Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Renatos Čepkauskės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (toliau – ir įsakymas Nr. 5) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ 3--chlorometkatinonas yra psichotropinė medžiaga, kuri patenka į 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 71 punktą. Pagal įsakymo 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 20 punktą kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 25 punktą kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 5 g, šiuo atveju rastas kiekis yra 2,512 g t. y. neviršija nedidelio kiekio ribos. Pagal Rekomendacijų 111 punktą psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (3-CMC) nurodyta nedidelio kiekio riba yra 0,2 g. Nagrinėjamu atveju, specialisto išvadoje nurodyta, kad minėtos medžiagos masė yra 0,071 g, kurio kiekis neviršija numatytos nedidelio kiekio ribos.

Pažymėtina, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas yra alternatyvi BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta veika. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Kiekviena aplinkybė turi būti nustatyta ir įrodyta, o ne preziumuota. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis psichiką veikiančias medžiagas įgijo jas radęs t. y. įgijo jas neatlygintinai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. G. nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 14 d. apie 23.00 val. už prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prie kapinių esančių metalinių laiptų rado pakelį nuo cigarečių, kuriame buvo įdėta narkotinė medžiaga „žolė“, o pakelio celofaninėje įmautėje buvo vienas „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinime minimas medžiagas kaltinamasis radęs pasiliko, o dalį suvartojo. Vienas iš neatlygintinų veikos dalyko įgijimo būdų yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų radimas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad neatlygintinas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gavimas inter alia jas randant nepaneigia jų įgijimo fakto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-619/2012).

Teismas nenustatė kaltinamojo A. G. veiksmuose tikslo platinti jo neteisėtai disponuotą psichotropinę ir narkotinę medžiagą. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie indikuotų, jog psichotropine ir narkotine medžiaga A. G. disponavo turėdamas tikslą ją parduoti ar platinti. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad A. G. kitais būdais platino (vaišino, dovanojo) su savimi turėtas psichiką veikiančias medžiagas. Aplinkybę, kad psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis A. G. disponavo savo naudojimui patvirtina aplinkybė, jog laikytų psichiką veikiančių medžiagų kiekis itin mažas, taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog A. G. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, pėdsakų 3-chloromekatinono (3-CMC). Pats kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog psichiką veikiančias medžiagas vartojo pats nieko nevaišino. Liudytoja D. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kaltinamasis jai jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nesiūlė, tai, jog liudytoja psichiką veikiančių medžiagų nevartojo patvirtina 2024 m. spalio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

BK 259 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – yra tiesioginė tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Kaltės nustatymo aspektu būtina įrodyti tai, jog kaltininkas suvokia, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, ir bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinės medžiagos įgijimo laikymo ir radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis bendrais bruožais suvokė disponuojamos psichotropinės ir narkotinės medžiagos kiekį, suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. G. 2024 m. rugpjūčio 14 d. apie 23.00 val., prie kapinių laiptų, esančių už prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ pastato, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, rasdamas įgijo narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) ir psichotropinę medžiagą – 3-chlorometkatinoną (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), kurių dalį laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. iki 2024 m. rugpjūčio 17 d. suvartojo, o likusią dalį, t. y. 2,512 g narkotinių medžiagų kanapių (antžeminės dalys) ir 0,071 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas) neteisėtai laikė iki 2024 m. balandžio 17 d. 13.15 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), kol atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis jų reikalavimu pateikė minėtus narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. l. 191-193).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytu reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. G. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo neteisėtai disponuotos psichotropinės ir narkotinės medžiagos kiekis buvo nedidelis.

A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę. A. G. ankščiau nebuvo teistas (el. b. l. 178-179). Baustas administracine tvarka už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą bei pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, baudos nesumokėtos (el. b. l. 180-182), nedirba (el. b. l. 176-177). Byloje nepateikta duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei priklausomybės ligų centre.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinkus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus. Vadovaujantis BK 46 straipsniu viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2024 m. gruodžio 12 d. pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, matyti, kad A. G. sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Pagal BK 46 straipsnio 3 dalį viešųjų darbų laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą, ir 240 valandų, kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą. Taigi kaltinamajam skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui (90 val.). Teismo vertinimu tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei bausmei keliamus tikslus.

A. G., dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir galutine bausme skirtina 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui (60 val.).

V. Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Vokas Nr.1, kuriame yra du vokai, trys plastikiniai paketai, plastikinis maišelis, dėžutė-smulkintuvas, popieriaus lankstinukas, du plastikiniai indeliai su plastikiniais strypeliais ir vatos tamponėliais, kurie patalpinti saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (Nr. (duomenys neskelbtini)), 2024 m. lapkričio 29 d. aktu (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

- Likusios kanapės (antžeminės dalys) supakuotos į du plastikinius užspaudžiamus maišelius, likę baltos spalvos milteliai supakuoti į plastikinį užspaudžiamą maišelį, perduotus į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, kardomosios priemonės nepaskirtos, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui (90 val.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui (60 val.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- Voką Nr.1, kuriame yra du vokai, trys plastikiniai paketai, plastikinis maišelis, dėžutė-smulkintuvas, popieriaus lankstinukas, du plastikiniai indeliai su plastikiniais strypeliais ir vatos tamponėliais, kurie patalpinti saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (Nr. (duomenys neskelbtini)), 2024 m. lapkričio 29 d. aktu (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti;

- Likusias kanapes (antžemines dalis) supakuotas į du plastikinius užspaudžiamus maišelius, likusius baltos spalvos miltelius supakuotus į plastikinį užspaudžiamą maišelį, perduotus į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

- Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14-18 straipsniai.

- Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą.

- Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

- Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

- Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

- Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t., y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.