Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-11-22 · Civilinė byla Nr. e2A-752-280/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
e2A-752-280/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-022868-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
D. B.
Atsakovas
B. V.
Trečiasis asmuo
S. B.
Kategorijos
  • 2.6.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-752-280/2018Proceso Nr. 2-68-3-022868-2017-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.3; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto B. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29494-994/2017 pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui B. V., trečiajam asmeniui S. B. dėl sutarties pripažinimo sudaryta ir skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė laikyti 2016-02-12 D. B. ir B. V. sudarytą paskolos sutartį pagal ieškovo D. B. 2016-02-12 Kreditavimo sutarties su DnB banku sąlygas galiojančia, priteisti iš atsakovo B. V. 10 374,86 Eur paskolos, 2 683,44 Eur palūkanų, 13,14 Eur palūkanų, 5 procentus metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2016 m. pradžioje ieškovas D. B. ir atsakovas B. V. sudarė susitarimą, kad D. B. kartu su sutuoktine S. B. paims paskolą iš kredito įstaigos, gautas lėšas paskolins B. V., o šis grąžins paskolintas lėšas, apmokės kredito įstaigos palūkanas ir atlygins kitas ieškovo patirtas išlaidas pagal kredito sąlygas.

3. 2016-02-12 D. B. ir S. B. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2411-2016-109955 su AB DnB banku dėl 12 000 Eur kredito suteikimo, kurio galutinis grąžinimo terminas 2021-01-18, suteiktų palūkanų norma 11,50 proc., sutarties sudarymo mokestis 60 Eur, o administravimo mokestis 363,38 Eur.

4. 2016-02-12 banko suteiktą paskolą ieškovas išgrynino iš sąskaitos: paėmė 11 400 Eur (bankas iš karto nuskaičiavo sutarties sudarymo ir administravimo mokesčius- 403,38 Eur; patyrė ir 91,20 Eur pinigų gryninimo mokestį) tvirtina, kad ir iš karto perdavė šias lėšas B. V..

5. D. B. ir B. V. rašytinės paskolos visai iš banko paimtai paskolos sumai nesudarė. Atsakovas iš dalies įvykdė savo įpareigojimus, ieškovui grąžino 2 700 Eur. Nuo 2017 m. sausio mėnesio įmokų nebemoka, todėl ieškovas prašė teismo pripažinti sandorį galiojančiu ir vykdytinu atsakovo įsipareigojimu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-31 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino ieškovo D. B. ir atsakovo B. V., 2016 m. vasario 12 dienos žodinę paskolos sutartį sudaryta tapačiomis sąlygomis kaip nustatyta ieškovo D. B., trečiojo asmens S. B. (kredito gavėjų) ir AB DNB banko (kredito davėjo) 2016-02-12 Kreditavimo sutartimi Nr. 2411-2016-109955.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad atsakovas B. V. ir ieškovas D. B. 2016-02-12 sudarė žodinę paskolos sutartį, remiantis kuria ieškovas B. V. perskolino atsakovui iš DnB banko gautą bendrą kredito gavėjo mokamą sumą, perduodant atsakovui 11 400 Eur grynais pinigais sumą, išgrynintą iš banko sąskaitos, kuri numatyta Kreditavimo sutartyje (12 punktas), o atsakovas įsipareigojo grąžinti bendrą kredito gavėjo (ieškovo) mokamą sumą (16 200,53 Eur), kurią sudaro kreditas, kredito palūkanos, banko sąskaitos administravimo mokestis, sutarties sudarymo mokestis ir kredito su draudimu administravimo mokestis, sutartyje numatytais terminais ir įmokomis.

8. Teismas, įvertinęs ikisutartinės derybas dėl 2016-10-12 sutarties (pastabos, pasiūlymai sudaryti su „track change“) bei šalių susirašinėjimą per programėlę Messanger sprendė, kad atsakovas, piktnaudžiaudamas ieškovo pasitikėjimu, vengė paskolos sutarties visai sumai pasirašymo notarine tvarka, siūlydamas sudaryti eilę rašytinių sutarčių prisiimtos prievolės faktui įtvirtinti, kas sąlygojo ir pirmosios 2016-10-12 rašytinės paskolos sutarties 3 000 Eur sumai pasirašymą, numatant tapačių įmokų, tapačiais terminais, kaip nustatyta banko Kreditavimo sutartimi, mokėjimą.

