- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-08
- Bylos Nr.
- 2A-168-653/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01410-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 3.3.1.1Bylos nagrinėjimo atidėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K., kuris yra BUAB „Administralė“ teisių perėmėjas apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. , kuris yra BUAB „Administralė“ teisių perėmėjas šioje byloje ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas, sumažinęs ieškinio sumą (II t., b.l.14) prašė priteisti iš atsakovo V. S. 29238,24 Lt (33 326,09 Lt-4087,85 Lt) žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Administralei“ Panevėžio apygardos teismas 2009-11-19 iškėlė bankroto bylą, UAB „Viresita“ buvo paskirtas įmonės bankroto administratoriumi. Atsakovas V. S. nuo 2009-07-08 iki 2009-12-07 buvo įmonės vadovas, o iki 2009-07-08 įmonės vadovu buvo atsakovas K. L.. Įmonei nuo 2003-05-05 Anykščių rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu buvo paskirta vykdyti daugiabučių namų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus funkcijas. Po bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriui buvo perduoti ne visi įmonės dokumentai, o tik jų dalis, iš kurių matyti, kad 2009-04-30 dienai gyventojų skola UAB „Administralė“ sudarė 34 294,03 Lt. Iš bankroto administratoriui perduotų dokumentų nėra galimybės nustatyti kiekvieno gyventojo skolos dydžio, todėl administratorius neturi teisinio pagrindo reikalauti iš gyventojų grąžinti įmonei susidariusias skolas. Tarp BUAB „Administralė“ administratoriui perduotų dokumentų nėra dokumentų priėmimo-perdavimo akto tarp senojo įmonės vadovo K. L. ir naujojo vadovo V. S., todėl nėra aišku, kuris vadovas kaltas dėl to, kad bankroto administratoriui neperduoti visi dokumentai, dėl to ieškovas laiko kad atsakingi abu solidariai. Atsakovas K. L. ir V. S. kaip įmonės vadovai yra atsakingi už neatgautas įmonės debitorių skolas, jie nesiėmė jokių veiksmų dėl šių skolų išieškojimo, nenurodė administratoriui skolingų asmenų, neperdavė jam jokių dokumentų, kurių pagrindu bankroto administratorius galėtų imtis tokių veiksmų išieškoti skolas iš debitorių, galimai pasisavino tokias lėšas, paimdami jas iš gyventojų, bet neapskaitydami jų įmonės balanse. Atsakovas V. S., būdamas bendrovės vienasmeniu valdymo organu, buvo atsakingas už bankrutuojančios įmonės turto ir dokumentų perdavimą bankroto administratoriui per teismo nustatytą terminą, tačiau jis šios pareigos neįvykdė. Iki 2009-04-30 gyventojų skola BUAB „Administralė“ buvo 34294,03 Lt, po 2009-05-01 už gyventojų skolas buvo pervesta dar 967,94 Lt. Atsakovai yra solidariai atsakingi, nes bankroto administratorius negali nustatyti kas kaltas dėl dokumentų neperdavimo. Kadangi UAB „Administralė“ vykdė daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, todėl kiekvienam gyventojui buvo paskaičiuojama už namo eksploataciją bei administravimo išlaidos. Iš raginimų gyventojams negalima nustatyti kiekvieno jų skolos dydžio, nėra teisinio sutartinio pagrindo tą skolą išieškoti, įmones kasos knygoje buvo fiksuojamos gautos ir išleidžiamos sumos, tačiau nebuvo nuorodų už kokį butą mokama, nebuvo su gyventojais sudaryta sutarčių. Mano, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, neperdavė bankroto administratoriui visų dokumentų, patys nevykdė gyventojų skolų išieškojimo ir to proceso neorganizavo, todėl solidariai turi neteisėtais veiksmais padarytą žalą ( I t, b. l. 1-8, 143-144).
