Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka spręsdamas klausimą dėl ieškovės A. B. pareikšto nušalinimo Kauno apylinkės teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. e2-5788-800/2016 pagal ieškovės A. B. prašymą atsakovui A. B. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-18 ieškovė A. B. pareiškė nušalinimą visam Kauno apylinkės teismui. Nušalinimas grindžiamas tuo, kad pažeidžiant tarnybines instrukcijas Kauno apylinkės teisme užregistruotas Neveiksnių asmenų registre įrašyto A. B. ieškinys. Teismas iki šiol neapklausė gydytojų dėl šalių nepilnamečio sūnaus V. B. fizinės sveikatos būklės, netenkina prašymo iškviesti į teismo posėdį Vaikų klinikos vadovą R. K.. Teismas slepia duomenis iš Neveiksnių asmenų registro apie neveiksnų A. B., netenkina prašymo užklausti visas psichiatrines ligonines apie jo sveikatą. Be to, buvusi teismo teisėja advokatė R. N. daro poveikį Kauno apylinkės teismo teisėjams ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl Kauno apylinkės teismo nušalinimo netenkintinas

Teismo ir teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo garantija civiliniame procese įgyvendinama užtikrinant galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims, abejojantiems teismo nešališkumu, pareikšti teisėjui nušalinimą. Teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo pagrindus nustato LR CPK 64 – 66 straipsniai. Tačiau visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėją nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ar prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo.

Nagrinėjamu atveju nušalinimas visam teismui grindžiamas šiais pagrindais: 1) buvusio ieškovės sutuoktinio ieškinys teisme buvo užregistruotas pažeidžiant tarnybines instrukcijas; 2) teismas netenkina ieškovės pareikštų prašymų; 3) iki šiol šiam teismui įtaką daro buvusios teisėjos R. N. ryšiai.

Pasisakant dėl pirmo nušalinimo pagrindo pažymėtina, kad teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ir nėra tendencingas nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu teismui pateikiamų procesinių dokumentų registravimas nepriklauso teisėjo, nagrinėjančio bylą kompetencijai ir yra susijęs su administraciniais – organizaciniais veiksmais, o ne teisingumo vykdymo byloje, t.y. tarp šalių kilusio ginčo sprendimo, aspektais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei jo atstovas, nei kiti teisėjai, nei teismo pirmininkas, nei sekretorės, nei teismo administracijos darbuotojai neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teisėjui, kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, ar kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas. Taigi net ir tuo atveju, jei būtų pažeista ieškinio registravimo teisme tvarka, kas šiuo atveju nėra nustatyta, tai nesudarytų teisinio pagrindo bylą nagrinėjančio teisėjo ar viso teismo nušalinimui.

Nušalinimo pareiškime nurodomi antros grupės argumentai yra išimtinai susiję su procesiniais veiksmais, nušalinimas iš esmės grindžiamas ieškovės nepasitenkinimu dėl konkrečių procesinių veiksmų civilinėje byloje neatlikimo, o būtent: dėl medikų neapklausimo, duomenų iš registro nepateikimo, prašymo užklausti visas psichiatrines ligonines netenkinimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo (ų) nešališkumu. Teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis c. b. Nr. 2KT-3-943/2016, 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis c. b. Nr. 2KT-129-943/2015, 2012-12-31 nutartis c. b. Nr.2KT-140/2012, 2012-11-23 nutartis c. b.Nr. 2KT-128/2012, 2012-07-17 nutartis c. b. Nr.2KT-90/2012, 2011-05-12 nutartis c.b. Nr. 2KT-74/2011, 2010-04-19 nutartis c. b. Nr. 2KT-12/2010 ir kitos). Kauno apygardos teismo pirmininkas, spręsdamas teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimus, neturi įgaliojimų tikrinti ir (ar) vertinti teisėjo (teisėjų) priimtų konkrečių procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, nes tokiais veiksmais būtų pažeistas konstitucinis teisėjų ir teismų nepriklausomumo principas.

Kauno apygardos teismo pirmininkas pažymi, kad nušalinimo pareiškimas ne tik konkrečią bylą nagrinėjančiai teismo sudėčiai (teisėjui, kuris nagrinėja bylą), tačiau visam teismui in corpore, t. y. be išimties visiems tam tikrame teisme dirbantiems teisėjams yra laikomas ekstraordinarine (išimtine) proceso dalyvio teise, kuria galima naudotis tik tuomet, kai: 1) esama absoliučių nušalinimo (nusišalinimo) pagrindų, kurių baigtinis sąrašas yra išvardintas LR CPK 65 str. 1 d. 1-6 punktuose; 2) kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo. Nagrinėjamoje byloje absoliučių Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo (nusišalinimo) pagrindų nenustatyta. Tuo tarpu ieškovės nurodoma aplinkybė apie buvusios teisėjos R. N. įtaką visam Kauno apylinkės teismui yra grindžiama ieškovės subjektyvia nuomone, neparemta jokiais įrodymais. Nors pareiškime teigiama, jog R. N. atstovauja buvusio ieškovės sutuoktinio interesus, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės nurodomas asmuo - R. N., šioje byloje nėra dalyvaujantis asmuo, ji byloje neatstovauja nei vieno iš ginčo pusių, todėl visiškai nesuprantama koks yra R. N. menamas suinteresuotumas byloje, kurioje reiškiamas nušalinimas ir kaip pats faktas, kad R. N. yra buvusi Kauno apylinkės teismo teisėja, apskritai yra susijęs su nagrinėjama byla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl visų Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo nagrinėjamos bylos, nenurodo jokių pagrindų, sudarančių pagrindą abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos Živilės Janavičienės nešališkumu ir/ar objektyvumu. Pažymėtina ir tai, kad R. N. ir Ž.Janavičienė niekada nedirbo teisėjomis vienu metu Kauno apylinkės teisme.

Kauno apygardos teismo pirmininkas akcentuoja, jog ieškovės subjektyvus nenoras, kad byla būtų nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, nesudaro pagrindo nušalinti visus Kauno apylinkės teismo teisėjus nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teismo nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos teismo pirmininkas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė abejonių nei visų Kauno apylinkės teisme dirbančių teisėjų, nei bylą nagrinėjančios teisėjos Živilės Janavičienės nešališkumu pagrįstumo, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65-66 str., 69 str. 1-2 d. d., Kauno apygardos teismo pirmininkas

nutaria:

netenkinti ieškovės A. B. pareikšto nušalinimo Kauno apylinkės teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. e2-5788-800/2016 pagal ieškovės A. B. prašymą atsakovui A. B. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Bylą su Kauno apygardos teismo pirmininko nutartimi grąžinti Kauno apylinkės teismui.

Nutartį išsiųsti nušalinimą pareiškusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.