- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-27
- Bylos Nr.
- I-931-279/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00038-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- V. N.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės tarybos
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Saulius Tamošaitis
- Kategorijos
- 1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės, Dalios Pranckienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui A. U.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano netvirtinimo“, panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
pareiškėjas V. N. skundu (b. l. 4-8) kreipėsi į teismą, prašė: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano netvirtinimo“, kuriuo netenkintas prašymas patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalųjį planą, 2) įpareigoti atsakovą priimti sprendimą tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalųjį planą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, jog iš valstybės nuomojasi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje. Buvo pradėtas rengti šio sklypo detalusis planas ir tuo tikslu 2007 m. liepos 27 d. Palangos miesto savivaldybė išdavė planavimo sąlygas. Visos institucijos detalųjį planą suderino, išskyrus Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas). Kultūros paveldo departamentas nurodė, jog detaliojo plano nederins, kadangi jis prieštarauja Palangos miesto centrinės dalies specialiajam paminklosauginiam planui, patvirtintam Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 (toliau – ir Specialusis paminklosauginis planas). Teigia, jog Kultūros paveldo departamento atsisakymas derinti detalųjį planą buvo apskųstas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2010 m. birželio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-77-163/2010 panaikino atsisakymą kaip nepagrįstą ir įpareigojo Kultūros paveldo departamentą detalųjį planą suderinti. 2011 m. gegužės 13 d. su Kultūros paveldo departamentu buvo sudaryta taikos sutartis. Detalaus plano brėžinyje buvo įrašyta pastaba, kad tvarkant žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje esantį pastatą, pagal specialiojo plano reikalavimus, numatoma ir galima tik restauruoti. Kultūros paveldo departamentas sutiko su šia pastaba, suderino detalųjį planą ir atsisakė nuo apeliacinio skundo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011m. rugpjūčio 31 nutartimi apeliacinį procesą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010m. birželio 7 d. sprendimo panaikinimo nutraukė. Visoms institucijoms suderinus detalųjį planą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius parengė ir 2012 m. balandžio 16 d. patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo pateikė teigiamą išvadą dėl detalaus plano tvirtinimo. Patikrinimo akte buvo nurodyta, kad jis galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo. Savivaldybės taryba 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tvirtinti detalųjį planą. Pareiškėjas nurodė, jog Savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2013 m. kovo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-325-609/2013 konstatavo, jog Savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas ir nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savivaldybės apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą atmetė, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas nurodė, jog 2013 m. lapkričio 29 d. prašymu kreipėsi į savivaldybę dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo įvykdymo, tačiau savivaldybės taryba 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dar kartą atsisakė patvirtinti detalųjį planą. Šį kartą atsakovas sprendime nurodė, kad detaliojo plano netvirtina, kadangi detalusis planas prieštarauja Specialiojo paminklosauginio plano aprašomosios dalies 6.2.2 punktui, detaliajame plane numatytas medžių rovimas, kopų naikinimas, užstatymo tankumo ir intensyvumo didinimas. Be to, nurodė, jog nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto. Mano, jog toks savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Teigia, kad atsakovas skundžiamame sprendime nurodė iš esmės tą patį atsisakymo tvirtinti detalųjį planą pagrindą, dėl kurio buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-77-163/2010, kurioje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvavo savivaldybė ir pareiškėjui palankaus sprendimo neskundė. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. sprendime Nr. I-77-163/2010 konstatavo, kad Kultūros paveldo departamentas nepagrįstai atsisakė derinti detalųjį planą, nes jis neprieštarauja nei Specialiajam paminklosauginiam planui, nei bet kuriam kitam aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo detaliojo plano rengimo atveju Specialusis paminklosauginis planas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Pažymi, jog teismas minėtame sprendime konstatavo, kad nagrinėjant ginčą, būtina vadovautis Generalinio plano sprendiniais, kuriems žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, detalusis planas neprieštarauja. Teigia, jog jau vieną kartą analogiškas ginčas buvo išnagrinėtas ir teismas yra įvertinęs įrodymus bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, detaliojo plano atitiktį Specialiajam paminklosauginiam planui, todėl mano, kad nėra jokio pagrindo nustatytas aplinkybes aiškinti kitaip. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovas atsisakė patvirtinti detalųjį planą ir dėl to, kad nėra galiojančios teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvados. Pareiškėjas su tuo nesutinka, kadangi prasidėjus teisminiams ginčams dėl detaliojo plano patvirtinimo, kai Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė 2013 m. kovo 22 d. sprendimą, Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo. Nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-325-609/2013, buvo nustatyta, kad atsakovas neteisėtai atsisakė tvirtinti detalųjį planą ir buvo įpareigotas priimti naują sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo, tačiau atsakovas vėl atsisakė tvirtinti detalųjį planą, motyvuodamas tuo, kad išnagrinėjus teisminį ginčą, vienas iš procedūrinių dokumentų jau nebegalioja. Pabrėžia, kad 2012 m. lapkričio 29 d. atsisakant atsakovui tvirtinti detalųjį planą, Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas nebuvo pasibaigęs, todėl skundžiamu sprendimu turėjo būti užbaigtas teritorijų planavimo procesas pagal 2012 m. lapkričio 29 d. galiojusius dokumentus, kurių pagrindu Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė 2013 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. I-325-609/2013.