9. A. B. V. iš dalies įvykdžius 2016-02-12 žodinę paskolos sutartį, sudarytą su ieškovu D. B. bei atsakovui perdavus kaip paskolą pagal 2016-02-12 Kreditavimo sutartį gautas 11 400 Eur pinigines lėšas, kuriai būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis (atsakovui) vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu pripažino sandorį, t. y. 2016 m. vasario 12 dienos žodinę paskolos sutartį, tapačiomis sąlygomis numatytomis 2016-02-12 Kreditavimo sutartyje Nr. 2411-2016-109955, galiojančiu.

10. Atsakovui B. V. nuo 2017 m. sausio 3 dienos nebevykdant mokėjimų ieškovui, teismas sprendė, kad ieškovui kyla teisė reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, vartojimo kredito sutarties atveju – bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą, remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata.

11. Ieškovui iš atsakovo teismas priteisė 10 374,86 Eur kredito sumą (10 403,86 Eur už laikotarpį nuo 2017-01-16 iki 2021-01-18 atėmus atsakovo 29,00 Eur permoką, mokant po 270,00 Eur dešimt mėnesių), 2 683,44 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 13,14 Eur kompensuojamų palūkanų suma. Atsakovui laiku neatlyginus ieškovui prašomą priteisti skolą, ieškovui iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (13 071,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-06-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.) bei bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. A. B. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-31sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-29494-994/2017 bei priimti naują sprendimą – netenkinti ieškovo D. B. ieškinio dėl skolos priteisimo.

13. Pažymi, kad ieškovas šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pinigų apeliantui (atsakovui) perdavimo faktą, o tik netiesioginius ir šalutinius duomenis. Ieškovo pateikti susirašinėjimo elektroniniais laiškais ar „Facebook“ programėlėje „Messenger“ fragmentai yra neišsamūs, ištraukti iš bendro pokalbių konteksto, atspindi tik ieškovo poziciją bei, apelianto vertinimu, niekaip negali pagrįsti tariamo ieškovo pinigų perdavimo apeliantui fakto. Iš šių susirašinėjimų fragmentų niekaip negalima nustatyti jokių bylai reikšmingų aplinkybių, įskaitant tariamo pinigų perdavimo datą, laiką, vietą ir pinigų sumą.

14. Atkreipia dėmesį į tai, kad minėta „Facebook“ programėlė „Messenger“ yra visų pirma skirta neformaliam bendravimui tarp socialinio tinklo „draugų“, o ne „ikisutartinėms deryboms“ vykdyti, kaip skundžiamame sprendime nurodė teismas.

15. Nesutinka, kad iš atsakovo rugsėjo mėnesio žinutės minėtoje programėlėje, galima nustatyti, kad atsakovas pripažino 11.000,00 Eur skolos faktą, nes šioje žinutėje visų pirma kalbama apie steigimo paskolas ir ieškovo akcijų kainą.

Atsiliepimas

16. Atsakovas niekada neneigė, priešingai, nurodė ir pateiktame atsiliepime į ieškinį, kad su ieškovu buvo kalbama dėl įvairių paskolos sumų bei paskolos suteikimo modelių, kol galiausiai apsistota ties 3.000,00 Eur suma dėl paprastesnių reikalavimų tokios sutarties įforminimui. Todėl vien tai, kad per įvairius susirašinėjimus su ieškovu buvo minima ir 11.000,00 Eur ar 12.000,00 Eur sumos savaime dar neįrodo, kad būtent tokią sumą ieškovas paskolino atsakovui.

