- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-05
- Bylos Nr.
- AN2-62-334/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00010-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. M.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Pasvalio PK
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens -T. M. (toliau – pareiškėjas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. T. M. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. D. 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucijos nutarimas) buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 450 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 2 d. apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų tyčia sukėlė variklio apsukas, taip privertė automobilio ratus prasisukti ir automobilį slysti šoniniu slydimu, tuo priversdamas automobilį suktis ratu. Taip savo veiksmais kėlė pavojų sau ir kitiems asmenims ar jų turtui. Šiais veiksmais sąmoningai pabrėžė Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, ignoravo atsargumą, saugumą, bei pagarbą kitų eismo dalyvių turtui bei asmenims, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus.
2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, T. M. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams, tačiau to paties teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartimi, pareiškėjo skundas buvo atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2021 m. balandžio 6 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas T. M. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutartį ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Netenkinus šio prašymo, pareiškėjas prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir sušvelninti paskirtą baudą bei sutrumpinti administracinio poveikio priemonės taikymo trukmę.
4. Skunde teigia, kad šoninis slydimas buvo sąlygotas jo automobilio specifikos, o ne jo siekio elgtis chuliganiškai. Nurodo, kad jo automobilis varomas galiniais ratais, jo variklis 3,2 l, todėl esant didesnėms variklio apsukoms, jis pakankamai lengvai apsisuka apie savo ašį. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju buvo tik dalinis automobilio pasisukimas, o ne automobilio šoninis slydimas visais keturiais ratais ir tai, anot pareiškėjo, patvirtina tiek policijos pareigūnų kamera fiksuotas vaizdo įrašas, tiek jo ir su juo važiavusio liudytojo G. J. parodymai. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokių asmenų, prieš kuriuos jis galėjo demonstruoti savo išskirtinumą priešpastatant visuomenės nustatytas moralines normas, todėl nėra ir jo tiesioginės tyčios elgtis chuliganiškai.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismas konstatuodamas, jog jis savo veiksmais kėlė pavojų ne tik sau, bendrakeleiviui, kitiems eismo dalyviams, turto saugumui ir aplinkai vadovavosi tik prielaidomis, nes aptariamas įvykis įvyko nuošalioje vietoje, tuo metu (2020-12-02 apie 23.45 val.) tebuvo tik jo transporto priemonė, tokiu paros metu ten niekada nebūna žmonių ar praeivių, todėl tikimybė apie galimas grėsmes esamoje situacijoje buvo visiškai nereali ir negalima.
6. Pareiškėjas nurodo, kad tikėti liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, negalima, nes jie neatitinka tikrovės tiek dėl neslidžios dangos (iš vaizdo įrašo matyti užšalusios į ledą balos), tiek ir dėl ratų pėdsakų (aikštelėje daug automobilių ratų pėdsakų, kurių tapatinti su jo automobilio pėdsakais negalima). Be to, pareiškėjo manymu, policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes už nustatytus pažeidimus jie gauna paskatinimus.
7. Galiausiai pareiškėjas nurodo, kad jei teismas manytų, jog jo vienkartinis paslydimas visgi atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, prašo sumažinti baudos dydį ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, nes pareiškėjo manymu, už tokį mažareikšmį nusižengimą paskirta administracinė nuobauda - 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. yra neadekvati, neatitinkanti protingumo ir teisingumo principų.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į T. M. skundą, Panevėžio AVPK Pasvalio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus viršininkas Andrius Bučinskas nesutinka su pateikto skundo reikalavimais ir prašo T. M. skundą atmesti. Mano, kad teismas atsižvelgė į visas nustatytas įvykio aplinkybes ir priėmė teisėtą procesinį sprendimą – T. M. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, o nuobauda skirta sankcijos ribose atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei jo kaltės laipsnį.
9. Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra ginčijamas ne tik T. M. patraukimas administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą, bet ir keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
11. T. M. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad jis tyčios veikti chuliganiškai neturėjo, automobilis paslydo netyčia dėl savo specifinių savybių, toks netyčinis vienkartinis automobilio paslydimas neatitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, todėl apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutartį ir Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. D. 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir administracinio nusižengimo bylą T. M.atžvilgiu nutraukti. Taip pat pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti paskirtą nuobaudą, kadangi pareiškėjo manymu, paskirta 450 Eur bauda kartu su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių yra aiškiai neadekvati ir per griežta administracinė atsakomybė už tokį mažareikšmį nusižengimą.
12. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą kyla vairuotojui, kuris padarė KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018) ir pan.
13. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, daro išvadą, jog skundžiama apylinkės teismo nutartimi pagrįstai atmestas T. M.skundas ir paliktas galioti Institucijos 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimas, kuriuo T. M.nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog T. M.padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, tai yra vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų tyčia sukeldamas variklio apsukas ir taip priversdamas automobilio ratus prasisukti bei slysti šoniniu slydimu, privertė automobilį suktis ratu ir sukėlė pavojų sau ir kitiems asmenims ar jų turtui. Tokiais veiksmais T. M. sąmoningai pabrėžė KET nesilaikymą, ignoravo atsargumą, saugumą, bei pagarbą kitų eismo dalyvių turtui bei asmenims (KET 9 punktas).
14. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas pareiškėjo T. M. pateiktą skundą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, liudytojais apklausė E. J., D. T., G. J., taip pat rėmėsi ir kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju pareiškėjas T. M. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamus Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutartį ir Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. D. 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, teismui nepateikė, tokių duomenų nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad pareiškėjas T. M. pateikė savitą, jam palankią įvykio interpretaciją ir subjektyvų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Apklausiamas apylinkės teismo posėdyje T. M. neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir parodė, kad 2020-12-02 apie 23.45 val. įvažiuojant į automobilių stovėjimo aikštelę jis neįvertino slidžios dangos, todėl jo vairuojamas automobilis, varomas galiniais ratais, pradėjo slysti šonu. Slydo tik apsisukimo metu, slysdamas automobilis nesisuko apie savo ašį. Šis jo manevras buvo netyčinis, be to, nebuvo pašalinių asmenų, prieš kuriuos norėtų parodyti savo nepagarbą. Byloje nagrinėjamo įvykio metu kartu su T. M.automobiliu važiavęs G. J.apklausiamas apylinkės teismo posėdyje nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kad T. M. įsisukant į aikštelę užvažiavo ant užšalusios balos, todėl automobilį užmetė, tačiau „saulučių nepiešė“. Liudytojas G. J. parodė, kad šioje aikštelėje galima pamatyti ir kitų žmonių, tačiau tuo metu, kada juos sustabdė policijos pareigūnai, aikštelėje kitų žmonių nebuvo. Visgi apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo šiais T. M.ir G. J.paaiškinimais ir rėmėsi liudytojų – policijos pareigūnų E. J. ir D. T. parodymais, kuriuos, be kita ko, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
17. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. J. apylinkės teismo posėdyje parodė, jog 2020-12-02 23.45 val. (duomenys neskelbtini), automobilio stovėjimo aikštelėje pastebėjo automobilį, kuris slysdamas šonu, prasukdamas ratus sukosi aplink savo ašį - „piešė saulutes“. Tokie veiksmai buvo padaryti tyčia, nes tuo metu asfaltas buvo sausas, nebuvo slidus, ant automobilio buvo sumontuotos techniškai tvarkingos padangos, ratų sukibimas buvo geras, todėl norint priversti automobilį suktis apie savo ašį, turi įsikišti žmogiškasis faktorius, sukelti variklio apsukas, kad ratai prasisuktų ir automobilis pradėtų slysti, dėl to toks slydimas negalėjo būti netyčinis veiksmas. Jis pats matė vieną apsisukimą, kaip „suko saulutę“, o automobilio kamera užfiksavo pusę apsisukimo. Apžiūrėjus aikštelės dangą, joje buvo likusios vėžės, iš kurių matėsi chuliganiškas vairavimas, vėžės buvo „šviežios“, nes prieš kelias minutes jie su pareigūne D. T. buvo atvykę į aikštelę, tačiau aikštelė buvo tuščia ir slydimo vėžių nebuvo.
18. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė D. T. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020-12-02 prieš 24 val., sankryžoje įvažiuojant į (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė tamsios spalvos automobilį, kuris slysdamas apsisuko kiek daugiau nei pusę rato apie savo ašį. Buvo akivaizdūs tyčiniai veiksmai, nes aikštelės danga buvo gera, automobilio padangos geros, sukibimas taip pat geras, todėl paslysti buvo neįmanoma. Prieš pusvalandį buvo atvažiavę į šią aikštelę, aikštelė buvo tuščia ir jokių automobilio išraižymo vėžių nebuvo matyti. Dar liudytoja D. T. parodė, kad šalia aikštelės yra medicinos įstaiga, į kurią bet kuriuo momentu galėjo atvažiuoti žmonės, atvykti pacientai ir tokiais veiksmais T. M. galėjo sukelti jiems pavojų.
19. Pažymėtina, kad liudytojai E. J. ir D. T. parodymus davė teisme būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų šališki, suinteresuoti apkalbėti T. M.ar duoti jį kaltinančius parodymus, todėl netikėti šių liudytojų parodymais ir manyti, kad jų parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės, nėra pagrindo. Tai, kad T. M. slydo ne atsitiktinai, o tyčia sukėlė variklio apsukas, taip priversdamas automobilio ratus prasisukti ir automobilį slysti šonu, apsisukant aplink savo ašį, patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad stovėjimo aikštelėje automobilis slysta šonu, o policijos pareigūnams įvažiuojant į stovėjimo aikštelę, matyti ant kelio dangos paviršiaus likusios ratų slydimo vėžės. Policijos pareigūnams tikrinant stovėjimo aikštelę, matyti aiškios likusios ratų slydimo vėžės, kurios baigiasi ties automobilio ratais (b. l. 13). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo atveju neabejotina, kad T. M. sąmoningai sukeldamas automobilio apsukas, privertė automobilį slysti šonu sukantis aplink savo ašį, dėl ko ir liko ratų slydimo žymės ant aikštelės kelio dangos, kurios ir buvo užfiksuotos tiek vaizdo įraše, tiek ir fotolentelėse (b. l. 19-20). Pareiškėjo keliama versija, kad automobilis slydo netyčia dėl savo specifikos paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Be to, byloje užfiksuota slydimo vieta ir trajektorija, prieštarauja T. M. paaiškinimams, kad jo vairuojamas automobilis slydo apsisukimo įvažiuojant į automobilių stovėjimo aikštelę metu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą chuliganiško vairavimo išaiškinimą, T. M. pasirinktos transporto priemonės manevravimo vietą, būdą bei kitas aplinkybes, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad T. M. veikė iš chuliganiškų paskatų.
20. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojų E. J. ir D. T. parodymai dėl neslidžios dangos ir ratų žymių prieštarauja vaizdo įraše užfiksuotiems duomenims, tačiau apygardos teismas pažymi, kad liudytojų E. J. ir D. T. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o vien tai, kad galimai aikštelėje buvo užšalusi bala, nesuteikia pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais. Apeliacinio skundo teiginiai, kad policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes už nustatytus pažeidimus jie gauna paskatinimus, tėra tik niekuo nepagrįsti subjektyvūs pareiškėjo teiginiai, nes jokių duomenų, jog minėti policijos pareigūnai, surašę administracinio nusižengimo protokolą T. M., būtų gavę paskatinimus, nėra.