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas Saulius Tamošaitis prašė skundą tenkinti iš esmės aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad atsakovas nepagrįstai sprendime teigia, jog bus naikinamos kopos. Pagal Pajūrio juostos įstatymą, kopos - tai už paplūdimio dirbtinai ar vėjo natūraliai suformuotas smėlio gūbrys, saugantis nuo pustomo smėlio ar jūros poveikio už jo esančias teritorijas. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra ganėtinai nutolęs nuo paplūdimio, jokių kopų sklype nėra. Nepagrįstai atsakovas teigia, kad šalia pastato sienos yra kopa, kai iš duomenų inventorinėje byloje matyti, jog minėtoje vietoje yra rūsio pamatai, ant kurių planuojama statyti priestatą. Remiantis Specialiojo paminklosauginio plano 7.5.3 punkto e papunkčiu, matyti, kad ginčo sklypas yra ne kopose, o pramoginėje - komercinėje Palangos zonoje. Šalia ginčo sklypo, kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje yra statomi net 6 aukštų daugiabučiai namai. Detaliajame plane nurodytas užstatymo tankumas 20 proc., visiškai atitinka specialiojo plano reglamentuojamą užstatymo tankumą iki 20 proc. Atsakovas savo sprendime konstatavo, jog pagal detalųjį planą, numatoma rauti saugotinus medžius. Iš detaliojo plano medžių inventorizacijos schemos matyti, kad žemės sklype numatoma šalinti 7 medžius, tačiau kai kurių būklė yra patenkinama, kelia audros metu išvirtimo grėsmę aplinkinių saugumui, yra per tankiai suaugę. Specialiojo plano tekstinėje dalyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje draudžiama be gamtosaugos tarnybų leidimo kirsti medžius, tačiau tokias funkcijas ginčo atveju įgyvendino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kuris planavimo sąlygų nenustatė, nes nėra kriterijų sąlygoms nustatyti. Prie saugotinų medžių nepriskirtini natūraliai išaugę medžiai, byloje nėra įrodymų, kad medžiai buvo specialiai pasodinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b. l. 26-28) nurodo, jog buvo nuspręsta netvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, detaliojo plano, nes pagal Specialųjį paminklosauginį planą, griežto paminklosauginio režimo zonoje yra saugoma užstatymo ir sklypų sistema, o teikiamu tvirtinti detaliuoju planu griežto paminklosauginio režimo teritorijoje siekiama didinti užstatymo tankumą ir intensyvumą. Be to, pagal teikiamą tvirtinti detalųjį planą sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, numatoma rauti medžius ir naikinti kopas. Taip pat atsižvelgta į tai, kad nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto.
Nurodo, jog sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, detalusis planas, kuriame numatyta priestato statyba, nepatvirtintas, siekiant apsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę – Palangos miesto istorinę dalį (unikalus kodas: (duomenys neskelbtini)), kuri kultūros vertybe paskelbta Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1995 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 103 ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, kultūros vertybės teritorijoje yra draudžiama veikla, galinti trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą. Teigia, jog sklypui (duomenys neskelbtini), Palanga, pagal Specialųjį paminklosauginį planą yra taikomas griežčiausias paminklosauginis režimas. Pagal Specialiojo paminklosauginio plano aprašomosios dalies (duomenys neskelbtini) punktą, pastatą (duomenys neskelbtini), Palanga, kaip vertybę siūloma įtraukti į Nekilnojamųjų vertybių registrą, o ginčijamu detaliuoju planu prie šios vertybės numatoma statyti vertybę darkantį „modernų“ priestatą. Pagal Specialųjį paminklosauginį planą, yra saugoma užstatymo sistema, o ginčo planu griežčiausioje paminklosauginio režimo teritorijoje siekiama didinti užstatymą ir intensyvumą, numatoma naikinti kopą ir medžius. Pagal Specialiojo paminklosauginio plano aprašomosios dalies (duomenys neskelbtini) punktą, griežčiausioje paminklosauginio režimo teritorijoje, į kurią patenka žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palanga, galimas tik esamo pastato rekonstravimas, muziejinė, rekreacinė veikla, o ne naujo priestato statyba. Palangos miesto Bendrojo plano, patvirtinto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 8 puslapyje nurodyta, kad Bendrasis planas (duomenys neskelbtini) teritorijoje taikomas tiek, kiek neprieštarauja Specialiajam paminklosauginiam planui. Nurodo, jog vadovaujantis Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206, 3.2 ir 3.9 punktais, mieste bei kultūros paveldo objektų teritorijoje augantys medžiai yra saugotini.
Teigia, kad pareiškėjo žemės sklypo detalusis planas neatitinka Specialiojo paminklosauginio plano, kuriame nustatyti ribojimai dėl ginčo sklype statomų statinių užstatymo tankumo ir aukštingumo, kurie turi būti taikomi imperatyviai ir jais pareiškėjas privalo vadovautis. Pabrėžia, kad Specialiuoju paminklosauginiu planu privaloma vadovautis tiek išduodant projektavimo sąlygų sąvadą, tiek rengiant detalųjį planą. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos prokuroras analogiškais atvejais kreipėsi į teismą, teigė, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, Specialusis paminklosauginis planas, todėl reikalauja naikinti patvirtintus detaliuosius planus, statybos leidimus bei griauti pastatytus statinius. Pažymi, jog teisinėje valstybėje dvigubi standartai negali būti taikomi ir negali būti daromos išimtys pareiškėjui. Pabrėžia, kad teigiamas detaliųjų planų patikrinimo išvadas surašiusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos analogiškose bylose pakeičia savo ankstesnę nuomonę, palaiko prokuroro reikalavimus ir prašo juos tenkinti bei pastatytus statinius griauti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-662-1765-12, Nr. A-756-137-12, Nr. A-556-1147-11). Minėtose bylose nurodoma, kad pagal Specialiojo plano sprendinius, Palangos miesto istorinės dalies teritorijoje draudžiama didinti užstatymo tankumą.
Nurodo, jog Kultūros paveldo departamentas 2009 m. liepos 8 d. raštu Nr. ((duomenys neskelbtini) pareiškėjo plano nederino. 2007 m. birželio 13 d. išduotose planavimo sąlygose Kultūros paveldo departamentas reikalavo laikytis Specialiojo paminklosauginio plano reikalavimų. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2007 m. liepos 27 d. planavimo sąlygose Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodoma, kad planuojamai teritorijai taikomas Specialusis paminklosauginis planas ir Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas.