17. Nurodo, kad teismas nevertino, netyrė ir niekaip nepasisakė dėl, apelianto manymu, ypač svarbių šios bylos aplinkybių: kad ieškovas, faktiškai pasitraukdamas iš bendro verslo, jokia forma neperdavė UAB „(duomenys neskelbiami)“ teisių į domenus www.(duomenys neskelbiami), www.lab180.lt, prisijungimo duomenų prie elektroninio pašto dėžučių info@(duomenys neskelbiami), oneday@(duomenys neskelbiami), įmonių paskyrų socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ administravimo teisių; ieškovas šiuos duomenis ir teises laikė asmenine savo nuosavybe ir ketino juos perduoti tik asmeniui, kuris nusipirks ieškovui priklausančią akcijų dalį; ieškovui buvo žinoma, kad UAB „Papietaukime“ ir UAB (duomenys neskelbiami)veikla yra itin priklausoma nuo nepertraukiamo jų paskyrų šiuose socialiniuose tinkluose funkcionavimo, nes per jas vykdomos reklaminės kampanijos, gaunami ir derinami užsakymai iš klientų ir pan.; ieškovas grasino, kad, nepasiekus susitarimo pagal jo padiktuotas sąlygas, profilius panaikins („suspenduos veikimą“) ir vieną UAB „Papietaukime“ priklausantį profilį, „M. V.“, iš tiesų ištrynė; ieškovas teises į minėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ domenus, paskyras ir kt. grąžino tik 2016-12-29, gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-52049-960/2016, kuria jam buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei uždrausta bet kokia forma skelbti bet kokios rūšies informaciją, šalinti (trinti), modifikuoti ar kitaip įtakoti jau patalpintą informaciją ir kt. įmonių paskyrose socialiniuose tinkluose.

18. Apelianto vertinimu, išvardintos aplinkybės yra itin svarbios todėl, kad jos parodo, jog visi ieškovo į bylą pateikti susirašinėjimų tarp šalių fragmentai įvyko iki ieškovui grąžinant teises į paskyras, domenus ir kt., t.y. iki 2016-12-29, taigi, teismo įvardintos „ikisutartinės derybos“ tarp šalių vyko ieškovo grasinimų ir spaudimo priimti jam palankius sprendimus sąlygomis.

19. Mano, kad šioje byloje teismas neįvykdė jam suformuotos pareigos įsitikinti, kad pripažinimas išreikštas sąžiningai, laisva šalies valia ir atitinka bylos aplinkybes. Teismas šioje byloje nepašalino prieštaringų įrodymų, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nekritiškai tyrė ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, taigi, pažeidė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles bei nesilaikė kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos.

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. B. prašo atmesti B. V. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-31 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Nurodo, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių jo atsikirtimus ir paaiškinimus pagrindžiančių įrodymų, kurie nuginčytų ieškovo poziciją. Ieškovas į bylą pateikė pilnus, išsamius ir nuoseklius įrodymus, pagrindžiančius, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai, kad atsakovui buvo perduotos lėšos ir kad atsakovas įsipareigojo šias lėšas grąžinti tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ieškovas turėjo mokėti paskolos įmokas AB DnB bankui: atsakovo 2016-08-26 elektroninį laišką ieškovui, šalių susirašinėjimą „Messenger“ programėlėje, atsakovo vykdytus paskolos įmokų mokėjimus ieškovui sumomis po 270 Eur, atsakovo ir ieškovo susirašinėjimą ir kt.

22. Visi šie įrodymai patvirtina, kad atsakovui buvo perduota ieškovo iš AB DnB banko paimta paskolos suma, kad atsakovas ją mokėjo ir siekė mokėti tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip buvo mokama DnB bankui.

23. Pagal įrodymų vertinimo taisykles nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo ar ieškovo pareigos absoliučiai įrodyti savo teiginius. Pakanka, kad įrodymai yra nuoseklūs, pagrindžiantys ieškovo paaiškinimus ir pakankami suformuoti teismo įsitikinimui.

24. Ieškovui pateikus šalių susirašinėjimus, atsakovas, manydamas, kad jie ištraukti iš konteksto, galėjo teikti pilnus dokumentus, kitus susirašinėjimus, juos išreikalauti, pateikti susirašinėjimo kontekstą, vertinimą, tačiau šia savo įrodinėjimo teise nepasinaudojo.

25. Atsakovas programėlę „Messenger“ naudojo formaliam bendravimui su ieškovu, teikdavo informaciją apie atliktus mokėjimus pagal šią sutartį. Taigi pačios šalys susikūrė praktiką formaliai klausimais bendrauti per socialinių tinklų programėlę.

26. Atsakovas dalyvavo įrodinėjimo procese, turi teisinį išsilavinimą, todėl galėjo pateikti įrodymus, kurie pagrįstų, kad tariamai per programėlę pateiktas „neformalus“ bendravimas vyko kitame kontekste ir vyko ne apie tarp šalių susiklosčiusius paskolinius santykius.

27. Visuose ieškovo pateiktuose susirašinėjimuose pokalbiai vyksta ne apie galimus skolinimo modelius, o apie jau susiklosčiusius santykius, perduotą atsakovui iš AB DnB banko gautą sumą.

Atsiliepimas

28. Atsakovo nuomone, teismas netyrė ir nepasisakė dėl atsakovo teiktų paaiškinimų apie tariamus ieškovo neteisėtus veiksmus neperduodant atsakovui įmonių elektroninio pašto dėžučių ir socialinių tinklų paskyrų, kad ieškovas tariamai grasino panaikinti socialinių tinklų profilius, kad įmonių veikla priklauso nuo socialinių tinklų paskyrų, kt., kad ieškovas paskyras grąžino tik 2016-12-29 ir kad tariamai visos ikisutartinės derybos vyko ieškovo grasinimų ir spaudimo priimti jam palankius sprendimus sąlygomis.

29. Tačiau atsakovas šių savo teiginių neįrodo, taip pat nenurodo, kokias aplinkybes tai pagrindžia. Šie teiginiai ne tik nepagrįsti, bet ir nenuoseklūs. Nors teigia, kad ieškovas tariamai grasino, tačiau pripažįsta, kad skolinosi pinigus pagal Neatlygintinos paskolos sutartį.

30. Nors teigia, kad įmonės priklauso nuo socialinių tinklų paskyrų ir jos nebuvo grąžintos iki 2016-12-29, tačiau kaip matyti iš viešų duomenų, tariamai neperduotos įmonių socialinių tinklų paskyros (duomenys neskelbiami) ir lab180 puikiai funkcionavo tuo metu, kai tariamai ieškovas jomis naudodamasis spaudė atsakovą (2 priedas).

31. Teismas byloje vertino ne neįrodinėtinas aplinkybes ir faktų pripažinimą, o vertino visus byloje pateiktus įrodymus, kurių pagrindu darė išvadą dėl tarp šalių susiklosčiusių paskolos santykių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas, paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p).

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

34. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus patvirtinančius, kad atsakovo nurodytu laikotarpiu įmonių paskyros funkcionavo bei, kad ieškovas su atsakovu per „Mesenger“ programėlę siuntė informaciją apie valdomų bendrovių finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo pateiktus įrodymus bei kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl pateiktų įrodymų nepriima ir nevertina (CPK 314 str.)

35. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl paskolos dalyko – pinigų perdavimo fakto, nes byloje nėra konkretaus dokumento, įvardyto kaip paskolos sutartis, kuriame būtų užfiksuotas pinigų perdavimo faktas.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).

37. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

39. Apelianto teigimu, ieškovas neįrodė pinigų perdavimo fakto, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovaudamasis netiesioginiais įrodymais, neįvertinęs visų bylos aplinkybių, nustatė, kad paskola atsakovui buvo suteikta. Teisėjų kolegija šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieškovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Iš apskųsto sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus (šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami ieškinio reikalavimai, patvirtina ištirtų įrodymų visuma. Tokia teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

41. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016).

42. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, kt.).

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. B. ir trečiasis asmuo S. B. ir AB DNB banko sudarė 2016-02-12 Kreditavimo sutartį Nr. 2411-2016-109955, kuria bankas jiems suteikė 12000 Eur kreditą, o bendra kredito gavėjų mokama suma – 16 200,53 Eur. Tą pačią dieną 11 400 Eur suma buvo išgryninta ir nuskaičiuotas 91,20 Eur bankinis mokestis. Ieškovai tvirtina, kad šiuos pinigus paskolino atsakovui. Atsakovas apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas pripažino, kad ieškovas atsakovui B. V. pinigus perdavė.

44. Priešingai nei teigia apeliantas, šalių susirašinėjimo turinys patvirtina, kad šalys, pasitikėdama viena kita, būdami verslo parneriai, tariasi ne dėl galimo skolinimosi modelio, o dėl jau suteiktos paskolos sutarties sąlygų ir jos grąžinimo. Atsakovo 2016-08-26 elektroniniame laiške naudojamos frazės – „ dėl tavo suteiktos paskolos“, „įsipareigoju grąžinti pagal grafiką, per tokį laikotarpį, koks yra tavo numatytas tavo sutartyje su banku“, „neturiu noro tau pervedinėti 2 ar kiek ten metų tau kas mėnesį 270 Eur“ leidžia spręsti, kad piniginės lėšos atsakovui buvo perduotos ir, kad šalys tariasi dėl jau gautų 11 200 Eur grąžinimo sąlygų.

