Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Kazlausko, nukentėjusiojo A. R. ir nuteistojo E. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. lapkričio 6 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme prie griežtesnės bausmės 1 metų 6 mėnesių ir 300 MGL dydžio baudos pridedant dalį 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės ir skirta E. B. galutinė subendrinta bausmė – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimas ir 300 MGL t. y. 11 298 eurų (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant E. B. bausmės atlikimo metu dirbti bei uždraudžiant be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinta.

Nukentėjusiojo A. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš E. B. nukentėjusiajam A. R. 9 258 eurų (devyni tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai) turtinei žalai atlyginti bei 300 Eur (trys šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios S. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš E. B. nukentėjusiajai S. R. 2 900 eurų (du tūkstančiai devyni šimtai eurų) turtinei žalai atlyginti bei 300 Eur (trys šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Iš E. B. priteista nukentėjusiesiems A. R. ir S. R. 400 (keturi šimtai) eurų teismo išlaidas už advokato pagalbą.

Skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. B. turtui – automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini) iki civilinio ieškinio įvykdymo, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą (uždraudžiant nurodytu turtu disponuoti (parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti turtą kitų asmenų nuosavybėn), turto saugotoju paskiriant E. B. ir įspėjant jį, jog už turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 246 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pagal 2019 m. kovo 1 d. terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį turėdamas teisę laikinai valdyti ir naudotis pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. R., patalpomis, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iš jų slapta pagrobė nukentėjusiajam A. R. priklausančius daiktus: vejapjovę ,, (duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) – 440 eurų vertės, kirvį ,, (duomenys neskelbtini)“ – 60 eurų vertės, kastuvą – 30 eurų vertės, lenktą pjūklą ,, (duomenys neskelbtini)“ – 40 eurų vertės, gyvatvorių žirkles ,, (duomenys neskelbtini)“ – 40 eurų vertės, grėblį – 15 eurų vertės, sunkvežimio starterį – 250 eurų vertės, karutį – 60 eurų vertės, motociklininko aprangą, batus – 400 eurų vertės, apsaugas – 200 eurų vertės, akinius – 100 eurų vertės, šalmą – 300 eurų vertės, kelių apsaugas – 100 eurų vertės, marškinėlius – 40 eurų vertės, kelnes – 100 eurų vertės, vaikišką lovą – 100 eurų vertės, televizorių ,, (duomenys neskelbtini)“ – 40 colių (duomenys neskelbtini) – 1500 eurų vertės, dvi televizoriaus garso kolonėles, bendros – 200 eurų vertės, stiprintuvą – 150 eurų vertės, odinę kėdę – 200 eurų vertės, ąžuolinę lovą – 550 eurų vertės, dvi spinteles, bendros – 120 eurų vertės, čiužinį – 550 eurų vertės, antistresinį čiužinį – 700 eurų vertės, šviestuvą – 300 eurų vertės, klarnetą –1400 eurų vertės, dušo galvą – 40 eurų vertės, dulkių siurblį ,, (duomenys neskelbtini)“ – 200 eurų vertės, 6 vnt. durų specialaus grūdinimo stiklų, bendros – 600 eurų vertės, ąžuolinę komodą – 500 eurų vertės, o taip pat nukentėjusiajai S. R. priklausančius daiktus: gintarinį paveikslą – 700 eurų vertės, gintaro grynuolio gabalą – 800 eurų vertės, gintaro grynuolio gabalą – 700 eurų vertės, porcelianinį kavos servizą – 300 eurų vertės, porcelianinį pietų valgymo servizą – 400 eurų vertės, taip nukentėjusiesiems padarė bendrą – 12 185 eurų turtinę žalą, t. y pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Kazlausko apeliacinis skundas tenkinamas, nukentėjusiojo A. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. B. ginčija teismo nustatytas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, tuo tarpu prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti E. B. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Dėl nuteistojo E. B. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

