Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12333-584/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ ieškinį dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo iš atsakovo D. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilęs dėl išlaidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu, dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

9. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo išlaidas už automobilio priverstinį pakrovimą, nuvežimą ir iškrovimą, 147 dienų automobilio saugojimą, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už 5 metus bei 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

11. Atsakovas atsiliepime į skundą išdėstė prašymą nagrinėti apeliacinėje instancijoje bylą žodinio proceso tvarka, kadangi jis neturi teisinio išsilavinimo ir tokiu būdu jam bus sudarytos geresnės galimybės apsiginti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu iš esmės kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas procesinės teisės normų tinkamo taikymo aspektu, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

12. Byloje nustatyta, kad Kauno rajono policijos komisariatas su pradine kreditore UAB „Šančių autoservisas“ 2008 m. kovo 30 d. sudarė Motorinių transporto priemonių transportavimo iš įvykio vietų ir pristatytų transporto priemonių saugojimo sutartį Nr. 65-IL-215, kurios priedu buvo patvirtinti įkainiai už transporto priemonių nuvežimą, pakrovimą, iškrovimą ir saugojimą. Sutartimi pradinė kreditorė už sutartą užmokestį įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas (Sutarties 1.1. ir 1.2. punktai). Priedu Nr. 1 prie sutarties buvo sutarti apmokėjimo už teikiamas paslaugas įkainiai, t. y. saugojimo paslaugos (viena para) – 20 litų (atitinka 5,79 Eur), transportavimo paslauga Kaune, Kauno rajone, priklausomai nuo atstumo – 200 litų – 350 litų (atitinka 57,92 Eur – 101,37 Eur), ir kt. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo 2008 m. lapkričio 1 d. aktu transporto priemonė Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o eismo įvykio, buvo pakrauta ir nuvežta saugoti į aikštelę, priklausančią pradinei kreditorei. Transporto priemonės Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jos priverstinio nuvežimo metu ir iki šiol nepertraukiamai savininkas ir valdytojas yra atsakovas D. G. (2008 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo pardavimo sutartis, įregistruota VĮ Regitra 2010 m. vasario 2 d.). Ieškovė UAB „Jurisdictus“ su pradine kreditore 2017 m. lapkričio 8 d. sudarė Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, pagal kurią perėmė reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės reikalauti iš automobilio savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą.

13. Pažymėtina, kad įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; kt.).

14. Nagrinėjamu atveju byloje reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovo transporto priemonės savininko skolą už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Taigi, ginčo atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasauga (CK 6.830 straipsnis), iš kurios kyla ir transporto priemonės savininko (atsakovo) pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą.

15. Kartu pažymėtina, kad byloje aktualios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies nuostatos, kuriose nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Taigi, transporto priemonės savininko pareiga atlyginti priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo stovėjimo aikštelėje išlaidas yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme.

Dėl išlaidų už priverstinį transporto priemonės pakrovimą, nuvežimą ir iškrovimą bei priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimą dydžio

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašomas priteisti atlyginimas už transporto priemonės saugojimą yra per didelis ir, sumažindamas Paslaugų teikimo sutartyje sutartus įkainius, jį sumažino iki 0,87 Eur už parą, priteisdamas ieškovei iš viso 127,89 Eur (147 dienos x 0,87 Eur). Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad Paslaugų tiekimo sutarimi nustatytas transportavimo paslaugos dydis (350 litų, atitinka 101,37 Eur) taip pat yra nepagrįstai didelis, todėl, jį sumažino iki 28,96 Eur (100 litų). Ieškovė apeliaciniu skundu su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo mažinti sutartimi sutartų įkainių.

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilis po eismo įvykio, kurio metu automobilio valdytojas nebuvo surastas, iš Kauno rajone esančio Akademijos miestelio buvo priverstinai nuvežtas ir saugojamas UAB „Šančių autoservisas“ aikštelėje. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad transporto priemonė buvo saugoma nuo 2008 m. lapkričio 1 d., atsakovas D. G. teismo posėdžio metu pats pripažino, kad žinojo, kur yra saugoma transporto priemonė, nes nurodė, jog buvo nuvykęs į UAB „Šančių autoservisas“, jis taip pat patvirtino, kad gavo ir kitus jam siųstus dokumentus, tame tarpe iš antstolio 2017 m. balandžio 12 d. siųstą pranešimą, tačiau iki šios dienos neatliko jokių veiksmų (2018 m. gegužės 10 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas, atsakovo paaiškinimai, nuo 50:44). Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių atsakovo teiginius, kad jis 2018 metų pavasarį transporto priemonę pardavė. Šias aplinkybes paneigia Kelių transporto priemonių registro išrašas apie tai, kad pats atsakovas transporto priemonės savininku tapo tik 2008 metų rugpjūčio mėnesį, o šis faktas registre įregistruotas 2010 m. vasario 2 d. Toks atsakovo elgesys, kaip pripažino ir pirmosios instancijos teismas, laikytinas nerūpestingu ir neapdairiu, netgi sąmoningu (tikėtina siekiant išvengti skolos mokėjimo), dėl kurio ir susidarė tokio dydžio transporto priemonės saugojimo išlaidos.

