Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė UAB „Vilniaus sporto projektai“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. 1SS-2492-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – NŽT Vilniaus skyrius) 2016 m. birželio 3 d. raštą Nr. 49SJN-1356-(14.49.105.) „Dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“, priteisti 42 Eur žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002 m. vasario 6 d. buvo priimtas Vilniaus miesto tarybos sprendimas Nr. 491 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini)detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriame, be kitų sprendimų, buvo numatyta teritorijoje, kurioje šiuo metu yra suformuotas ieškovės nuomojamas 1,89 kv. m. žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) „įrengti slidinėjimo trasas, keltuvus slidininkams, apžvalgos aikšteles, statinį poilsiui“, t. y. jau nuo 2002 m. buvo numatyta, kad šis sklypas turėtų būti naudojamas rekreacinės veiklos vykdymui. Šiame Žemės sklype, dar iki jo išnuomojimo ieškovei ir net ankstesniam sklypo nuomininkui – UAB „Start Vilnius“ jau buvo vykdoma bei numatyta ateityje vykdyti Sprendime nurodyta su slidinėjimo trasų eksploatavimu ir kita tiesiogiai su slidinėjimo sportu susijusi veikla, ką patvirtina 2013 m. lapkričio 26 d. tarp UAB „Start Vilnius“ ir UAB „TRADE STATE“ sudaryta sporto centro turto nuomos sutartis Nr. 79, kuria UAB „Start Vilnius“ išnuomojo ir perdavė UAB „TRADE STATE“ laikinai valdyti „ir naudoti jį slidinėjimo trasų eksploatavimui, kalnų slidinėjimo sporto centro veiklai organizuoti, įskaitant, bet neapsiribojant šia veikla“.2014 m. rugpjūčio 12 d. buvo priimtas NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 49V1-(14.49.2.)-975, kuriuo nutarta Žemės sklypą išnuomoti UAB „Start Vilnius“. Šio įsakymo pagrindu 2014 m. rugsėjo 11 d. sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-295 (toliau – Nuomos sutartis), kuria 18 900 kv. m. ploto Žemės sklypas išnuomotas UAB „Start Vilnius“ 39 m. laikotarpiui. Nuomos sutartyje nurodyta, kad „išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas: kita, rekreacinės teritorijos“. Kitų nuorodų apie tai, kad žemės sklypas išnuomojamas šiame sklype esančių UAB „Start Vilnius“ priklausančių pastatų naudojimui ar kokio nors vieno konkretaus pastato naudojimui, Nuomos sutartyje nebuvo nurodyta. Ieškovei UAB „Vilniaus sporto projektai“ įgijus iš UAB „Start Vilnius“ nuosavybės teisę į Žemės sklype esančius statinius 2015 m. sausio 30 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-11 „Dėl 2014 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-295 pakeitimo“ (toliau – Susitarimas). Šiuo NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-59 pagrindu, sudarytu Susitarimu buvo pakeista Nuomos sutartis ir Žemės sklypo nuomininku tapo ieškovė. Kitos Nuomos sutarties sąlygos, įskaitant ir nuomojamo sklypo dydį, Susitarimu pakeistos nebuvo. Po Žemės sklypo išsinuomojimo šiame Žemės sklype buvo ir toliau vykdoma su slidinėjimo trasų, keltuvų slidininkams ir kt. su slidinėjimo sportu susijusių objektų įrengimu ir jų eksploatavimu susijusi veikla. Ši veikla Žemės sklype vykdoma ir dabar. Tai užfiksuota ir NŽT Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 7 Nr. 49ŽN-76 „Žemės naudojimo patikrinimo akte“ bei NŽT Vilniaus skyriaus 2016 m. birželio 3 d. rašte „Dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“. Žemės sklype taip pat tebėra ir Nuomos sutarties ir Susitarimo sudarymo metu buvę statiniai (pvz. pastatas-trasų ruošimo technikos garažas), kurie 2014 m spalio 16 d. UAB „Vilniaus sporto projektai“ steigimo aktu ir 2014 m. spalio 23 d. Priėmimo-perdavimo aktu buvo perduoti nuosavybės teise UAB „Vilniaus sporto projektai“. Taigi, žemės sklypas naudojamas pagal Nuomos sutartyje nurodytą tikslinę jo paskirtį, jame vykdoma veikla, kuri buvo numatyta šiame sklype vykdyti dar Vilniaus miesto tarybos Sprendimu. 