Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-11-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-189-744/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-29
Bylos Nr.
AN2-189-744/2019
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00133-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laisvydas Zederštremas
Pažeidėjas
E. G.
Advokatai
Simonas Baltrušaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-189-744/2019Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00133-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.11.10 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 29 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovo advokato Simono Baltrušaičio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato (toliau – ir Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK) Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. R. 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo nubaustas administracine nuobauda – 450 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. E. G. buvo nubaustas už tai, kad jis 2019 m. balandžio 10 d. 13 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – „AUDI A6 WW AUDI S6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į aikštelę, be jokios priežasties, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių iš chuliganiškų paskatų didindamas variklio apsukas privertė automobilį slysti šonu, sukosi, taip apsukdamas ratu du kartus, paliko ant asfaltinės dangos padangų žymes, tokiais veiksmais sukeldamas pavojų savo ir kitų žmonių saugumui bei turtui, kėlė įvykį mačiusių žmonių pasipiktinimą. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 9 punktų reikalavimus.

2. Nesutikdamas su Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. R. 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. G. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. skundas netenkintas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir remdamasis joje esančiais duomenimis bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais, konstatavo, kad Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. R. 2019 m. gegužės 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. G. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį yra pagrįstas, nes priimtas teisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikius materialines teisės normas ir naikinti nutarimą nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

4. Nesutikdamas su skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovas advokatas Simonas Baltrušaitis pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį - E. G. skundą tenkinti, panaikinti Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. R. 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą E. G. atžvilgiu nutraukti.

4.1. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovas advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad E. G. buvo nubaustas už tai, kad atvažiavęs į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) mieste, joje apsuko du ratus. Liudytojų E. L. ir A. C. subjektyviu vertinimu ir duotais parodymais, tokie E. G. veiksmai buvo chuliganiški ir neva sukėlė jiems pavojų bei pasipiktinimą. Tačiau kiti tuo metu aikštelėje buvę liudytojai (seniūnijos darbuotojai) nurodė matę E. G. automobilį įvažiuojant į aikštelę, bet nematė, kad būtų chuliganiškai vairuota, kad automobiliu būtų suktos „saulutės“ ar kad didinant variklio apsukas sąmoningai priverstas automobilis slysti šonu. Tokius pačius nuoseklius parodymus viso bylos nagrinėjimo metu davė ir pats E. G. bei su juo važiavęs J. B.. Tiek vienas, tiek kitas nurodė, jog į aikštelę atvažiavo, tačiau chuliganiškai nevairavo ir jokiu būdu nesiekė savo vairavimu atkreipti kitų asmenų dėmesio ar sąmoningai pažeisti kelių eismo saugumo taisykles ir pademonstruoti savo išskirtinumą ar nepagarbą kitiems eismo dalyviams.

4.2. Apeliantas teigia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. G. įsitikinimu, administracinio nusižengimo protokolas, įvertinus visas aplinkybes, buvo surašytas išimtinai remiantis dviejų suinteresuotų liudytojų E. L. ir A. C. parodymais. Kadangi šių liudytojų parodymai buvo nenuoseklūs, taip pat prieštaravo kitiems byloje esantiems duomenims bei kitų liudytojų parodymams, Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. R. 2019 m. gegužės 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)jo atžvilgiu surašytas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl turėjo būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas E. G. skundą, neįsigilino į visą byloje esančią medžiagą, liudytojų parodymų prieštaringumą ir, bylą išnagrinėjęs paviršutiniškai, taip pat priėmė nepagrįstą ir neteistą nutartį, kuri turėtų būti panaikinta.

