Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-02-09 · Civilinė byla Nr. e2-193-1141/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-02-09Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-05-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-09
Bylos Nr.
e2-193-1141/2024
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01816-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Enrika Janušonienė
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
V., D., V. T., D. T.
Advokatai
Vaidas Paulauskas, Lilija Semaškas, Milda Šmitaitė, Beatričė Grižė, Vilma Gečaitė Olišauskienė, Vilma Gečaitė-Olišauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-193-1141/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01816-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.11; 3.2.4.11 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 9 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,sekretoriaujant Karolinai Čyvaitei,dalyvaujant ieškovei A. P., jos atstovei advokatei Mildai Šmitaitei,atsakovo V. (V.) T. atstovei advokatei Vilmai Gečaitei Olišauskienei,atsakovui D. (D.) T. ir jo atstovei advokatei Lilijai Semaško,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. patikslintą ieškinį atsakovams V. T. ir D. T. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir nuostolių priteisimo, pagal atsakovo D. T. priešinį ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei pagal atsakovo V. T. priešinį ieškinį dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė A. P. (toliau – ir ieškovė) 2023 m. birželio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. (V.) T., prašydama: 1) atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti jos asmeninės nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esančius: a) gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Namas), b) namo priklausinius – kiemo statinius (stoginę ir lauko tualetą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Stoginė), c) daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Daržinė); d) sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sandėlis) bei pripažinti atsakovo V. (V.) T. asmeninės nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esančius: a) ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Ūkinis pastatas Nr. 3044), b) ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Ūkinis pastatas Nr. 3029), c) lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Lauko virtuvė), c) garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Garažas); 2) nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), tvarką pagal matininko J. S. parengtą Žemės sklypo naudojimo tvarkos planą; 3) priteisti 1 754,50 Eur nuostolių. Ieškinys priimtas teismo 2023 m. birželio 21 d. rezoliucija.

2. Ieškovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys kiekvieno iš minėtų statinių, o atsakovui V. T. 1/3 dalis, ieškovei priklauso 2207/4441 Sklypo dalys, o atsakovui V. T. priklauso 2234/4441 Sklypo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas V. T. naudojasi statiniais, kurių bendras plotas pagal Nekilnojamojo registro duomenis yra 124 kv. m, nors jam nuosavybės teise priklauso tik 76,51 kv. m statinių. Be to, šalims nepavyksta susitarti dėl tinkamos bendrojo naudojimo objektų priežiūros, būtino remonto ir kt. Valdyti ir naudoti kiekvieną statinį pagal šalims priklausančias dalis, pasak ieškovės, yra neekonomiška, nepraktiška, o dėl bendraturčių konfliktiškų tarpusavio santykių praktiškai neįmanoma. Ieškovė nurodė, kad atsakovas V. T. Name negyvena, o jai jos faktiškai valdoma Namo dalis yra nuolatinė jos gyvenamoji vieta. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu V. T. bandė pasiekti susitarimą pasitelkusi advokatės teisinę pagalbą, už kurią sumokėjo 1 754,50 Eur. Pasak ieškovės, ši suma pripažintina ieškovės nuostoliais, kuriuos ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. T.

Atsiliepimas

3. Atsakovas V. T. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas V. T. nurodė, kad nuo 1996 metų iki šiol naudojasi ginčo turtu pagal A. K. personalinės įmonės parengtą namų valdos žemės sklypo ribų planą bei matininko Ž. N. 2018 m. gegužės 15 d. parengtą Žemės sklypo planą, šalių santykiai buvo geri, tačiau ieškovės sutuoktinis 2018 m. birželio 27 d. tyčia apgadino atsakovo V. T. sūnaus D. (D.) T. automobilį, nuo tada prasidėjo nesutarimai, ieškovės siekis pakeisti nusistovėjusią turto naudojimosi tvarką. Pasak atsakovo, ieškovės siūlomas atidalijimo variantas yra nesąžiningas turtine prasme, nes Namo vertė yra didžiausia, o visus kitus Sklype esančius statinius galima laikyti antraeiliais (aptarnaujančiais) daiktais tiesiogiai susijusiais su Namu. Atsakovas V. T. atsiliepime nurodė, kad Namo dalyje, kuria nuo 1997 m. pagal susitarimą tarp bendraturčių valdo ir naudoja atsakovas, gyvena atsakovo sūnaus šeima su mažamečiu vaiku. Atsakovas nurodė, kad faktinę aplinkybę, jog Namo dalimi naudojasi atsakovas su šeima patvirtina ir 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys, kuriame užfiksuota, kad atsakovo sūnus D. T. gyvenamojo namo dalyje gyvena su šeima ir mažamete dukra; gyvenamasis namas tas pats, tačiau skirtingi įėjimai. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog akivaizdu, kad Namo 1/3 dalimi faktiškai naudojasi atsakovas su šeima, todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovas savo Namo dalies neprižiūri ir yra apleidęs, yra nepagrįsti, tenkinus ieškinio reikalavimus gyvenamosios vietos netektų atsakovo sūnus su šeima, įskaitant ir mažametį vaiką. Atsakovas taip pat nurodė, kad jo įsitikinimu Namo stogo būklė yra tinkama, o ieškovės argumentai, susiję su stogo būkle yra nesuprantami. Pasak atsakovo, jei ieškovė iš tiesų būtų susirūpinusi stogo tvarkymu, ji būtų paprašiusi atsakovo sutikimo remontui ir savo dalyje atlikusi stogo remonto darbus. Atsakovas pastebėjo, kad pagal J. S. parengtą planą atsakovas netenka prieigos prie jam nuosavybės teise priklausančios ir jo valdomos Namo dalies.

4. Dublike ieškovė papildomai pažymėjo, kad atsakovas yra užėmęs didesnę nei jam priklauso statinių dalį ir jau seniai siekia tokią nesąžiningą padėtį įteisinti. Būdamas silpnos sveikatos, jausdamas, kad negali pasipriešinti kitaip bei įpykęs, jog atsakovas spaudė ieškovę dėl statinių ir Sklypo, be ieškovės sutikimo rekonstravo pagalbinius pastatus, ieškovės sutuoktinis 2018 m. birželio 27 d. tikrai tyčia apgadino atsakovo sūnaus automobilį, tačiau netrukus po įvykio (2018 m. liepos 12 d.) ieškovės sutuoktinis mirė ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Praėjus vos 2 mėnesiams atsakovas ieškovei pateikė pasirašyti Sklypo naudojimo planą. Ieškovei tai buvo emociškai itin sunkus metas dėl sutuoktinio mirties, todėl ji neturėjo galimybių nei įsigilinti į tą planą, nei emociškai atlaikyti atsakovo spaudimą jį pasirašyti. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo sūnus su šeima gyvena ūkiniame pastate, perstatytame į gyvenamąjį namą ir visiškai pritaikytam gyvenamosioms reikmėms.

