, o planas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovo apskaičiuota kompensacija yra neteisinga, nes imama statinių vertė neatitinka realios statinių rinkos vertės, nes statiniai yra padidinti ir pagerinti, todėl kompensacija turėtų būti nustatyta pagal faktinę statinių būklę ir realią rinkos kainą. Kad būtų vienodai užtikrinti ir kito bendraturčio interesai, ieškovė pasirinko atidalinti statinius iš bendrosios dalinės nuosavybės būtent tokiu būdu, t. y., kad ieškovei atitenka visas Namas, o esmingai padidintas Ūkinis pastatas Nr. (duomenys neskelbtini) atitenka atsakovui. Bendraturčio interesai nebus pažeisti, nes Namu ilgus metus atsakovas nesinaudojo, ji apleista, išliekant vieno statinio savininkais lieka bendrojo naudojimo objektai (stogas, kaminas, pertvaros ir kt.), dėl kurių tarp šalių kyla ginčai. Jeigu teismas tenkintų priešieškinio reikalavimus, ateityje užkirstų kelią šalims atsidalinti Sklypą iš bendros dalinės nuosavybės taip, kad kiekvieno savininko naudojami statiniai patektų į atskirą atidalintą žemės sklypą, nes žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį.
13. Atsakovas V. T. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti 1 334,04 Eur dydžio nuostolius. Nurodė, kad šiuos nuostolius patyrė dėl ieškovės kaltės ginčą sprendžiant ikiteisminėje stadijoje. Ieškovė atsiliepimu prašė atsakovo V. T. priešieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 9 d. sprendimu: 1) ieškovės patikslintą ieškinį patenkino iš dalies, o atsakovų priešieškinius atmetė; 2) atidalino ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), ir pripažino jos asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), namo priklausinius – kiemo statinius (stoginę ir lauko tualetą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei pripažino atsakovo D. T. asmeninės nuosavybės teisę į ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) nustatė bendraturčių ieškovės ir atsakovo D. T. naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininko J. S. 2022 m. liepos 15 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500, kuriame „A“ raide pažymėta žemės sklypo dalimi (2 234 kv. m) naudojasi atsakovas D. T., o „B“ raide pažymėta žemės sklypo dalimi (2 207 kv. m) naudojasi ieškovė A. P.; 4) priteisė ieškovei iš atsakovo V. T. 3 646,17 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisė ieškovei iš atsakovo D. T. 1 873 Eur bylinėjimosi išlaidų; 6) priteisė valstybei iš atsakovo D. T. 14,57 Eur teismo.
15. Nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise nuo 1996 m. vasario 15 d. priklauso 2/3 dalys ginčo statinių, o atsakovui V. T. nuosavybės teise nuo 1996 m. sausio 15 d. priklausė 1/3 dalis ginčo statinių. Atsakovas V. T. 2023 m. spalio 30 d. jam priklausančią nuosavybės dalį ginčo statiniuose padovanojo atsakovui D. T.. Minėti ginčo statiniai yra Sklype, kurio 2207/4441 dalys nuosavybės teise nuo 2005 m. kovo 22 d. NT registre įregistruotos ieškovės vardu, o 2234/4441 dalys nuosavybės teise nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo įregistruotos atsakovo V. T. vardu. Vykstant civilinės bylos nagrinėjimui, t. y. ieškovei pareiškus teisme su minėtu nekilnojamuoju turtu susijusius reikalavimus, atsakovas šį turtą padovanojo kitam asmeniui – savo sūnui D. T.. Nėra ginčo, jog dalis Namo, kuri aukšto plane pažymėta numeriais 1-10, 1-11, 1-12, 1-13 ir 1-14, yra negyvenama.
16. Namo pagrindinė naudojimo paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatai), Namas yra 1940 m. statybos, vieno aukšto, medinis, su asbestcementine stogo danga ir krosniniu šildymu. Bendras Namo plotas 102,52 kv. m, o gyvenamasis plotas Name sudaro 55,13 kv. m. 2018 m. rugsėjo 14 d. masinio vertinimo būdu buvo nustatyta, kad vidutinė Namo rinkos vertė yra 18 000 Eur. Gyvenamosioms patalpoms yra priskirtos patalpos plane pažymėtos numeriais 1-2, 1-3, 1-4 ir 1-14, kurios iš viso užima 55,13 kv. m, likęs naudingas plotas (33,35 kv. m) yra pagalbinis. Negyvenamoje namo dalyje, kuri yra iš viso 32,70 kv. m bendro ploto, gyvenamasis plotas sudaro 11,37 kv. m (plane pažymėta numeriu 1-14). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Negyvenamoje namo dalyje nėra vandens. D. T. nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog jis naudojasi namo dalimi. Nepateikti įrodymai, jog šaltuoju metų laiku Negyvenama namo dalis būtų bent minimaliai šildoma. D., teismo posėdyje nurodė, kad tik jis vienas turi raktus nuo įėjimo į Negyvenamą namo dalį.