Atsiliepimas
Atsakovas V. S. nurodė kad sutinka su ieškiniu tik toje dalyje, kad jis nuo 2009-07-08 iki 2009-12-07 dirbo UAB „Administralė“ vadovu, tačiau nesutinka, kad iš jo būtų išieškota žala. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009-07-08 iki 2009-12-07 UAB „Administralė“ butų administravimo klausimų nevykdė, nes jas vykdė UAB „Anykščių komunalinis ūkis“. Įmonėje finansinius dokumentus tvarkė kasininkė ir buhalterė. Nors bendrovė jam dirbant direktoriumi jau gyvenamųjų namų nebeadministravo, tačiau gyventojams buvo siunčiami raginimai susimokėti skolas, nes kitokių būdų skolos išieškoti neturėjo. Jam buhalterė pasakydavo, kad yra gyventojų skolos, tačiau jis į jas nesigilindavo, nes jam buvo pasakyta, kad buvo visas ūkis su skolomis buvo perduotas UAB „Anykščių komunalinis ūkis“. Už ką mokėjo gyventojai paaiškinti negali. Kai jis buvo direktorius, matė siunčiamų raštų žurnalą, pasidomėjo raginimais, sakė, kad jie būdavo siunčiami gyventojams. Prie V. S. raginimai jau nebuvo siunčiami. UAB „Administralė“ iškėlus bankroto bylą, paskirtam bankroto administratoriui vieną įmonės finansinių dokumentų dalį nuvežė jis pats, kitą bendrovės savininkas V. A., savininkas turėjo perduoti buhalterines programas, priėmimo – perdavimo aktas su bankroto administratoriumi nebuvo sudarytas, jis buvo nušalintas nuo pareigų, todėl perdavimą vykdė V. A. (I t., b.l.52-53, 143-144).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2009-11-19 nutartimi, UAB „Administralė“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Viresita“. Iš VĮ Registrų centras duomenų, K. L. darbo sutarties, matyti, kad UAB „Administralė“ direktoriumi nuo 2007-10-01 iki 2009-04-02 buvo K. L., o nuo 2009-04-02 iki 2009-11-26 V. S.. K. L. nuo 2009-04-02 iki 2009-07-15 dirbo direktoriaus pavaduotoju. 2009-11-19 Panevėžio apygardos teismo nutartimi atsakovas V. S., kaip įmonės vadovas, įpareigotas ne vėliau kaip per 15 dienų po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, perduoti teismo paskirtam administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-05-05 įsakymo Nr.AĮ-191 3 p. matyti, kad nuo 2003-05-05 UAB „Administralė“ paskirta antrame sąraše nurodytų daugiabučių manų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi , antrąjame sąraše nurodyta, kad jai pavesta administruoti 30 daugiabučių gyvenamųjų namų. Anykščių rajono savivaldybės 2008-09-29 įsakymu Nr.AĮ-608 patvirtintas UAB Anykščių komunalinis ūkis perduotų administruoti gyvenamųjų namų sąrašas, UAB „Administralė‘‘ įpareigota perduoti nepanaudotas lėšas šiems objektams remontuoti, rekonstruoti ar kitaip tvarkyti, turimus namų statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, sutartis bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ir tvarkymo, trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, šis įsakymas įvykdytas UAB „Administralė“ direktoriui K. L. ir UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ direktoriui K. Š. pasirašant gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros perdavimo aktus, materialinių vertybių perdavimo aktą, gyvenamųjų namų išlaidų balansus. Iš UAB „Administralė“ apyvartos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-04-30 matyti, kad debeto likutis bendrovėje pagal gyventojų įsiskolinimą 34 294,03 Lt. Iš BUAB „Administralė“ sąskaitos išrašo matyti, kad po 2009-05-01 iš gyventojų už skolas buvo išieškota 967,94 Lt. Iš ilgalaikio turto žiniaraščio 2009-07-14 dienai matyti, kad 2009-07-15 K. L. perdavė V. S. bendrovės turto 173 364,49 Lt likutinės vertės, įskaitant buhalterinę programą Centas 402,80 Lt likutinės vertės. Iš UAB „Administralė“ rašytų raginimų gyventojams sumokėti skolas, matyti, kad 2008-10-30 buvo siųsti pranešimai gyventojams, iš kurių matyti buto savininko ar naudotojo skola už buto administravimą, raginimai siųsti direktoriaus K. L. vardu. Iš 2009-03-19 bendradarbiavimo sutarties Nr.0903-015, pasirašytos UAB „Administralė“ direktoriaus K. L. ir UAB „Finansų tyrimo biuras“ matyti, kad UAB „Administralė“ pavedė bendrovei išieškoti įsiskolinimus iš skolininkų pagal atskirus pavedimus, buvo pasirašytas įgaliojimas atstovauti UAB „Administralė“ interesus visose įstaigose tvarkant reikalus siekiant užtikrinti UAB „Administralė“ skolininkų įsipareigojimų vykdymą, buvo perduoti skolininkų sąrašai, sutartis buvo vykdoma skolininkams siunčiant priminimus, vykdytos inkaso paslaugos (Anykščių kvarcas).
