Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Minvesta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-684-538/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Minvesta“ ieškinį atsakovams L. N., M. N., D. T., V. I. (V. I.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl žalos, kildinamos iš juridinio asmens organų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-15 nutartimi (t. 1, b. l. 10-11) UAB „Minvesta“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB Klaipėdos administratorių biuras. Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-02 nutartimi UAB „Minvesta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (c. b. B2-165-265/2014, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl įrodinėjimo proceso

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalių pateiktus įrodymus, bet ir teismui prieinamuose registruose, teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, taip pat apelianto pateiktus naujus įrodymus, kuriuos teisėjų kolegija priima ir vertina kartu su kitais bylos duomenimis (CPK 314 str.), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino bylos įrodymus kaip visumą, dėl to neteisingai nustatė teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir neteisingai išsprendė atsakovų civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą, kai tokia žala atsirado dėl įmonės turto ir dokumentų bankroto administratoriui neperdavimo, klausimą.

Dėl įmonės vadovais buvusių asmenų civilinės atsakomybės

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, už įmonės turto bei dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui atsakomybė tenka tik paskutiniuoju jos vadovu buvusiam atsakovui V. I.. Teisėjų kolegija pritaria apelianto pozicijai, kad ši bylą nagrinėjusio teismo išvada nėra pakankamai pagrįsta. Analizuojant bylos dokumentų turinį matyti, kad paskutinis įmonės balansas buvo parengtas 2009-04-30 už 2008 finansinius metus (t. 1, b. l. 25-26). Jame įrašyto turto vertė 2008-12-31 dienai sudarė 5 874 961 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 559 013 Lt. Pagal 2008 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis (t. 1, b. l. 27), įmonės veikla, priešingai nei 2007 m., buvo pelninga, pardavimo pajamų ir savikainos rodikliai viršijo 6,5 mln. Lt. Kita vertus, procesiniuose dokumentuose atsakovė L. N. teigė, kad dėl 2008 metų ekonominės krizės bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, atsirado skolų, ir todėl akcininkai ėmėsi veiksmų įmonei gelbėti (t. 1, b. l. 39). Tokia priemone (veiksmais) ji įvardija įmonės savininkų pasikeitimą. 2010-03-23 akcijų pirkimo pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 71-73) bendrovės akcininkai L. N. (taip pat ir įmonės tuometinė vadovė) ir E. N. perleido įmonės, kurios įstatinis kapitalas sutarties sudarymo dieną sudarė 2 259 500 Lt, akcijas atsakovui M. N. už 22 595 Lt kainą, kaip nurodoma sutarties 3.1. punkte, nustatytą atsižvelgiant į tai, kad bendrovės vykdoma ūkinė veikla tapo nuostolinga ir reikalauja didelių investicijų. Sutarties 3.2. punkte nurodyta, kad pirkėjas pirkimo kainą sumoka sutarties pasirašymo dieną. Šiame kontekste pažymėtina, kad apdairus, rūpestingas, sąžiningas verslininkas (įmonės vadovas ir dalyvis), žinodamas apie įmonės sunkią turtinę padėtį, įsiskolinimus įmonės kreditoriams, perleisdamas įmonės akcijas ir įmonės valdymą, ar, juo labiau, deklaruodamas savo siekį įmonės akcijų pardavimu gelbėti įmonę, neabejotinai turėjo pasidomėti, kokiam asmeniui šis specifinis turtas perleidžiamas, kaip toliau bus įmonė valdoma ir kaip bus sprendžiamas atsiskaitymo su kreditoriais klausimas. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia konstatuoti atsakovės L. N., kaip įmonės vadovės (taip pat ir buvusios akcininkės), sąžiningumo ir jos veiksmų teisėtumo, paneigia jos deklaruojamą siekį išsaugoti įmonės veiklą ir tokiu būdu išspręsti atsiskaitymo su kreditoriais klausimą (įmonės gelbėjimą savininkų pasikeitimu), leidžia pagrįstai abejoti paaiškinimų dėl įmonės turto bei dokumentų perdavimo, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumu.