17. Atsakovas D. T. yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais, todėl darė išvadą, kad jau beveik (duomenys neskelbtini) metų) jis turi galimybę naudotis Negyvenama namo dalimi. 2023 m. spalio 16 d. teismas atliko vietos apžiūrą, pro Negyvenamos namo dalies langus (kai kurių jų minėtoje Namo dalyje nebuvo) apžiūros metu buvo matyti, jog Negyvenamo namo dalyje per senus, aplūžusius baldus ir kitus sumestus įvairius senus daiktus viduje nėra net praėjimo. Negyvenamos namo dalies išorė atrodė taip, jog teismui kilo abejonės, ar eiti į Namo vidų būtų saugu, net jei atsakovas ir būtų turėjęs raktus nuo įėjimo. Byloje yra statybos inžinerijos mokslų daktaro, teismo eksperto D. K. vertinimo aktas, iš kurio matyti, kad ekspertas 2023 m. vasario 25 d. apžiūrėjo ir įvertino Namo stogą, t. y. jog stogo konstrukcija nesandari, stogo danga pažeista (suskilusi ir sutrupėjusi), medinės stogo konstrukcijos sudrėkusios ir skylėtos, pažeistos puviniu, tarp Namo sienos ir stogo atsiradęs plyšys. Ekspertas vertinimo akte užfiksavo, kad Namo viduje matosi per stogą pratekėjusios drėgmės paliktos žymės, stogas netenkina higienos normų ir, kad būtina kuo skubiau imtis veiksmų, kad pašalinti esamą situaciją.
18. Iš neužstatytos Sklypo teritorijos atsakovas turi nuosavybės teisę į maždaug 0,12 ha žemės naudmenų (sodų) Sklypą. Faktiškai neužstatytos Sklypo teritorijos atsakovas turi dar mažiau, nes byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad vietoje 28 kv. m Ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 2/3 dalys priklauso ieškovei, atsakovai yra pastatę 2 aukštų namą, kuriame gyvena atsakovas D. T. su dukra ir drauge. Byloje yra pateikta šio namo fotofiksacija, iš kurios matyti, kad pastatytas namas yra gerokai didesnis nei 9,33 kv. m ploto, t. y. atsakovui priklausanti 1/3 dalis toje vietoje buvusio Ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat gerokai didesnis nei 28 kv. m (abiem bendraturčiams priklausiusio Ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini) bendras plotas). Teismas kritiškai vertino atsakovo D. T. argumentus, jog ieškinio patenkinimas pažeis jo interesus, nes jis netektų teisės Sklype statyti kitą namą. Atsakovo argumentas, kad viename sklype gali būti tik vienas gyvenamasis namas yra deklaratyvaus pobūdžio, be to, šis argumentas neturėjo reikšmės patiems atsakovams, nes jie ginčo Sklype faktiškai yra pastatę kitą namą, kuris yra sujungtas su dar vienu namu, stovinčiu vietoje 25 kv. m ploto Daržinės ir 12 kv. m ploto Sandėlio. Pastarajame name gyvena ieškovės sūnus su šeima. Faktinė situacija, susijusi su Sklype įregistruotais statiniais, kuriuos šalys siekia atsidalinti, yra pasikeitusi (tiek užstatyto ploto, tiek medžiagiškumo, tiek ir paskirties prasme), todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl statinių atidalijimo, į šiuo metu esančią faktinę situaciją negali neatsižvelgti.
19. Abiem šalims pagal šiuo metu egzistuojančią faktinę statinių situaciją, priimtinas statinių atidalijimas atskirais statiniais (atskirais nekilnojamojo turto vienetais), teismas tenkino tokį bendraturčių prašymą, sutikdamas su ieškovės siūlomu atidalijimo būdu. Teismo vertinimu toks atidalijimo būdas, atsižvelgiant į tai, kad dalis statinių yra pakeisti, labiau užtikrins bendraturčių interesų pusiausvyrą, abiejų šalių teisę naudotis nuosavybe proporcingai joms priklausančiomis dalimis (90 kv. m statinių atiteks atsakovui D. T., o 139,52 kv. m statinių atiteks ieškovei), abiejų šalių teisę į faktiškai pastatytus namus, kuriuose gyvena atsakovo D. T. šeima ir ieškovės sūnaus šeima. Tokia atidalijimo tvarka pasitarnaus socialinei taikai (konfliktų prevencijai ir sprendimui) bei ekonominiam interesui. Šalims priklausančių statinių proporcija pagal plotą yra tokia, pagal kurią 153,01 kv. m turėtų tekti ieškovei (2/3 dalys statinių), o 76,51 kv. m atsakovui D. T. (1/3 dalis statinių). Patenkinus patikslintą ieškinį, atsakovui D. T. tenkanti statinių nuosavybės dalis bus 13,49 kv. m didesnė nei jam priklauso, todėl jo teisės šiuo aspektu pažeistos nebus.
20. Ieškovės siūlomas atidalijimas natūra paskiriant bendraturčiams asmeninėn nuosavybėn atskirus daiktus, yra pranašesnis, nes leis išvengti galimos dar didesnės žalos visam Namui, jo paskirčiai. Teismas atidalino statinius iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatydamas, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka Namas su Stogine, Daržinė ir Sandėlis, o atsakovui D. T. asmeninės nuosavybės teise atitenka Ūkinis pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), Ūkinis pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), Lauko virtuvė ir Garažas.
