Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-04-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-7477-1169/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-25
Bylos Nr.
e2YT-7477-1169/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03176-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marija Vaičiūnaitė
Pareiškėjas
I. R.
Suinteresuotas asmuo
T. L., valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7477-1169/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03176-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – T. L., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja I. R. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikmę turintį faktą, kad G. V. (G. V.), miręs 2023 m. vasario 6 d., po savo sutuoktinės N. V., mirusios 2007 m. spalio 4 d., mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas atsiradusį palikimą valdyti nuo pat atsiradimo momento įstatymo nustatytu terminu ir palikimą valdė iki pat savo mirties.

2. Pareiškėja nurodė, kad jos seneliai N. V. ir G. V. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas įsigytas seneliams esant santuokoje, todėl butas tapo jų bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Senelis 2004 m. rugpjūčio 23 d. sudarė oficialų testamentą, kurio pagrindu butą po jo mirties turėjo pavedėti pareiškėja. Senelė testamento sudariusi nebuvo. Senelė mirė 2007 m. spalio 4 d. Po senelės mirties liko įstatyminiai įpėdiniai G. V. ir T. L.. Po senėlės mirties į notarą dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas, tačiau palikimo dalį faktiniu valdymu priėmė jos sutuoktinis G. V., kuris liko gyventi bute, jį remontavo, mokėjo mokesčius. Pasak pareiškėjos, ji po senelio mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau notaras nurodė, jog pareiškėjai negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes po senelės mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla, todėl jai priklausanti budo dalis įpėdinių nebuvo priimta paveldėjimu pagal įstatymą.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo T. L., atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pateiktu pareiškimu visiškai sutinka, prašo jį tenkinti.

4. VĮ Turto bankas atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

6. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

7. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.

8. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad G. V. 1992 m. vasario 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas įsigytas pareiškėjos seneliams G. V. ir N. V. esant susituokus, todėl turtas laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nustatyta, jog N. V. mirė 2007 m. spalio 4 d. Po N. V. mirties niekas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, jog G. V. mirė 2023 m. vasario 6 d. G. V. 2004 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaręs testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko vaikaitei (pareiškėjai) I. R..

9. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja nurodė, kad po N. V., mirusios 2007 m. spalio 4 d., mirties sutuoktinis G. V. paveldimo turto dalį pradėjo valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, t. y. mokėjo šiam turtui tenkančius mokesčius, sąskaitas už komunalines paslaugas, rūpinosi butu, gyveno minėtame bute. Tai, kad pareiškėjos senelis po sutuoktinės N. V. mirties toliau gyveno ir rūpinosi butu patvirtina į bylą pateikti mokėjimo kvitai. Pareiškėja nurodo, jog G. V. turtu naudojosi kaip savo gyvenamąja vieta tiek iki sutuoktinės N. V. mirties, tiek ir po jos mirties. Tai rodo, jog G. V. akivaizdžiai išreiškė valią tapti palikėjos turto dalies savininku. Be to, įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame bute, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

10. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad G. V. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinės N. V., mirusios 2007 m. spalio 4 d., palikimo dalį, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Kaip minėta, jokie kiti asmenys dėl N. V. turto paveldėjimo įstatymų nustatyta tvarka į notarą nesikreipė.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. V., miręs 2023 m. vasario 6 d., po savo sutuoktinės N. V., mirusios 2007 m. spalio 4 d., mirties priėmė jos palikimo dalį faktiškai pradėdamas ją valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti G. V. įpėdinės pareiškėjos I. R. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V. (G. V.), (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2023 m. vasario 6 d., po savo sutuoktinės N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2007 m. spalio 4 d., mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti G. V. įpėdinės pareiškėjos I. R. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marija Vaičiūnaitė