Pagal teismui prieinamus Juridinių asmenų registro bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotus duomenis (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad akcijų pirkėjas M. N. nuo 2004 metų dalyvavo net 68 įvairių įmonių veikloje kaip jų vadovas ir / ar akcininkas arba likvidatorius (dalis šių įmonių jau yra išregistruotos iš JAR), turėjo ir turi asmeninių skolų ar administracinių nuobaudų, išieškotinų teismine tvarka (Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. L2-16814-131/2007; Nr. A2.6.5168-806/2008; Nr. 2-570-599/2009; Nr. A2.2.-5426-716/2011; Nr. 2-35263-155/2014). Todėl pagrįstai abejotina, ar jis turėjo finansinę galimybę realiai atsiskaityti už perleidžiamas jam akcijas ir ar už jas atsiskaitė ( įrodymų, kad sumokėjo nurodytą sumą, byloje nesama), ir, dar daugiau, investuoti į įmonę, kurios apyvarta siekia milijonines sumas, reikalingas pinigines lėšas. Aplinkybę, jog M. N. net neturėjo tokio intereso (tikslo), patvirtina: atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai, iš kurių matyti, kad įmonės veiklą buvo bandoma išsaugoti tik dedant pastangas išsiieškoti debitorines skolas (t. 1, b. l. 67); atsakovų M. N. ir D. T. atstovo paaiškinimai dėl neilgos kiekvieno jų vadovavimo trukmės, kad įmonės buvo įsigytos tik matant perspektyvą atgauti debitorines skolas ir iš to gauti tam tikrą pelną (2014-03-25 teismo posėdžio garso įrašai, užfiksuoti informacinėje sistemoje LITEKO); atsakovo V. I. rašytiniai paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jo ir liudytojo M. D. parodymai, užfiksuoti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-15 teismo baudžiamajame įsakyme, liudijantys M. N. indėlį organizuojant probleminių įmonių perpardavimą V. I. (t. 2, b. l. 57, 63-65; b. b. Nr. 1-235-463/2013, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Dėl kokių priežasčių atsakovė L. N. (savininkė ir įmonės vadovė) pati nesiekė atgauti debitorių skolų ir taip bent iš dalies atsiskaityti su įmonės kreditoriais, byloje duomenų nesama. Atsakovės L. N. interesą akcijas perleisti būtent tokia veikla užsiimančiam asmeniui (M. N.), siekiant išvengti atsakomybės prieš įmonės kreditorius, patvirtina ir kiti veiksmai - finansinių sunkumų turinčios įmonės veiklos perkėlimas į kitą jai priklausiusią bendrovę, t. y. UAB „Lemesta“ (įmonės kodas 300542153). Antai UAB „Irventa“ (vėliau – UAB „Minvesta“) finansinės atskaitomybės už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagrindinė bendrovės veikla yra automobilių pardavimas, prekyba automobilių detalėmis ir kitais auto reikmenimis, dažų didmeninė prekyba. UAB „Lemesta“ planuojama veikla 2008, 2009 ir 2010 metais, t. y. kol įmonė veiklos iš esmės nevykdė, buvo didmeninė prekyba chemijos produktais, tačiau nuo 2010-12-01 bendrovės vadove tapus L. N. (Juridinių asmenų registre ši informacija išviešinta tik 2011-02-08), kaip pagrindinė veikla jau nurodoma didmeninė prekyba transporto priemonių detalėmis, t. y. veikla, kuri buvo vykdoma ir UAB „Irventa“ (Juridinių asmenų registro duomenys).

Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. S2-25436-235/2010 (teismų informacinės sistemos LITEKO informacija), užfiksuotų duomenų matyti, kad 2010-09-20 E. N., padavęs su atsakove L. N. bendrą prašymą turto įkeitimui ir nurodęs esąs jos sutuoktinis (santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2006-04-28 sprendimu c. b. Nr. 2-6735-713/2006, LITEKO duomenys), sudarė su UAB „Irventa“, kurios vadovu tuo metu buvo M. N., reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią E. N. perėmė iš bendrovės reikalavimo teises į debitorines skolas 1 636 219,28 Lt sumai, įsipareigodamas perimti visas teises ir pareigas pagal 2007-09-25 UAB „Irventa“ ir AB DnB NORD banko sudarytą kredito linijos sutartį Nr. K-2400-2007-672. Netrukus, t. y. 2010-12-10 sprendimu (Juridinių asmenų registre išviešintu 2011-02-08), E. N. tapo ir UAB „Lemesta“ vieninteliu akcininku, o šios bendrovės balanse nurodomas turtas nuo 6 263 Lt 2010 metais padidėja iki 173 785 Lt 2011 metais. Akivaizdu, kad tokie veiksmai (reikalavimo teisių perėmimas nurodytomis aplinkybėmis, nesant duomenų, kokia sumą už tai gavo bankrutavusi įmonė), priešingai nei žodinio bylos nagrinėjimo metu siekė įtikinti atsakovų atstovai (2014-02-14 teismo posėdžio garso įrašas, užfiksuotas teismų informacinėje sistemoje LITEKO), negalėjo pagerinti finansinių sunkumų turinčios įmonės būklės, juolab, kaip matyti iš nutarties turinio, L. N. ir E. N. buvo įsitikinę, kad skolą, kurios suma didesnė nei banko teikto kredito suma, jie atgaus. Aplinkybė, jog šia suma siekta (ir realiai įgyvendinta) patenkinti tik vieno ieškovės bendrovės kreditoriaus interesus, nes finansinių reikalavimų bankas UAB „Minvesta“ bankroto byloje nepareiškė (Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-02 nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto). Be to, tokiais veiksmais buvo siekiama ir asmeninių tikslų išsaugoti prievolių bankui įvykdymo užtikrinimui antros eilės hipoteka įregistruotą L. N. ir E. N. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, atsakovės L. N. deklaruojamas siekis akcijų perleidimu padėti ieškovo įmonei yra paneigtas.

Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingos yra ir kitos aplinkybės, be pagrindo neįvertintos pirmosios instancijos teismo, kurios patvirtina visų atsakovų bendrus veiksmais paslėpti tikruosius jų ketinimus. Atsakovė L. N., iki 2010-09-15 būdama direktore, taigi asmeniškai atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, 2009 m. įmonės balanso Juridinių asmenų registrui neteikė. Šios įstatyme įmonės vadovui nustatytos pareigos nevykdė ir kiti atsakovai. Įmonės akcijos ir jos valdymas per trumpą laiką formaliai buvo perleisti asmenims, kurie nebuvo suinteresuoti įmonės realios veiklos tęstinumu, dar daugiau, už atlygį ar dėl kitų priežasčių sutiko būti statytiniais ir padėjo įgyvendinti nesąžiningą schemą, kurios tikslas – kreditorių pinigus perkelti sau ar kitaip pažeisti jų interesus, piktnaudžiaujant juridinio asmens savarankiška ir ribota atsakomybe. M. N., D. T. ir V. I. sąsajas tokio pobūdžio veikloje patvirtina Juridinių asmenų registre, teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų visuma. Pavyzdžiui, M. N. ir D. T. (kurio realias finansines galimybes atspindi Druskininkų miesto apylinkės teismo byloje Nr. A2.13.-542-182/2011, Kauno apylinkės teismo byloje Nr. E1-655-408/2014 nustatytos aplinkybės) tariamai dalyvauja UAB "Vilnius estate", UAB "Vilnius capital group", UAB "Tavo darbas", D. T. ir V. I. – UAB "Emsta", UAB "Eest West Investment", ir kitų įmonių veikloje. V. I. paskutiniuoju iki bankroto bylos iškėlimo vadovu buvo jau ne vienoje bankrutavusia pripažintoje įmonėje, kurių buveinės išsidėsčiusios po visą šalies teritoriją (Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. B2-2531-275/2014 ir Nr. B2-268-262/2014, Visagino miesto apylinkės teismo c. b. 2-295-724/2013, Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. 2-286-599/2014 ir kitose bylose esanti informacija), iš jo yra priteistos ženklios sumos žalai toms bendrovėms atlyginti, taip pat 2013-05-15 teismo baudžiamuoju įsakymu jis yra pripažintas kaltu už kitos įmonės nuskalstamą buhalterinės apskaitos tvarkymą (Trakų rajono apylinkės teismo b. b. Nr. 1-235-463/2013, LITEKO duomenys).