Žalos padarymo faktas nėra preziumuojamas, jį turi įrodyti ieškovas. Todėl ieškovo prašymas, vadovaujantis LR CPK 225 str. 1 d. patikslinti ir tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą, nurodant atsakovui V. S. pateikti į bylą dokumentus, kurie liudytų, kad ieškinyje nurodytas žalos dydis nepagrįstas, nes vadovaujantis minėtais dokumentais galima nustatyti kokiu juridiniu pagrindu susidarė gyventojų skola, skolos paskaičiavimo mechanizmą, konkrečius subjektus, atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas ieškinio sumą kildina iš UAB „Administralė“ apyvartos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-04-30 , iš kurio matyti, kad debeto likutis bendrovėje pagal gyventojų įsiskolinimą 34 294,03 Lt. Ieškovas 2014-11-05 prašyme nurodė, kad kreipėsi į antstolę N. J. su paklausimu kokiai bendrai sumai UAB „Administralė“ perdavė išieškojimui iš fizinių asmenų ir kokia dalis buvo išieškota iki 2009-04-30. Antstolė rašte nurodė, kad viso vykdomųjų dokumentų buvo pateikta 13465,85 Lt sumai, iš kurių 8611,25 Lt buvo išieškoti iki 2009-04-30 (tai kas nepatenka į ieškinio reikalavimą) ir 766,75 Lt išieškota po nurodytos datos (ši suma patenka į 967,94 Lt nurodytus ieškinio priede Nr. 6, ir šioje dalyje ieškinys nereiškiamas. Neišieškotų sumų pagal vykdomuosius dokumentus buvo už 4087,85 Lt (13465,85 Lt - 8611,25-766,75 Lt). Remiantis tuo ieškovas prašė sumažinti ieškinio sumą iki 29238,24 Lt (33326,09 Lt-4087,85 Lt). Iš ieškovo pateiktų UAB „Administralė“ 2006-2013 m. trumpai saugomų bylų sąrašo ir 2007-2009 m. ilgai saugomų bylų sąrašo matyti, kad dokumentus saugojimui perdavė bankrutavusios UAB „Administralė“ administratoriaus UAB „Viresita“ įgaliotas asmuo P. P.. Ieškovo atstovas paaiškino, kad ne kartą atsakovas buvo raginamas atvykti pas bankroto administratorių susipažinti su dokumentais ir pateikti teismui įrodymus, kuriais gali pagrįsti, kad administratoriui perduotuose dokumentuose yra informacija reikalinga skolai pagrįsti. Tačiau šia teise , kartu ir pareiga atsakovas nesinaudojo, jos vengė. Ieškovas mano, kad nustatyti kokiu būdu susidarė skola, skolos paskaičiavimo mechanizmo ar konkrečių skolininkų turi įrodyti atsakovas, kuris ir turi pateikti dokumentus. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad Anykščių savivaldybės archyve esančiuose dokumentuose nėra įrodymų, pagrindžiančių skolą. Neįmanoma nustatyti iš perduotų dokumentų kiekvieno iš gyventojų skolos dydžio taip pat sutartinių santykių, kurie pagrįstų teisinio pagrindo buvimą ir būtų galima pareikšti ieškinius konkretiems skolininkams. Ir nors 2014 m. lapkričio 5 d. Ukmergės rajono apylinkės teismas nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti teismui dokumentus iš Anykščių savivaldybės archyvo, kurie liudytų, kad ieškinyje nurodytas žalos dydis nepagrįstas, nes remiantis šiais dokumentais būtų galima nustatyti kokiu juridiniu pagrindu susidarė gyventojų skola, skolos paskaičiavimo mechanizmas, konkretūs subjektai, teismas pripažino, kad atsakovas iš Anykščių savivaldybės archyvo negalėjo pateikti šių dokumentų, nes tokių dokumentų ten nėra ir tai patvirtino pats ieškovo atstovas. Liudytojas P. P. patvirtino, kad jis buvo bankrutuojančios UAB „Administralė“ bankroto administratorius, bei tai, kad jam UAB „Administralė“ dokumentus perdavė akcininkas V. A., kuris kaip vėliau paaiškėjo, aktų pasirašyti negalėjo, nes savo akcijas perleido. Ieškovas patvirtino aplinkybes, kad buvęs direktorius V. S. vengė bendrauti su administratoriumi, todėl šis ieškinys buvo kaip priemonė, kad atsakovas