- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-844-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18892-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Paliokas, Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Neo finance“
- Atsakovas
- Ž. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo finance“ ieškinį atsakovui Ž. A. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Ž. A. prašydama priteisti iš atsakovo: 1) 2 258,06 Eur negrąžintą kredito dalį; 2) 221,20 Eur mokėjimo palūkanas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.); 3) 22,97 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 258,06 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 6 d.); 4) 1 600,80 Eur tarpininkavimo mokestį; 5) 3,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. birželio 7 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.); 6) 22,97 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 258,06 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 8) 92,00 Eur žyminį mokestį ir 200,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir pranešimas per 14 dienų terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį) įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka - asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis). Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei AB „Neo finance“ iš atsakovo Ž. A.: 1) 2 258,06 Eur negrąžintą kreditą; 2) 221,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.); 3) 159,16 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 2 d.); 4) 22,97 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 2 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 6 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio; 5) 3,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. birželio 7 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.); 6) 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2482,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) 178,12 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) Vartojimo kredito sutarties Nr. Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (22,97 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Likusius ieškinio reikalavimus atmetė.
4. Dėl negrąžintos kredito dalies ir mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo už laikotarpį iki sutarties nutraukimo (1 ir 2 reikalavimai). Pirmosios instancijos teismas atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 2 258,06 Eur negrąžintą kreditą ir 221,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.). Pažymėjo, jog reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48 punktas) (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsniai).
5. Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (3 reikalavimas). Teismas darė išvadą, jog ieškovė prašydama taikyti civilinę atsakomybę, turi įrodyti visas sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pasisakant dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio nurodė, kad šių sąlygų buvimą pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis. Kadangi kaltė preziumuojama, būtent atsakovui, kaip skolininkui, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti, tačiau tuo atsakovas nesinaudoja – atsiliepimas byloje nėra pateiktas. Ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro 22,97 proc. negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą kredito sumą (2 258,06 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 6 d.).
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 6 d.) galėjo tikėtis gauti 22,97 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
7. Teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkino iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 159,16 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 22,97 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 2 d.), ir 22,97 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 22,97 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiuotas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 6 d.).
8. Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Teismas vertino, kad ieškovės prašoma priteisti 1371,41 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos, t. y. užslėptos netesybos, kurios neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-996-254/2020). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą šioje dalyje atmetė.
9. Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (5 reikalavimas). Pirmosios instancijos teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, ieškovės reikalavimą priteisti 3,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. birželio 7 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.), tenkino visiškai.
10. Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos (6 reikalavimas). Teismas nustatė, kad ieškovė taip pat prašo teismo priteisti 22,97 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 258,06 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina šį reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), todėl sutartinę sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažino negaliojančia ex officio (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis) ir reikalavimą šioje dalyje atmetė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
11. Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (7, 8, 9 reikalavimai). Teismas sprendė, kad patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 92,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 200,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad patenkino 61 procentą ieškinio, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteisė 178,12 Eur (92,00 Eur + 200,00 Eur x 61 proc.) bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Ieškovė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą už akių: 1) dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei, AB „NEO Finance“ iš atsakovo Ž. A. 22,97 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 258,06 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-03-06); 2) dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovo Ž. A. 1 600,80 Eur tarpininkavimo mokesčio; 3) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovo Ž. A. 292,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; 4) kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti apeliantei, AB „NEO Finance“ iš atsakovo Ž. A. 36,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, bei priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovo Ž. A. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
12.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, teismas visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.
12.3. Teismas sprendime nepagrįstai pakeitė apeliantės ieškinyje taikytą negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarką. Apeliantės įsitikinimu, teismo sprendimas yra nepagrįstas bei turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantei priteisti 22,97 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 258,06 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-03-06).
12.4. Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą tarpininkavimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai prilygino netesyboms, nes tiek tarpininkavimo mokestis su nuolaida, tiek ir tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis, paskaičiuota pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, savo esme nėra mokestis už vėlavimą atlikti mėnesines įmokas. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra mokamas nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įsipareigojimus pagal sutartį vykdys tinkamai, o tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, paskaičiuotos pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą taikymas.