4.3. Apeliantas pažymi liudytoja E. L. duodama parodymus net kelis kartus keitė savo poziciją: iš pradžių ji nurodė, kad E. G. atvažiavęs į aikštelę vos ant jos neužvažiavo, o vėliau jau sakė, kad ne ant jos, bet ant kito liudytojo A. C., o ji liko kažkur toliau. Taip pat iš pradžių liudytoja nurodė, kad nepažįstamasis vairavo „BMW“ automobilį ir buvo tamsiais rudais plaukais, o jau vėliau atpažino E. G., kuris vairavo „AUDI“ automobilį ir yra šviesiais plaukais. Be to, E. L. nurodė, kad automobilį vairavo nepažįstamas asmuo, o vėliau nurodė priešingas aplinkybes. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad E. G. buvo atpažintas tik iš vienos nuotraukos, kurią E. L. parodė policijos pareigūnai. Į bylą nėra pateikta nuotrauka, iš kurios buvo vykdomas atpažinimas. Toks E. G. atpažinimas, apelianto nuomone, teismo turėjo būti vertinamas kritiškai, jis apskritai nebuvo įformintas kaip procesinis veiksmas.

4.4. Apeliantas teigia, kad A. C. nurodė, jog automobilį, su kuriuo buvo padarytas tariamas pažeidimas jis daug kartų matė E. G. kieme. Tačiau šį automobilį E. G. įsigijo tik valandą iki įvykio (šias aplinkybes patvirtina byloje esantys policijos pareigūnų paaiškinimai bei prie skundo pridedama pirkimo-pardavimo sutartis). Liudytojų E. L. ir A. C. parodymai visiškai prieštaravo kitų įvykį mačiusių liudytojų duotiems parodymams, kurie nurodė, jog E. G. atvažiavęs į aikštelę važiavo normaliu greičiu ir jokių chuliganiškų veiksmų neatliko. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad A. C. ir E. L. parodymai prieštarauja liudytojų Ž. P., M. N., M. B. parodymams. Remiantis Ž. P. ir M. N. parodymais, automobilis įsuko į aikštelę, tačiau nesuko „saulučių“, o M. B. nurodė, jog išvis automobilio nematė. Tačiau, byloje esant akivaizdžiai prieštaringiems ir nenuosekliems liudytojų parodymams, teismas turėjo aiškintis šias aplinkybes, o ne paviršutiniškai ir selektyviai (nemotyvuotai) pasirinkti, kuriais liudytojais pasitikėti, kuriais ne. Be to, apelianto nuomone, tai, kad liudytojai Ž. P., M. N. ir M. B. dėl įvykio buvo apklausti paties E. G. iniciatyva, patvirtina faktą, jog Institucija įvykio tyrimą atliko nevisapusiškai ir neobjektyviai, kadangi netyrė ir neapklausė kitų liudytojų, mačiusių įvykį.

4.5. Apeliantas pažymi, jog E. L. ir A. C. parodymais negali būti remtasi ir dėl tos priežasties, kad šie asmenys yra galimai suinteresuoti situacijos baigtimi. Kaip matyti iš E. L. parodymų, tokie atvejai, kai į aikštelę atvažiuoja jaunimas ir chuliganiškai važinėja, vyko anksčiau kelis kartus ir tai ją papiktino, kadangi aikštelė yra jos tėvo įmonės. Todėl, apelianto nuomone, E. L., matydama nuolatinius pažeidimus, ginčo įvykį įvertino neobjektyviai, turėdama išankstinį nusiteikimą prieš į aikštelę atvažiavusį vairuotoją.

4.6. Apelianto tvirtinimu, byloje esančios fotonuotraukos, kuriose užfiksuota aikštelės danga tariamai po įvykio, nepatvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės vairavus chuliganiškai. Iš šių nuotraukų matyti, jog aikštelės danga iš tiesų yra išvažinėta, tačiau nuotraukos neatskleidžia paties aikštelės dangos sugadinimo laikotarpio, automobilio ir vairuotojo, kuris galimai yra padaręs šiuos išvažinėjimus, byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, jog visi šie kelio dangos apgadinimai yra padaryti būtent E. G..