18. Nepaisant aptartų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pradinė kreditorė taip pat yra atsakinga už išlaidas, kurios susidarė saugant transporto priemonę ilgą laiką, nors automobilio rinkos vertė buvo ženkliai mažesnė už jo saugojimo išlaidas (apie 500 Eur). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyti nepagrįstai dideli teikiamų paslaugų saugojimo įkainiai ir dėl to yra kalta pati ieškovė (pradinė kreditorė ar jos teisių perėmėja). Kaip jau nurodyta, paslaugų tiekimo sutartimi buvo nustatytas nuo 200 litų iki 350 litų (atitinka 57,92 Eur iki 101,37 Eur) transportavimo įkainis, priklausomai nuo vietovės, ir 20 litų (atitinka 5,79 Eur) saugojimo įkainis už parą. Duomenų, jog nustatyti paslaugų įkainiai prieštarauja kokiam nors teisės aktui, ar sutarčiai, byloje nėra pateikta. Prašoma priteisti 101,37 Eur skola už suteiktą pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą atitinka sutartimi nustatytą įkainį. Taip pat nėra pagrindo spręsti, jog prašoma priteisti suma už transporto priemonės saugojimą po 5,79 Eur už parą yra nepagrįstai didelė. Ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad stengėsi kuo greičiau nustatyti transporto priemonės savininką ir valdytoją, kad jį kelis kartus informavo apie tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis automobilis saugomas atlygintinai ir už tai ieškovei turės būti sumokėta (tiek tiesiogiai, tiek ir per antstolį). Kaip jau nurodyta, šių aplinkybių neneigė ir atsakovas. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė ieškiniu reikalauja iš atsakovo priteisti ne už visą transporto priemonės saugojimo laikotarpį, o tik už 147 dienas, kas laikytina taip pat proporcinga, protinga ir sąžininga atsakovo atžvilgiu.

19. Pažymėtina, kad sprendžiant nurodytą ginčą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo sprendime vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 padarytomis išvadomis, nes vėlesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys (2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013) pakeitė joje formuojamą teisminę praktiką. Be to, minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje buvo kilęs ginčas, kurį nustatytą įkainį taikyti (10 litų už parą, ar 90 litų už mėnesį), kai šiuo atveju toks ginčas byloje nekyla. Pirmosios instancijos teismas, nors yra saistomas savo paties sukurtų precedentų analogiškose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), nepagrįstai vadovavosi ir Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-709-584/2011, kadangi toje byloje faktinės aplinkybės skiriasi.

20. Pripažinus, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti transporto priemonės transportavimo ir saugojimo išlaidų sumą, teismo sprendimu iš atsakovo priteistos sumos už šias paslaugas didintinos.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

21. Nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, jog ieškinyje yra netiksliai nurodytas reikalavimo dydis ir pateikė tikslų skaičiavimą, tačiau ieškinio nepatikslino, ieškinys tenkinamas iš dalies ieškovei iš atsakovo priteisiant 851,13 Eur už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimą (147 dienos x 5,79 Eur), 101,37 Eur už pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą, ir 238,13 Eur palūkanas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (925,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22. Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai keistinas ir ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis, padidinant jį iki 48,04 Eur sumos (CPK 79, 80 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis). Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 23 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pakeisti iš dalies, ieškinį tenkinti iš dalies, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus” (juridinio asmens kodas 301851658) naudai 101,37 Eur (vieną šimtą vieną eurą, 37 ct) skolą už pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą, 851,13 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną eurą, 13 ct) skolą už automobilio saugojimą, 238,13 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus, 13 ct) kompensuojamąsias palūkanas, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 48,04 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus, 4 ct) bylinėjimosi išlaidas.“

Priteisti iš atsakovo D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus” (juridinio asmens kodas 301851658) naudai 23 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.