perduotų dokumentus arba atsakytų pats. Buvo rasta buhalterinės programos pažyma, kad yra įsiskolinimas gyventojų, nors buhalterinė programa irgi nebuvo perduota, ji buvo parduota kartu su kompiuteriu prieš pat bankroto bylą. Pati žala buvo paskaičiuota remiantis tik buhalterio pažyma, jeigu būtų buvę duomenų, būtų išsiieškoję per teismą. Dokumentus bankroto administratorius gavo padrikus, todėl jie sudarė apyrašus ir sugrupavo dokumentus į bylas ir perdavė Anykščių archyvui. Nebuvo aiškus gyventojų sąrašas, nei koks skolų dydis, todėl šis ieškinys ir buvo paskutinė galimybė. Bankroto administratorius patvirtino, kad jis nesudarė bankrutuojančios UAB „Administralė“ balanso, jo manymu balansą turėjo sudaryti direktorius V. S., kuris buvo įpareigotas tai padaryti nutartyje, kuria paskelbtas įmonės bankrotas. Todėl teismas mano, kad negali konstatuoti atsakovo pareigos perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus. Juolab, kad pagal LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti iš įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.).
Teismas, įvertindamas visus byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio, o teismas, turėdamas teisę šioje byloje rinkti įrodymus ex officio, to padaryti negali dėl tokių įrodymų nebuvimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 8 467,97 EUR (29 238,24 Lt); 5 proc. procesines palūkanas; bylinėjimosi išlaidas (II t., b.l. 44-49). Nurodo, jog teismas, siekiant konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, privalėjo pakartotinai ištirti aplinkybes, kurioje dalyje atsakovas įvykdė savo prievoles tinkamai perduoti dokumentus administratoriui iškėlus bankroto bylą, ar minėtų dokumentų pagrindu galima nustatyti gyventojų įsipareigojimų įvykimo; taip pat išsiaiškinti aplinkybes, ar nebuvo sudarytas balansas bankroto bylos iškėlimo dienai ir jei buvo, ar šis balansas turi įrodomosios reikšmės šiai bylai. Tik nustačius šias aplinkybes, kad dokumentų nėra, galima konstatuoti atsakovo kaip vadovo netinkamą pareigos įvykdymą tinkamai perduoti dokumentus.
Ieškovas nurodė, jog dokumentai buvo perduoti be aprašo, padriki, jie po bankroto bylos užbaigimo atiduoti Anykščių savivaldybės archyvui. Tai paliudijo bankroto administratorius P. P.; dokumentų priėmimo-perdavimo akto neparengė ir nepasirašė V. S..
Ieškovas prašė teismo tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą ir įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus iš Anykščių savivaldybės archyvo, kurie liudytų, kad ieškinyje nurodytas žalos dydis nepagrįstas, nes vadovaujantis minėtais įrodymais, būtų galima nustatyti, kokiu juridiniu pagrindu susidarė gyventojų skola, skolos paskaičiavimo mechanizmą. Teismas tenkino šį prašymą, tačiau sprendime šį savo prašymą pripažino neteisėtu, nes žalos padarymą faktą, kuris pasireiškia dokumentų neperdavimu administratoriui, turi įrodyti ieškovas. Teismas pripažino, kad atsakovas iš Anykščių savivaldybės archyvo negalėjo pateikti šių dokumentų, nes tokių dokumentų ten nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad tokie dokumentai, kurie įrodytų, kokiu pagrindu susidarė gyventojų skolos, skolos paskaičiavimo mechanizmas, konkretūs subjektai, administratoriui nebuvo perduoti. Taigi teismas konstatavo, kad tarp administratoriui perduotų dokumentų nebuvo dokumentų, susijusių su gyventojų įsiskolinimu. Tačiau teismas priėmė priešingą sprendimą, nurodydamas, kad nesant tokių dokumentų, ieškovas neįrodė žalos dydžio, o teismas, turėdamas pareigą pats rinkti įrodymus, to padaryti negali dėl tokių įrodymų nebuvimo.