4.7. Apeliantas nurodo, kad tiek E. G., tiek su juo važiavęs ir keleivio vietoje sėdėjęs J. B. laikėsi nuoseklios pozicijos, jog į aikštelę atvažiavo neturėdami jokio tikslo chuliganiškai pasirodyti prieš kitus asmenis, sukelti jiems pavojų ar kitokiu būdu pažeisti KET taisykles, saugumo ir atsargumo reikalavimus. E. G. važiavo aikštelėje normaliu greičiu, sąmoningai jo nedidino ir automobilio ratai neslydo. E. G. ir su juo kartu keliavusio J. B. parodymus patvirtino ir kiti įvykio vietoje buvę asmenys - Ž. P. ir M. N.. Taigi šioje byloje neįrodyta, kad E. G. veiksmais buvo pažeisti KET reikalavimai, kad šie veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar žmonių saugumui. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad E. G. didindamas variklio apsukas privertė automobilį slysti šonu, sukosi, taip apsukdamas ratus du kartus paliko ant asfaltinės dangos padangų žymes, tai yra nėra duomenų apie nusižengimo padarymo faktą (objektyvioji nusižengimo sudėties pusė). Taip pat nėra jokių duomenų, kad E. G. vairavo ar elgėsi iš chuliganiškų paskatų, norėdamas pademonstruoti savo vairuojamo automobilio išskirtinumą ir tokiu būdu demonstruoti nepagarbą visuomenei, pažeisti viešąją tvarką, ir kad tokiu elgesiu buvo sukeltas pavojus savo ir kitų žmonių saugumui bei turtui.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovo advokato Simono Baltrušaičio apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato viršininkas D. P. prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad E. G., vairuodamas transporto priemonę, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, padarė pavojingą teisės pažeidimą, pavojingai vairuodamas automobilį, sukėlė pavojų šalia buvusiems kitiems eismo dalyviams, slysdamas šonu automobilis galėjo kliudyti žmones ir juos sužeisti, kėlė pavojų žmonių saugumui bei turtui. Taip pavojingai vairuodamas ir rodydamas išskirtinumą, E. G. parodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, kėlė tų asmenų pasipiktinimą, toks vairuotojo elgesys vertinamas kaip chuliganiškas, nes vairuotojui nebuvo jokio reikalo didinti variklio apsukas, versti automobilį suktis ir tuo sukurti pavojingą situaciją aplinkiniams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliaciniame skunde keliamas E. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, pagrįstumo klausimas. E. G. atstovas advokatas apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, pagrindžiančių E. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. R. 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo bylą E. G. atžvilgiu nutraukti.

8. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą kyla vairuotojui, kuris padarė KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018) ir pan.

9. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, daro išvadą, jog skundžiama apylinkės teismo nutartimi pagrįstai atmestas E. G. skundas ir paliktas galioti Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. R. 2019 m. gegužės 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. G. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog E. G. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, tai yra vairuodamas transporto priemonę ir dėl chuliganiškų paskatų didindamas variklio apsukas, priversdamas automobilį aikštelėje, kurioje buvo ir kitų žmonių, slysti šonu ir apsukdamas ratu du kartus, sukėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui.

10. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas E. G. administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė ne tik patį E. G. ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK – atstovą, bet liudytojais apklausė A. C., E. L., J. B., M. N., Ž. P., T. B., G. K., M. B., rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovas advokatas naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamus Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. R. 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo bylą E. G. atžvilgiu nutraukti, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei E. G. ar jo atstovas advokatas, kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų E. G. palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

12. Apklausiamas apylinkės teismo posėdyje E. G. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ir paaiškino, kad jis 2018 m. balandžio 10 d. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią aikštelę prie garažų, ten sustojo, buvo išlipęs kelioms minutėms nusišlapinti, po to vėl sėdo į savo automobilį, apvažiavo ten buvusį garažų pastatą ir išvažiavo, jokių chuliganiškų veiksmų, kurie jam inkriminuojami, jis nedarė. Byloje nagrinėjamo įvykio metu kartu su E. G. automobiliu važiavęs J. B. apklausiamas apylinkės teismo posėdyje nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kad E. G. chuliganiškai nevairavo. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo šiais E. G. ir J. B. paaiškinimais ir rėmėsi liudytojų A. C. ir E. L., tiesiogiai mačiusių E. G. daromą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, parodymais.