Atkreipia dėmesį, kad rengiant detalųjį planą, Klaipėdos apskrities viršininkas 2006 m. lapkričio 14 d. rašte taip pat nurodė, kad detalusis planas gali būti tvirtinamas tik po to, jei nustatyta tvarka bus pakeisti Specialiojo paminklosauginio plano sprendiniai. Pabrėžia, kad nuomojamam sklypui taikytini Specialiojo paminklosauginio plano sprendiniai nėra pakeisti. Pažymėjo, kad nei pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą , nei pagal Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palanga , naujo priestato statyba yra negalima.
Taip pat pažymi, jog sklypas (duomenys neskelbtini), Palanga, nuosavybės teise priklauso ne pareiškėjui, bet valstybei, o pareiškėjas yra tik sklypo nuomininkas. Nuomininkas neturi teisės iš esmės keisti valstybei nuosavybės teise priklausančio sklypo būklės. Visais atvejais, kai sklypai nuosavybės teise priklauso valstybei, prieš tvirtinant detaliuosius planus, plano sprendiniai yra derinami su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri atstovauja valstybei pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Atsiliepimas
Atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos atstovas V. K. nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog pareiškėjo prašomas patvirtinti detalusis planas prieštarauja ir Palangos miesto bendrajam planui, patvirtintam Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ginčo sklypas yra griežčiausioje paminklosauginio režimo zonoje, jame pagal Specialiojo paminklosauginio plano 6.3.3 punktą nauja statyba negalima, nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad kitoje gatvės pusėje yra statomi 6 aukštų pastatai, nurodė, kad kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje nėra jokių pastatų, teka Rąžės upė. (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur stovi 5 aukštų pastatai, naudojimo režimas yra ne griežtas ar griežčiausias, o riboto paminklosauginio režimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (b. l. 87-89) nesutinka su pareiškėjo skundu ir palaiko visus atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir motyvus. Pažymi, kad 0,2036 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, o jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Pagal 1997-06-20 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nuomoja žemės sklypą. Detalusis planas neturi prieštarauti Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2008-12-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), specialiojo paminklosauginio plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), sprendiniams. Atsiliepime prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepimo į skundą nepateikė. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas A. U. teismo posėdžio metu nurodė nesutinkantis su pareiškėjo skundu. Paaiškino, jog Kultūros paveldo departamento atstovas su pareiškėju yra sudaręs taikos sutartį, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino taikos sutarties, todėl nėra aišku, ar ši sutartis atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vėlesnėje praktikoje yra pasisakęs dėl Specialiojo paminklosauginio plano tai, kad jis tampa privalomu, jei yra įrašytas į planavimo sąlygas. Į pareiškėjui išduotas planavimo sąlygas yra įrašyta, kad planuojamam žemės sklypui taikomas Specialusis paminklosauginis planas, todėl mano, kad skundžiamas savivaldybės tarybos sprendimas yra pagrįstas tuo pagrindu, kuriuo daroma nuoroda į Specialiojo paminklosauginio plano nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl viešojo administravimo subjekto - Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano netvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas), kuriuo nuspręsta nepatvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas V.N. taip pat prašo panaikinus skundžiamą sprendimą, įpareigoti atsakovą priimti sprendimą patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje detalųjį planą.
Skundžiamame Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) ( I t., b. l. 10) nurodyta, jog nuspręsta netvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Palangoje, detaliojo plano, dėl to, kad: 1) Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (minėta, toliau – ir Specialusis paminklosauginis planas), griežto paminklosauginio režimo zonoje pagal paminklosauginį planą yra saugoma užstatymo ir sklypų sistema (aprašomosios dalies 6.2.2 punktas), o teikiamu tvirtinti detaliuoju planu griežto paminklosauginio režimo teritorijoje siekiama didinti užstatymo tankumą ir intensyvumą; 2) pagal teikiamą tvirtinti detalųjį planą sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, numatoma rauti medžius ir naikinti kopas; 3) nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto. Atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano taikymo ( administracinės bylos Nr. A 502 -2845/2011 ir N r. A 662 -1545/2013 ).
Pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą, savo reikalavimus grindžia tuo, kad: 1) Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės išnagrinėjo analogišką ginčą, kuriame konstatavo, kad detalusis planas neprieštarauja nei Specialiajam paminklosauginiam planui, nei bet kuriam kitam aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo detaliojo plano rengimo atveju Specialusis paminklosauginis planas yra tik rekomendacinio pobūdžio, kuris nėra suderinamas su Palangos kurorto generaliniu planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 523 (minėta, toliau – ir Generalinis planas), todėl būtina vadovautis Generalinio plano sprendiniais, kuriems (duomenys neskelbtini), Palanga, detalusis planas neprieštarauja. Teismas yra įvertinęs įrodymus ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, detaliojo plano atitiktį Specialiajam paminklosauginiam planui, todėl mano, kad nėra jokio pagrindo nustatytas aplinkybes aiškinti kitaip. Minėtoje byloje Savivaldybės administracija dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, tačiau teismo sprendimo neskundė. Detalųjį planą suderino visos kompetentingos institucijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012 m. balandžio 16 d. išdavė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (minėta, toliau – ir Patikrinimo aktas) su teigiama patikrinimo išvada. Atsakovui 2012 m. lapkričio 29 d. atsisakant tvirtinti detalųjį planą, Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas nebuvo pasibaigęs, todėl skundžiamu sprendimu teritorijų planavimo procesas turėjo būti užbaigtas pagal 2012 m. lapkričio 29 d. galiojusius dokumentus, kurių pagrindu Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė 2013 m. kovo 22 d. sprendimą.
Teismas pažymi, kad vertindamas ginčijamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, vadovaujasi šio sprendimo metu galiojusiais teisės aktais.