21. Tenkino ieškovės prašymą nustatyti naudojimosi Sklypu tvarka pagal matininko J. S. 2022 m. liepos 15 d. parengtą planą, nes minėtame plane nurodytos kiekvieno iš bendraturčio naudojimosi ribos atitinka statinių atsidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, užtikrinant patekimą į statinius ir tinkamą statinių naudojimą pagal paskirtį, iš esmės atitinka per laiką faktiškai susiklosčiusią Sklypo naudojimo tvarką. Atsakovo D. T. priešieškinio reikalavimai teismo atmesti kaip nepagrįsti.
22. Tai, kad derybos, dalyvaujant abiejų pusių atstovams (advokatams), buvo nesėkmingos ir ginčo šalims ikiteisminėje stadijoje susitarti nepavyko, nereiškia atsakovo V. T. neteisėtų veiksmų, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo V. T. 1 754,50 Eur dydžio nuostolius.
23. Ieškovė kilusius su bendraturčiu nesutarimus aktyviai siekė išspręsti ieškodama priimtino abiem pusėms sprendimo būdo, teikė ne vieną konkretų pasiūlymą atsakovui dėl statinių atsidalinimo ir naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo, kartu atkreipdama dėmesį ir į tai, jog būtina remontuoti Namo stogą. Atsakovo argumentai, susiję su tuo, kad ieškovė pažeidė bendraturčių bendradarbiavimo pareigą yra atmesti kaip nepagrįsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
24. Atsakovas D. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 9 d. sprendimą dalyje, kuria pripažinta ieškovės asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatyta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka pagal matininko J. S. 2022 m. liepos 15 d. planą, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje; 2) priimti naują sprendimą: tenkinti atsakovo D. T. priešieškinį dalyje dėl gyvenamojo namo atidalijimo pagal matininko M. A. parengtą Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendraturčių dalių atidalijimo planą, taip pat dalyje dėl piniginės kompensacijos už statinius priteisimo bei dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal MB „Geo base“ matininko B. J. 2023 m. lapkričio 24 d. naudojimosi tvarkos planą; 3) priteisti iš ieškovės visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
25.1. Teismas privalėjo atskirti ūkio statinių ir gyvenamojo namo atidalijimo klausimus. Teismas neatsižvelgė ne į daiktų ypatumus paskirties atžvilgiu (gyvenamoji – negyvenamoji), nei į jų dalumą.
25.2. Teismas nesvarstė statinių verčių klausimo. Atsakovui priklausantis dalaus gyvenamojo namo plotas buvo prilygintas nedalių ūkinių pastatų plotui. Atsakovas neteko gyvenamojo namo dalies, jam buvo priteisti vien tik ūkio statiniai. Teismas be jokių argumentų nusprendė, jog 13,49 kv. m dydžio plotas bendroje statinių masėje yra pakankama kompensacija atsakovui už jam atitenkančią didesnę turto dalį ir gyvenamojo namo dalies netekimą. Tokiu būdu teismas sukūrė teisinę situaciją, analogišką atidalijimui pinigine kompensacija, kuriai nebuvo pagrindo.
25.3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įpareigojančias teismą įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, o sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma nurodyti įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie reikšmingas bylos aplinkybes, įvertinimą bei argumentus, kuriais remdamasis atmetė kuriuos nors įrodymus, prieštaraujančius toms išvadoms.
25.4. Prašymo dalinti visus statinius atskirais nekilnojamojo turto vienetais apeliantas teismui neteikė. Jis akcentavo, kad toks atidalijimo būdas jam priimtinas tik dalijant ūkinius statinius, bet ne gyvenamąjį namą.
25.5. Nei ieškinyje, nei priešieškinyje nebuvo pareikšta su ūkinių pastatų pagerinimais susijusių reikalavimų, pačios šalys savo procesiniuose dokumentuose vadovavosi nepakeistais Registrų centro duomenimis: ieškovė vadovavosi viešajame registre užfiksuotais pastatų plotais, atsakovas – masinio vertinimo būdu nustatytomis pastatų vertėmis 2023 m. sausio 1 d. datai. Jeigu situacija tenkino abi šalis, teismas turėjo nagrinėti bylą ieškinio ir priešieškinio ribose. Pradėjęs nustatinėti faktus, kurių neprašė nustatyti nei viena šalis, o vėliau remdamasis šiais faktais sprendime, teismas išėjo už ieškinio ir priešieškinio ribų. Konstatavęs statinių pakeitimo faktą, teismas atidalino statinius remiantis senais kadastro duomenimis, nesiaiškindamas jokių konkrečių su statinių pakeitimais susijusių aplinkybių.
25.6. Teismas nepagrįstai daug reikšmės suteikė namo techninei būklei, šią būklę vertindamas ne tam, kad išsiaiškinti namo atidalijimo natūra galimybes, bet tam, kad nurodyti statinio trūkumus. Ieškovė nereiškė atsakovams jokių konkrečių pretenzijų dėl atsakovų namo dalies priežiūros, energetinio naudingumo, šildymo, naudojimo dažnumo ir kt. Šios aplinkybės nebuvo ginčo objektu; ieškovė realiai nesiekė stogo remonto problemos sprendimo, nesiėmė konkrečių žingsnių.