13. Liudytojas A. C. apklausiamas apylinkės teisme parodė, jog 2018 m. balandžio 10 d. jis dirbo garaže, išgirdo automobilio variklio „riaumojimą“ ir išėjęs iš garažo pamatė automobilį „AUDI“, kuris slysdamas šonu suko aikštelėje „saules“, jo draugė E. L., eidama link automobilio bandė jį stabdyti, bet automobilis pravažiavo pro pat ją, nesustojo ir apsukęs aplink garažą išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Toks vairuotojo elgesys jį papiktino, nes aikštelės dangoje yra laisvo žvyro, o aikštelėje be jo ir E. L. dar dirbo seniūnijos darbuotojai, taigi žmonės galėjo nukentėti, po įvykio visi žmonės buvo šoke. Liudytoja E. L. apklausiama apylinkės teisme parodė, kad, atvykusi į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioj aikštelėje esantį garažą pas A. C., matė, kaip iš (duomenys neskelbtini) gatvės į aikštelę įvažiavo pilkos spalvos „AUDI“ automobilis, jame sėdėjo du jaunuoliai, automobilis stabtelėjo aikštelės viduryje ir pradėjo dideliu greičiu „daryti saules“, ji nutarė juos sustabdyti ir paklausti, dėl ko jie taip elgiasi šioje aikštelėje, bėgo link jų, bet jie dideliu greičiu pravažiavo pro jos dešinį šoną, po įvykio ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie chuliganišką vairavimą. Ji aiškiai matė ir pažino vairuotoją, vairavo E. G.. Tą dieną seniūnijos darbininkai kasė ir krovė netoliese žemes, po to, kai automobilis išvažiavo, visi aptarinėjo įvykį.

14. Pažymėtina, kad liudytojai A. C. ir E. L. tiesiogiai matė byloje nagrinėjamą įvykį, įvykio aplinkybes nurodė iš esmės vienodai ir nuosekliai, parodymus davė teisme būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų šališki, suinteresuoti apkalbėti E. G. ar duoti jį kaltinančius parodymus, todėl netikėti šių liudytojų parodymais ir manyti, kad jų parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės, nėra pagrindo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytoja E. L., duodama parodymus, net kelis kartus keitė savo poziciją - iš pradžių ji nurodė, kad E. G. atvažiavęs į aikštelę vos ant jos neužvažiavo, o vėliau jau sakė, kad ne ant jos, bet ant kito liudytojo A. C., o ji liko kažkur toliau, taip pat nurodė, kad nepažįstamasis vairavo „BMW“ automobilį ir buvo tamsiais rudais plaukais, o vėliau atpažino E. G., kuris vairavo „AUDI“ automobilį ir yra šviesiais plaukais, tačiau apygardos teismas pažymi, kad liudytojos E. L. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek įvykio vietoje duodant paaiškinimus policijos pareigūnams, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl jais abejoti nėra jokio pagrindo. Tai, kad automobilį „AUDI“ E. G. įsigijo tik valandą iki įvykio, taip pat neduoda pagrindo abejoti A. C. ir E. L. duotų parodymų teisingumu. E. G. atstovo advokato apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad E. L., matydama nuolatinius pažeidimus jos tėvo įmonės aikštelėje, byloje nagrinėjamą įvykį įvertino neobjektyviai, turėdama išankstinį nusiteikimą prieš į aikštelę atvažiavusį vairuotoją, apygardos teismo vertinimu, tėra tik niekuo nepagrįsta subjektyvi apelianto nuomonė.