5. Triplike atsakovas V. T. nurodė, kad jo sūnus D. T. su šeima vietoj ūkinio pastato yra pasistatęs ir įsirengęs gyvenamąjį namą, kuriame šiuo metu gyvena, tačiau ieškovės sūnus vietoje Daržinės ir Sandėlio taip pat yra pasistatęs gyvenamąjį namą. Po automobilio apgadinimo 2018 metais ieškovės sutuoktinis kurį laiką buvo gydomas, vėliau neilgai trukus mirė, po ieškovės sutuoktinio mirties ieškovė neatrodė psichologiškai palūžusi. Atsakovas nurodė, kad ieškovei turėtų likti Namo dalis, kuria naudojasi ieškovė ir Daržinė bei Sandėlis, o atsakovui turėtų likti jo naudojama Namo dalis, abu ūkiniai pastatai, Lauko virtuvė ir Garažas. Dėl stogo remonto atsakovas triplike nurodė, kad jis neatsisako remontuoti stogo, tačiau susirašinėjant tokio pobūdžio klausimų išspręsti neįmanoma. Be to, atsakovas pastebėjo, kad teisme ieškovė nereiškia jokių reikalavimų, susijusių su stogo keitimu, todėl išlaidos už specialisto išvadą nėra susijusios su byla. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė niekaip nesistengė spręsti su atsakovu ginčo situacijos, susitarti geranoriškai, laisvai apsisprendė kreiptis į advokatę, todėl tokios išlaidos negali būti vertinamos kaip nuostoliai.

6. 2023 m. spalio 16 d. teismas atliko vietos apžiūrą, kurios metu atsakovas V. T. neužtikrino teismui galimybės apžiūrėti tą Namo dalį, kurią atsiliepime į ieškinį nurodė, kad naudoja jis (jo šeima).

7. 2023 m. lapkričio 6 d. atsakovas V. T. pateikė teismui prašymą pakeisti byloje atsakovą – vietoje jo į bylos procesą atsakovu įtraukiant jo sūnų D. (D.) T., kuriam jis 2023 m. spalio 30 d. padovanojo ginčo nekilnojamąjį turtą (savo dalį).

8. 2023 m. lapkričio 8 d. ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuris yra iš esmės analogiško turinio kaip ir ieškinys, tačiau pažymėta, kad dėl to, jog atsakovas V. T. bylos nagrinėjimo metu ginčo turtą perleido savo sūnui D. (D.) T., ginče dėl turto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės bei dėl naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo kita šalimi tampa atsakovas D. T.

Atsiliepimas

9. Atsakovas V. T. atsiliepime prašė ieškovės patikslintą ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Pasak atsakovo, ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė jokių sąlygų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.

10. Atsakovas D. T. atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu pripažinti ieškovės asmeninės nuosavybės teisę į Daržinę bei Sandėlį, o jo nuosavybės teisę į Lauko virtuvę, Garažą ir abu ūkinius pastatus. Atsakovas D. T. nurodė, kad iš esmės sutinka, jog yra reikalinga naudojimosi Sklypu tvarka, tačiau nurodė, kad siūlo savo variantą. Atsakovas D. T. atsiliepime taip pat nurodė, kad ieškovės idealioji dalis Name sudaro 68,35 kv. m, o jo 34,17 kv. m, tačiau ieškovė naudojasi 1,47 kv. m daugiau nei jos idealioji dalis. Šis nukrypimas, pasak atsakovo, gali būti kompensuotas dalimi kitame turte arba pinigine kompensacija. Atsakovas D. T. nurodė, kad jis ne vienerius metus prašė savo tėvo pradėti remontą, nes šiuo metu atsakovo naudojama Namo dalis reikalauja remonto, tačiau tėvas vis delsė, todėl jis, tėvui leidus, įsirengė patalpas Ūkiniame pastate Nr. 3044, kur šiuo metu gyvena su šeima, tačiau gyventi ūkiniame pastate visą gyvenimą jis neketina. Dėl sklypo atsakovas D. T. nurodė, kad teikia matininko B. J. (J.) 2023 m. lapkričio 24 d. parengtą naudojimosi tvarkos planą.

Šalies argumentai

11. 2023 m. gruodžio 28 d. atsakovas D. T. pateikė teismui priešinį ieškinį, prašydamas: 1) atidalinti jo ir ieškovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje pripažįstant jo asmeninės nuosavybės teisę į Lauko virtuvę, Ūkinį pastatą Nr. 3044, Ūkinį pastatą Nr. 3029, Garažą bei 32,70 kv. m ploto Namo dalį pagal matininko M. A. 2023 m. gruodžio 22 d. parengtą Namo naudojimosi tvarkos ir nuosavybės teisių dalių nustatymo planą, taip pat pripažįstant ieškovės asmeninės nuosavybės teisę į Daržinę, Sandėlį, Stoginę ir 69,82 kv. m ploto Namo dalį pagal minėtą 2023 m. gruodžio 22 d. planą; 2) priteisti iš jo ieškovei 2 537 Eur dydžio kompensaciją; 3) nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką pagal matininko B. J. 2023 m. lapkričio 24 d. parengtą planą.

12. Priešieškinyje D. T. nurodė, kad jo tėvas V. T. ilgą laiką naudojosi Namo patalpomis 1-10, 1-11, 1-12, 1-13 ir 1-14, o ieškovė naudojasi likusia Namo dalimi. Atsakovas D. T. nurodė teismui, kad perėmė šią naudojimosi tvarką. Atsižvelgiant į šalių palaikomą turto naudojimosi tvarką, bendraturčių dalys Name gali būti atidalintos proporcingai jų turimoms dalims. Atsakovas D. T. nurodė, kad tokiu atveju kiekvienam bendraturčiui nuosavybės teise pereitų jų faktiškai naudojamos patalpos. Namas nepatirtų jokių pakeitimų. Dėl neženklaus plotų skirtumo (1,47 kv. m) ieškovė turėtų sumokėti atsakovui D. T. 374 Eur dydžio kompensaciją, o atsakovas ieškovei už jam tenkančių statinių didesnę vertę turėtų sumokėti 2 911 Eur dydžio kompensaciją. Priešieškinyje pažymėta, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą atsakovas negali turėti antro gyvenamojo namo ginčo sklype, o aplinkybė, jog jis gyvena ūkiniame pastate nepadaro ir nepadarys šio pastato gyvenamuoju. Atsakovo nuosavybės teisė į pagrindinį daiktą pagal ieškovės siūlomą variantą būtų paneigta, su gyvenamuoju namu yra susiję socialinio gyvenimo klausimai – adresas, gyvenamosios vietos deklaravimas, komunalinių paslaugų teikimas ir kt. Dėl Sklypo priešieškinyje atsakovas pakartojo atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį argumentus.

Atsiliepimas

13. Atsakovas V. T. atsiliepime prašo teismo atsakovo D. T. priešieškinį tenkinti. Šiame atsiliepime atsakovas V. T. pakartoja dalį kituose jo procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų.

14. Ieškovė atsiliepime prašo teismo atsakovo D. T. priešieškinį atmesti. Ieškovė nurodė, kad pasikeitus bendraturčiui, situacija nepasikeitė – šalims nepavyksta susitarti dėl tinkamos Namo bendrojo naudojimo objektų būtinos priežiūros, remonto ir valdymo. Dalis Namo yra ilgus metus nenaudojama, visiškai apleista, o dėl ginčo su bendraturčiu šia dalimi negali naudotis ir ieškovė, į šią dalį netiekiama elektra, vanduo, nėra šildymo, išdužę langai, aplink nepraeinamai apaugę krūmynai. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo D. T. pateiktas 2023 m. gruodžio 22 d. planas yra ne atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės projektas, o planas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovo apskaičiuota kompensacija, pasak ieškovės, yra neteisinga, nes imama statinių vertė neatitinka realios statinių rinkos vertės, nes statiniai yra iš esmės padidinti ir pagerinti, todėl kompensacija turėtų būti nustatyta pagal faktinę statinių būklę ir realią rinkos kainą. Pavyzdžiui, Ūkinis pastatas Nr. 3044 iš 18 kv. m faktiškai yra tapęs dviejų aukštų namu, tokį pakeitimą padarė atsakovas V. T., o ieškovė tam sutikimo nėra davusi, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.77 straipsnio 2 dalį ieškovės dalis tame turte taip pat proporcingai padidėjo. Dėl to, kad būtų vienodai užtikrinti ir kito bendraturčio interesai ieškovė nurodo, jog pasirinko prašyti atidalinti statinius iš bendrosios dalinės nuosavybės būtent tokiu būdu, t. y., kad ieškovei atitenka visas Namas, o esmingai padidintas Ūkinis pastatas Nr. 3044 atitenka atsakovui. Bendraturčio interesai, pasak ieškovės, nebus pažeisti, nes Namu ilgus metus atsakovas nesinaudojo, ji apleista, be to, išliekant vieno statinio savininkais lieka bendrojo naudojimo objektai (stogas, kaminas, pertvaros ir kt.), dėl kurių tarp šalių kyla ginčai. Ieškovė taip pat atsiliepime pažymėjo, kad jeigu teismas tenkintų atsakovo D. T. priešieškinio reikalavimus, tai ateityje užkirstų kelią šalims atsidalinti Sklypą iš bendros dalinės nuosavybės taip, kad kiekvieno savininko naudojami statiniai patektų į atskirą atidalintą žemės sklypą, nes žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį.