Mano, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad atsakovas neįgyvendino pareigos perduoti dokumentus. Šios pareigos neįvykdymas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su žala, t.t. negalėjimu išieškoti tų sumų, sudarančių ieškinio reikalavimą, fiksuotų buhalterinėje programoje, kurių įrašo teisingumo atsakovas nepaneigė jokiais kitais įrodymais.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad balansą sudaryti privalėjo administratorius, nes pareiga sudaryti balansą, perduoti turtą ir visus dokumentus, teko atsakovui (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Net sutikus su tuo argumentu, administratoriaus nesudarė balanso pagrįstai nepaneigia atsakovo, kaip įmonės vadovo pareigos tinkamai ir laiku perduoti administratoriui įmonės dokumentus. Tuo atveju, jei būtų bankroto administratoriaus sudarytas balansas iš dalinai perduotų dokumentų, akivaizdu, kad balanso eilutėje prie gautinų sumų būtų nurodytas gyventojų įsiskolinimas įmonei dėl ko ir pareikštas ieškinys. Taigi, balanso (ne)sudarymas nekeičia bylos esmės.
Dėl žalos dydžio nurodo, jog įvertinęs antstolės pateiktą informaciją, sumažino ieškinio reikalavimų dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Jokios kitos aplinkybės dėl žalos dydžio nebuvo nustatinėjamos. Teismas konstatavo, kad neįrodytas žalos dydis, o teismas, turėdamas pareigą pats rinkti įrodymus, to padaryti negali dėl tokių įrodymų nebuvimo. Su šiais teismo argumentais nesutinka, atsižvelgiant į teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-29 nutartis civ.byloje Nr. 2A-1374/2014).
Atsakovas atsiliepimu apeliacinį skundą (II t., b.l.53) prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Ieškovas prašo priteisti žalą iš buvusio įmonės vadovo V. S., kurio veiksmų neteisėtumą grindžia bankrutavusios ir likviduotos UAB „Administralė“ dokumentacijos praradimu, jos neišsaugojimu ir neperdavimu bankroto administratoriui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Administralė“ nuo 2003 m. gegužės 5 d. iki 2008 m. rugsėjo 29 d. vykdė daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus funkcijas (I t., b. l. 20, 64). Vadovaujantis K. L., liudytojų V. P., G. J. parodymais nustatyta, jog 2008 m. rugsėjo 29 d. UAB „Administralė“ nustojus teikti šias paslaugas, gyventojų skolos, susidariusios vykdant šią veiklą, liko UAB „Administralė“.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu ieškovas neįrodė žalos dydžio, o teismas, turėdamas pareigą pats rinkti įrodymus ex officio, to padaryti negali dėl tokių įrodymų nebuvimo.
Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi, nagrinėjant atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo, pirminio ieškovo BUAB „Administralė“ procesinių teisių ir pareigų perėmėju šioje civilinėje byloje pripažintas E. K.. Todėl šiuo atveju byla prarado savo priskirtinumą nedispozityviųjų bylų kategorijai, kuriose teismas pagal įstatymą privalo veikti ex officio. Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį grindžia UAB „Administralė“ apyvartos žiniaraščiu už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-04-30, iš kurio matyti, kad debeto likutis bendrovėje pagal gyventojų įsiskolinimą 34 294,03 Lt ir teigia, kad jeigu būtų buvę duomenų apie kiekvieno konkretaus gyventojo skolos dydį, šios skolos būtų išieškotos bankrutuojančios įmonės naudai. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad bankrutavusios ir likviduotos UAB „Administralė“ buvęs bankroto administratorius, teigdamas, kad atsakovas V. S. neperdavė jam reikalingų dokumentų, būtų kreipęsis į UAB „Administralė“ bankroto bylą nagrinėjusį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, siekiant įvykdyti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį, kuria atsakovas buvo įpareigotas perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą šios nutarties įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, ir šį vykdomąjį raštą būtų pateikęs antstoliui vykdyti; nepateikė duomenų, kad ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. pagrindu būtų kreipęsis į UAB „Administralė“ bankroto bylą nagrinėjusį teismą dėl baudos buvusiam vadovui skyrimą už atitinkamų dokumentų nepateikimą. Teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad administratorius būtų kreipęsis į UAB „Administralė“ bankroto bylą nagrinėjusį teismą nei dėl vykdomojo rašto išdavimo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarčiai įvykdyti, nei dėl baudos buvusiam vadovui skyrimo už dokumentų neperdavimą.