15. Liudytojų A. C. ir E. L. parodymai, kurių įrodomąją galią apeliaciniame skunde bando sumenkinti E. G. atstovas advokatas, nėra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys E. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Liudytojų A. C. ir E. L. parodymus patvirtina liudytojų policijos pareigūnų T. B. ir G. K., kurie pagal gautą pranešimą dėl chuliganiško vairavimo 2019 m. balandžio 10 d. atvykę į įvykio vietą aiškinosi administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, apžiūrėjo ir fotografavo eismo įvykio vietą, kurioje matėsi neseniai automobiliui slystant šonu ir sukantis ratu padarytos vėžės, priėmė asmenų (A. C. ir E. L.) paaiškinimus, parodymai apylinkės teisme, policijos pareigūno T. B. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės (administracinio nusižengimo byla dėl E. G. KET pažeidimo, b. l. 6, 29), įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuoti duomenys, kad aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), viduryje yra ratu išvažinėtos (išraižytos) žymės (administracinio nusižengimo byla dėl E. G. KET pažeidimo, b. l. 7-13), liudytojų A. C. ir E. L. apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kad į aikštelę atvažiavusio pilkos spalvos automobilio „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas didindamas automobilio variklio apsukas privertė automobilį slysti šonu ir taip slysdamas šonu apsisuko ratu du kartus (administracinio nusižengimo byla dėl E. G. KET pažeidimo, b. l. 15, 16, 20-23), policijos registruojamų įvykių registro dėl įvykio, įregistruoto 2019 m. balandžio 10 d. 13.45 val. (ROIK (duomenys neskelbtini)), išraše nurodytos aplinkybės, kad 2019 m. balandžio 10 d. 13.42 val. gautas E. L. pranešimas apie tai, kad į kuro kolonėlės aikštelę atvažiavęs automobilis raižė po ją „saules“, pranešėjai pabandžius sustabdyti, išvažiavo (37, 38 b. l.).

16. E. G. atstovo advokato teigimu, liudytojų E. L. ir A. C. parodymai visiškai prieštarauja kitų byloje nagrinėjamą įvykį mačiusių liudytojų M. N., Ž. P. ir M. B. duotiems parodymams. Liudytojas M. N. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu kartu su Ž. P. ir M. B. dirbo šalia tos aikštelės, į kurią atvažiavo E. G. vairuojamas automobilis. Atvažiavęs į aikštelę E. G. sustojo, išlipo, bet už kelių minučių grįžo į automobilį, apvažiavo aplink garažą ir išvažiavo. Automobilio variklio „riaumojimo“ nebuvo, automobilis važiavo ramiai. Liudytojas Ž. P. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad jo pažįstamas G. prašė duoti parodymus byloje. Jis matė, kaip byloje nagrinėjamo įvykio metu pilkas „AUDI“ automobilis atvažiavo į aikštelę, nuvažiavo už pastato, pastovėjo kokias 2-3 minutes ir išvažiavo, aikštelėje ratų nesukinėjo, važiavo lėtai. Automobilyje buvo dviese, vairavo E. G.. Liudytojas M. B. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad apie byloje nagrinėjamą įvykį nieko nežino, nieko nematė, jis dirbo, krovė žemes ir jokio automobilio, sukančio „saules“, nematė, E. G. aikštelėje nematė, matė tik atvažiavusį policijos automobilį. Jį pas tyrėją duoti parodymų vežė E. G. tėvas P. G.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš esmės tokie patys parodymai užfiksuoti ir 2019 m. gegužės 23 d. rašytiniuose liudytojų M. N., Ž. P. ir M. B. paaiškinimuose (administracinio nusižengimo byla dėl E. G. KET pažeidimo, b. l. 41-45, 48-50). Apygardos teismas, atsižvelgdamas į šiuos liudytojų M. N., Ž. P. ir M. B. parodymus, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai jais nesivadovavo, kadangi jie iš esmės prieštarauja liudytojų E. L. ir A. C., kurie nebuvo suinteresuoti melagingai apkalbėti E. G., nuosekliems parodymams ir kitiems byloje esantiems rašytiniams duomenims. Be to, liudytojas Ž. P. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad jo pažįstamas G. prašė duoti parodymus byloje, o liudytojas M. B. parodė, kad pas tyrėją duoti parodymų juos vežė E. G. tėvas P. G., todėl sutiktina su skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad minėtos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių šių liudytojų parodymų teisingumu. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė ir liudytojo J. B. parodymus, kuris yra E. G. draugas ir duodamas parodymus bei nurodydamas, kad E. G. chuliganiškai nevairavo, „saulių“ nepiešė, galimai siekė padėti jam išvengti administracinės atsakomybės.

17. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovas advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad E. G. buvo atpažintas tik iš vienos nuotraukos, kurią E. L. parodė policijos pareigūnai, be to, į bylą nėra pateikta nuotrauka, iš kurios buvo vykdomas atpažinimas. Todėl toks E. G. atpažinimas teismo turėjo būti vertinamas kritiškai, nes jis apskritai nebuvo įformintas kaip procesinis veiksmas. Apygardos teismas pažymi, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, policijos pareigūnai aiškindamiesi byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, ieškodami galimo pažeidėjo ir nustatę automobilio „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininką (E. G.), liudytojai E. L. parodė policijos duomenų bazėje esančią jo (E. G.) nuotrauką (administracinio nusižengimo byla dėl E. G. KET pažeidimo, b. l. 6). Šias aplinkybes patvirtino apylinkės teisme apklausiamas policijos pareigūnas T. B., jos nurodytos ir minėto policijos pareigūno tarnybiniame pranešime. Apygardos teismas iš dalies sutinka su apelianto teiginiais, kad atliekant šį veiksmą (parodymą atpažinti) buvo pažeista jo atlikimo tvarka, šis veiksmas turėjo būti fiksuojamas atitinkamame tyrimo veiksmo protokole, tačiau nagrinėjamu atveju šių pažeidimų nelaiko esminiais proceso pažeidimais, sudarančiais pagrindą pripažinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. R. 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtais ir nepagrįstais ir administracinio nusižengimo bylą E. G. atžvilgiu nutraukti.

18. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išklausęs E. G. paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyręs rašytinius bylos dokumentus, šių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai E. G. veiksmuose konstatavo ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėtį. Anksčiau paminėti duomenys patvirtina, kad E. G. administracinį nusižengimą padarė tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų pavojingumą ir to siekdamas. Akivaizdu, jog tokiu savo elgesiu (didindamas automobilio variklio apsukas ir priversdamas automobilį slysti šonu, sukosi, taip apsisukdamas ratu du kartus) E. G. atvirai demonstravo nepagarbą visuomenei, niekino moralės ir elgesio normas, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, o tokiam elgesiui pateisinti nesama jokios objektyvios dingsties. Nors nagrinėjamu atveju reali žala sau ir kitų asmenų sveikatai bei turtui nebuvo padaryta, tačiau tai nereiškia, kad E. G. veiksmai nebuvo pavojingi. Chuliganiškai vairuodamas, E. G. pavojų kėlė pats sau ir automobilyje buvusiam keleiviui J. B. bei kitiems asmenims, nes jis chuliganiškai važiavo aikštelėje, kurioje įvykio metu buvo A. C., E. L., šalia dirbo seniūnijos darbininkai. Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas E. G. savo veiksmais sukėlė realų pavojų eismo saugumui, savo ir kitų asmenų sveikatai bei turtui. E. G. padaryti Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9 punktų pažeidimai rodo jo itin neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi, visišką nepagarbą socialinėms normoms, kuriomis siekiama užtikrinti eismo saugumą. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog E. G. atliktuose veiksmuose yra visi būtinieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai ir jis administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Nors E. G. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažįsta ir tvirtina, kad nevairavo chuliganiškai, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai yra paneigti byloje surinktais įrodymais ir laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

19. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šioje byloje E. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas, E. G. už šį administracinį nusižengimą Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. R. 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovo advokato apeliacinį skundą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. R. 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą E. G. atžvilgiu nutraukti nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovo advokato Simono Baltrušaičio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas