Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Rengiamas detalusis planas numato, kad sklypo leistinas užstatymo tankumas yra 0,2, leistinas užstatymo intensyvumas 0,7, leistinas pastato aukštis 11,00 m, žemės naudojimo būdas (pobūdis) - komercinės paskirties objektų teritorija (K) Prekybos, paslaugų ir pramogų statybos teritorija (indeksas Kl). Rengiamo detaliojo plano brėžinyje pavaizduota, kad užstatyti leidžiama teritorija apima visą esamą retą vertingą pastatą kartu su priestatu. Kitaip tariant, esamas vertingas pastatas jokiais sutartiniais žymėjimais nėra išskiriamas iš užstatyti leidžiamos teritorijos, brėžinyje jam nenustatomas restauravimo rėžimas, ar kitaip pavaizduojama, kad vertingas pastatas išlieka sklype ir jis saugomas kaip autentiškas. Remiantis minėtu Detaliojo plano Žemės sklypo teritorijos tvarkymo ir naudojimo brėžiniu sklype esantis vertingas pastatas gali būti visiškai perstatytas. Detaliojo plano sprendiniai, kuriais didinamas užstatymo tankis, intensyvumas ir leistinas pastato aukštis prieštarauja Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano reikalavimams nedidinti užstatymo tankio, intensyvumo aukščio.

Taip pat rengiant sklypo detalųjį planą, nebuvo atlikti urbanistiniai - architektūriniai tyrimai, kuriuos atlikti reikalauja tiek Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, tiek Palangos specialusis paminklosauginis planas. Tai prieštarauja ne tik minėtiems teritorijų planavimo dokumentams, bet ir Detaliųjų planų rengimo taisyklėms bei Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsniui. Detaliojo plano rengėjai apsiribojo tik lakonišku įrašu Esamos padėties analizės dalyje, kad sklypas yra Nekilnojamosios kultūros vertybės U2 ribose. Kadangi architektūriniai-urbanistiniai tyrimai nėra atlikti, neįmanoma spręsti, ar planuojamas Sklypo užstatymo rodiklių keitimas nesumenkins Palangos m. istorinės dalies paveldosauginę vertę.

Pažymi, kad Palangos miesto taryba, priimdama sprendimus dėl detaliųjų planų rengimo centrinėje Palangos miesto dalyje, kurioje jau galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, iššaukia prieštaravimus ir koliziją - tai pačiai teritorijai pradeda galioti du, tarpusavyje nesuderinti, skirtingo reglamento teritorijų planavimo dokumentai. Rengiamas dokumentas negali būti laikomas korektūra, nes Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 9 d. įsakyme Nr. Al-349 aiškiai nurodoma, kad yra rengiamas bendra tvarka žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas. Pagal teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 7 dalį numatyta, kad keičiant detaliojo plano sprendinius, reikia atlikti tokias pat procedūras, kurios taikomos rengiant detalųjį planą. Visos kitos 26 straipsnio 7 dalies interpretacijos, kad Palangos centrinės dalies detaliojo plano pakeitimus galima atlikti, rengiant visiškai naują atskiro sklypo detalųjį planą ir kad naujasis detalusis planas automatiškai pakeičia Palangos centrinės dalies detaliojo plano sprendinius šiame sklype, turi būti atmestos, kaip nepagrįstos.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Vitalda“ atsiliepimo į skundą nepateikė. Jų atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, palaiko anksčiau išdėstytus argumentus.

Tretysis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Byla nagrinėjama trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjas prašo pripažinti negaliojančiu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2009 m. liepos 8 d. raštą Nr. (1.2.39) 2 KL 49, kuriuo atsakovas nederina žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), detalaus plano ir prašo įpareigoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį suderinti minimą detalųjį planą.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2009 m. liepos 8 d. rašte Nr. (1.2.39) 2 KL 49, kuriuo atsakovas nederina detalaus plano projekto, nurodyta, kad jis nederinamas dėl jo sprendinių prieštaravimo Palangos centrinės dalies detaliajam planui ir Palangos miesto centrinės dalies specialiajam paminklosauginiam planui ( t.I, b.l. 10). Kokie konkrečiai detaliojo plano sprendiniai ir kaip prieštarauja nurodytiems galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, rašte nenurodyta.

Iš atsakovo pateikto atsiliepimo į skundą (t.I, b.l.30-34), atsakovo atstovų paaiškinimų teismo posėdžiuose 2009 m. spalio14 d. (t.I, b.l.120-132) ir 2010 m. gegužės 26 d. (t.II, b.l. 10-18) galima daryti išvadą, kad detalusis planas nederinamas, nes, pirma, rengiamo detaliojo plano brėžinyje „Žemės sklypo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinys M1:500“ sklypo plane pavaizduota, kad užstatyti leidžiama teritorija apima visą esamą vertingą pastatą kartu su priestatu. Kadangi, esamas vertingas pastatas jokiais sutartiniais žymėjimais nėra išskiriamas iš užstatyti leidžiamos teritorijos, brėžinyje jam nenustatomas restauravimo režimas, ar kitaip pavaizduojama, kad vertingas pastatas išlieka sklype ir jis saugomas kaip autentiškas, atsakovas baiminasi, kad sklype esantis vertingas pastatas gali būti perstatytas, todėl nederina detalaus plano. Antra nederinimo priežastis yra ta, kad rengiant sklypo detalųjį planą nebuvo atlikti sklypo urbanistiniai-architektūriniai tyrimai, kuriuos atlikti reikalauja tiek Palangos centrinės dalies detalusis, tiek Specialusis paminklosauginis planas. Trečia, atsakovo atstovai mano, kad pagal paminklosauginį planą yra numatyta tik pastato konservacija, restauracija, o priestato statyba yra nauja statyba, todėl ji negalima. Be to atsakovas mano, kad Palangos miesto savivaldybė turėtų rengti Palangos centrinės dalies detalaus plano pakeitimą, kad jis neprieštarautų Palangos miesto bendrajam planui ir specialiajam paminklosauginiam planui, o ne būtų ruošiami atskirų sklypų detalieji planai, nes tada vienam sklypui galios du detalieji planai.

2007 m. liepos 27 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbani stikos skyrius išdavė planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentams rengti, kuriose nurodyta, jog planuojamam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojantys teritorijų planavimo dokumentai - Palangos kurorto generalinis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-04 nutarimu Nr. 523 (toliau - ir Generalinis planas), Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas (toliau – ir Specialusis planas), patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr.134, įregistruotas Palangos miesto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre bei Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. Nr.32 (b.l. 18-21)

Dėl planavimo sąlygose įvardintų teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pasisakyta 2010 m. balandžio 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje Nr. A-444-1406/2010, kurioje konstatuota, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 523 patvirtintas Palangos miesto generalinis planas vertinant jo pobūdį bei Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 27 d. sprendimo „Dėl Palangos miesto generalinio plano sprendinių galiojimo pratęsimo“ teisinį pagrindą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 patvirtintas Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisykles), Palangos miesto generalinis planas vertintinas kaip bendrojo teritorijų planavimo dokumentas)“. Cituojamoje nutartyje taip pat pasisakyta ir dėl Specialiojo paminklosauginio plano vertinimo, nurodant, kad „darytina išvada, jog iki 2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo buvę rekomendacinio pobūdžio, t.y. nesuderinti su bendrojo plano sprendiniais, specialiojo planavimo dokumentai negalėjo ipso facto tapti privalomais, kadangi priešingas aiškinimas akivaizdžiai prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo IX-1962 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams“. Taigi šia teismo nutartimi konstatuota, jog Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas yra rekomendacinio pobūdžio.

Nors atsakovas, atsisakydamas derinti detaliojo plano projektą nenurodė, kad jis prieštarauja Palangos miesto generaliniam (bendrajam) planui, tačiau tiek Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, tiek paminklosauginis planas negali prieštarauti generaliniam (bendrajam) planui. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Todėl būtina įvertinti ar paminėtojo detaliojo plano sprendiniai prieštaravo generalinio plano (bendrojo planavimo dokumento) sprendiniams.

Žemės sklypas, kurio detaliojo plano projektą parengė pareiškėjas, yra (duomenys neskelbtini), jo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dydis 0,2036 ha. Šiame sklype stovi pastatas-poilsio namelis ir kiti statiniai – kiemo aikštelė (b.l.24). Nekilnojamojo turto registre įregistruota sklypo paskirtis: kita (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti).

Pagal Palangos kurorto generalinio plano pagrindinį brėžinį (bylos priedo- detalaus plano planinės medžiagos duomenys 50-51 lapai), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra teritorijoje, kurioje numatytas mišrus teritorijos naudojimo reglamentas bei vyrauja gyvenamoji, komercinė, visuomeninė veikla. Generalinio plano tekstinėje dalyje numatyta atskirų kurortinių kompleksų vystymo perspektyvos: „Senoji Palanga". Perspektyvoje siūloma naujų poilsio namų ir sanatorijų nestatyti", o Generalinio plano tekstinės dalies nuostatos įtvirtina sprendinius numatančius, kad „ryšium su tuo, kad Senojoje Palangoje perkrauti ne tik pliažai, parkai, bet ir gatvės, poilsio įstaigų kiemai, dauguma poilsio įstaigų, tolesnė poilsio įstaigų statyba čia negalima ir neleistina. Gi esamos poilsio įstaigos gali būti rekonstruojamos tik nedidinant vietų skaičių jose".

Kaip matyti iš detaliojo plano (bylos priedo – detaliojo plano 5-7 lapai) planuojamame žemės sklype numatyta tikslinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, žemės sklypo naudojimo būdas (pobūdis) – komercinės paskirties teritorija. Ginčijamo teritorijų planavimo dokumento rengimo metu galiojusi teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija numatė, kad rengiant detaliuosius planus, nustatomas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, nurodant teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Kaip matyti iš Generalinio plano pagrindinio brėžinio, detaliuoju planu planuojamam žemės sklypui (duomenys neskelbtini) nustatytas žemės naudojimo būdas – mišri teritorija, kurioje galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai yra gyvenamosios, visuomeninės paskirties, komercinės paskirties, inžinierinės infrastruktūros, rekreacinės, bendro naudojimo teritorijos.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintas Detaliųjų planų rengimo taisykles, jų 43 punktą, rengiant detaliuosius planus, nustatomas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: 43.1. teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, vadovaujantis Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turiniu, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašu ir jų turiniu, patvirtintu žemės ūkio ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-521/D1-40 (toliau – ir Sąrašas). 2005 m. sausio 20 d. žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-521/D1-40 2.3 punktu buvo nustatyta, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą įregistruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka. Kaip anksčiau nurodyta, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paskirtis nurodyta: kita (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti). Taigi, iš aukščiau aptartų aplinkybių akivaizdu, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas – komercinės paskirties teritorija buvo nustatytas dar iki ginčijamo detaliojo plano parengimo tiek viešajame registre, tiek Generaliniame plane, todėl akivaizdu, kad šiam sklypui prioritetiškai ir buvo nustatytas naudojimo būdas – komercinė teritorija.

Atsakovas taip pat teigia, kad šiame sklype negalima nauja statyba. Generalinio plano skyriaus „Perspektyvinis kurortinio komplekso vystymas“ (b.l.27-28, generalinio plano 68-69 lapai) aptariant Senosios Palangos perspektyvą, yra siūloma naujų poilsio namų ir sanatorijų nestatyti. Šiuos sprendinius vertinant lingvistiniu požiūriu akivaizdu, kad tai nėra imperatyvas, o yra numatoma (siūloma) perspektyva būtent teritorijų planavimo aspektu ir ji teikiama būtent tai institucijai, kuri priima sprendimus dėl teritorijų plėtojimo. Būtent tokia institucija yra Palangos miesto savivaldybės taryba ir ji šiuo aspektu turėjo diskrecijos laisvę vertinti šiuos Generalinio plano sprendinius ne kaip įpareigojančius, o kaip siūlomus sprendinius. Generalinio plano tekstinės dalies V skyriaus „Architektūriniai planinis sprendimai“ (b.l.30, generalinio plano 155 lapas) numatyta, kad Senojoje Palangoje tolesnė poilsio įstaigų statyba negalima ir neleistina. Gi esamos poilsio įstaigos gali būti rekonstruojamos tik nedidinant vietų skaičiaus jose. Cituojami Generalinio plano sprendiniai numato, kad nebus statomi nauji poilsio namai ir nedidinamas poilsio vietų skaičius juose. Rekonstrukcija galima, tačiau nedidinat poilsio vietų skaičiaus. Taigi šių sprendinių siekiamybė yra mažinti poilsiautojų skaičių ir su poilsiautojų aptarnavimu susijusios infrastruktūros apkrovimą Senojoje Palangoje. Kaip matyti iš paruošto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių, planuojamame sklype numatomas esamo pastato restauravimas ir nauja statyba (priestatas komercinei veiklai plėtoti). Pagal teritorijos vystymo koncepciją priestate numatoma projektuoti komercinės paskirties objektus bei prekybai, paslaugoms ir pramogoms skirtas patalas. Iš šių sprendinių akivaizdu, kad nenumatyta didinti poilsio vietų skaičiaus restauruojant esamą poilsio pastatą ir būtent toks tikslas Generalinio plano sprendiniais yra numatytas šioje teritorijoje. Taigi, nedidinant poilsio vietų skaičiaus esamuose poilsio namuose, detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Generalinio plano sprendiniams, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas prieštarauja Generalinio plano sprendiniams.

Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra centrinės dalies U 5 kvartale, pažymėtas Nr. 9, teritorijos naudojimo būdas – rekreacinė teritorija, teritorijos naudojimo pobūdis – galima papildoma komercinė veikla, esamo užstatymo ir sutvarkymo būklė nustatyta - statinių aukštis nedidinamas, užstatymo tankis nedidinamas, užstatymo intensyvumas nedidinimas, esamas pastatas restauruojamas, remontuojamas išsaugant esamą vaizdą, griežčiausio paminklosauginio režimo zona (t.I, b.l.39).

Pagal Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą yra kultūros vertybės U2 teritorijoje. Pagal Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano grafinę dalį, t.y. brėžinius - Paminklosaugos atraminį planą, Regeneracijos pasiūlymų atraminį planą (t.I, b.l. 41-51) aptariamas sklypas yra rekreacinėje - pramoginėje teritorijoje ir pagal brėžinį Nr.11 Paminklosauginių režimų bei tvarkymo ir naudojimo reglamentų indeksaciją - sklypas yra teritorijoje, kurioje nustatytas griežčiausias paminklosauginis režimas, teritorijos tvarkymo režimas- konservavimo ir restauravimo tvarkymo režimas. Tame pačiame brėžinyje pastatas (duomenys neskelbtini) pažymėtas kaip retas, vertingas ir jam taikomas restauravimo režimas. Tekstinėje dalyje skyriuje „Naudojimo sąlygos“ šiai zonai nustatytas sklypo užstatymo tankumas iki 20 procentų, pastatų aukštingumas – 2 aukštai su mansarda. Pareiškėjo prašomas patvirtinti detalusis planas kaip tik ir numato esamo pastato restauravimą, o numatomas sklypo užstatymo tankumas ir aukštingumas atitinka Paminklosauginio plano reikalavimams. Tai, kad detaliuoju planu nepažeisti Paminklosauginiame plane numatyti užstatymo tankumas ir aukštingumas, neneigia ir atsakovas, tačiau jis mano, kad pagal Paminklosauginį planą sklype negalima nauja statyba.

Paminklosauginis planas taip pat buvo įrašytas 2007 m. liepos 27 d. išduotose planavimo sąlygose detaliojo plano dokumentui rengti kaip teritorijų planavimo dokumentas į kurio galiojančius sprendinius būtina atsižvelgti. Kaip jau nurodyta šiame sprendime žemės sklype (duomenys neskelbtini) dar Generalinio plano rengimo metu buvo poilsio pastatas. Pagal Generalinio plano sprendinius, sklypo teritorijoje nauja statyba nedraudžiama, tik, siekiant mažinti Senosios Palangos apkrovimą, nestatomi nauji poilsio pastatai ir negalimas poilsio vietų skaičiaus didinimas. Pagal Generalinį planą sklypas yra mišrioje teritorijoje, kurioje vyrauja gyvenamoji, komercinė, visuomeninė veikla ir kurioje nedraudžiama nauja statyba. Pagal Paminklosauginio plano sprendinius sklypas (duomenys neskelbtini) priskirtas numatant teritorijų naudojimo režimą - rekreacinė pramoginė teritorija. Nors šiame plane nieko nepasisakyta apie naują statybą, atsakovai teigia, kad šiame sklype nauja statyba negalima. Jei prisilaikyti atsakovų pozicijos, tai Paminklosauginio plano sprendiniai prieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, todėl 2007 m. liepos 27 d. išduotose planavimo sąlygose įrašius šį teritorijų planavimo dokumentą ir Generalinį planą, kaip dokumentus, kurių sprendinių reikia laikytis rengiant detalųjį planą, akivaizdu, kad šių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių minimoje apimtyje neįmanoma suderinti. Todėl prioritetiškai, kaip aukštesnę teisinę galią turinčio teritorijų planavimo dokumento, turėjo būti laikomasi Generalinio plano sprendinių. Pažymėtina, kad paminklosauginio plano rengimui išduotose sąlygose įrašyta, kad rengiant Paminklosauginį planą būtina vadovautis Palangos kurorto generalinio plano sprendiniais. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad Paminklosauginio plano sprendiniai detaliuoju planu planuojamai teritorijai gali būti tik rekomendacinio pobūdžio. Kadangi sprendiniai numatyti Generaliniame plane ir Specialiajame plane prieštarauja vieni kitiems, o teritorijų planavimo dokumentas yra vientisas, jo sprendiniai konkrečioje teritorijoje suderinti vienas su kitu, negali būti selektyviai taikomi Specialiojo plano sprendiniai tam tikra dalimi, t.y. netaikoma naudojimo būdą ir pobūdį numatantys sprendiniai, o taikomi užstatymo, intensyvumo ir kt. sprendiniai. Turi būti vertinama ar konkrečioje planuojamoje teritorijoje Specialiojo plano sprendiniai neprieštarauja aukštesnę galią turintiems planavimo dokumentų sprendiniams ir jei prieštarauja netaikomi Specialiojo plano sprendiniai, jei neprieštarauja taikomi. Todėl atsakovo išdėstyti argumentai dėl detaliojo plano sprendinių prieštaravimo Paminklosauginiam planui yra nepagrįsti ir jie negalėjo būti teisinis pagrindas atsisakyti derinti detaliojo plano projektą.

Dar vieną motyvą kodėl nebuvo derinamas detalusis planas, atsakovas nurodo, kad neatlikti urbanistiniai – architektūriniai tyrimai. LR Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai planuojamoji teritorija yra svarbi kraštovaizdžio apsaugos urbanistiniu, architektūriniu ar paveldosaugos požiūriu, privalomas teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas papildomais šiais reikalavimais: urbanistiniais ir architektūriniais; gamtos ir kultūros paveldo apsaugos; teritorijos apželdinimas (procentais). To paties straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad reikalavimai dėl papildomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatomi išduodant planavimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju išduodant pareiškėjui planavimo sąlygas atlikti urbanistinius architektūrinius tyrimus nurodyta nebuvo, todėl atsisakyti derinti detalųjį planą nurodytu motyvu nėra teisinio pagrindo.

Kaip jau nurodyta šiame sprendime ir cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. A-444-1406/2010 Palangos miesto generalinis planas vertintinas kaip bendrojo teritorijų planavimo dokumentas. Būtent šio teritorijų planavimo dokumento sprendinių nuostatų turi būti paisoma ir rengiant detaliuosius planas, tame tarpe ir Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą. Todėl teismui aukščiau sprendime išdėstytais argumentais konstatavus, kad ginčijamu sprendimu patvirtintojo detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja bendrojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (Generaliniam planui), todėl akivaizdu, kad negali būti prieštaravimo ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniams. Kaip jau minėta Generalinio plano sprendiniai naujų rekreacinės paskirties įstaigų statybos draudimą siejo su poilsiui skirtų vietų skaičiaus didinimu. Centrinės dalies detaliajame plane, kuris beje yra to pačio lygmens kaip ir ginčijamu sprendimu patvirtintas detalusis planas, tokių nuostatų nėra numatyta ir nėra perkeltos cituojamos Generalinio plano sprendinių nuostatos. Generalinio plano sprendiniais nurodomas draudimas susijęs su poilsio vietų skaičiaus didinimu Senosios Palangos teritorijoje. Kadangi ginčijamo detaliojo plano sprendiniais nėra numatyta didinti poilsiui skirtų vietų skaičius, o būtent tokia siekiamybė draudžiant statybą įtvirtinta Generalinio plano sprendiniuose, detaliojo plano sprendiniai negali būti pripažinti prieštaraujančiais ir Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniams.

Atsakovo išdėstyta nuostata, kad Palangos miesto savivaldybė turėtų parengti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano pakeitimą, o ne leistų ruošti atskirų sklypų, esančių Palangos miesto centrinėje dalyje, detaliuosius planus, yra ne šios bylos dalykas, todėl teismas šio klausimo plačiau neaptarinėja.