45. Apelianto teigimu, šalių susirašinėjimas nepatvirtina, kad pinigai atsakovui buvo perduoti, nes susirašinėjimo fragmentai nėra išsamūs, ištraukti iš konteksto. Atsakovas savo teiginiams pagrįsti, nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė pilno susirašinėjimo teksto ar kitokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti kitokią išvadą.

46. Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl 11 000 Eur paskolos suteikimo atsakovui patvirtina ir kiti šalių susirašinėjimai per „Messenger“ programėlę, iš kurių matyti, kad atsakovas vengė sudaryti rašytinę paskolos sutartį visai paskolos sumai, ne iš karto 2016-02-12, o 2016-10-12 sudarė neatlygintinos paskolos sutartį 3000 Eur sumai, kaip pats nurodo, siekdamas išvengti notarinio sutarties tvirtinimo bei sandorio pripažinimo negaliojančiu.

47. Nors apeliantas teigia, kad šalių susirašinėjimai per „Messenger“ programėlę yra skirti neformaliam bendravimui ir iš jų negalima nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių, su tuo negalima sutikti. Šalys neginčija, kad ieškovas ir atsakovas rašė ir siuntė e.laiškus ir žinutes, ieškovo pateiktas šalių susirašinėjimas elektroninėmis priemonėmis laikomas tinkamu įrodymu byloje. Atsakovas nors ir nurodo, kad programėlė skirta neformaliam bendravimui, tačiau, kaip matyti iš susirašinėjimo turinio, programėlės pagalba šalys derino ir sprendė įvairius klausimus: pvz. paskolos, akcijų pardavimo, todėl laikytina, kad tarp šalių buvo susiformavusi praktika, elektroninėmis ryšio priemonėmis teikti ir derinti informaciją įvairiais klausimais. Iš to susirašinėjimo galima spręsti, kad vartojimo kreditas D. B. suteiktas ne tiesiogiai jo poreikių tenkinimui, o verslo interesais, B. V. nurodė paskolos prisėmimo asmeniškai priežastį: nenori apkrauti įmonės, kurios vadovu buvo, balanso įsipareigojimais.

48. Be to, atsakovo sumokėtos 270 Eur įmokos ieškovui už paskolą (2016-08-18, 2016-09-19, 2016-10-24, 2017-11-16) sutampa su ieškovo paskolos bankui grąžinimo grafiku. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas dalį mokėjimų atliko iki šalims pasirašant rašytinę 2016-10-12 paskolos sutartį 3000 Eur sumai. Tačiau atsakovo nurodymas, kad„ jeigu mes pasirašysime visas sutartis iš karto<... >nes iš esmės tai būtų ne 3000 Eur paskola, kuriai nereikia notarinės formos, o Eur 12000 paskola, kuriai notarinė forma privaloma“ . Nurodė, kad nesudarius sutarties notarine forma, ji bus niekine. Tokiu būdu atsakovas, gavęs pinigus, siekė išvengti įsipareigojimų juos grąžinti. Visos nustatytos byloje aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, kad šalys buvo susitariusios žodžiu dėl ieškovo gauto kredito iš banko perskolinimo atsakovui tapačiomis sąlygomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatęs paskolos sąlygas, ieškovo ieškinį tenkino CK1.93 str.4 d. pagrindu.

49. Atsakovas, remdamasis pinigų negavimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 str.).

50. Apeliantas taip pat nurodo, kad galimai paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovui grasinant, tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodyta ir jos netyrė.

51. Byloje nenustatyta, kad ieškovas darė spaudimą atsakovui įstatymo draudžiamais veiksmais, t. y. dėl ieškovo neteisėto poveikio, atsakovas prieš savo valią ir sau nenaudingomis sąlygomis sudarė žodinę paskolos sutartį. Jeigu ir buvo koks spaudimas, kaip nurodo apeliantas, tai jis galėjo būti jau dėl skolos grąžinimo. Apeliantas, ginčydamas sprendimą, ginčija tik paskolos suteikimo faktą, o grąžintinos skolos dydžio neginčija, todėl apeliacinis teismas dėl šių nustatytų aplinkybių nepasisako.

52. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais keisti ir naikinti nėra pagrindo.

53. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 93 str.1 d.). Ieškovas nors ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliaciniame procese, tačiau nepateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl byloje nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

54. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-31 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė