Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. D., R. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismui pranešus pareiškėjai ir suinteresuotiems asmeniui apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, prašymai negauti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, todėl byla, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja A. A. yra R. A. ir G. A. (gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). R. A., gimusi (duomenys neskelbtini) (pavardė iki santuokos K.) yra V. K. ir A. K. dukra (gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). V. K. santuokoje su A. K. susilaukė dviejų vaikų: R. K., gimusios (duomenys neskelbtini), (pavardė po santuokos sudarymo A.) ir R. K., gimusios (duomenys neskelbtini) (pavardė po santuokos sudarymo D.). Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjos senelė V. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis V. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

6. Kad pareiškėja A. A. iš karto po savo senelės V. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą ir pradėjo jį faktiškai valdyti įrodo tai, kad ji išlaikė palikėjos turtą, prižiūrėjo, rūpinosi palikėjos turtu iki mirties ir po palikėjos mirties juo naudojasi kaip savo, prižiūri bei moka mokesčius, t. y. senelės turtą valdė kaip savo, tačiau praleido palikimo priėmimo terminą. Paveldėjimo byla po V. K. mirties nebuvo pradėta.

7. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad po V. K. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Byloje nustatytomis aplinkybėmis po V. K. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo įstatyme nustatytu terminu niekas nesikreipė. Tai patvirtina suinteresuotų asmenų: palikėjos dukrų R. D. ir R. A. atsiliepimai į pareiškimą, kuriuose nurodoma, kad A. A. rūpinosi ir prižiūrėjo ir šiuo metu prižiūri jų motinos V. K. turtą. Ginčo tarp seserų (palikėjos vaikų, pirmos eilės įpėdinių) dėl paveldimo turto ir prašomo nustatyti juridinio fakto, nėra (CK 5.61 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

8. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal 2000 m. CK 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti trimis būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų.

9. Po V. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiškai pradėjo jos turtą valdyti ir juo naudotis pareiškėja A. A.. Šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 5, 6, 7, 10).

10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tai reiškia, kad pareiškėja A. A. po V. K. mirties (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti per tris mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą negavo.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

12. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad po V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą priėmė pareiškėja A. A., todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. K., (duomenys neskelbtini) mirties, (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pareiškėja A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, apeliacinį skundą pateikiant Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.