12.5. Pirmosios instancijos teismas, priimtame sprendime už akių, konstatuodamas tai, jog sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies apibrėžimo bei apskaičiavimo pripažįstamos negaliojančiomis, net tik, kad šias sąlygas pripažino negaliojančiomis nepagrįstai, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, jog vadovaujantis CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalimi, toliau vykdyti sutartį būtų galima panaikinus tokias nesąžiningas sąlygas, kadangi Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, gali ir turi likti galioti. Apeliantės įsitikinimu, teismo sprendimas yra nepagrįstas bei turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantei priteisti prašomą sutarties tarpininkavimo mokestį visa apimtimi.
12.6. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria iš dalies netenkintas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, ir dėl atsisakymo priteisti tarpininkavimo mokestį teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 6 d. ieškovė AB „NEO Finance“ su atsakovu Ž. A. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K229209432, pagal kurią atsakovui 60 mėn. terminui suteikė 2300 Eur dydžio vartojimo kreditą. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį). Atsakovui nevykdant Vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė 2020 m. spalio 7 d. raštu nuo 2020 m. spalio 13 d. vienašališkai nutraukė sutartį bei kreipėsi į teismą dėl negrąžinto kredito, mokėjimo (pelno) palūkanų, negautų pajamų, tarpininkavimo mokesčio ir kompensacinių palūkanų priteisimo.
Dėl negautų pajamų
17. Ieškovė ieškinyje, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 22,97 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2258,06 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 6 d.). Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 159,16 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 2 d.) ir 22,97 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo (2021 m. vasario 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 6 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio Taigi, apylinkės teismas šį reikalavimą skaičiavo pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką, taip, jeigu prievolės pagal sutartį būtų buvę vykdomos tinkamai.
18. Apeliantė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, iš esmės nurodo, jog teismas, skaičiuodamas ieškovės negautas pajamas, nepagrįstai pasirinko vienintelį kriterijų – mokėjimo grafiką. Apeliantės teigimu, ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 22,97 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2258,06 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 6 d.), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma, kuri buvo nurodyta Sutarties grafike. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
21. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aukščiau nurodytą apeliantės argumentą, daro išvadą, kad jeigu ieškovės reikalavimas būtų patenkintas visiškai, tai sudarytų prielaidas kilti didesnei atsakovo sutartinei atsakomybei, nei ieškovė realiai patyrė ar patirs nuostolių. Teismo vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų (nuostolių) dydį, tinkamai pritaikė teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką ir padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą nagrinėjamu klausimu, t. y. pagrįstai vadovavosi sutarties mokėjimo grafiku. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, susijusius su negautų pajamų skaičiavimu, atsižvelgiant į negrąžinto kredito sumą, o ne sutartą mokėjimo grafiką, kadangi sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.
Dėl tarpininkavimo mokesčio
22. Ieškovė taip pat prašė priteisti 1 600,80 Eur tarpininkavimo mokestį. Pirmosios instancijos šį ieškinio reikalavimą atmetė, konstatuodamas, kad prašoma priteisti 1371,41 Eur tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra užslėptos netesybos, kurios neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Kadangi ši sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte, 5.3.2 punkte nustatyta sąlyga yra neaiški ir nesąžininga, todėl teismo ex officio pripažintina negaliojančia, o esant negaliojančiai sąlygai ji turi būti netaikoma visiškai, o ne iš dalies.
23. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ginčo šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1, 5.3.2 punktų nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjos mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Tokios sąlygos yra neskaidrios, vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kita, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Pažymėtina ir tai, kad sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte įtvirtinta sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas yra susijęs su prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis).
24. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimų, be to, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.
25. Išanalizavus ir įvertinus aptartų sutarties bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.14 punktų sąlygų, taip pat 1.28 punkto dalies, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, be to, sutarties specialiosios dalies sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles, jų turinį, pobūdį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas jas pagrįstai pripažino neatitinkančiomis skaidrumo reikalavimo ir nesąžiningomis (CK 6.228⁴ straipsnio 3, 9 dalys), be to, pažeidžiančiomis imperatyvią Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies normą. Dėl to nurodytos sąlygos pagrįstai pripažintos negaliojančiomis ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Kartu akcentuotina tai, kad Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios Sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies, t.y. priteisti dalį tarpininkavimo mokesčio.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą už akių skundžiamose dalyse, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir perskaičiavimo
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad netenkinamas apeliacinis skundas, netenkina ir ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
29. Ieškovė, atsižvelgusi į tai, kad ieškinio materialinio reikalavimo patenkinimas keistinas, apeliaciniame skunde teigia, jog turi būti perskaičiuojamos ir pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos.
30. Teisėjų kolegija pažymi, jog paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, nėra pagrindo perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, priteistas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.