Byloje nėra ginčo, kad bankroto administratoriui buvo perduota dalis įmonės dokumentų, turto. Ieškovas nurodo, kad įmonės dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti be aprašo, padriki, jie po bankroto bylos užbaigimo atiduoti Anykščių savivaldybės archyvui (II t., b.l.15-17). Tačiau Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad bankroto administratorius, priėmęs jam perduotus dokumentus, būtų fiksavęs UAB „Administralė“ tam tikrų dokumentų trūkumą aktu ar kitokiu dokumentu (CPK 178 str.), iš ko būtų galima pagrįstai spręsti, kad atsakovas nevykdė ir kokioje apimtyje nevykdė savo pareigos perduoti tam tikrus įmonės dokumentus, vykdant Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį. Pažymėtina, kad administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2459/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-778/2012).
Esant tokioms aplinkybėms, nesant įmonės balanso pagal administratoriui perduotus dokumentus, patvirtinančio bankrutavusios įmonės turimo turto sudėtį, taip pat kitų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl perduotų dokumentų neišsamumo negalima nustatyti būtinų aplinkybių apie gyventojų skolas įmonei ir jas išieškoti teismine tvarka, nėra pagrindo išvadai, kad vien UAB „Administralė“ apyvartos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-04-30 duomenys yra pakankami spręsti, jog įmonė realiai turėjo turto (29238,24 Lt debitorinių įsiskolinimų), t.y. neįrodytas žalos faktas. Pažymėtina, kad atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas turėjo įrodyti ieškovas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovas neįrodė ir tų aplinkybių, kad UAB „Administralė“ bankroto proceso metu ir po jo nebuvo įmanoma surinkti duomenis, siekiant nustatyti konkrečių gyventojų įsiskolinimus UAB „Administralė“ ir pagal šiuos duomenis pareikšti ieškinius, siekiant išsiieškoti skolas iš gyventojų už administravimo paslaugas. Kaip matyti iš byloje esančių raginimų gyventojams (kuriuose nurodyti gyventojų asmens duomenys, adresai ir skolų dydžiai) (I t., b.l.121-141), 2009-03-19 sutarties su UAB „Finansų tyrimų biuras“ (sutarties 3.2 punktas) (I t., b.l.157-158) , UAB „Finansų tyrimų biuras“ išrašytų sąskaitų – faktūrų (I t., b.l.150; 152), 2009-03-24 UAB „Adminstralė“ rašto Nr. 09-48 skirto UAB „Finansų tyrimų biuras“ (I t., b.l.161), tokie duomenys galimai galėjo būti gauti iš trečiųjų asmenų (t.y. UAB „Finansų tyrimų biuras“), tačiau ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad būtų kreipęsis į UAB „Finansų tyrimų biuras“ dėl pagal 2009-03-19 sutartį UAB „Finansų tyrimų biuras“ iš UAB „Adminstralė“ gautų skolininkų duomenų (t.y. skolininkų asmens duomenų, adresų, skolos dydžio) pateikimo ieškovui ir, kad UAB „Finansų tyrimų biuras“ nepateikė ar negalėjo pateikti ieškovui tokių duomenų (CPK 178 str.). Ieškovas taip pat neįrodė, kad bent dalies konkrečių gyventojų įsiskolinimo dydžio negalima nustatyti pagal byloje esančius UAB „Adminstralė“ raginimus gyventojams (I t., b.l.121-141) (CPK 178 str.).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė žalos fakto, taip pat neįrodė, jog žala įmonei atsirado būtent dėl atsakovo V. S. veiksmų (dalies dokumentų neperdavimo), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl naikinti ar keisti priimtą skundžiamą teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.