15. 2023 m. gruodžio 29 d. teismas priėmė atsakovo V. T. priešinį ieškinį, kuriame prašo iš ieškovės priteisti 1 334,04 Eur dydžio nuostolius. Atsakovas V. T. nurodė, kad šiuos nuostolius patyrė dėl ieškovės kaltės ginčą sprendžiant ikiteisminėje stadijoje. Ieškovė 2022 m. lapkričio 4 d. pateikė atsakovui V. T. raštą dėl Namo stogo remonto, tačiau ieškinyje su tuo susijusių reikalavimų nepareiškė, todėl sukėlė atsakovui nebūtinas teisines išlaidas – nuostolius. Atsakovas V. T. priešieškinyje pažymėjo, kad ne kartą kreipėsi į ieškovę, prašydamas susitikti ir spręsti kilusį nesutarimą, tačiau ieškovė atsisakė taip pažeisdama kasacinio teismo praktikoje pateiktą išaiškinimą dėl bendraturčio pareigos aktyviai ieškoti priimtiniausio šalims sprendimo būdo.

Atsiliepimas

16. Ieškovė atsiliepime prašė atsakovo V. T. priešieškinį atmesti. Ieškovė pažymėjo, kad atsižvelgiant į pareikštą ieškinio reikalavimą dėl statinių atidalijimo, kartu reikšti reikalavimą dėl leidimo atlikti Namo stogo remontą be bendraturčio sutikimo ieškovei nebuvo prasmės ir loginio pagrindo. Jei ieškovės ieškinys nebus patenkintas, ieškovė turės reikšti kitą ieškinį dėl leidimų parengti reikalingus projektus, gauti leidimus ir atlikti stogo remontą be bendraturčio sutikimo bei dėl su stogo remontu susijusių išlaidų priteisimo. Pasak ieškovės, ji nepažeidė bendraturčių pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti bei geranoriškai siekė susitarti dėl bendro turto valdymo ir tinkamos priežiūros bei išlaikymo, o taip pat dėl atidalijimo ir Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

17. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad nuolat gyvena Name, jame dažnai būna, nes dirba iš namų, o Namo dalyje, kurioje anksčiau gyveno atsakovas V. T., jau maždaug 15 metų niekas negyvena ir niekas nieko iki šiol nedaro. Ieškovė nurodė, kad D. T. po tėvų skyrybų išsikraustė su mama ir su savo šeima (su vaiku, drauge ar žmona) Name niekada negyveno, tik kartais atvažiuodavo pusvalandžiui ar valandai, nes turi bičių avilius, kuriuos reikėjo prižiūrėti. Ieškovė taip pat nurodė, kad prieš 11 metų atsakovai sugriovė ūkinį pastatą ir pradėjo statybas, kurių metu Name nenakvodavo, nes V. T. jau turėjo kitą šeimą, o D. T. su savo panele kažkur (duomenys neskelbtini) gyveno. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos sutuoktinis mirė liepos mėnesį, o tvorą atsakovai pastatė spalio ar lapkričio mėnesiais. Ieškovė nurodė, kad prašė D. T. nestatyti tvoros, aiškino, kad negalės atidaryti durų, tačiau D. T. buvo nesukalbamas ir dabar ieškovė negali pro duris baldų įnešti. Paklausta, su kuriuo iš atsakovu jos santykiai geresni, nurodė, kad su V. T. Ieškovė nurodė, kad kartą norėjo sutvarkyti (išvežti su karučiu sugedusias daržoves) rūsį, tačiau D. T. su automobiliu užstojo kelią ir neleido to padaryti. Ieškovė nurodė, kad konfliktai („nesąmonės“) su D. T. tęsiasi jau ilgą laiką, nuo tada, kai jis tik atsikraustė gyventi į vietoje ūkinio pastato pastatytą namą. Paklausta, kas pirmiau pradėjo rekonstruoti statinius, nurodė, kad ji, kai susituokė su vyru, atsikraustė čia gyventi, ir pradėjo tvarkytis, nes vyras buvo labai darbštus, kad tai buvo prieš 30 metų (2024 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 1–11 min., 2 val. 34–54 min.). Ieškovės atstovė teismo posėdyje palaikė patikslinto ieškinio argumentus, prašė patikslintą ieškinį patenkinti, o priešieškinius atmesti. Atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė ir atsakovas V. T. yra pusbroliai, todėl turi būti pasirinktas toks atidalijimo būdas, kad neliktų bendrų statinių, nes priešingu atveju šalys ir toliau turės ginčą, tame tarpe ir dėl stogo. Tai, kad nei vienas atsakovų nesinaudoja Namu rodo, kad jų interesas į Namą yra mažesnis, nei ieškovės. Be to, akivaizdi 15 metų besitęsianti Namo nepriežiūra blogina viso Namo būklę, dalis namo griūna, lūžta. Dėl Sklypo atstovė nurodė, kad šiuo metu, kol nėra aišku dėl statinių, yra neadekvatu, neproporcinga ir neefektyvu rengti žemėtvarkinį projektą ir reikšti reikalavimą dėl Sklypo atidalijimo (2024 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 20 min. – 1 val., 3 val. 56–59 min.).

