Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-04-15 · Civilinė byla Nr. e2S-426-826/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-15
Bylos Nr.
e2S-426-826/2021
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01729-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Girera“
Ieškovas
R. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-426-826/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01729-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.16; 3.1.14.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Girera“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-635-1025/2021 pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Girera“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. (toliau – Ginčo sklypas), tvarką pagal mažosios bendrijos „Geodezija LT“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarką: 1) ieškovui paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis A (73 kv. m) ir B (155 kv. m); 2) atsakovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimis A (122 kv. m) ir C (257 kv. m); priteisti iš atsakovės proporcingai turimos nuosavybės teisės daliai ieškovo naudai 264,69 Eur sumą už žemės sklypo plano parengimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 264,69 Eur sumos.

2. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Girera“, nesutikdama su ieškovo ieškiniu, pareiškė priešieškinį, juo prašė atidalyti ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Ginčo sklypą tokia tvarka: Ginčo sklypą priteisti natūra atsakovei, o ieškovui už jo 3/8 dalis Ginčo sklypo iš atsakovės priteisti 3 000,00 Eur kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 5 d. nutartimi nustatė atsakovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems priešieškinio trūkumams pašalinti. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

Šalies argumentai

3.1. Teismas nustatė, kad atsakovė, pateikdama priešieškinį dėl atidalijimo, nepateikė jokių duomenų, jog Ginčo sklypas yra nedalus ir jo negalima atidalyti natūra, t. y. eksperto išvados, jog negalima parengti daikto atidalijimą natūra projekto. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog yra nustatytos idealiosios bendraturčiams priklausančios Ginčo sklypo dalys, duomenų, jog Ginčo sklypas yra nedalus, nėra.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką atsakovė, reikšdama reikalavimą dėl turto atidalijimo ir jos pasirinkto atidalijimo būdo, turi pateikti žemės sklypo atidalijimo projektą, kuris būtų paruoštas pagal teisės aktų reikalavimus kompetentingų asmenų, o jei turto natūra atidalyti neįmanoma, turėtų pateikti tai pagrindžiančius duomenis, t. y. specialistų išvadas, jog turtas yra nedalus.

3.3. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė, pareikšdama priešieškinį, nepateikė minėtų duomenų tam, kad jos priešieškinis galėtų būti priimtas ir nagrinėjamas kartu su ieškiniu, teismas padarė išvadą, kad pateiktas priešieškinis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktų, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų, todėl atsakovei nustatė 7 dienų terminą trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atsakovė UAB „Girera“ pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės 2021 m. kovo 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės priešieškinį priimti. Atskirojo skundo argumentai:

4.1. Pats atsakovas, teikiantis priešieškinį, savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį priešieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galbūt pažeistas teises. Teismas nutartimi šioje byloje faktiškai pareikalavo iš atsakovės parengti mažo priemiesčio sodo paskirties žemės sklypo atidalijimo planą, atlikti ekspertizę, siekiant įrodyti, kad žemės sklypas yra nedalus ir negalima atidalyti natūra, nurodė, kad tik po to atsakovė gali reikalauti atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės turtą, išmokant kitam bendraturčiui piniginę kompensaciją už jai tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės turto dalį. Tokiu ginčijamos teismo nutarties reikalavimu supainiotas priešieškinio dalykas ir pagrindas.

4.2. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio (priešieškinio) trūkumų šalinimo institutą ir pažeidė kasacinio praktiką, pagal kurią ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.

4.3. Atsakovė priešieškiniu siekia panaikinti bendrąją dalinę nuosavybę ne atidalijant ieškovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį natūra, bet išmokant kompensaciją už jo dalį, nuosavybės teisė į kurią teismo sprendimu būtų perduota kitiems objekto bendraturčiams. Todėl šiuo atveju nesiekiama suformuoti naujų atskirų nekilnojamojo turto objektų, kurie priklausytų bendraturčiams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovei terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, konstatavęs, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog Ginčo sklypas yra nedalus ir jo negalima atidalyti natūra, t. y. atsakovė turi pateikti žemės sklypo atidalijimo projektą arba eksperto išvadą, jog negalima parengti daikto atidalijimą natūra projekto. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

10. CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakovo teisė reikšti byloje priešieškinį. Priešieškinis pareiškiamas pagal CPK taisykles, nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis).

11. CPK 135 straipsnyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys (nagrinėjamu atveju priešieškinis) turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be to, nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, ir prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.

12. Remiantis teismų praktika, ieškovas (šiuo atveju atsakovė) privalo tinkamai suformuluoti faktinį ieškinio (priešieškinio) pagrindą ir dalyką, jeigu siekia civilinės bylos pagal savo ieškinį (priešieškinį) pradėjimo. Kita vertus, šios procesinės pareigos vykdymas yra neatsiejamas nuo dispozityvumo principo įgyvendinimo. Pats ieškovas savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galbūt pažeistas teises. Teismas įprastais bylos nagrinėjimo pagal ginčo teisenos taisykles atvejais yra saistomas ieškovo pasirinkimo – teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, t. y. neturi teisės savo iniciatyva pakeisti faktinį ieškinio pagrindą, taikyti kitą, negu reikalauja ieškovas, teisių gynimo būdą ir pan., nebent proceso įstatymas suteikia teismui tokias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018 23 punktas; 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019 59 punktas).

13. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.)

14. Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, kad iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; kt.). Įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą.

15. Nagrinėjamu atveju atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė atidalyti ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Ginčo sklypą tokia tvarka: Ginčo sklypą priteisti natūra atsakovei, o ieškovui už jo 3/8 dalis Ginčo sklypo iš atsakovės priteisti 3 000,00 Eur kompensaciją. Vadinasi, atsakovė siekia panaikinti bendrąją dalinę nuosavybę ne atidalijant ieškovui priklausančią Ginčo sklypo dalį natūra, bet priteisiant ieškovui priklausančią Ginčo sklypo dalį atsakovei, o ieškovui išmokant kompensaciją už jo dalį. Tai yra šiuo atveju atsakovė nesiekia suformuoti naujų atskirų nekilnojamojo turto objektų, kurie priklausytų bendraturčiams asmeninės nuosavybės teise. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja iš atsakovės per procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą pateikti žemės sklypo atidalijimo projektą arba eksperto išvadą, jog negalima parengti daikto atidalijimo natūra projekto. Kaip jau minėta, įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti ieškinį priimti.

16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovei terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir priešieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Girera“ priešieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjas Marius Dobrovolskis