2016 m. birželio 6 d. buvo priimtas NŽT Vilniaus skyriaus l. e. p. skyriaus vedėjo pavaduotojos, atliekančios skyriaus vedėjo funkcijas, D. G. raštas Nr. 49SJN-1356-(14.49.105.) „Dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“ (toliau – NŽT Vilniaus skyriaus raštas). Šiame rašte be kitų aplinkybių nurodyta, kad: „UAB „Vilniaus sporto projektai“ (toliau – Bendrovė) ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. turi kreiptis į NŽT Vilniaus skyrių dėl 2014 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-295, pakeistos 2015 m. sausio 30 d. susitarimu Nr. SŽN-(14.49.57)-11, pakeitimo, sumažinant nuomojamą sklypo plotą. Kartu su prašymu Bendrovė turi pateikti žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirta Bendrovės nuosavybės teise valdomam pastatui būtina eksploatuoti žemės sklypo dalis ir nustatytas šios dalies plotas“ bei pažymėta, kad „priešingu atveju, 2014 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-295, pakeista 2015 m. sausio 30 d. susitarimu Nr. SŽN-(14.49.57)-11, bus nutraukta prieš terminą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 14 dalį“. \ Nesutikdama su NŽT Vilniaus skyriaus raštu ir laikydama jame keliamus reikalavimus neteisėtais ieškovė pateikė skundą NŽT, tačiau 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 1SS-2492-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – Skundžiamas raštas) NŽT atmetė, be kitų aplinkybių nurodant, kad: „Vadovaudamiesi principu „iš neteisės negali atsirasti teisė“, manome, kad valstybinės žemės nuomininkai negali turėti teisėtų lūkesčių dėl nuomos santykių tęstinumo ir jų finansinių interesų apsaugos“; „Vilniaus miesto skyrius 2016 m. birželio 3 d. raštu Nr. 49SJN-1356-(14.49.105.) priėmė pagrįstą sprendimą dėl 2014 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-295 patikslinimo, išnuomojant tik žemės sklype (kadastro (duomenys neskelbtini)) esamiems statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį.“ Ieškovės nuomone, NŽT 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštas Nr. 1SS-2492-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, priimtas neišnagrinėjus UAB „Vilniaus sporto projektai“ skunde nurodytų argumentų, jog Vilniaus miesto skyrius 2016 m. birželio 3 d. rašte Nr. 49SJN-1356-(14.49.105.) bendrovei iškelti reikalavimai buvo pareikšti netinkamai aiškinant bei taikant valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą, vykdymą ir jų nutraukimą reglamentuojančias teisės normas. Šis raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia ieškovės, kaip valstybinės žemės nuomininkės, teisėtus interesus. Nuomos sutartis ir Susitarimas dėl jos pakeitimo, įsakymai, kurių pagrindu buvo sudaryta nuomos sutartis ir jos pakeitimas yra galiojantys ir nenuginčyti. Per laikotarpį, praėjusį nuo Nuomos sutarties ir Susitarimo dėl jos pakeitimo sudarymo neatsirado jokių objektyvių ar kokių nors kitų priežasčių, dėl kurių būtų galėjusi pasikeisti nuomos sutarties sudarymo metu buvusi faktinė situacija, sąlygojusi būtent 18 900 kv. m., o ne mažesnio ploto Žemės sklypo išnuomojimą, ar dėl kurių būtų sumažėjęs UAB „Vilniaus sporto projektai“ poreikis nuomotis ir naudoti visą 2014 m. rugsėjo 11 d. sutartimi išnuomotą žemės sklypą. Nuo nuomos sutarties sudarymo tarp valstybinės žemės nuomotojo ir ieškovo susiklostė nuomos teisiniai santykiai, todėl sudaryta ir galiojanti Nuomos sutartis gali būti keičiama ir/ar nutraukiama tik bendru šalių sutariau, teisės aktuose arba Sutartyje nustatyta tvarka. Nei teisės aktuose, nei Nuomos sutartyje nėra numatyta NŽT teisė reikalauti, o UAB „Vilniaus sporto projektai“ pareiga, esant sudarytai galiojančiai ir nenuginčytai nuomos sutarčiai bei sprendimas ir aktams, kurių pagrindu buvo nustatytas išnuomotino sklypo dydis, inicijuoti nuomos sutarties pakeitimą ir teikti prašymą sumažinti nuomojamo sklypo plotą bei žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirta Bendrovės nuosavybės teise valdomam pastatui būtina eksploatuoti žemės sklypo dalis ir nustatytas šios dalies plotas, nes visi dokumentai, būtini ir reikalingi Nuomos sutarties sudarymui ir jos pakeitimui, įskaitant ir reikalingus nuomotino sklypo dydžio nustatymui, buvo pateikti dar iki Nuomos sutarties sudarymo ir Susitarimo dėl jos pakeitimo sudarymo. Pačiame Skundžiamame rašte ir NŽT Vilniaus skyriaus rašte cituojamos teisės aktų nuostatos ir minima teismo praktika patvirtina, kad išnuomojamo žemės sklypo dydis privalo būti nustatytas dar iki Nuomos sutarties sudarymo. Žemės nuomos sutartis, kurioje nurodytas ir išnuomojamo žemės sklypo dydis, jau yra sudaryta, ji \yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl laikytina, kad išnuomoto Žemės sklypo dydis buvo nustatytas ir Sutartyje nurodytas tinkamai, laikantis visų teisės aktų reikalavimų. NŽT Vilniaus skyriaus 2016 m. birželio 3 d. raštu Nr. 49SJN-1356-(14.49.105.) „Dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“ yra ne siekiama ištaisyti kokius nors nustatytus Sutarties vykdymo pažeidimus, o siekiama, kad būtų pakeista pati Nuomos sutartis, jos turinys. Nei Nuomos sutartyje, nei Susitarime nėra jokių nuorodų apie tai, kad šis žemės sklypas išnuomojamas būtent ir išimtinai tik jame esančių statinių, ar vien tik trasų ruošimo technikos garažo eksploatavimui, o ne kokiu nors kitu tikslu ar pagrindu. Taip pat nėra aišku, kodėl NŽT vertinimu, išnuomotas sklypas yra per didelis šiame sklype esančio trasų ruošimo technikos garažo eksploatavimui pagal tiesioginę jo paskirtį, nenurodyta, kokio dydžio nuomojamo sklypo dalis jų vertinimu yra ar turėtų būti reikalinga šio statinio eksploatavimui, nėra įrodymų, kad sudarant Nuomos sutartį ir Susitarimą dėl jos pakeitimo, nuomojamo Žemės sklypo dydis kompetentingų valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdžiusios institucijos darbuotojų buvo nustatytas ir apskaičiuotas netinkamai ar nesilaikant kokių nors teisės aktų reikalavimų. Išnuomojamo žemės sklypo dydis ir ribos, nepriklausomai nuo to kokiu pagrindu ar tikslu kitos paskirties valstybinės žemės sklypas yra išnuomojamas, privalo būti laikantis teisės aktų reikalavimų tinkamai nustatytas dar iki nuomos sutarties sudarymo. Valstybinės žemės sklypas gali būti išnuomojamas tik tinkamai, remiantis pateiktu žemės sklypo planu ir kitais reikalingais dokumentais, nustačius nuomotino valstybinės žemės sklypo dydį ir ribas. O to nesant (tinkamai nenustačius nuomotino sklypo dydžio ir ribų) valstybinės žemės nuomos sutartis išvis negali būti sudaryta. Sprendimą išnuomoti konkretaus dydžio žemės sklypą, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančiai institucijai įvertinus visus su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypą pateiktus dokumentus, juose užfiksuotus duomenis (jų teisingumą, atitikimą nekilnojamojo turto registre nurodytiems duomenims ir kt.) priima Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 29 punkte numatyti asmenys, kaip šiuo atveju – NŽT vadovas. Nuomos sutartis gali būti sudaroma tik tuo atveju, jei yra tinkamai nustatytas nuomotino žemės sklypo dydis ir pateikti visi kiti nuomos sutarties sudarymui būtini dokumentai. Tuo atveju, jei prašomas išnuomoti žemės sklypo plotas valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančios institucijos vertinimu yra netinkamas, pvz. per didelis, prašymas išnuomoti žemės sklypą negali būti tenkinamas ir nuomos sutartis negali būti sudaroma. Skundžiamame rašte nurodyta, kad „Vadovaudamiesi principu „iš neteisės negali atsirasti teisė“, mano, kad valstybinės žemės nuomininkai negali turėti teisėtų lūkesčių dėl nuomos santykių tęstinumo ir jų finansinių interesų apsaugos“, tačiau tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti, kadangi šiame rašte nėra nurodyta jokių argumentų ar duomenų apie tai, kad Nuomos sutartis būtų buvusi sudaryta ar išnuomoto sklypo dydis nustatytas pažeidžiant kokius nors teisės aktų reikalavimus. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindo laikyti, kad ieškovei buvo išnuomotas per didelio ploto valstybinės žemės sklypas, reikalavimas ieškovei inicijuoti nuomos Sutarties pakeitimą ir nurodymas, kad to nepadarius Nuomos sutartis bus nutraukta, negalėtų būti laikomas teisėtu, nes tinkamai nustatyti nuomojamo žemės sklypo dydį yra kompetentingų valstybės institucijų pareiga. Ieškovė nežino ir neprivalo tiksliai žinoti valstybinės nuomos santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat neprivalo tikrinti kompetentingų valdžios institucijų priimtų sprendimų atitikimo teisės aktų reikalavimams ar net abejoti jų priimtų sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu, nes būtent NŽT ir kitų kompetentingų valdžios institucijų darbuotojai privalo žinoti valstybinės nuomos santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nagrinėdami prašymus išnuomoti valstybinę žemę, rengdami valstybinės žemės nuomos sutarčių projektus ir sudarydami pačias nuomos sutartis ar jų pakeitimus privalo šiais reikalavimais vadovautis. Nuo Nuomos sutarties sudarymo ieškovė turėjo ir