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismo posėdyje atsakovas D. T. nurodė, kad Name gyveno laikotarpiu nuo tada, kai jam buvo 7 metai iki 16 metų (iki tėvų skyrybų), po to vėl grįžo gyventi į Namą, kai jam buvo maždaug 18-19 metų ir nuo tada tik jis vienas turi raktus nuo įėjimo į Namo dalį, kuria anksčiau naudojosi tėvas V. T. Nurodė, kad tada prasidėjo statybos, susipažino su žmona (vėliau nurodė, kad su ja nėra susituokęs), tai kartais būdavo pas ją, kartais pas mamą, kartais savaitgaliais atvažiuodavo su šeima į Namą, į Ūkinį pastatą persikėlė gyventi 2017 metais, kai dukrai buvo apie 5 metus, 2018 metais ieškovės sutuoktinis neaišku dėl kokių priežasčių sudaužė jo automobilio langus, tada su tėvu V. T. užtvėrė tvorą ir pradėjo gyventi „vieni sau, kiti sau“. D. T. nurodė, kad Namo dalyje pažymėtoje plane numeriais 1-10, 1-11, 1-12, 1-13 ir 1-14 yra elektra ir šildymas (yra pečius), vandens nėra (vandenį planuoja ateityje prie Namo atsivesti nuo ūkinio pastato). D. T. nurodė, kad nuo tada, kai įgijo nuosavybę į dalį Namo, tvarkosi Namo viduje, išneša nereikalingus daiktus (spintas, lovas ir visa kita), kai bus geresnės oro sąlygos planuoja „užlopyti“ stogą. D. T. taip pat nurodė, kad reikėtų pradėti nuo sienų (jas sustiprinti) ir tik tada sutvarkyti stogą. Paklausus, ar nors vieną stambiagabaritį daiktą išvežė iš Namo, atsakė, kad ne, kad stambiagabaričius daiktus dabar tik išrinkinėja. Paklaustas, ar įgijęs nuosavybę į ginčo turtą, bandė su ieškove taikiai susitarti dėl atidalijimo, nurodė, kad ne. Paaiškino, kad ieškovės sutuoktinis apgadino jo automobilį, vėliau gulėjo ligoninėje, o grįžęs pasikorė, todėl jautė, kad ieškovė dėl to jį kaltina, tad jis prie jos ir „nelenda“ (2024 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 53 min. – 2 val. 34 min.). Atsakovo D. T. atstovė teismo posėdyje palaikė D. T. priešieškinio argumentus, prašė priešieškinio reikalavimus patenkinti, o ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti. Atstovė nurodė, kad logiška, jog ieškovės padidinti statiniai tenka jai, o atsakovo padidinti statiniai tenka jam, tačiau patenkinus patikslintą ieškinį, atsakovo D. T. teisės būtų pažeistos, nes jis praradęs nuosavybės teisę į dalį Namo, netektų teisės į gyvenamosios paskirties namą, kuriame jis gyveno nuo pat gimimo ir nuo pat gimimo deklaravo jame savo gyvenamąją vietą, netektų teisės ateityje statyti kitą namą Sklype, tai būtų neproporcingas jo teisių suvaržymas, o aplinkybė, kad atsakovas nesinaudojo savo dalimi ir Name negyvena negali būti pagrindu priteisti ieškovei visą Namą. Atstovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog 15 metų atsakovai nesinaudoja Namu, galimai kažkurį laiką ir nesinaudoja, tačiau tai nėra pretekstas priteisti Namą ieškovei, atstovė pažymėjo, kad pakeisti statinio paskirtį iš ūkinio pastato į gyvenamosios paskirties pastatą nėra lengva (2024 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 11–52 min., 3 val. 41–49 min.).

Atsiliepimas

19. Atsakovo V. T. atstovė teismo posėdyje palaikė abiejų atsakovų priešieškinius. Atstovė nurodė, kad atsakovas V. T. patyrė išlaidas dėl susirašinėjimo apie stogo remontą, dėl ko reikalavimas procese nebuvo pareikštas. Atstovė pažymėjo, kad 2023 m. vasario 6 d. sąskaitoje yra klaida, nes ieškovė per klaidą nurodyta K. pavarde. Atstovė nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja ieškovės neteisėti veiksmai, žala ir akivaizdus priežastinis ryšys, nes jeigu bendraturčiai būtų susitarę, tai šios bylos teisme nebūtų. Papildomai atstovė nurodė, kad stogo būklė neturi jokios įtakos vertinant ar yra objektyvi galimybė atidalinti Namą, esminė aplinkybė yra ta, ar namas yra dalus, ar ne, o šiuo atveju Namas neabejotinai yra dalus, todėl kito atidalijimo būdo, nei natūra, negali būti (2024 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 54 min. – 3 val. 11 min.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nuostolių priteisimo.

Dėl statinių atidalinimo ir naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo

21. Iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (toliau – NT registras) 2023 m. gegužės 29 d. išrašo matyti, kad ieškovei nuosavybės teise nuo 1996 m. vasario 15 d. priklauso 2/3 dalys ginčo statinių, o atsakovui V. T. nuosavybės teise nuo 1996 m. sausio 15 d. priklausė 1/3 dalis ginčo statinių (1 t., b. l. 19–20). Iš byloje esančio NT registro 2023 m. gruodžio 18 d. išrašo matyti, kad atsakovas V. T. 2023 m. spalio 30 d. jam priklausančią nuosavybės dalį ginčo statiniuose padovanojo atsakovui D. T. (2 t., b. l. 127). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas V. T. yra ieškovės pusbrolis ir atsakovo D. T. tėvas. Minėti ginčo statiniai yra Sklype, kurio 2207/4441 dalys nuosavybės teise nuo 2005 m. kovo 22 d. NT registre įregistruotos ieškovės vardu, o 2234/4441 dalys nuosavybės teise nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo įregistruotos atsakovo V. T. vardu (1 t., b. l. 22). Vykstant civilinės bylos nagrinėjimui, t. y. ieškovei pareiškus teisme su minėtu nekilnojamuoju turtu susijusius reikalavimus, atsakovas šį turtą padovanojo kitam asmeniui – savo sūnui D. T. (2 t., b. l. 124).

22. Ieškovė byloje siekia atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės į statinius. Ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog kol nėra aišku, kaip bus išspręstas šalių ginčas dėl statinių atidalijimo, rengti Sklypo atidalijimo planus būtų neekonomiška, todėl kol kas prašo tik nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką. Ieškovės pateiktas Sklypo naudojimosi tvarkos planas yra parengtas pagal ieškovės pareikštus reikalavimus dėl statinių atidalijimo, todėl pirmiausia tikslinga spręsti, ar ieškovės reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra tenkintinas.

23. Ieškovė patikslintu ieškiniu siekia, kad jos dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų atidalinta taip, kad jai asmeninės nuosavybės teise atitektų Namas, Stoginė, Daržinė ir Sandėlis, o atsakovui D. T. asmeninės nuosavybės teise atitektų Lauko virtuvė, Garažas, Ūkinis pastatas Nr. 3044 ir Ūkinis pastatas Nr. 3029. Atsakovas priešiniu ieškiniu siekia, kad jam asmeninės nuosavybės teise taip pat atitektų ir dalis Namo, kuri aukšto plane (2 t., b. l. 86) pažymėta numeriais 1-10, 1-11, 1-12, 1-13 ir 1-14. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ši Namo dalis yra negyvenama, todėl toliau minėta Namo dalis sprendime bus vadinama – Negyvenama namo dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad tokiu būdu atsakovui būtų atidalinta didesnė dalis statinių, nei jo turima nuosavybės teisė, atsakovas D. T. nurodo, jog sutinka sumokėti ieškovei 2 537 Eur dydžio kompensaciją už jam atitenkančią didesnę statinių dalį. Atsakovo D. T. atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad atidalijus turtą ieškovės prašomu būdu, atsakovas netektų teisės ateityje statyti Sklype kitą namą, tai būtų neproporcingas jo teisių suvaržymas, o aplinkybė, kad atsakovas Name negyvena negali būti pagrindu priteisti ieškovei visą Namą. Ieškovės nuomone, atidalijus turtą atsakovo D. T. prašomu būdu, iš esmės niekas nepasikeistų, tarp šalių ginčas nebūtų išspręstas, nes atsakovas D. T. įgytų teisę į didesnę dalį turto, o šalims likus vieno Namo savininkais ir toliau kiltų ginčai dėl Namo bendro naudojimo objektų.