Ieškovo įmonės pavadinimas pakeistas, nesusiejant šio fakto su konkrečia nauda įmonei, ją perorganizuojant likus vos savaitei iki įmonės perleidimo kitam asmeniui (2010-11-02 M. N. priima sprendimą dėl pavadinimo, buveinės adreso keitimo, o 2010-11-08 nusprendžiama dėl D. T. išrinkimo vadovu, tikslinamas akcininkų sąrašas, t. 1, b. l. 16-19), tuo tikėtinai siekiant apsunkinti galimybę kreditoriams realizuoti savo teises ir apginti savo interesus (pareikšti reikalavimus, inicijuoti bankroto procesą ir pan.). Informaciją apie UAB „Lemesta“ vadovus, akcininkus (L. N., E. N.) buvo delsiama teikti Juridinių asmenų registrui. BUAB „Minvesta“ ūkinę finansinę veiklą pagrindžianti dokumentacija buvo perduodama iš vienos buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės kitai, o racionalaus tokių veiksmų pagrindimo byloje esantys dokumentai (t. 1, b. l. 77, 88) neatskleidžia, jo nepateikė ir atsakovai, kol galiausiai dokumentai neišsaugomi, ir, labiau tikėtina, slepiam. Pastarąją išvadą teisėjų kolegijai leidžia daryti tai, kad atsakovai teikia tik atskirus dokumentus ir (ar) fragmentinę informaciją, siekdami faktinę situaciją pakreipti sau palankia linkme. Pavyzdžiui, nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus patikrinimas buvo atliekamas už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2010-11-02, banko išrašai patikrinimą atlikusiai specialistei buvo pateikti nuo 2010-08-02 tik iki 2010-09-01, galimai nuslepiant pirmiau aptarto reikalavimo teisės perleidimo E. N. faktą (t. 1, b. l. 83, 123). Tikrosios šio sandorio aplinkybės neatskleidžiamos ir susitarime dėl 2010-09-20 reikalavimo teisės perleidimo sutarties (t. 1, b. l. 194), kuris teismui pateiktas įrodinėjant tariamą atsakovės L. N. veiksmų naudingumą įmonei.

Tokioje situacijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą įrodinėjant suteikė vien atsakovų į bylą pateiktiems jų valdytos įmonės dokumentų perdavimo–priėmimo aktams. Pirma, šie dokumentai neturi didesnės įrodomosios galios ir turi būti vertinami kitų nustatytų faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumoje (CPK 185 str. 2 d.). Antra, aplinkybė, kad UAB „Minvesta“ buhalterinę apskaitą tvarkė tokia veikla užsiimančios įmonės, nepašalina atsakovų, kaip buvusių įmonės vadovų, atsakomybės už tinkamą apskaitos organizavimą, t. y. tokį, kuriuo būtų užtikrinama galimybė įvertinti įmonės valdomo turto apimtį bei jo masės pokytį. Iš pateiktų į bylą dokumentų perdavimo–priėmimo aktų turinio negalima identifikuoti galimai kartu perleidžiamo įmonės turto ir įsipareigojimų. Trečia, kiti bylos duomenys leidžia pagrįstai abejoti atsakovų pateiktų dokumentų perdavimo–priėmimo aktų objektyvumu ir patikimumu. Atsakovė L. N., atsikirsdama į jai pareikštą ieškinį, nurodė, kad visus įmonės dokumentus, kuriuos ji turėjo, naujajam vadovui ir akcininkui M. N. perdavė dar besibaigiant jos įgaliojimams - 2010-04-05 (t. 1, b. l. 39). Byloje esantis vienintelio akcininko M. N. sprendimas patvirtina, kad L. N. iš direktorės pareigų buvo atleista gerokai vėliau - 2010-09-15, o atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodoma dar kita tokio fakto įregistravimo Juridinių asmenų registre data, t. y. 2010-09-29 (t. 1, b. l. 39, 76). Tuomet nėra pagrįsto paaiškinimo, kodėl atsakovės L. N. žinioje liko tarp UAB „Integre“ ir atsakovo M. N. sudarytas dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, kurio turinys patvirtina, kad dokumentus buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė M. N. perdavė 2010-09-28 (t. 1, b. l. 43-44). Analogiška situacija konstatuotina ir vertinant V. I. pranešimo UAB „Istrija“ bei buhalterinių dokumentų priėmimo–perdavimo 2010-12-06 akto, sudaryto tarp UAB „Istrija“ ir V. I., pateikimo teismui aplinkybes – dokumentai pateikti kartu su atsakovų M. N. ir D. T. atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 70, 88, 89). Aptartos aplinkybės, įvertinus jas bylos duomenų, liudijančių M. N. ryšius bei jų pobūdį su buhalterine įmone UAB „Istrija“ (t. 2, b. l. 57, 60-75), kontekste, sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai susiformuoti, jog BUAB „Minvesta“ dokumentų ir turto perdavimas vienų vadovų kitiems nebuvo įgyvendintas pagal įstatyminėse teisės normose nustatytus reikalavimus ir tokių veiksmų (neveikimo) neigiami padariniai tenka visiems atsakovams, nesant objektyvios galimybės išskirti kiekvieno jų konkrečios įtakos tokios situacijos susiformavimui.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi atsakovai - L. N., M. N., D. T. ir V. I., bendrais nesąžiningais veiksmais (neveikimu), pažeidžiančiais pirmiau aptartus esminius Buhalterinės apskaitos įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus juridinio asmens valdymo organams reikalavimus dėl įmonės veiklos organizavimo ir jai vadovavimo, prisidėjo prie situacijos, kad BUAB „Minvesta“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, kad neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes nėra išsaugoti ir bankroto administratoriui nėra perduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis. Todėl visų jų atsakomybė dėl BUAB „Minvesta“ padarytos turtinės žalos yra solidari (CK 6.6 str. 3 d.).

Pirmiau išvardintų aplinkybių nustatymas ir tinkamas jų vertinimas buvo esminis, siekiant teisingai pritaikyti materialines teisės normas. Teisėjų kolegijai nustačius, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens valdymo organų solidariąją deliktinę atsakomybę, skundžiamas teismo sprendimas pakeistinas (CPK 329 str.1 d., 330 str.).

Dėl žalos fakto ir dydžio

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo sprendime nustatytu žalos dydžiu. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala gali būti padaryta turto netekimu ir dėl bendrovės turto, buvusio vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Nagrinėjamoje byloje apeliantas padarytos žalos dydį sieja su bankrutavusios įmonės 2008 m. balanse, pateikto Juridinių asmenų registrui, nurodyta turto verte – 5 874 961 Lt. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 str.), tačiau, vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis ir įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos dydį (CPK 185 str.). Taip pat būtina įvertinti, kad balanso duomenys neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Taigi vien tai, kad paskesnis balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad padarytos žalos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę. Aktualu ir tai, kad teismų praktikoje žalos, kilusios dėl įmonės valdymo organo ir kartu dalyvio neteisėtų veiksmų (neveikimo), dydis parastai siejamas dar ir su bendrovės įsipareigojimais tretiesiems asmenims, įmonės bankroto atveju - su patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-07 nutartis c. b. Nr. 2A-1105/2014).

Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistiną atlygintinos žalos dydį, vadovavosi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010-11-08 patikrinimo akte Nr. Ž-821 nustatyta aplinkybe, kad įmonės turtą pagal vėliausius patikrinimui pateiktus duomenis sudarė 3 578 431,62 Lt debitoriniai įsiskolinimai, ir atsižvelgęs į tai, kad bankroto administratorius nedisponuoja informacija apie su debitoriais sudarytų sutarčių sąlygas ir negali imtis veiksmų finansinei situacijai pagerinti, t. y. pateikti debitoriams ieškinių, šią sumą pripažino įmonei padaryta žala (CK 6.249 str.). Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Minėtas valstybinės institucijos dokumentas yra vienas iš rašytinių įrodymų, kuris turi būti vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (CPK 172 str. 2 d.), taigi jame nustatytos faktinės aplinkybės, nesant byloje kitų jas paneigiančių duomenų ar įrodymų, pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintos kaip objektyviai pagrindžiančios tenkintinų apelianto reikalavimų apimtį. Apelianto skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į dalį duomenų apie įmonėje turėtą turtą ir neįtraukė į atlygintiną sumą turėto ilgalaikio turto vertės – 2 655 Lt, taip pat nesudaro pagrindo keisti šią teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas žalos atlyginimo klausimas, atsižvelgiant į tai, kad, remiantis patikrinimo akto išvadomis, įmonės turimas materialus turtas yra nelikvidus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai peržiūrimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantui solidariai iš atsakovų L. N., M. N., D. T. ir V. I. vietoj prašomos sumos (5 874 961 Lt) priteistinas 3 578 432 Lt dydžio žalos atlyginimas, sprendžia, jog iš apelianto atsakovams L. N., M. N. ir D. T. turi būti priteista 40 proc. pirmosios instancijos teisme jų turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl atsakovės L. N. prašymo priteisti teisinės pagalbos išlaidas ir pripažįsta, jog teismas padarė pagrįstą išvadą, kad prašoma priteisti suma (7 550 Lt) yra per didelė. Todėl skaičiuojant šiai atsakovei atlygintiną bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dydį, pagrindu imama pirmosios instancijos teismo nustatyta pagrįsta šių išlaidų suma – 3 775 Lt. Atsižvelgiant į tai, iš BUAB „Minvesta“ atsakovei L. N. priteistina 1 510 Lt (3 775 Lt x 40 proc.), atsakovui M. N. – 920 Lt (2 300 Lt x 40 proc.), atsakovui D. T. – 356 Lt (889,02 Lt x 40 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 2 dalies pagrindu ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio. Tačiau ši teisės norma nepanaikina atsakovų prievolės atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, iš atsakovo išieškomos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į byloje nustatytą žalos atlyginimo sumą (3 578 432 Lt) bei bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, iš atsakovų L. N., M. N., D. T. ir V. I. priteistina po 9 946 Lt žyminio mokesčio iš kiekvieno (39 784 Lt : 4).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame teisme

Atsakovai M. N. ir D. T. prašo priteisti jiems apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikia tokių išlaidų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagrindžiančius įrodymus, iš kurių matyti, kad M. N. advokatui sumokėjo 500 Lt (t. 2, b. l. 44-45), D. T. – 411 Lt (t. 2, b. l. 44-47).

Iš skundo turinio matyti, kad jame buvo keliami du materialiniai reikalavimai – dėl atsakovų L. N., M. N. ir D. T. solidariosios atsakomybės su atsakovu V. I., iš kurio vieno buvo priteistas žalos atlyginimas, ir dėl priteistinos žalos dydžio. Teisėjų kolegijai tenkinant tik vieną apelianto reikalavimą, iš apelianto atsakovams M. N. ir D. T. priteistina 50 proc. apeliacinės instancijos teisme jų turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str.), atitinkamai M. N. priteistina 250 Lt, D. T. – 206 Lt (CPK .

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taikė atsakovams L. N., M. N., D. T. ir V. I. laikinąsias apsaugos priemones ir 2013-09-03 nutartimi (t. 1, b. l. 28-29) areštavo jų turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių už bendrą 5 874 961 Lt sumą. Apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu tenkinant apelianto reikalavimus dėl visų atsakovų solidarios civilinės atsakomybės už BUAB „Minvesta“ padarytą 3 578 431,62 Lt žalą, laikinųjų apsaugos priemonių, taikomų atsakovams L. N., M. N., D. T. ir V. I. iki bus įvykdytas teismo sprendimas, mastas sumažintinas iki bendros 3 578 431,62 Lt sumos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Minvesta“ solidariai iš L. N., M. N., D. T., V. I. 3 578 431 (tris milijonus penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt vieną) litą 62 (šešiasdešimt du) centus žalos atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti L. N. iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Minvesta“ 1 510 (vieną tūkstantį penkis šimtus dešimt) litų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti M. N. iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Minvesta“ 920 (devynis šimtus dvidešimt) litų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti D. T. iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Minvesta“ 356 (tris šimtus penkiasdešimt šešis) litus bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų L. N., M. N., D. T. ir V. I. po 9 946 (devynis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt šešis) litus žyminio mokesčio iš kiekvieno valstybės naudai.

Klaipėdos apygardos teismo 2013-09-03 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų L. N., M. N., D. T. ir V. I. turtui, sumažinus arešto mastą iki 3 578 431,62 Lt, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti M. N. iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Minvesta“ 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti D. T. iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Minvesta“ 206 (du šimtus šešis) litus bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.