Žemesnės instancijos teismas
25.7. Teismas vadovavosi specialisto D. K. vertinimo aktu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad šis rašytinis įrodymas liudija tik apie tai, kad namo stogui reikalingas remontas, tačiau jis neįrodo ieškovės poreikio šiuo pagrindu turėti visą namą. Teismas nesuteikė reikšmės ir atsakovo D. T. poreikiams ir teisėtiems lūkesčiams turėti gyvenamojo namo dalį.
25.8. Teismas nepateisinamai didelę reikšmę suteikė atsakovo gyvenimo name faktui, kuris neturi būti vertinamas kaip pagrindas perduoti turtą kitam bendraturčiui, prieš tai neišsiaiškinus daikto atitikimo esminėms atidalijimo natūra taisyklėms.
25.9. Teismas neatsižvelgė į tai, kad gyvenamasis namas yra pagrindinis daiktas. Gyvenamojo namo dalies netekimas atsakovui reiškia jo, kaip žemės sklypo bendraturčio, teisių pažeidimą, paverčia atsakovą nelygiaverčiu bendraturčiu.
25.10. Teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią visas gyvenamasis namas patenka į ieškovės naudojamą dalį, neteisėta ir nepagrįsta. Joje atsakovas D. T. neturi priėjimo prie jo valdomo ūkinio pastato kampo, nes pastato kampas patenka į ieškovės naudojamą teritoriją.
25.11. Teismas neatsižvelgė į tarp šalių nusistovėjusią ilgametę naudojimosi sklypu ir statiniais (tame tarpe ir gyvenamuoju namu) tvarką, tuo ignoruodamas faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų.
25.12. Motyvuodamas priimtą sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2012, „kad toks atidalijimas tokiais atvejais, kai bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne vienas, o keli daiktai, yra taikomas teismų praktikoje.“ Minėtoje byloje tarp atidalijamų pastatų nebuvo gyvenamojo namo, todėl laikytina, kad bylų aplinkybės nėra panašios.
25.13. Konstatuodamas, kad ieškovės ieškinį tenkina iš dalies, teismas tuo pačiu atmetė atsakovo D. T. priešieškinį. Tokia teismo pozicija yra nenuosekli, nes dalis priešieškinio reikalavimų (konkrečiai – dėl ūkinio pastatų atidalijimo) sutapo su ieškinio reikalavimu, todėl laikytina, kad atsakovo D. T. priešieškinis buvo patenkintas iš dalies (pirmojo reikalavimo punktai „c“ ir „d“). Ryšium su tuo teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje yra nepagrįstas.
25.14. Buvo visos prielaidos tenkinti jo priešieškinio dalį, kuria jis prašė atidalinti namo dalis pagal matininko M. A. 2023 m. gruodžio 22 d. parengtą Gyvenamojo namo bendraturčių dalių atidalijimo planą.
Atsiliepimas
26. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog jeigu teismas nutartų apelianto apeliacinį skundą tenkinti dalyje dėl Statinių atidalijimo/naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovė prašo tokiu atveju Žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal ieškovės pateiktą matininko J. S. parengtą 2024 m. sausio 19 d. planą.
27. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
27.1. Teismo sprendimu visi statiniai padalinti natūra, nustatant bendraturčiams asmeninės nuosavybės teises į atskirus statinius ir, kadangi šiuo atveju nuosavybės teisės proporcijos atitinka turimas, nereikalinga spręsti jokių kompensacijų klausimo.
27.2. Ieškovės reikalavimas byloje atitinka ieškovės nuosavybės teise turimą jos dalį turte pagal Statinių plotą. Nors apeliantui nuosavybės teise priklauso tik po 1/3 visų Statinių, kas yra 33,3%, apeliantas teismo prašo po atidalijimo jam nustatyti teisę į 53,5% Statinių (į didesnę dalį, nei liktų ieškovei), nors 2/3 visų Statinių (66,6%) nuosavybės teise priklauso ieškovei.
27.3. Apelianto apskaičiuota kompensacijos suma niekaip nekompensuotų ieškovei nuosavybės dalies.
27.4. Jeigu teismas spręstų kitaip, ne dėl visų statinių in corpore, o dėl kiekvieno statinio atidalijimo atskirai, tokiu atveju kiti statiniai turi būti dalijami taip pat įvertinant tai, kad jie buvo rekonstruoti ir esmingai pagerinti be bendraturčio sutikimo, taip padidinta abiejų savininkų dalis tuose statiniuose ir statiniai dalijami atitinkamai bei atitinkamai apskaičiuojamos kompensacijos dėl kiekvieno statinio atskirai.
27.5. Apeliantas nesiėmė veiksmų, kad būtų teisingai nustatyta statinių vertė ir nesiūlė sąžiningos kompensacijos, remiasi akivaizdžiai faktinės situacijos neatitinkančia masinio vertinimo verte, kur nėra atsižvelgiama į statinių įrengimą, ir siekia įtvirtinti nesąžiningą situaciją.