24. Iš NT registro 2023 m. gegužės 29 d. išrašo matyti, kad Namo pagrindinė naudojimo paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatai), Namas yra 1940 metų statybos, vieno aukšto, medinis, su asbestcementine stogo danga ir krosniniu šildymu (1 t., b. l. 19). Iš išrašo taip pat matyti, kad bendras Namo plotas yra 102,52 kv. m, o gyvenamasis plotas Name sudaro 55,13 kv. m. 2018 m. rugsėjo 14 d. masinio vertinimo būdu buvo nustatyta, kad vidutinė Namo rinkos vertė yra 18 000 Eur. Iš jau minėto aukšto plano matyti, kad gyvenamosioms patalpoms yra priskirtos patalpos plane pažymėtos numeriais 1-2, 1-3, 1-4 ir 1-14, kurios iš viso užima 55,13 kv. m, likęs naudingas plotas (33,35 kv. m) yra pagalbinis. Negyvenamoje namo dalyje, kuri yra iš viso 32,70 kv. m bendro ploto, gyvenamasis plotas sudaro 11,37 kv. m (plane pažymėta numeriu 1-14) (2 t., b. l. 86). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Negyvenamoje namo dalyje nėra vandens. Ieškovė nurodė, kad Negyvenama namo dalis yra apleista jau maždaug 15 metų. Atsakovas D. T. šių aplinkybių teismo posėdyje iš esmės neginčijo. Nors D. T. nurodė, kad raktus nuo įėjimo į Negyvenamą namo dalį turi jau ne vienerius metus, tačiau nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog jis naudojasi Negyvenama namo dalimi. Pažymėtina, kad Namo pagrindinė naudojimo paskirtis, kaip minėta, yra gyvenamoji. Atsakovas D. T. nurodė, kad Negyvenamoje namo dalyje yra krosnis, tačiau byloje nepateikti įrodymai, jog šaltuoju metų laiku Negyvenama namo dalis būtų bent minimaliai šildoma. Ieškovė nurodė, kad į Negyvenamą namo dalį negali patekti. Tą aplinkybę iš esmės patvirtino ir atsakovas D. T., teismo posėdyje nurodydamas, kad tik jis vienas turi raktus nuo įėjimo į Negyvenamą namo dalį.

25. Byloje yra duomenys, kad 2020 m. balandžio 16 d. policijoje buvo gautas pranešimas, jog nuo Namo stogo nukritęs šiferio gabalas apgadino kaimynės L. M. automobilį, policijos pareigūnui susisiekus su V. T., šis telefonu pareigūnui nurodė, kad Namas nėra padalintas, todėl sakyti, kad tai jo pusė, nuo kurios nukrito šiferio lakštai negali (1 t., b. l. 54). Byloje yra fotofiksacija, iš kurios matyti, kad nuo Namo stogo dalies yra nukritusi asbestcementinė stogo danga (1 t., b. l. 64). 2023 m. spalio 16 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo policijoje gauto pranešimo, teismo atliktos ginčo turto apžiūros metu buvo matyti, kad Namo stogas nebuvo suremontuotas, taip pat buvo matyti, kad minėta stogo danga yra nukritusi nuo Negyvenamos namo dalies. Teismo posėdyje atsakovas D. T. nurodė, kad raktus nuo įėjimo į Negyvenamą namo dalį turi maždaug nuo tada, kai jam sukako 18 metų. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad tuometinis Namo bendraturtis atsakovas V. T., perduodamas raktus nuo Namo, suteikė teisę šiuo turtu naudotis sūnui D. T. Atsakovas D. T. yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais, todėl darytina išvada, kad jau beveik 20 metų (maždaug nuo 2005 metų) jis turi galimybę naudotis Negyvenama namo dalimi. Teismas pažymi, kad net ir ginčo turto apžiūros metu teismui nebuvo sudarytos sąlygos patekti į Negyvenamą namo dalį atsakovui V. T. argumentuojant tuo, kad raktai nuo įėjimo į Negyvenamą namo dalį yra ne pas jį, o pas jo sūnų.

26. 2023 m. spalio 16 d. teismas atliko vietos apžiūrą, pro Negyvenamos namo dalies langus (kai kurių jų minėtoje Namo dalyje nebuvo) apžiūros metu buvo matyti, jog Negyvenamo namo dalyje per senus, aplūžusius baldus ir kitus sumestus įvairius senus daiktus iš esmės viduje nėra net praėjimo. Negyvenamos namo dalies išorė atrodė taip, jog teismui kilo abejonės, ar apskritai eiti į Namo vidų būtų saugu, net jei atsakovas V. T. ir būtų turėjęs raktus nuo įėjimo. Šiuo aspektu teismas papildomai pažymi, kad byloje yra statybos inžinerijos mokslų daktaro, teismo eksperto D. K. vertinimo aktas, iš kurio matyti, kad ekspertas 2023 m. vasario 25 d. apžiūrėjo ir įvertino Namo stogą, t. y. jog stogo konstrukcija nesandari, stogo danga pažeista (suskilusi ir sutrupėjusi), medinės stogo konstrukcijos sudrėkusios ir skylėtos, pažeistos puviniu, tarp Namo sienos ir stogo atsiradęs plyšys. Ekspertas vertinimo akte užfiksavo, kad Namo viduje matosi per stogą pratekėjusios drėgmės paliktos žymės. Ekspertas akte pateikė išvadą, kad stogas netenkina higienos normų ir, kad būtina kuo skubiau imtis veiksmų, kad pašalinti esamą situaciją (1 t., b. l. 87–100).

27. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip minėta, siekia, kad visas Namas jai priklausytų asmeninės nuosavybės teise. Atsakovai vertina, kad šiuo atveju ieškovė neprašo daikto padalijimo natūra, o ieškovė, vertindama, kad daiktai (statiniai), kuriuose ji siekia atsidalinimo, yra keli, juos padalinus atskirais vienetais atskirai kiekvienam iš bendraturčių iš esmės reikš atsidalinimą natūra. Kaip minėta, atsakovas D. T. sutinka, kad visi kiti statiniai būtų padalinami tarp bendraturčių atskirais nekilnojamojo turto vienetais, tačiau nesutinka, kad šiame atidalinime kartu būtų vertinamas ir gyvenamosios paskirties statinys (Namas). Ieškovė, kaip minėta, nurodo, kad jos prašomu būdu lygiomis dalimis (pagal statinių bendrą plotą) atidalinimas tarp bendraturčių būtų galimas tik jei tokiu būdu būtų atidalinami visi ginčo statiniai be išimties, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas atidalinimas lygiomis dalimis ir nebūtų užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra. Atsakovo D. T. nuomone, abiejų šalių interesų pusiausvyra nebūtų užtikrinta ir jo teisės būtų pažeistos, jei po statinių padalijimo, jis netektų teisių į vienintelį Sklype esantį gyvenamosios paskirties statinį. Atsakovas pažymėjo, kad pakeisti statinio paskirti nėra lengva.

