Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Turto bankas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, trečiasis asmuo atsakovės pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Aldona Stričkienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo atsakovės pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Aldona Stričkienė, teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsakovės atstovas posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas ieškinio reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka V. K. turtas buvo pripažintas bešeimininkiu ir pagal Valstybės įmonės Turto banko pareiškimą (duomenys neskelbtini) buvo išduotas V. K. palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Radviliškio rajono 2 – ojo notarų biuro notarė Aldona Stričkienė (duomenys neskelbtini) išdavė paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Turtas Valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registre yra registruotas Lietuvos Respublikos vardu. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025-01-06 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-770-632/2025, buvo patenkintas ieškovės pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pareiškėja A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teise (CK 5.62 straipsnio 1 dalis).

Tam tikrais atvejais įpėdinė tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą gali būti valstybė – turtas valstybei paveldėjimo teise pereina tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu arba palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą. Jei kiti įpėdiniai neatlieka palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvauja paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo

perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso

nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo

valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, 17 punktas).

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal

testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė

(CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018, 21 punktas).

Gavęs pranešimą apie nepaveldėtą turtą, VĮ Turto bankas pagrįstai pradėjo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo valstybės vardu procedūrą. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą. Pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę neturi ir paveldėjimo bylą vedantis notaras. VĮ Turto bankui nebuvo žinoma, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą ketina priimti pareiškėja. 2025-01-06 sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-770-632/2025 konstatuota, kad pareiškėja A. A. iš karto po savo senelės V. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą ir pradėjo jį faktiškai valdyti įrodo tai, kad ji išlaikė palikėjos turtą, prižiūrėjo, rūpinosi palikėjos turtu iki mirties ir po palikėjos mirties juo naudojasi kaip savo, prižiūri bei moka mokesčius, t. y. senelės turtą valdė kaip savo.

2015-03-13 priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau – Nutarimas) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo Turto bankas.

Ieškovė įstatymo nustatytu terminu priėmė palikėjos V. K. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis) ir ši faktinė aplinkybė yra patvirtinta įsiteisėjusiu Sprendimu. Tokiu būdu palikėjos turtas valstybei pereiti negalėjo. Kadangi apie išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą ieškovė sužinojo tik 2025-02-10, todėl CK 5.8 straipsnyje įtvirtintas vienerių metų terminas paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti nėra praleistas. Esant nurodytoms tiek faktinėms, tiek juridinę reikšmę turinčio fakto aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti negaliojančiu Radviliškio rajono 2 – ojo notarų biuro notarės Aldonos Stričkienės (duomenys neskelbtini) išduotą pavelėjimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis, 5.62 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir Radviliškio rajono 2 – ojo notarų biuro notarės Aldonos Stričkienės (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu Radviliškio rajono 2 – ojo notarų biuro notarės Aldonos Stričkienės (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.