21. Apeliaciniame skunde T. M. taip pat teigia, kad tuo metu aikštelėje tebuvo jo transporto priemonė ir jokių kitų asmenų ar jų turto, kuriam jis galėjo kelti pavojų nebuvo. Apygardos teismas pažymi, kad, kaip matyti iš liudytojų E. J. ir D. T. parodymų ir kitų bylos duomenų, T. M., neturintis dviejų metų vairavimo stažo vairavo jo tėčiui priklausantį automobilį, ši aikštelė yra viena iš mėgstamų susibūrimo vietų, joje dažnai renkasi jaunimas, šalia šios aikštelės yra medicinos įstaiga, į kurią bet kuriuo momentu gali atvykti žmonės, be to, kartu su T. M. važiavo ir bendrakeleivis G. J., taigi, priešingai apeliacinio skundo teiginiais, akivaizdu, kad T. M. neatsakingi ir nesaugūs veiksmai kėlė pavojų kitų asmenų saugumui, jų sveikatai bei turtui.
22. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išklausęs T. M. paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyręs rašytinius bylos duomenis, šių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai T. M. veiksmuose konstatavo ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėtį. Anksčiau paminėti duomenys patvirtina, kad T. M. administracinį nusižengimą padarė tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų pavojingumą ir to siekdamas. Akivaizdu, jog tokiu savo elgesiu (sukeldamas automobilio variklio apsukas ir priversdamas automobilį slysti šonu, apsisukant apie savo ašį), matant automobilyje sėdinčiam bendrakeleiviui (G. J.), T. M.iš chuliganiškų paskatų demonstravo savo išskirtinumą, ypatingą nepagarbą nustatytai kelių eismo saugumo tvarkai, o tokiam elgesiui pateisinti nesama jokios objektyvios dingsties. Chuliganiškai vairuodamas, T. M.pavojų kėlė pats sau ir automobilyje buvusiam keleiviui G. J.bei kitų asmenų, kurie bet kuriuo metu (dėl aikštelės lokalizacijos, populiarumo tarp jaunimo) galėjo ten patekti saugumui. Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas T. M. savo veiksmais kėlė grėsmę eismo saugumui bei aplinkiniams, t. y. T. M.padarytas KET 9 punkto pažeidimas rodo jo itin neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi, visišką nepagarbą socialinėms normoms, kuriomis siekiama užtikrinti eismo saugumą. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog T. M. atliktuose veiksmuose yra visi būtinieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai ir jis administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Nors T. M.savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažįsta ir tvirtina, kad nevairavo chuliganiškai, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai yra paneigti byloje surinktais įrodymais ir laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
23. Pareiškėjas T. M. apeliaciniame skunde taip pat prašo, netenkinus jo skundo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu, pakeisti skundžiamą nutartį bei Institucijos nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą – sumažinti baudą, sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau toks pareiškėjo prašymas taip pat negali būti tenkinamas.
24. Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams nustatyta bauda nuo 450 Eur iki 550 Eur. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų (ANK 420 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimu T. M. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nubaustas 450 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Taigi T. M. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra paskirta minimali bauda ir minimalią ribą siekianti administracinio poveikio priemonė.
25. Įvertinus aplinkybes, į kurias atsižvelgė apylinkės teismas, svarstydamas T. M.paskirtos nuobaudos teisingumą, darytina išvada, kad taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra pagrindo. Jokių ypatingų aplinkybių, kurios lemtų išskirtinai švelnios nuobaudos jam taikymą, nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje T. M. paskirta nuobauda – baudos dydis ir paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, asmenybei ir nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.
26. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šioje byloje T. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta ir T. M. už šį nusižengimą Institucijos 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M. apeliacinį skundą, panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutartį ir Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. D. 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir administracinio nusižengimo bylą T. M.atžvilgiu nutraukti, taip pat keisti minėtus procesinius sprendimus ir sušvelninti paskirtą nuobaudą, nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutartį nepakeistą ir T. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.