28. Atsakovas D. T., kaip minėta, nurodė, kad patenkinus ieškovės ieškinį, jis netektų teisės Sklype statyti kitą namą, nes pagal galiojantį reglamentavimą, pasak atsakovo, viename sklype gali būti tik vienas gyvenamasis namas. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad atsakovas turi 2234/4441 dalis Sklypo, kurį valdo su ieškove bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Sklypo atidalijimo klausimas nei vieno iš bendraturčių nėra sprendžiamas. Iš byloje esančio NT registro išrašo matyti, kad Sklypo bendras plotas yra 0,4441 ha, iš kurių 0,2 ha yra užstatytas plotas, o likusi dalis (0,2441 ha) žemės ūkio naudmenų (sodų) plotas (kadastrinių duomenų nustatymo data 2018 m. gegužės 15 d.). Iš minėto išrašo taip pat matyti, kad visam Sklypui nuo 2023 m. sausio 5 d. yra taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos – požeminio vandens vandenviečių apsaugos zona (1 t., b. l. 22–23). Taigi, iš neužstatytos Sklypo teritorijos atsakovas turi nuosavybės teisę į maždaug 0,12 ha žemės naudmenų (sodų) Sklypą. Vis dėlto, faktiškai neužstatytos Sklypo teritorijos atsakovas turi dar mažiau, nes byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad vietoje 28 kv. m Ūkinio pastato Nr. 3044 (1 t., b. l. 28), kurio 2/3 dalys priklauso ieškovei, atsakovai yra pastatę 2 aukštų namą, kuriame gyvena atsakovas D. T. su dukra ir drauge. Byloje yra pateikta šio namo fotofiksacija (1 t., b. l. 108), iš kurios akivaizdžiai matyti, kad pastatytas namas yra gerokai didesnis nei 9,33 kv. m ploto, t. y. atsakovui priklausanti 1/3 dalis toje vietoje buvusio Ūkinio pastato Nr. 3044, taip pat gerokai didesnis nei 28 kv. m (abiems bendraturčiams priklausiusio Ūkinio pastato Nr. 3044 bendras plotas). Atitinkamai, teismas kritiškai vertina atsakovo D. T. argumentus, jog ieškinio patenkinimas pažeis jo interesus, nes jis netektų teisės Sklype statyti kitą namą. Atsakovo argumentas, kad viename sklype gali būti tik vienas gyvenamasis namas yra deklaratyvaus pobūdžio, be to, šis argumentas neturėjo reikšmės patiems atsakovams, nes jie ginčo Sklype faktiškai yra pastatę kitą namą, kuris yra sujungtas su dar vienu namu, stovinčiu vietoje 25 kv. m ploto Daržinės ir 12 kv. m ploto Sandėlio (t. 1, b. l. 28, 109). Pastarajame name gyvena ieškovės sūnus su šeima. Taigi, faktinė situacija, susijusi su Sklype įregistruotais statiniais, kuriuos šalys siekia atsidalinti, yra iš esmės pasikeitusi (tiek užstatyto ploto, tiek medžiagiškumo, tiek ir paskirties prasme), todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl statinių atidalijimo, į šiuo metu esančią faktinę situaciją negali neatsižvelgti.

29. Atsižvelgiant į tai, kad abiems šalims pagal šiuo metu egzistuojančią faktinę statinių situaciją, priimtinas statinių atidalijimas atskirais statiniais (atskirais nekilnojamojo turto vienetais), teismas tenkina tokį bendraturčių prašymą, sutikdamas su ieškovės siūlomu atidalijimo būdu. Teismo vertinimu toks atidalijimo būdas, atsižvelgiant į tai, kad dalis statinių yra iš esmės pakeisti, labiau užtikrins bendraturčių interesų pusiausvyrą, abiejų šalių teisę naudotis nuosavybe iš esmės proporcingai joms priklausančiomis dalimis (90 kv. m statinių atiteks atsakovui D. T., o 139,52 kv. m statinių atiteks ieškovei), abiejų šalių teisę į faktiškai pastatytus namus, kuriuose gyvena atsakovo D. T. šeima ir ieškovės sūnaus šeima. Be to, tokia atidalijimo tvarka pasitarnaus socialinei taikai (konfliktų prevencijai ir sprendimui) bei ekonominiam interesui, t. y. leis operatyviau, efektyviau ir racionaliau valdyti turimą turtą. Teismas pažymi, kad šalims priklausančių statinių proporcija pagal plotą yra tokia, pagal kurią 153,01 kv. m turėtų tekti ieškovei (2/3 dalys statinių), o 76,51 kv. m atsakovui D. T. (1/3 dalis statinių). Taigi, patenkinus patikslintą ieškinį, atsakovui D. T. tenkanti statinių nuosavybės dalis bus 13,49 kv. m didesnė nei jam priklauso, todėl jo teisės šiuo aspektu pažeistos nebus.

30. Atsakovas D. T., kaip minėta, siekia, kad jam būtų atidalinta 32,70 kv. m bendro ploto Negyvenama namo dalis, kurioje gyvenamasis plotas sudaro 11,37 kv. m (plane pažymėta numeriu 1-14) (2 t., b. l. 86). Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad galbūt ateityje šiame turte gyvens jis, o galbūt jo dukra. Byloje yra duomenys, jog atsakovo dukra M. T. yra gimusi (duomenys neskelbtini) metais (1 t., b. l. 190). Ieškovė nurodo, kad Negyvenama namo dalis yra daug metų apleista ir daro neigiamą poveikį kitai Namo daliai. Byloje yra tai patvirtinantys įrodymai, be kita ko, MB „Statybos ekspertizių centras“ eksperto dr. D. K. vertinimo aktas (1 t., b. l. 87–113). Be to, teismas atlikdamas Namo dalies, kurioje gyvena ieškovė, vidaus apžiūrą taip pat pastebėjo drėgmės pėdsakus ant lubų, pelėsį ant sienų, kurios ribojosi su Negyvenama namo dalimi. Negyvenama namo dalis visiškai neprižiūrima, nešildoma šaltuoju metų laiku, joje neatliekami būtiniausi remonto darbai užtikrinant šios namo dalies bent minimalų energetinį naudingumą, minėta namo dalis jau ilgą laiką nenaudojama pagal pagrindinę pastato paskirtį (gyvenimui). Atsižvelgiant į visa tai, į bendraturčių interesus, poreikius, išreikštus pageidavimus, šiuo atveju ieškovės siūlomas atidalijimas natūra paskiriant bendraturčiams asmeninėn nuosavybėn atskirus daiktus, yra pranašesnis, nes leis išvengti galimos dar didesnės žalos visam Namui, jo paskirčiai. Pažymėtina, kad toks atidalijimas tokiais atvejais, kai bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne vienas, o keli daiktai, yra taikomas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2012).

31. Taigi, teismas atidalina statinius iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatydamas, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka Namas su Stogine, Daržinė ir Sandėlis, o atsakovui D. T. asmeninės nuosavybės teise atitenka Ūkinis pastatas Nr. 3044, Ūkinis pastatas Nr. 3029, Lauko virtuvė ir Garažas.

32. Ieškovė antruoju reikalavimu prašo nustatyti naudojimosi Sklypu tvarka pagal matininko J. Seibučio 2022 m. liepos 15 d. parengtą planą (1 t., b. l. 29). Šis ieškovės prašymas tenkintas, nes minėtame plane nurodytos kiekvieno iš bendraturčio naudojimosi ribos atitinka statinių atsidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, užtikrinant patekimą į statinius ir tinkamą statinių naudojimą pagal paskirtį, iš esmės atitinka per laiką faktiškai susiklosčiusią Sklypo naudojimo tvarką. Atitinkamai, atsakovo D. T. priešieškinio reikalavimai teismo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl nuostolių priteisimo

33. Trečiuoju reikalavimu ieškovė prašo iš atsakovo V. T. priteisti 1 754,50 Eur nuostolių. Ieškovė nurodė, kad, derėdamasi su atsakovu V. T. dėl statinių atsidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės bei naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo, buvo pasitelkusi advokatės pagalbą. Į bylą pateikta advokatės Mildos Šmitaitės ieškovei 2022 m. rugsėjo 8 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 045 (1 t., b. l. 118), iš kurios matyti, kad advokatė ieškovei už 786,50 Eur suteikė teisinių paslaugų, kurios sąskaitoje detalizuotos kaip faktinės ir teisinės situacijos įvertinimas, teisinė konsultacija, pasiūlymo bendraturčiui parengimas, taip pat teismui pateikta minėtos advokatės ieškovei 2022 m. gruodžio 8 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 067 (1 t., b. l. 120), iš kurios matyti, kad advokatė ieškovei už 605 Eur suteikė teisinių paslaugų, kurios sąskaitoje detalizuotos kaip susipažinimas su V. T. 2022 m. rugsėjo 23 d. atsakymu ir argumentais, jų įvertinimas ir atsakymo su alternatyviu pasiūlymu parengimas. Galiausiai į bylą pateikta minėtos advokatės ieškovei 2023 m. sausio 26 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 080 (1 t., b. l. 122), iš kurios matyti, kad advokatė ieškovei už 363 Eur suteikė teisinių paslaugų, kurios sąskaitoje detalizuotos kaip susipažinimas su V. T. 2022 m. lapkričio 24 d. atsakymu ir argumentais, pozicijos įvertinimas, atsakymo/pasiūlymo parengimas. Viso pagal šias tris sąskaitas ieškovei advokatė suteikė teisinių paslaugų už 1 754,50 Eur, kuriuos, kaip minėta, ieškovė patikslintame ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo V. T. ne kaip bylinėjimosi išlaidas, patirtas ikiteisminėje stadijoje, o kaip nuostolius (turtinę žalą), t. y. ieškovė kelia atsakovo V. T. civilinės atsakomybės klausimą.

34. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendraturčio teisė į jo dalies atidalijimą iš bendrosios nuosavybės realizuojama bendru susitarimu ar kreipiantis į teismą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo. Optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).

35. Byloje yra duomenys, kad atsakovas V. T. ir ieškovė vykdė tam tikras derybas dėl paminėtų ginčo klausimų, atsakovas V. T. neignoravo ieškovės pasiūlymų, teikė į juos atsakymus, vykdė bendraturčių bendradarbiavimo pareigą, siūlė susitikti, tačiau abiem pusėms priimtino susitarimo pasiekti nepavyko. Tai, kad derybos, dalyvaujant abiejų pusių atstovams (advokatams), buvo nesėkmingos ir ginčo šalims ikiteisminėje stadijoje susitarti nepavyko nereiškia atsakovo V. T. neteisėtų veiksmų. Atitinkamai teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo V. T. 1 754,50 Eur dydžio nuostolius.

36. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas ieškovės patikslintą ieškinį atsakovo D. T. atžvilgiu tenkina visiškai, o atsakovo V. T. atžvilgiu atmeta.

37. Atsakovas V. T. priešiniu ieškiniu, kaip minėta, prašė iš ieškovės priteisti 1 334,04 Eur dydžio nuostolius. Į bylą pateikta Advokatų profesinės bendrijos „Makauskas ir Gečaitė Monere Lege“ atsakovui V. T. 2022 m. rugsėjo 26 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 998-0069 (2 t., b. l. 92), iš kurios matyti, kad minėta advokatų bendrija atsakovui V. T. už 825,83 Eur suteikė teisinių paslaugų, kurios sąskaitoje detalizuotos kaip susipažinimas su dokumentais, konsultacijos kontoroje, atsakymo parengimas į 2022 m. rugpjūčio 24 d. pasiūlymą dėl statinių atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atsakymo parengimas į 2022 m. rugpjūčio 24 d. pranešimą dėl būtinybės atlikti namo stogo remontą ir stogo remonto išlaidų. Į bylą pateikta minėtos advokatų bendrijos 2023 m. vasario 6 d. atsakovui V. T. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 1111-0069 (2 t., b. l. 94), iš kurios matyti, kad minėta advokatų bendrija atsakovui V. T. už 190,58 Eur suteikė teisinių paslaugų, kurios sąskaitoje detalizuotos, kaip 2023 m. sausio 2 d. atsakymo bendraturtei A. K. parengimas. Teismo posėdyje advokatė Vilma Gečaitė-Olišauskienė nurodė, kad šioje sąskaitoje yra rašymo apsirikimo klaida, t. y. atsakymas buvo parengtas ne A. K., o A. P. Galiausiai į bylą yra pateikta minėtos advokatų bendrijos 2022 m. gruodžio 12 d. atsakovui V. T. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 1061-0069 (2 t., b. l. 174), iš kurios matyti, kad advokatų bendrija minėtam atsakovui už 317,63 Eur suteikė teisinių paslaugų, kurios sąskaitoje detalizuotos kaip dokumentų įvertinimas, konsultacijos kontoroje, atsakymo į 2022 m. lapkričio 4 d. bendraturtės raštus parengimas. Viso pagal šias tris sąskaitas atsakovui V. T. advokatų bendrija suteikė teisinių paslaugų už 1 334,04 Eur, kuriuos, kaip minėta, atsakovas priešiniu ieškiniu prašo priteisti iš ieškovės ne kaip bylinėjimosi išlaidas, patirtas ikiteisminėje stadijoje, o kaip nuostolius (turtinę žalą), t. y. atsakovas taip pat kelia ieškovės civilinės atsakomybės klausimą. Atsakovas V. T. priešiniame ieškinyje nurodė, kad ieškovė pažeidė kasacinio teismo CK 4.75 straipsnio aiškinimą, jog bendraturčiai turi pareigą aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Atsakovas pažymėjo, jog jeigu ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi savo kaip bendraturtės pareigas ir siekusi bendro taikaus susitarimo, atsakovui nebūtų prireikę kreiptis į teisininkus ir patirti teisinių išlaidų – nuostolių.

38. CK 4.75 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčiu sutarimu. Sprendžiant, ar ieškovė pažeidė minėtą CK nuostatą, vertintina, ar ieškovė siekė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus valdyti, jais naudotis ir disponuoti suderintu su bendraturčiu būdu, ar kreipėsi į teismą neišnaudojusi galimybių suderinti savo valią dėl bendrų nekilnojamųjų daiktų, neieškodama priimtiniausio abiem bendraturčiams sprendimo būdo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė kilusius su bendraturčiu nesutarimus aktyviai siekė išspręsti ieškodama priimtino abiem pusėms sprendimo būdo. Ieškovė teikė ne vieną konkretų pasiūlymą atsakovui dėl statinių atsidalinimo ir naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo, kartu atkreipdama dėmesį ir į tai, jog būtina remontuoti Namo stogą (1 t., b. l. 24–27, 30–31, 47–48). Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, susiję su tuo, kad ieškovė pažeidė bendraturčių bendradarbiavimo pareigą yra atmetami kaip nepagrįsti. Nenustačius ieškovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), atsakovo V. T. priešinio ieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės 1 334,04 Eur atsakovo išlaidų teisinei pagalbai kaip jo turėtus nuostolius, už kuriuos atsakinga ieškovė, teismo atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

40. Netenkinus atsakovų priešinių ieškinių, iš esmės netenkinami ir atsakovų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovui V. T. iš ieškovės priteistinos jo patirtos 190,58 Eur dydžio išlaidos už advokato Vaido Paulausko teisines paslaugas, t. y. atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, pagal minėtos advokatų bendrijos 2023 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1412-0069 (2 t., b. l. 106). Šios išlaidos priteistinos todėl, kad ieškovės patikslintas ieškinys atsakovo V. T. atžvilgiu teismo atmestas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys atsakovo V. T. atžvilgiu buvo atmestas, tačiau taip pat buvo atmestas ir minėto atsakovo priešinis ieškinys ieškovei, advokato padėjėjos Beatričės Grižės atsakovo V. T. atstovavimas 2023 m. gruodžio 15 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris truko 1 val. ir 5 min. (2 t., b. l. 111–113) ir atsakovo V. T. atstovės advokatės Vilmos Gečaitės-Olišauskienės atsakovo atstovavimas 2024 m. sausio 23 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris truko 4 val. ir 1 min. (2 t., b. l. 194–197) atlygintinos iš dalies, priteisiant atsakovui pusę šio pobūdžio išlaidų. Atsakovas V. T. pateikė į bylą įrodymus, jog jo atstovavimas 2023 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje jam kainavo 254,10 Eur, o jo atstovavimas 2024 m. sausio 23 d. teismo posėdyje 508,20 Eur, iš viso už atstovavimą abiejuose posėdžiuose atsakovas V. T. advokatų bendrijai sumokėjo 762,30 Eur. Atitinkamai, iš ieškovės atsakovo V. T. naudai priteistina 571,73 Eur bylinėjimosi išlaidų (762,30 Eur/2 už atstovavimą teismo posėdžiuose + 190,58 Eur už atsiliepimą į patikslintą ieškinį).