Ginčo teisinius santykius dėl detaliųjų planų rengimo, keitimo, derinimo bei tvirtinimo tvarkos, taip pat detaliojo planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šiame procese reglamentavo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymas Nr. I-1120, byloje aktuali 2012 m. rugsėjo 20 d. įstatymo redakcija Nr. XI-2225, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės (galiojusios nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2014 m. sausio 25 d.) (toliau – ir Taisyklės).
Pagal teisinį reglamentavimą, teritorijų planavimas yra suprantamas kaip procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti. Atsižvelgiant į nurodytas teritorijų planavimo sritis, o ypač į tai, kad teritorijų planavimu yra siekiama užtikrinti ypatingą ekologinę, socialinę, kultūrinę ir (ar) ekonominę reikšmę aplinkai turinčių teritorijų apsaugos reikalavimus, nustatyti konkrečių teritorijų naudojimo režimus bei veiklos jose apribojimus, šis procesas yra glaudžiai ir neatsiejamai susijęs su valstybės, visuomenės, žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) interesų derinimu, įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų jų teisių bei teisėtų lūkesčių apsauga. Įgyvendinant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, daroma įtaka ne tik suplanuotos teritorijos nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) teisėms bei teisėtiems interesams, tačiau ir ekonominiam bei socialiniam teritorijos vystymuisi, aplinkai ar atskiriems jos elementams, visuomenės narių sveikatai, kultūros paveldui ir kitiems valstybei bei visuomenei svarbiems objektams. Tvirtinamu teritorijų planavimo dokumentu yra išreiškiama ne tik valstybės (vietos savivaldos institucijų) politika dėl konkrečios teritorijos, bet ir kompromisas tarp valstybės (savivaldybės), jai atstovaujančių institucijų, nekilnojamojo turto savininkų ir suinteresuotos visuomenės bei atskirų jos narių, todėl tik įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų (neprieštaraujančių aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams) nuostatų laikymasis teritorijų planavimo procese yra prielaida suderinti ir užtikrinti valstybės, visuomenės, fizinių bei juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį ir Taisyklių 27 punktą, detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas. Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje (taip pat Taisyklių 45 punkte) nustatyta, kad prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti: 1) nustatyti tvarka apsvarstyti; 2) suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, ir per šio įstatymo nustatytus terminus gauti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo; 3) patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Paminėti etapai, suskirstyti į struktūriškai smulkesnes stadijas, yra vientiso proceso sudėtinės dalys. Tiek Teritorijų planavimo įstatymas, tiek ir Taisyklės nustato griežtą veiksmų seką prieš teikiant tvirtinti detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjamu atveju įgaliojimus tvirtinti detalųjį planą turėjo Palangos miesto savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu, o detalusis planas privalėjo būti patvirtintas ar motyvuotai nepatvirtintas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma tvirtinti detalųjį planą, o savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu atsisako jį tvirtinti, planavimo organizatoriui privaloma raštu pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo detaliojo plano pateikimo dienos. Jei savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 51 ir 53 punktuose.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijoje ir jos dalių bendrųjų , taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams bei kitiems teisės aktams.
Teismui nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar Palangos miesto savivaldybės taryba skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai nepatvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano, kuris buvo apsvarstytas, suderintas su visomis institucijomis ir kuriam buvo išduota teigiama patikrinimo išvada.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007m. gegužės 9d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad bendra tvarka rengia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą (Detaliojo plano medžiaga, psl. 46 ), o 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, detaliojo plano užduotį (Detaliojo plano medžiaga, psl. 33). Iš planavimo užduoties matyti, jog planavimo organizatorius yra Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, o detaliojo plano rengėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Planavimo tikslas – teritorijos privalomųjų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų keitimas: leistino sklypo užstatymo tankumo ir intensyvumo didinimas, pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, išduoto projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus, atsižvelgiant į gretimybes (gretimų sklypų tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdus, ir/ar pobūdžius) bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su planavimo tikslais. 2007 m. liepos 27 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti, kuriame nustatyta, jog planuojamam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojantys teritorijų planavimo dokumentai – Generalinis planas, Specialusis paminklosauginis planas bei Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas (toliau – ir Palangos centrinės dalies detalusis planas), patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). 2007 m. birželio 13 d. Kultūros pavaldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nurodė, jog planuojamam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimų dokumentų sprendiniai: 1) Specialusis paminklosauginis planas; 2) Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas. Be to, minėtose planavimo sąlygose ne tik įrašyta taikyti Specialiojo paminklosauginio plano sprendinius, bet taip pat pažymėta, kad sklypas yra Palangos miesto istorinėje dalyje, patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją. 2007 m. liepos 27 buvo išduotas planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (duomenys neskelbtini) (Detaliojo plano medžiaga, psl. 34-35, 37).
Iš prijungtos administracinės bylos Nr. I-77-163/2010 medžiagos nustatyta, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys 2009 m. liepos 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nederino detaliojo plano projekto (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadangi jo sprendiniai prieštarauja Specialiajam paminklosauginiam planui ir Palangos centrinės dalies detaliajam planui (I tomas, b. l. 10). Nesutikdamas su minėtos institucijos sprendimu, pareiškėjas skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir pripažino, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2009 m. liepos 8 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys nederina detaliojo plano projekto, yra neteisėtas ir nepagrįstas (II tomas, b. l. 19-25). Teismas minėtu sprendimu įpareigojo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį teisės aktų nustatyta tvarka derinti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, detaliojo plano projektą. Teismas konstatavo, jog detalusis planas neprieštarauja Generalinio plano sprendiniams, o Paminklosauginio plano sprendiniai detaliuoju planu planuojamai teritorijai gali būti tik rekomendacinio pobūdžio.