27.6. Joks susitarimas tarp ieškovės ir buvusio savininko V. T. dėl naudojimosi ginčo Statiniais ir/ar Žemės sklypu nebuvo nei patvirtintas notaro, nei įregistruotas viešame registre.
27.7. Teismui neatidalijus Statinių taip, kad šalims neliktų bendrai naudotis tais pačiais statiniais (kad ir atskiromis jų patalpomis), šalių konfliktas ir ginčas nebus išspręstas iš esmės, nebus pasiekta socialinė ir teisinė taika.
27.8. Nuosavybės teisės neturėjimas nesutrukdė D. T. rekonstruoti ir pilnai įsirengti statinio 3 ir jame faktiškai gyventi.
27.9. Apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo argumentą, kad žemės sklype, skirtame vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip.
27.10. Remiantis matininko M. A. parengtu planu ir apelianto D. T. suformuluotu reikalavimu atidalinti statinį 1 iš bendros dalinės nuosavybės yra ir objektyviai neįmanoma, nes pagal šį pateiktą planą negalima suformuoti dviejų atskirų nekilnojamojo turto objektų ir jų įregistruoti viešame registre, ieškovė ir apeliantas ir faktiškai, ir juridiškai liktų bendraturčiais, nuosavybės teise turinčiais po konkrečią dalį turte, viešame registre statinys liktų kaip vienas turtinis vienetas.
27.11. Apeliantas nepagrįstai laiko, kad statinys 1 yra pagrindinis daiktas, o statiniai 2, 3, 4, 5, 6, 7 – statinio 1 priklausiniai. Statiniai 2, 3, 4, 5, 6, 7 yra įregistruoti kaip atskiri turtiniai vienetai NTR, turi atskirus unikalius numerius ir gali būti savarankiškais teisinių santykių objektais.
27.12. Atidalijus statinius, kaip tai numatyta teismo sprendime, apelianto nuosavybės teisė į žemės sklypą niekaip nesumažėja.
27.13. 1997 m. plane taškas 31 pažymėtas taip pat pagal Statinio sieną, kaip ieškovės pateiktame matininko J. S. parengtame plane taškas 27, todėl apelianto pozicija, kad naudojimosi tvarka pagal J. S. parengtą planą neva negali būti nustatyta, yra atmestina.
27.14. 2023-11-24 plane, pažymėdamas norimą nustatyti ribą tose vietose, kur susikerta prašomi atidalinti ieškovei, ir prašomi atidalinti apeliantui statiniai ar jų dalys, nuo ieškovei prašomų atidalinti/paskirti naudotis statinių sienos paliktas tik 1 metro atstumas, taip pat riba žymima „trikampiu“ ieškovės nenaudai (žr. tašką 2023-11-24 plane Nr. 20 ir tašką plane Nr. 27). Toks mažas plotis nėra pakankamas tinkamai ir patogiai naudotis Statiniu. Žymint ribą šiaurinėje Žemės sklypo dalyje (tarškai Nr. 27 ir 28), nėra jokios objektyvios aplinkybės, trukdančios paskirti ieškovei naudotis didesniu plotu nuo statinio. Ieškovė, atsikirsdama į apelianto (atsakovo) D. T. priešieškinį, byloje yra pateikusi papildomą matininko J. S. parengtą 2024-01-19 planą, kaip alternatyvą (motyvai dėl plano išdėstyti atsiliepime į priešieškinį (DOK-4279) ir prašyme priimti papildomą dokumentą (DOK-4824)), kuriuo parodoma, kad net jeigu dėl kokios nors priežasties teismas nutartų Statinį 1 atidalinti/nustatyti naudojimosi juo tvarką pagal apelianto D. T. pareikštą reikalavimą (nors ieškovė su apelianto reikalavimu kategoriškai nesutinka ir to motyvus išdėstė aukščiau), kad Žemės sklypo naudojimosi tvarka gali būti nustatyta taip, kad nepažeistų nei nuosavybės dalių, nei ieškovės esminių interesų.
27.15. Apeliantas žemės sklypo bendrasavininku tapo 2023 m. spalio 30 d., todėl nepagrįstai remiasi anksčiau buvusio savininko sudarytais 1997 m. ir 2018 m. planais.
27.16. Teismui patenkinus ieškinio reikalavimus, su kuriais atsakovas priešieškiniu sutiko, tai laikoma šių ieškinio reikalavimų patenkinimu ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Šalims nepavyko susitarti dėl taikos sutarties sudarymo arba išspręsti ginčo be teismo, todėl ieškovei pareiškus ieškinį teisme ir patyrus bylinėjimosi išlaidų, tai, kad atsakovas byloje su kai kuriais reikalavimais sutiko, niekaip neįtakoja kitokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atsiliepimas
28. V. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą, teismo prašo skundą tenkinti ir iš ieškovės V. T. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
29. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
29.1. Teismas skundžiamu sprendimu citavo proceso šalių pozicijas, tačiau jokios teisinės išvados ar motyvacijos dėl sprendimo pagrįstumo nepateikė. Neatsakė į didžiąją dalį atsakovo argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
29.2. Teismas peržengė bylos ribas, nustatydamas faktus, kurių proceso šalys neprašė nustatyti (ūkinių pastatų pagerinimas nebuvo bylos ginčo dalyku).
29.3. Teismas pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles, įpareigojančias teismą įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę.
29.4. Atsakovai viso proceso metu palaikė poziciją dėl Namo faktinio dalumo bei ilgametės, nusistovėjusios Namo naudojimo tvarkos (1997 m. ir 2018 m. gegužės 15 d. planai). Teismas tai ignoravo ir nenagrinėjo su juo susijusių faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
29.5. Teismas neteisingai, pažeisdamas CPK 270 str. 5 d. 1 p., formulavo sprendimo rezoliucinę dalį. Nepagrįstai nurodė, jog atsakovo D. T. priešieškinys yra atmetamas visiškai, kadangi patenkinus ieškovės ieškinį, taip pat yra patenkinama ir dalis atsakovo priešieškinyje nurodytų reikalavimų.
29.6. Gyvenamojo namo dalumui natūra nagrinėjamu atveju turi būti taikomas prioritetas. Teismas sprendimu privalėjo teikti prioritetą gyvenamojo namo dalybai natūra, nepriskiriant viso gyvenamojo namo ieškovei, tačiau nepagrįstai to nepadarė.
29.7. Teismas sprendimu visiškai nevertino nei faktinių, nei teisinių padarinių visą gyvenamąjį namą priskyrus ieškovei. Atsakovai tiek procesiniais dokumentais, tiek teismo posėdžiuose nurodė, jog su gyvenamuoju namu yra tiesiogiai susiję atsakovo D. T. socialinio gyvenimo klausimai, t. y. adresas, gyvenamosios vietos deklaravimas, komunalinių paslaugų teikimas ir kt.
29.8. Sprendimu pirmosios instancijos teismui nusprendus visą Gyvenamąjį namą priskirti Ieškovei, atsakovas D. T. netenka teisės turėti gyvenamąjį namą tame pačiame žemės sklype. Žemės sklypo, kuriame stovi Gyvenamasis namas, paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 8 d. reglamentuoja, jog kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklype (jo dalyje, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose), skirtame vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip.
29.9. Skundžiamu sprendimu teismas neįvertino nei nuo 1997 m. tarp ieškovės ir atsakovų faktiškai taikomos nekilnojamojo turto, įskaitant gyvenamąjį namą, naudojimosi tvarkos, nei ieškovės ieškinyje nurodytų reikalavimų neproporcingo, nesąžiningumo ir akivaizdaus atsakovo D. T. teisių pažeidimo.
29.10. Pritardamas apeliacinio skundo argumentams, su sprendime nustatytu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nesutinka. Vertinant tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, patenkindamas ieškinį, patenkino ir 1/3 priešieškinio reikalavimu, atsakovams V. ir D. T. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis turėjo būti sumažintas 1/3 dalimi: 1) iš atsakovo V. T. priteisiant 2 297,56 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) iš atsakovo D. T. – 1 248,73 Eur.
Apeliacinis skundas atmestinas
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
32. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apie šalių daiktines teises į ginčo turtą, todėl šios aplinkybės iš naujo nekartojamos, laikomos nustatytomis.
33. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje patenkintas ieškinys ir pripažinta ieškovės asmeninės nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nustatyta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka pagal matininko J. S. 2022-07-15 planą; taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
34. Apeliantas teikė priešieškinį, kuriame, be kito ko, prašė padalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą natūra pagal matininko M. A. 2023 m. gruodžio 22 d. parengtą Namo naudojimosi tvarkos ir nuosavybės teisių dalių nustatymo planą. Apeliantas teigia, kad šis planas įrodo, jog namas yra dalus, o plano pavadinime yra rašymo netikslumas.
35. Spręsdamas dėl daikto padalijimo natūra teismas turi įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą. Kliūtys padalyti žemės sklypą natūra gali būti fizinės ir kitos. Galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus gali nebūti ir dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 21 punktas).
36. Apelianto pateiktame plane nurodyta kokiomis namo patalpomis gali naudotis ieškovė ir atsakovas. Pateiktas planas nėra parengtas pagal tiksliuosius kadastrinius matavimus. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais šalims priskiriamos pagal planą naudotis patalpos; nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad tokios namo dalys gali būti naudojamos pagal paskirtį bei atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus. Taigi, šis planas neįrodo, kad ginčo gyvenamasis namas yra dalus. Vien apelianto paaiškinimai apie namo dalumą, kurie nėra pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais bei pagal tiksliuosius kadastrinius matavimus atidalijimo parengtu planu, kuriame būtų atvaizduoti namo inžinieriniai tinklai ir kitos namo konstrukcijos, nėra pakankami spręsti, jog namas yra dalus. Tokias abejones papildomai pagrindžia ir byloje esančios nuotraukos apie atsakovui prašomą atidalinti namo dalį, kurioje nėra nei šildymo, nei vandentiekio, kuri, labiau tikėtina, nėra tinkama naudoti pagal tikslinę paskirtį.
37. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bendraturčio teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra absoliuti ir teismas sprendžia tik dėl atidalijimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022). Sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. Taigi, atsakovui neįrodžius, kad gyvenamasis namas yra dalus, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas dėl atsakovo pateikto atidalijimo varianto, pagrįstai ginė ieškovės atidalinimo iš bendrosios nuosavybės teisę pagal jos nurodytą būdą nesant galimybės gyvenamąjį namą atidalinti natūra.
39. Teismų praktikoje pripažįstama, kad galimybės taikyti daikto atidalijimą natūra nebuvimas bei sąlygų taikyti išimtinį atidalijimo būdą priteisiant kompensaciją pinigais išpildymas suponuoja prielaidas riboti bendraturčio nuosavybės teisę. Ši – nuosavybės – teisė nėra absoliuti, jos ribojimas iš esmės neišvengiamas esant šalių ginčui, kurį teismas turi spręsti vadovaudamasis proporcingumo, protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.
40. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas svarstė šalims priklausančio turto atidalinimo proporcingumą, tame tarpe svarstė ir dėl pagrindo priteisti kompensaciją už šaliai tenkančią didesnę turto dalį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad realiai kai kurie šalims priklausantys negyvenamieji statiniai yra faktiškai naudojami kaip gyvenamieji (tokiuose pastatuose gyvena ir atsakovo D. T. šeima, ir ieškovės sūnaus šeima). Nors abi šalys apsisprendė savo teises ginti pagal nepakeistus kadastrinius matavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas atidalintų dalių dydį ir proporcingumą, siekdamas nustatyti ar atsakovo teisės nebus pažeistos tenkinant ieškinį, pagrįstai atsižvelgė į realią situaciją. Patenkinus patikslintą ieškinį, atsakovui D. T. tenkanti statinių nuosavybės dalis yra 13,49 kv. m didesnė nei jam priklauso; šalys neginčija, kad realiai pasikeitė abiejų šalių naudojamų statinių, dėl kurių atidalinimo ginčo byloje nėra, plotas, naudojimosi paskirtis. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovui skirta dalis yra mažiau vertinga, nei ieškovės, tuo labiau, nėra pagrindo vadovautis atsakovo pateiktais duomenimis apie statinių vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu pagal statinių kadastrinius duomenis. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, pagrįstai pripažino, jog atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas pagal ieškovės pateiktą planą nepažeistų atsakovo teisių. Kaip teisingai nurodė apeliantas, tokia situacija, kai atidalinimo reikalavimai reiškiami pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie skiriasi nuo realios situacijos, tenkino abi šalis, atsakovas nereiškė reikalavimo pagal faktiškai pasikeitusius statinių kadastro duomenis, naujų kadastrinių matavimo duomenų neteikė, todėl pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo pareikšto ieškinio ir priešieškinio ribose.
41. Be to, vertinant apelianto reikalavimą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pažymėtina, kad nors apeliantui nuosavybės teise priklauso 1/3 visų statinių, kas yra 33,3%, jis siekia atidalinti 53,5% statinių, nors 2/3 visų statinių (66,6%) nuosavybės teise priklauso ieškovei. Toks atidalinimo būdas nėra proporcingas bei pažeistų ieškovės daiktines teises. Kaip buvo minėta, atsakovas neįrodė, kad jam teismo nustatyta dalis yra akivaizdžiai nelygiavertė, palyginus su ieškovei priteista dalimi; atsakovas nepagrindė, kad jam priskirta didesnė ploto dalis, kartu vertinant ir faktinę naudojimąsi statiniais situaciją, nėra pakankama kompensuojant už teisės į gyvenamąjį namą pasibaigimą.
42. Byloje nustatytos aplinkybės apie gyvenamojo namo netinkamą būklę, apie tai, kad būtina kuo skubiau imtis veiksmų, siekiant pašalinti esamą situaciją ir užtikrinti saugų tinkamą naudojimąsi namu – patvirtina, kad tokiai situacijai išspręsti reikalingas geranoriškas bendraturčių bendradarbiavimas sprendžiant su bendrosios dalinės nuosavybės naudojimu, priežiūra, bendrų konstrukcijų valdymu susijusius klausimus. Byloje nėra ginčo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalys negali susitarti dėl bendrosios nuosavybės valdymo, remonto, todėl tokiu atveju tik ieškovės siūlomas atidalijimo būdas atkurtų tarp šalių socialinę taiką bei užtikrintų galimybę ateityje savalaikiai spręsti su namo tinkamu eksploatavimu, priežiūra susijusius klausimus.
43. Apeliantas teisingai nurodė, kad, esant konfliktiniams santykiams, nei ieškovas, nei atsakovas neremontavo gyvenamojo namo stogo. Tačiau tokia situacija tik patvirtina, jog turi būti parinktas toks atidalinimo būdas, kuris leistų ateityje išvengti šalių konfliktų ir tinkamai spręsti su turto valdymu susijusius klausimus. Kaip matyti iš nuotraukų ir rašytinių įrodymų, gyvenamasis namas, kuriame gyvena ieškovė, netinkamai prižiūrimas, jis turi būti remontuojamas tam, kad juo galima būtų saugiai naudotis pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismo parinktas atidalinimo būdas šiuo atveju ne tik atkurtų teisinę taiką tarp šalių, bet ir sudarytų sąlygas ateityje tinkamam namo valdymui.
44. Kaip buvo minėta, byloje nėra duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad gyvenamasis namas yra dalus pagal atsakovo pateiktą planą. Ieškovei priklauso didesnė bendrosios dalinės nuosavybės dalis, todėl bei įvertinus atsakovui tenkančios atidalintos dalies dydį, proporcingumą, apelianto argumentai, kad jis taip pat ketina apsigyventi name ir jį rekonstruoti, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis turi didesnį poreikį į namo atidalijimą natūra nei ieškovė.
45. Tai, kad apeliantas tapo bendraturčiu tik 2023 m. spalį ir tik nuo to laiko jis įgijo teisę savo nuožiūra disponuoti turtu, neturi teisinės reikšmės, nes šioje byloje atsakovas perėmė buvusio savininko teises ir pareigas, be to, bylos duomenimis ir po 2023 m. ieškovės ir atsakovo santykiai liko konfliktiniai.
46. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas atidalino šalims priklausančias bendrojoje dalinėje nuosavybė dalis pagal ieškovės reikalavimus, todėl pagrįstai nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką taip pat pagal ieškovės pateiktą planą. Šiuo atveju atsakovo pateiktas planas neatitinka teismo parinkto atidalijimo būdo, nes pagal šį planą žemės sklypo dalis, priskirta abiem šalims, reikalinga tik ieškovės gyvenamajam namui eksploatuoti.
47. Apelianto argumentai apie tai, kad šalys 1997 ir 2018 m. buvo pasirašiusios naudojimosi žemės sklypu planus, neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių: viena vertus, tarp šalių nėra ginčo, kad ilgą laiką nei atsakovas D. T., nei V. T. nesinaudoja gyvenamuoju namu, dėl ko toks planas neatitinka faktinei naudojimosi žemės sklypu tvarkai, kita vertus, bendraturčiui įgyvendinant teisę atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi žemė sklypu tvarka gali būti keičiama atsižvelgiant į atidalintas dalis.
48. Apeliantas teigia, kad pagal patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką jis neturi priėjimo prie jo valdomo ūkinio pastato kampo, nes pastato kampas patenka į ieškovės naudojamą teritoriją (žr. šalia taško 27). Vien teiginys, kad nėra priėjimo prie ūkinio pastato kampo apeliantui tik nurodant plano tašką, neįrodo, kad atsakovas realiai neturės tokio priėjimo vertinant visą sklypo teritoriją, bei nepagrindžia, kad toks priėjimas apeliantui yra būtinas. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, 1997 m. plane, su kuriuo sutinka atsakovas ir kuriuo grindžia faktinį naudojimąsi žemės sklypu, taškas 31 pažymėtas taip pat pagal statinio sieną, kaip ieškovės pateiktame matininko J. S. parengtame plane taškas 27, todėl apelianto pozicija, kad naudojimosi tvarka pagal J. S. parengtą planą pažeidžia jo teises, laikytina nepagrįsta.
49. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad atidalijus statinius, kaip numatyta teismo sprendime, apelianto turima dalis į žemės sklypą sumažėtų, todėl toks argumentas atmestinas kaip neįrodytas.
50. Atsižvelgus į tai, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie ketinimus apsigyventi ginčo gyvenamajame name, jį rekonstruoti, į tai, kad apeliantas apsigyveno su šeima rekonstruotame pastate, kuris priskirtas atsakovui, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos jo teisės turėti gyvenamąjį namą ginčo žemės sklypo teritorijoje.
51. Įvertinus ginčo pobūdį, nėra pagrindo atskirti ūkinių pastatų ir gyvenamojo namo atidalinimo klausimų, nes reikalavimas atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės dalį yra susijęs su visais žemės sklype esančiais pastatais, vertinant ir nustatant kiekvienam bendraturčiui tenkančią realią turto dalį, proporcingą jų turimai idealiajai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, iš priešieškinio matyti, kad jis prašė atidalinti visus statinius, o ne vien gyvenamąją namą.
52. Kaip minėta, reikalavimo dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagrįstumo nustatymui būtina įvertinti kompleksiškai bendraturčių turimą ginčo žemė sklype turto visumą, todėl atsakovo sutikimas dėl dalies turto (ūkinių pastatų) padalinimo būdo neturėjo teisinės reikšmės nei ieškovės, nei atsakovo teisės atidalinti jai priklausančią turto dalį įgyvendinimui. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
53. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
54. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
55. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
56. Ieškovės patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos - 2178 Eur advokato pagalbai apmokėti - neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą dydžių. Tačiau apeliaciniame skunde keliami fakto ir teisės taikymo klausimai iš esmės buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, dėl ko byla, ją nagrinėjant apeliacine tvarka, nėra ypač sudėtinga ir ieškovė negalėjo patirti didesnių nei pirmosios instancijos teisme sąnaudų teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgus į bylos apimtį bei sudėtingumą, priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1500 Eur (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto D. T. ieškovės A. P. naudai 1500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.