41. Ieškovė 2023 m. birželio 16 d. už ieškinį sumokėjo 260 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 124). 40 Eur iš šio mokesčio yra žyminis mokestis už turtinį reikalavimą, kuris nebuvo patenkintas, todėl likusi dalis, t. y. 220 Eur priteistinas ieškovei iš atsakovo D. T. Ieškovė 2023 m. spalio 16 d. sumokėjo 6,70 Eur teismo išlaidų už išvažiuojamąjį teismo posėdį (kuro išlaidas) (2 t., b. l. 28). Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos ieškovės patirtos tuomet, kai atsakovu buvo tik V. T., jos priteistinos ieškovei iš minėto atsakovo.

42. Ieškovė už ieškinio atsakovui V. T. parengimą sumokėjo advokatei Mildai Šmitaitei 1 089 Eur pagal advokatės ieškovei 2023 m. liepos 24 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 128 (2 t., b. l. 66), už dubliko parengimą sumokėjo advokatei 726 Eur pagal advokatės jai 2023 m. rugpjūčio 18 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 133 (2 t., b. l. 65), o pagal minėtos advokatės 2023 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 154 (2 t., b. l. 64) ieškovė sumokėjo 907,50 Eur už kitas teisines paslaugas (tripliko analizę, procesinio prašymo parengimą, atstovavimą išvažiuojamame teismo posėdyje, atstovavimą 2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje). Į bylą pateikti duomenys, jog ieškovė minėtas sąskaitas yra apmokėjusi (2 t., b. l. 67). Šios ieškovės patirtos išlaidos priteistinos ieškovei iš tuo metu buvusio bendraturčio atsakovo V. T., nesutikusio su ieškovės reikalavimais. Be to, ieškovė patyrė 423,50 Eur išlaidų advokatei už susipažinimą su atsakovo V. T. priešieškiniu ir atsiliepimo į jį parengimą pagal 2024 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 179 (2 t., b. l. 190). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo V. T. priešinis ieškinys buvo atmestas, šios ieškovės išlaidos priteistinos iš minėto atsakovo.

43. Ieškovė taip pat iš minėto atsakovo prašo priteisti 700 Eur, kuriuos ji 2023 m. kovo 3 d. sumokėjo už MB „Statybos ekspertizių centras“ eksperto dr. D. K. parengtą vertinimo aktą (1 t., b. l. 115). Minėtame akte nurodyta, kad vertinimo užduotis įvertinti Namo stogą, pateikta vertinimo išvada, kad stogas netenkina higienos normų. Nors šios ieškovės išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, tačiau ieškovė ieškinyje rėmėsi šiuo įrodymu, įrodinėdama tuometinio bendraturčio atsakovo V. T. nebendradarbiavimą sprendžiant bendro turto valdymo klausimus, taip pat tai, kad būtent atidalinimas atskirais turto vienetais, kai ieškovei atitektų ginčo Namas, leis efektyviau pasirūpinti gyvenamosios paskirties statiniu (Namu), nes ekspertas vertinimo akte nurodė, kad būtina kuo skubiau imtis veiksmų, susijusių su Namo stogo remonto klausimais. Šiuo įrodymu rėmėsi ir teismas, spręsdamas, kad neprižiūrima Namo dalis daro žalą ir kitai Namo daliai. Taigi, ieškovė turėjo teisę pasitelkti specialių (statybos) žinių turintį asmenį savo pozicijai papildomai pagrįsti, atitinkamai, šios išlaidos priteistinos iš tuo metu buvusio bendraturčio atsakovo V. Ts. Iš esmės tas pats pasakytina ir apie kitą į bylą ieškovės pateiktą įrodymą, t. y. antstolio Dariaus Stakeliūno faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota kaip 2022 m. spalio 14 d. atrodė dalis statinių. Šis įrodymas patvirtino ieškovės argumentus, kad dalis Sklype įregistruotų statinių neatitinka faktinės situacijos. Už šį įrodymą ieškovė sumokėjo antstoliui 145,20 Eur (1 t., b. l. 116–117). Šios išlaidos taip pat priteistinos iš minėto atsakovo. Taigi, iš viso iš atsakovo V. T. ieškovės naudai priteistina 4 217,90 Eur (220 Eur žyminio mokesčio, 6,70 Eur teismo išlaidų padengimas už išvažiuojamąjį teismo posėdį, 700 Eur už vertinimo aktą, 145,20 Eur už antstolio paslaugas konstatuojant faktines aplinkybes ir 3 146 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas). Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės atsakovo V. T. naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 571,73 Eur, atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, galutinė iš atsakovo V. T. priteistina ieškovei bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 646,17 Eur (4 217,90 Eur – 571,73 Eur).

44. 2024 m. sausio 22 d. ieškovė sumokėjo 80 Eur J. S. už Sklypo naudojimosi tvarkos planą pagal minėto matininko 2024 m. sausio 22 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 2024/01-22 (2 t., b. l. 185–186). Minėtą planą ieškovė teikė į bylą, prašydama pagal jį nustatyti Sklypo naudojimosi tvarką, jeigu būtų tenkintas atsakovo D. T. priešinis ieškinys. Atsižvelgiant į tai, šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš minėto atsakovo. Ieškovė taip pat sumokėjo minėtai advokatei 968 Eur už susipažinimą su atsakovo D. T. priešieškiniu ir atsiliepimo į jį parengimą bei 605 Eur už atstovavimą 2024 m. sausio 23 d. teismo posėdyje pagal 2024 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 179 (2 t., b. l. 190–191). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, o atsakovo D. T. priešinis ieškinys atmestas, šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių dydis iš viso yra 1 873 Eur (220 Eur žyminio mokesčio + 80 Eur už matininko paslaugas parengiant Sklypo naudojimosi planą + 1 573 Eur už advokatės teisines paslaugas), priteistinos iš minėto atsakovo.

45. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 14,57 Eur. Jos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo D. T. atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis ginčas dėl statinių atidalijimo ir naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo byloje kilo tarp ieškovės ir šio atsakovo (bendraturčių).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovės A. P. patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies, o atsakovų D. (D.) T. ir V. (V.) T. priešieškinius atmesti.

Atidalinti ieškovės A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), ir pripažinti jos asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), namo priklausinius – kiemo statinius (stoginę ir lauko tualetą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei pripažinti atsakovo D. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teisę į ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti bendraturčių ieškovės A. P. ir atsakovo D. T. naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininko J. S. 2022 m. liepos 15 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500, kuriame „A“ raide pažymėta žemės sklypo dalimi (2 234 kv. m) naudojasi atsakovas D. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), o „B“ raide pažymėta žemės sklypo dalimi (2 207 kv. m) naudojasi ieškovė A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti ieškovei A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 646,17 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo D. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 873 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 14,57 Eur (keturiolika eurų 57 ct) teismo išlaidų (priteista suma mokėtina į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti jo kopiją valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Enrika Janušonienė