7. Nors apeliantas E. B. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltę neigė, o apeliacinės instancijos teisme, palaikydamas savo poziciją, tvirtino, kad jis nusikaltimo nepadarė, visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apelianto pozicija prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir padarytas išvadas, sprendžia, kad nuteistasis E. B. pagrįstai ir teisingai buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl turto vagystės iš nuomojamo namo. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį E. B. kaltu, vertino byloje surinktų įrodymų visumą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas iš kiekvieno įrodymų šaltinio gautą informaciją įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, savo išvadas pagrindė ne atskirais įrodymais, o jų visumos vertinimu. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nė vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistasis E. B. ir nukentėjusysis A. R. 2019 m. kovo 1 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria nuomotojas (nukentėjusysis A. R.) leido nuomininkui (nuteistasis E. B.) laikinai valdyti ir naudotis namo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), patalpomis (t. 2, b. l. 94-99). Šios sutarties 1.1. punkte numatyta, jog kartu su patalpomis nuomotojas perduos nuomininkui baldus ir buitinę techniką, išvardintą šios sutarties priede Nr. 1. Tačiau iš minėto priedo, kaip teisingai nurodoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde, nei baldai, nei buitinė technika nebuvo išvardinta, priede Nr. 1 nurodyta tik tai, kad nuomotojas perdavė nuomininkui 2 komplektus raktų ir 2 pultelius nuo vartų (t. 2, b. l. 100-101). Tačiau priešingai nei skunde teigia apeliantas, kartu su patalpomis perduotų kitų daiktų faktą patvirtina S. R. mobiliojo ryšio telefonu darytos nuotraukos, kurių autentiškumą patvirtino 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog tyrimui pateikto mobiliojo ryšio telefono kataloguose yra 51 nuotrauka, sukurta laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 2 d. 13:51:07 val. iki 2019 m. kovo 2 d. 14:57:26 val. Visos nuotraukos buvo padarytos nuosekliai, nuotraukų metaduomenyse esantis užfiksuotas laikas atitinka mobiliojo telefono failų sistemoje išsaugotus nuotraukų sukūrimo/modifikavimo laikus. Be to, ištyrus nuotraukas, nebuvo rasta metaduomenų keitimo fakto (t. 25, b. l. 19-21). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tarp Lietuvos teismo ekspertizės centrui pateiktų patalpų nuotraukų buvo pateikta ir nuteistojo E. B. asmens tapatybės kortelės nuotrauka pav. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 22). Iš specialisto išvados matyti, jog E. B. tapatybės kortelės nuotrauka buvo sukurta 2019 m. kovo 2 d. 14:57:26 val. ir tai yra paskutinė nuotrauka, kuri buvo daryta 2019 m. kovo 2 d. (t. 2, b. l. 19-21). Todėl nepagrįsti nuteistojo teiginiai apie tai, kad nėra duomenų, jog kaltinime nurodyti daiktai iš tiesų jam buvo perduoti. Nors, kaip jau buvo minėta, kartu su nuomos sutartimi pateiktame priede ir nėra nurodyti daiktai, kurie buvo perduoti su patalpomis, tačiau akivaizdu, jog nukentėjusiosios 2019 m. kovo 2 d. nuomojamų patalpų nuotraukos buvo darytos dalyvaujant ir pačiam E. B.. Palyginus 2019 m. kovo 2 d. darytas patalpų nuomos nuotraukas su nuotraukomis, kurios buvo darytos iškeldinant nuteistąjį iš nuomojamų patalpų (t. 3, b. l. 83-97), taip pat nuotraukomis, kurios buvo darytos apžiūrint įvykio vietą (t. 1, b. l. 52-81) akivaizdu, jog kaltinime nurodytų daiktų iš tiesų rasta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas nuteistojo tėvas R. B. parodė, jog į nuomojamą namą atsivežė savo baldus, o kaip dingo nukentėjusiosios daiktai teigė nežinąs, tačiau be to, kad neva atsivežė televizorių ir žoliapjovę, kitų daiktų neįvardijo, tačiau patvirtino, jog nėra matęs, kad nukentėjusioji pati neštųsi daiktus (t. 5, b. l. 92-95). Tuo tarpu liudytoja apklausta I. B. teigė, kad name visi baldai buvo, teigė, kad daiktus atsivežė savo (t. 5, b. l. 92-95), tačiau nei vienas iš liudytojų negalėjo nurodyti kur name buvę daiktai dingo ir kas juos paėmė. Be to, liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Ž. M. patvirtino, jog į nuteistojo nuomojamas patalpas nukentėjusiosios prašymu vyko ne pirmą kartą. Parodė, kokius daiktus lankymosi metu matė. Nurodė ir tai, kad jam atvykus į nuomojamas patalpas, nuteistasis namuose buvo su tėvais, tačiau nei pareigūnų, nei nukentėjusiosios neįsileido (t. 5, b. l. 102-104). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas ir kaimynas G. A., kuris patvirtino, jog vieną kartė matė kaip nuteistasis su angliškais numeriais pažymėtu sunkvežimiu išsivežė siuvimo stakles (t. 5, b. l. 127-130). Pats nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme neigė iš nuomojamo pastato pavogęs kaltinime nurodytus daiktus, teigė, kad dalies daiktų apskritai nematė, nors juos matė liudytoja apklausta jo motina, teigė, kad nematė nukentėjusiajai priklausančios lovos, tačiau ši jo versija taip pat buvo paneigta išanalizavus byloje pateiktą specialisto išvadą. Nors apklausiamas teisme nurodė, kad kaltinime nurodytus daiktus, tame tarpe ir lovas, nukentėjusioji galimai išsivežė pati, tačiau tos pačios apklausos metu teigė, kad nukentėjusioji į namus atvykdavo lengvuoju automobiliu ir pats patvirtino, jog lovos ar čiužiniai į jį tikrai netilptų. Nuteistasis teigė, kad asmens tapatybės kortelę padavė nukentėjusiajai, tačiau nematė, kad ji darė nuotraukas, kaip ir nematė kaip nukentėjusioji darė patalpų nuotraukas (t. 5, b. l. 42-45). Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai prieštarauja nuteistojo parodymams, duotiems pirmosios instancijos teisme. Nuteistojo parodymai prieštarauja ir liudytojais apklaustų asmenų parodymams, kurie nesuinteresuoti bylos baigtimi, todėl jo parodymus teismas vertina kaip pasirinką gynybinę versiją, kuria jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

9. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018 ir kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi nuteistasis tyčiniais neteisėtais veiksmais užvaldė nukentėjusiajam priklausantį turtą, atėmė iš jo galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarydamas nukentėjusiajam žalą. Todėl nuteistojo teiginiai, jog jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 183 arba 184 straipsnį, atmetami kaip nepagrįsti.

10. Skunde nuteistasis, be kita ko, kelią ir versiją, jog daiktus iš nuomojamo namo galėjo pavogti jo tėvai ir nesupranta kodėl būtent jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pasirašė būtent nuteistasis, jam buvo perduotos nuomojamos patalpos su jose esančiais daiktais, todėl būtent jis ir buvo atsakingas už šių daiktų naudojimą pagal paskirtį, o taip pat ir už jų sugadinimą, o šiuo atveju ir dingimą, t. y. vagystę. Taip pat deklaratyviais laikytini ir nuteistojo teiginiai dėl nuomos sutarties neįregistravimo Registrų centre. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visų pirma, nuomos sutarties registravimas nėra privalomas, o neįregistruota sutartis turi tokią pat juridinę galią kaip ir neįregistruota.

11. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertino kiekvieną bylos įrodymą atskirai bei jų visumą. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo dar kartą įvertinta ir aptarta, kaip ir skundžiamame nuosprendyje detaliai išdėstyta bylos duomenų visuma, yra pakankama pagrįsti, kad nuteistasis E. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei skundžiamu nuosprendžiu jis pagrįstai ir teisėtai nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o apeliaciniame skunde išdėstyta bylos duomenų interpretacija nesudaro pagrindo juos vertinti kitaip. Todėl nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Kazlausko ir nukentėjusiojo A. R. apeliacinių skundų.

12. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas yra akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas E. B. atitinka. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistasis už vieno apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą bei jam skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė ir 300 MGL dydžio bauda. Tačiau būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

13. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K‑536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

14. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą taikyti E. B. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nurodė tik tai, nuteistasis E. B. gali pateisinti teismo jam parodytą pasitikėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši žemesnės instancijos teismo paminėta aplinkybė iš esmės yra deklaratyvi ir nesudarė bei negali sudaryti pagrindo taikyti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, jos nepakanka padaryti motyvuotai išvadai, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir neizoliavus E. B. nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas realiai neatsižvelgė į ankstesnius nuteistojo teistumus, kitus jo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis, neįvertino praeityje jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, jų ryšio su skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota nusikalstama veika. Apylinkės teismas taip pat visiškai nevertino nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo, jo elgesio po jos padarymo. Be to, tinkamai liko neatsižvelgta ir į E. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį, t. y. kad nenustatyta nei vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo priimti net penki apkaltinamieji nuosprendžiai. Praeityje E. B. buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tokios kaip bauda, viešieji darbai, taip pat vieną kartą buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau praeityje jo atžvilgiu taikytos kitos rūšies bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai, kurie buvo paskirti E. B. jo atžvilgiu taikant tiek BK 75 straipsnio nuostatas, nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ką neabejotinai įrodo šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – vagystę nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. B. šiuo atveju nusikalto tikrai neatsitiktinai, nes jis yra linkęs daryti turtinio pobūdžio tyčines nusikalstamas veikas.

16. Kolegijos įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti tik E. B. realiai paskyrus laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas praeityje net šešis kartus teistam, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, visiškai nepripažįstančiam savo kaltės dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai nesigailinčiam asmeniui šioje situacijoje, neatlyginusiam bent dalį žalos, neabejotinai formuotų nebaudžiamumo nuotaikas. Juo labiau, jog praeityje E. B. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Apygardos teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o iš E. B. to tikėtis negalima. Tačiau atsakydama į nukentėjusiojo apeliacinį skundą teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju E. B. paskirta 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl skirti nuteistajam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kaip to prašo nukentėjusysis, nėra pagrindo.

17. Apibendrinant visa, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs nuteistajam E. B. bausmės rūšį ir parinkęs jos dydį, nepagrįstai taikė jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio, 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Kazlausko apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo A. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams, skiriant jam įpareigojimus per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. B. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.