2011m. gegužės 13 d. pareiškėjas V.N. su Kultūros paveldo departamentu sudarė taikos sutartį (adm. byla Nr. I-77-163/2010, II t., b.l.53). Detalaus plano brėžinyje buvo įrašyta pastaba, kad (duomenys neskelbtini) Palangoje žemės sklype esantį pastatą, pagal specialiojo plano reikalavimus, jį tvarkant, numatomas ir galimas tik restauravimas. Teismas pažymi, kad iš šalių paaiškinimų ir byloje surinktos medžiagos nustatyta, kad daugiau detalusis planas nebuvo koreguojamas, jokie jo pakeitimai nebuvo daromi. Kultūros paveldo departamentas sutiko su šia pastaba, suderino detalųjį planą ir atsisakė nuo apeliacinio skundo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011m. rugpjūčio 31 nutartimi apeliacinį procesą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010m. birželio 7 d. sprendimo panaikinimo nutraukė. Visoms institucijoms suderinus detalųjį planą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius parengė ir 2012 m. balandžio 16 d. patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo pateikė teigiamą išvadą dėl detalaus plano tvirtinimo. Patikrinimo akte buvo nurodyta, kad jis galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo.
Pareiškėjas teigia, jog esant įsiteisėjusiam bei galiojančiam 2010 m. birželio 7 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. I-777-163/2010, kuriame pasakyta, kad Specialusis paminklosauginis planas detaliajam planui yra tik rekomendacinio pobūdžio, šias aplinkybes aiškinti nagrinėjamoje byloje kitaip nėra teisinio pagrindo.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-77-163/2010 yra konstatavęs, kad „Generalinio plano skyriaus „Perspektyvinis kurortinio komplekso vystymas“ aptariant Senosios Palangos perspektyvą, yra siūloma naujų poilsio namų ir sanatorijų nestatyti. Šiuos sprendinius vertinant lingvistiniu požiūriu akivaizdu, kad tai nėra imperatyvas, o yra numatoma (siūloma) perspektyva būtent teritorijų planavimo aspektu ir ji teikiama būtent tai institucijai, kuri priima sprendimus dėl teritorijų plėtojimo. Būtent tokia institucija yra Palangos miesto savivaldybės taryba ir ji šiuo aspektu turėjo diskrecijos laisvę vertinti šiuos Generalinio plano sprendinius ne kaip įpareigojančius, o kaip siūlomus sprendinius. Generalinio plano tekstinės dalies V skyriaus „Architektūriniai planinis sprendimai“ numatyta, kad Senojoje Palangoje tolesnė poilsio įstaigų statyba negalima ir neleistina. Gi esamos poilsio įstaigos gali būti rekonstruojamos tik nedidinant vietų skaičiaus jose. Cituojami Generalinio plano sprendiniai numato, kad nebus statomi nauji poilsio namai ir nedidinamas poilsio vietų skaičius juose. Rekonstrukcija galima, tačiau nedidinat poilsio vietų skaičiaus. Taigi šių sprendinių siekiamybė yra mažinti poilsiautojų skaičių ir su poilsiautojų aptarnavimu susijusios infrastruktūros apkrovimą Senojoje Palangoje. <...>. Taigi, nedidinant poilsio vietų skaičiaus esamuose poilsio namuose, detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Generalinio plano sprendiniams, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga detalusis planas prieštarauja Generalinio plano sprendiniams. <...> pagal Generalinio plano sprendinius, sklypo teritorijoje nauja statyba nedraudžiama, tik, siekiant mažinti Senosios Palangos apkrovimą, nestatomi nauji poilsio pastatai ir negalimas poilsio vietų skaičiaus didinimas. Pagal Generalinį planą sklypas yra mišrioje teritorijoje, kurioje vyrauja gyvenamoji, komercinė, visuomeninė veikla ir kurioje nedraudžiama nauja statyba. Pagal Specialiojo paminklosauginio plano sprendinius sklypas (duomenys neskelbtini), Palanga priskirtas numatant teritorijų naudojimo režimą – rekreacinė pramoginė teritorija. Nors šiame plane nieko nepasisakyta apie naują statybą, atsakovai teigia, kad šiame sklype nauja statyba negalima. Jei prisilaikyti atsakovų pozicijos, tai Paminklosauginio plano sprendiniai prieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, todėl 2007 m. liepos 27 d. išduotose planavimo sąlygose įrašius šį teritorijų planavimo dokumentą ir Generalinį planą, kaip dokumentus, kurių sprendinių reikia laikytis rengiant detalųjį planą, akivaizdu, kad šių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių minimoje apimtyje neįmanoma suderinti. <...> Paminklosauginio plano sprendiniai detaliuoju planu planuojamai teritorijai gali būti tik rekomendacinio pobūdžio. Kadangi sprendiniai numatyti Generaliniame plane ir Specialiajame paminklosauginiame plane prieštarauja vieni kitiems, o teritorijų planavimo dokumentas yra vientisas, jo sprendiniai konkrečioje teritorijoje suderinti vienas su kitu, negali būti selektyviai taikomi Specialiojo paminklosauginio plano sprendiniai tam tikra dalimi“.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-77-163/2010 rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A 444- 1406 / 2010, kurioje konstatuota, jog Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano sprendiniai nebuvo suderinti su galiojusiais bendrojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniais ir kad specialiojo plano sprendiniai prieštaravo Palangos miesto generaliniam planui. Minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas neturi norminiam teisės aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio ir negali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad šios išvados neturi įtakos administracinę bylą nagrinėjančio teismo pareigai savarankiškai vertinti šio akto reikšmę konkrečioje individualioje byloje.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra įvertinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kadangi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, nors ir buvo padavęs apeliacinį skundą, tačiau jo atsisakė, nes su pareiškėju buvo sudaryta taikos sutartis, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi apeliacinis procesas nutrauktas, nevertinant taikos sutarties atitikimo teisės aktų reikalavimams (II tomas, b. l. 28-32, 53, 60-61).
Vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai dėl Specialiojo paminklosauginio plano, kurių iki Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimo priėmimo iš esmės nebuvo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą išaiškino, jog Specialusis paminklosauginis planas yra privalomas, jei jis yra įrašytas į planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti, t. y. Specialiojo paminklosauginio plano įrašymas į planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti, reiškia, kad Specialusis paminklosauginis planas, ta apimtimi, kiek jo sprendiniai neprieštarauja Generaliniam planui, planavimo organizatoriui tampa privalomi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2845/2011, 2013 m. spalio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1545/2013). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas Palangos kurorto generaliniu planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 523, nustatytą Senosios Palangos vystymo erdvinę koncepciją, ne kartą konstatavo, kad naujų poilsių įstaigų statyba Senojoje Palangoje yra draudžiama (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-952/2011, 2011 m. balandžio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-900/2011, 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2845/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi griežtos pozicijos, kad Senosios Palangos teritorijoje yra draudžiama statyti naujas poilsio įstaigas, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikos skirtingos pozicijos, nei kad buvo konstatuota Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-77-163/2010.
ABTĮ 20 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, atsižvelgiant į tai teismas šioje byloje turi pareigą vadovautis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta Specialiojo paminklosauginio plano reikšmė rengiant teritorijų planavimo dokumentą. Be to pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. I-77-163/2010 ir nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs ne tarp tų pačių šalių, ne dėl to paties dalyko. Todėl nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių bei jų teisinio reglamentavimo vertinimas gali nukrypti nuo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendime pateikto vertinimo.
Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), įvadinėje dalyje konstatuota, kad bendrojo plano nustatyti reglamentai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja saugomų teritorijų specialiųjų, detaliųjų planų reglamentams ar kitiems teisės aktams.
Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, yra Palangos miesto istorinėje dalyje, pagal Specialųjį paminklosauginį planą kultūros vertybės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kuri Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 1.4 punktu buvo pripažinta saugotina viešajam pažinimui ir naudojimui. Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano Apsaugos reglamento tekstinėje (įžanginėje) dalyje pažymėta, kad 1995 metais vertingiausia Palangos miesto centrinės dalies teritorija buvo įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o Palangos centrinėje dalyje išsiskiria teritorija (duomenys neskelbtini) – urbanistinė vertybė, kuri įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Pagal Specialiojo paminklosauginio plano grafinę dalį, t. y. brėžinius – Paminklosaugos atraminį planą, Regeneracijos pasiūlymų atraminį planą (administracinė byla Nr. I-77-163/2010, I tomas, b. l. 41-51) žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, yra rekreacinėje – pramoginėje teritorijoje ir pagal brėžinį Nr. 11 Paminklosauginių režimų bei tvarkymo ir naudojimo reglamentų indeksaciją sklypas yra teritorijoje, kurioje nustatytas griežčiausias paminklosauginis režimas, teritorijos tvarkymo režimas – konservavimo ir restauravimo tvarkymo režimas. Tame pačiame brėžinyje pastatas (duomenys neskelbtini) pažymėtas kaip retas, vertingas ir jam taikomas restauravimo režimas. Tekstinėje dalyje skyriuje „Naudojimo sąlygos“ šiai zonai nustatytas sklypo užstatymo tankumas iki 20 procentų, pastatų aukštingumas – 2 aukštai su mansarda.
Teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymas Nr. I-1120, byloje aktuali 2012 m. rugsėjo 20 d. įstatymo redakcija Nr. XI-2225, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai planuojama teritorija yra svarbi kraštovaizdžio apsaugos, urbanistiniu, architektūriniu ar paveldosaugos požiūriu, privalomas teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas papildomas šiais reikalavimais: urbanistiniais ir architektūriniais; gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos; teritorijos (žemės sklypo) apželdinimo (procentais), o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimai dėl papildomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatomi išduodant planavimo sąlygas. Minėta, jog Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2007 m. birželio 13 d. išduotose planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 39 nurodyta taikyti Specialiojo paminklosauginio plano reikalavimus. Be to, minėtose planavimo sąlygose ne tik įrašyta taikyti Specialiojo paminklosauginio plano sprendinius, bet taip pat pažymėta, kad sklypas yra Palangos miesto istorinėje dalyje, patenka į U2 teritoriją, pripažinta saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui.
Šie papildomi reikalavimai planavimo sąlygose reiškia, kad sklype turi būti saugomos teritorijos urbanistinės – architektūrinės vertybės, apibūdintos Palangos miesto istorinės dalies vietovės apraše (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63 – 1092/2011). Nagrinėjamoje byloje kultūros vertybė yra vietovė, turinti urbanistinę architektūrinę vertę, priskirta Palangos miesto istorinei daliai, kurioje pagal Kultūros paveldo departamento Kultūros paveldo centro parengtą kultūros vertybės (duomenys neskelbtini) vietovės aprašą yra vertinga ir siekiama išsaugoti būtent sklypų užstatymo tankumą ir pobūdį, teritorijos siluetą ir panoramą.
Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Pagal to paties įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti.
Pagal Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 punktą, teritorijoje U2, į kurią patenka ir ginčo sklypas, (duomenys neskelbtini), Palangoje, neturi didėti užstatymo tankumas ir smulkėti sklypai. Iš Specialiojo paminklosauginio plano 6.3.3 punkto matyti, jog griežčiausio paminklosauginio režimo zonoje galima tik konservacija ir restauracija. Nurodyta, kad saugoma didelę istorinę, urbanistinę bei pažintinę reikšmę turinti urbanistinės vertybės teritorija su pilnai išlikusiu urbanistinės struktūros planu ir apstatymu. Pastatų ir teritorijų pagrindinės funkcijos pagal susiklosčiusią istorinę: muziejinė, rekreacinė – pažintinė (Tiškevičių rūmai ir parkas), rekreacinė – pramoginė, gyvenama. Visi pastatai tvarkomi pagal paminklotvarkos sąlygas, jiems būtini architektūriniai – urbanistiniai tyrimai. Pagrindinė paminklosaugos kryptis – autento apsauga ir regeneravimas.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas įrodo, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Palanga, paskirtis: kita (komercinės paskirties objektų teritorijos), žemės sklypo plotas – 0,2036 ha, užstatyta teritorija – 0,0170 ha (b. l. 135-137). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo taip pat matyti, kad šiame žemės sklype yra registruotas pastatas- poilsio namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kiemo aikštelė ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), rūsio statinio kaip tokio nėra registruota. Detaliojo plano tekstinėje dalyje taip pat nurodoma, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra pastatas- poilsio namelis ir kiemo aikštelė. Pareiškėjas, remdamasis Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pagalbinių pastatų kadastro duomenimis, kurie užfiksuoti 2001 m. spalio 12 d., teigia, kad ginčo sklype yra kiemo rūsys. Teismas pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl niekuo nepagrįstas pareiškėjo aiškinimas, kad šiuo metu žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Palangoje, šalia pastato- poilsio namelio sienos yra rūsio pamatai, ant kurių planuojama statyti priestatą.
Iš registro duomenų matyti, kad poilsio namelio, bendras plotas – 268,22 kv. m., užstatytas plotas – 177,00 kv. m. Iš detaliojo plano medžiagos aiškinamojo rašto matyti, kad žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties teritorija (K1), žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti prekybos įmonių (maisto ir kitų prekių pardavimo), finansinių įstaigų (bankai, kredito įstaigos, investicinės bendrovės, draudimo įmonės ir kt.) pastatai, turizmo (viešbučiai, moteliai, sanatorijos, poilsio namai, kempingai), parodų kompleksų bei kitų paslaugų įmonių statiniai, stadionai, universalūs (daugiafunkciniai) sporto ir pramogų kompleksai, vandens bei sporto šakų statiniai (Detaliojo plano medžiaga, psl. 5-7). Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog planuojamame žemės sklype dalinai koreguojant Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius planuojamoje teritorijoje , nustatomas sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, numatant restauraciją ir naują statybą. Taigi, kaip matyti iš detaliojo plano medžiagos, detaliajame plane priestato statyba įvardinta kaip naujo statinio statyba. Iš detaliojo plano brėžinio matyti, kad sklypo leistinas užstatymo tankumas yra 0,2 procentai, leistinas užstatymo intensyvumas 0,7 procentai, leistinas pastato aukštis 11,00 m, žemės naudojimo būdas (pobūdis) – komercinės paskirties objektų teritorija (K), Prekybos, paslaugų ir pramogų statybos teritorija (indeksas K1) (Detaliojo plano medžiaga, psl. 11). Minėta, jog planavimo tikslas – teritorijos privalomųjų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų keitimas: leistino sklypo užstatymo tankumo ir intensyvumo didinimas (Detaliojo plano medžiaga, psl. 34-35). Iš detaliojo plano brėžinio matyti, kad užstatyti leidžiama teritorija apima visą esamą retą vertingą pastatą kartu su priestatu. Kaip jau buvo minėta detalaus plano brėžinyje buvo įrašyta pastaba, kad (duomenys neskelbtini) Palangoje žemės sklype esantį pastatą, pagal specialiojo plano reikalavimus, jį tvarkant, numatomas ir galimas tik restauravimas. Daugiau detalusis planas nebuvo koreguojamas, jokie jo pakeitimai nebuvo daromi.
Pagal Nekilnojamojo kultūros vertybių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, konservavimas – kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių veiksnių poveikio sustabdymas ir autentiškumo požymių sutvirtinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus, o pagal 29 dalį restauravimas – visų išlikusių kultūros paveldo objekto autentiškų dalių ar elementų konservavimas, atskirų neišlikusių elementų ar dalių atkūrimas, nekilnojamosios kultūros vertybės požymių išsaugojimas, atskleidimas ir išryškinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį (1996 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. I-1240, byloje aktuali 2013 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XII-424, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), naujo statinio statyba – tai statybos rūšis, kai yra tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Pažymėtina, jog ankstesnėje Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalies redakcijoje (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcija, galiojusioje iki 2010 m. spalio 1 d.) buvo detaliau apibrėžta naujo statinio statyba, kur nurodyta, kad naujo statinio statyba – tai statybos rūšis, kai yra tikslas statybos sklype, kuriame yra ar nėra statinių, pastatyti naują statinį; pastatyti esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jie savo paskirtimi bus susiję, ar ne <...>. Sistemiškai aiškinant minėtas teisės normas, darytina išvada, kad priestato statyba yra nauja statyba, kuria bus didinamas užstatymo tankumas ir intensyvumas, nors Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 nuostatos draudžia didinti užstatymo tankumą. Šiuo aspektu Specialiojo paminklosauginio plano nuostatos neprieštarauja Generalinio planui, kadangi Generalinis planas draudžia poilsio namų naujas statybas, todėl detaliajam planui šie Specialiojo paminklosauginio plano imperatyvai privalo būti taikomi. Minėta, jog pareiškėjo pastatas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke įregistruotas būtent kaip poilsio namelis, todėl akivaizdu, jog detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 nuostatoms.
Įvertinusi minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Palangos miesto savivaldybės taryba pagrįstai atsisakė patvirtinti detalųjį planą tuo pagrindu, kad detalusis planas prieštarauja Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 punktui, kuriame numatytas draudimas (duomenys neskelbtini) teritorijoje didinti užstatymo tankumą ir intensyvumą.
Palangos miesto savivaldybės taryba nusprendė netvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano ir dėl to, kad pagal detaliojo plano sprendinius numatoma rauti medžius ir naikinti kopas.
Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad esami želdynai saugomi ir tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 274 „Saugotinų želdynų, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus tvarka“. Nurodoma, kad planuojamoje teritorijoje draudžiami bet kokie ją fiziškai žalojantys ar vizualiai naikinantys darbai. (Detaliojo plano medžiaga, psl. 5).
Minėta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, yra Palangos miesto istorinėje dalyje, pagal Specialųjį paminklosauginį planą kultūros vertybės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kuri Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IV-190 buvo pripažinta saugotina viešajam pažinimui ir naudojimui. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (1994 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. I-733, byloje aktuali 2013 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XII-416, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 4 straipsnis, reglamentuojantis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, nustato, kad apsaugą sudaro: 1) apskaita; 2) skelbimas saugomu; 3) saugojimas – tvarkyba ir naudojimas; 4) pažinimas, jo sklaida; 5) atgaivinimas (reabilitacija). Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206, 3.2 punkte nurodyta, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: auga kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, išskyrus natūraliai išaugusius medžius; auga privačiose žemės valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose (3.9 punktas).
Nekilnojamojo turto registro duomenys apie žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, patvirtina, kad šiam žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos inter alia Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos (Detaliojo plano medžiaga, psl. 59). Iš detaliojo plano medžiagos – žemės sklypo teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo brėžinio bei medžių inventorizacijos schemos matyti, jog į statybos zoną patenka medžiai, kuriuos numatoma pašalinti (Detaliojo plano medžiaga, psl. 11-13). Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Palanga, apsuptas medžių, o taip pat šalia pastato matosi kopa (b. l. 75-78, 116-131). Didinant pastatą, turėtų būti pašalinti medžiai, nukasama kopa, kadangi pastato altitudė - 11 metrų, o kopa yra šalia pastato sienos, nuo kurios siekiama didinti pastatą. Specialiojo paminklosauginio plano tekstinėje dalyje nurodyta, kad Palangos urbanistinės vertybės (duomenys neskelbtini) apsaugos tikslas <...> 3.13. saugoti kurorto gamtinį (kopų reljefas, želdiniai, <...>) ir urbanistinį unikalumą, o visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje draudžiama kirsti medžius (išskyrus vaismedžius) be gamtosaugos tarnybų leidimo (6.1.6 punktas). Įvertinus tai, daroma išvada, jog detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo, 3.2 bei 3.9 punktams bei Specialiojo paminklosauginio plano sprendiniams.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuojama, kad Palangos miesto savivaldybės taryba, teisėtai ir pagrįstai atsisakė patvirtinti detalųjį planą tuo pagrindu, kad detaliuoju planu numatoma rauti medžius ir naikinti kopas.
Palangos miesto savivaldybės taryba nusprendė netvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano ir dėl to, kad nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto.
Prijungtos administracinės bylos I-325-609/2013 medžiaga nustatyta, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012 m. balandžio 16 d teritorijų planavimo dokumento Patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino teigiamą patikrinimo išvadą, siūlydama detalųjį planą tvirtinti kaip Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje (b. l. 12). Palangos miesto savivaldybės taryba 2012 m. lapkričio 29 d sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo parengtą detalųjį planą nepatvirtino (b. l. 11). Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2013 m. kovo 22 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo Palangos miesto savivaldybės tarybą priimti naują sprendimą dėl žemės sklypo detaliojo plano tvirtinimo (b. l. 83-86). Palangos miesto savivaldybės taryba, nesutikdama su minėtu teismo sprendimu, jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-1775/2013 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 103-110).
Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 (redakcija, galiojusi 2012 m. balandžio 16 d. tvirtinant Patikrinimo aktą), 19 punktas nustatė, kad patikrinimo aktas galioja vienerius metus. Jei per šį terminą teritorijų planavimo dokumentas nepatvirtinamas, patikrinimo aktas netenka galios ir teritorijų planavimo dokumentas turi būti teikiamas tikrinti iš naujo
Sprendžiant dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto, kaip procedūrinio dokumento, galios tais atvejais, kai iškelti teisminiai ginčai baigiami teismų sprendimais, tačiau teismo sprendimo vykdymo metu teritorijų planavimo procedūrinio dokumento galiojimas yra pasibaigęs, yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartyje Nr. A502-321/2011 konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir - svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu ar kitu teisės aktu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teisėjų kolegijos nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmenybę teikti bendrajai teisės sampratai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-171/2010, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1237/2010). Teismas taip pat konstatavo, kad teismo sprendimui įvykdyti negali būti numatomos papildomos sąlygos, kadangi toks sprendimas neatitiktų jam keliamų teisėtumo reikalavimų. Minėtoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas, susijęs su atsisakymu derinti detalųjį planą, pasibaigus detaliojo plano rengimo planavimo sąlygų sąvado galiojimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 15 d. nutartyje Nr. A248-220/2008 (panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo netenkintas skundas dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto panaikinimo nustačius, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl negaliojančio patikrinimo akto panaikinimo) nurodė, kad aiškinant paminėtas teisės normas ir sprendžiant ginčą taip, kaip pirmosios instancijos teismas, ribojama suinteresuotų asmenų teisė nuginčyti patikrinimo aktus su neigiama išvada: ginčui užsitęsus daugiau nei vienerius metus, jis visais atvejais turėtų būti sprendžiamas tokių asmenų nenaudai.
Nagrinėjant pareiškėjo ginčą dėl teritorijų planavimo dokumento netvirtinimo ir Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2013 m. kovo 22 d. priėmus sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigotas priimti naują sprendimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano tvirtinimo, Patikrinimo aktas, kuriuo buvo patvirtinta teigiama išvada dėl teritorijų planavimo dokumento, galiojo.
Atsižvelgdama į minėtą Lietuvos administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog Palangos miesto savivaldybės taryba nepagrįstai konstatavo, kad nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto.
Tačiau teismas, įvertinęs byloje nustatytas anksčiau minėtas faktines ir teisines aplinkybes, sprendžia, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano netvirtinimo“ iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalųjį planą. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo nuspręsta nepatvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano yra teisėtas bei pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalųjį planą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
V. N. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano netvirtinimo“, panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.