pagrįstai galėjo turėti teisėtus lūkesčius dėl nuomos santykių tęstinumo (kad visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį jis turės teisę naudotis visu išnuomotu Žemės sklypu) ir savo finansinių interesų apsaugos. O paaiškėjus (jei tai paaiškėtų), kad ieškovei buvo neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus išnuomotas per didelis žemės sklypo plotas, jam negali atsirasti prievolė ištaisyti valdžios institucijų klaidas, padarytas netinkamai nustatant nuomojamo žemės sklypo dydį, inicijuojant ieškovės interesus pažeidžiantį Nuomos sutarties pakeitimą ir sumažinat nuomojamo sklypo plotą. Ieškovės nuomone, valdžios institucijų klaidos negali būti taikomos ieškovo sąskaita. Nei CK 6.564 straipsnio 1 dalyje, nei Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nėra numatyta nuomotojo teisė prieš terminą nutraukti nuomos sutartį remiantis tuo, kad nuomininkas nevykdo nuomotojo nurodymo (reikalavimo) pateikti prašymą (su nurodytais papildomais dokumentais, kaip šiuo atveju – žemės sklypo planu) pakeisti jau sudarytą ir galiojančią nuomos sutartį ir joje numatytas nuomos sąlygas. Kadangi nei NŽT Vilniaus skyriaus rašte, nei Skundžiamame rašte nėra nurodyta, kad yra/bus keičiama UAB „Vilniaus sporto projektai“ nuomojamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, vadinasi Nuomos sutartis galėtų būti nutraukiama tik tuo atveju, jeigu ieškovė naudotų išsinuomotą žemės sklypą ne pagal Sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Tačiau to nėra. Žemės sklypas naudojamas pagal Sutartyje numatytą pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi būti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui. Vienašališkai sutartį galima nutraukti tik įstatyme ar šalių susitarime nustatytais atvejais. CK 6.217 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės dėl sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu ir jos nutraukimo. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo. Taigi, žemės sklypo nuomos sutartis prieš terminą galėtų būti nutraukta tik tuo atveju, jeigu UAB „Vilniaus sporto projektai“ naudotų žemės sklypą ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir tokie veiksmai iš esmės pažeistų Sutartį, nuomotojui dėl to atsirastų neigiami padariniai (žala). Ieškovės nuomone, UAB „Vilniaus sporto projektai“ naudoja išsinuomotą žemės sklypą pagal Nuomos sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, o sklypo savininkė valstybė, iš Nuomos sutarties gauna tai, ko teisėtai ir pagrįstai galėjo tikėtis sudarant šią sutartį. Ieškovės vykdomas išsinuomoto žemės sklypo naudojimas atitinka ir LAT praktikoje nuosekliai minimą pagrindinį valstybinės žemės naudojimo tikslą, jo socialinę paskirtį – teikti visuomenei naudą. UAB „Vilniaus sporto projektai“ išsinuomotame 18 900 kv. m ploto valstybinės žemės sklype yra vykdoma bei plėtojama ir ateityje numatyta dar didesniu mastu vykdyti ir plėtoti Nuomos sutartyje nustatyta veikla, o Žemės sklype esantys statiniai – pastatas-trasų ruošimo technikos garažas, pastatas-kavinė, inžineriniai tinklai bei naujai įrenginėjami (pvz. automobilių stovėjimo aikštelė) bei numatomi statyti statiniai ir jų paskirtis atitinka žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį. Nei sutartyje, nei Susitarime dėl jos pakeitimo nėra ir nebuvo nurodyta iki kada rekreaciniais tikslais turi būti naudojamas visas išnuomotas žemės sklypas. Todėl vien tai, kad tam tikroje sąlyginai nedidelėje sklypo dalyje patikrinimo atlikimo metu nebuvo įrengta ar pastatyta jokių tiesiogiai su rekreacine veikla susijusių įrenginių ar statinių (kurių jau vien suprojektavimas, suderinimas su kompetentingomis institucijomis, leidimų statybai gavimas ir kt. objektyviai užima daug laiko), nereiškia, kad sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį ir tuo labiau, kad jis nebus naudojamas pagal Sutartyje numatytą pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį per likusius 37 sutarties galiojimo metus. Be to, rekreacinėms teritorijoms, pastatų jose statymui ir veiklos vykdymui yra taikomi teisės aktuose numatyti apribojimai. Todėl norint sklype vykdyti statybos darbus, įrengti naujas slidinėjimo trasas ir kt. reikia tokius veiksmus ir planuojamus atlikti darbus suderinti su kompetentingomis institucijomis, parengti projektus, juos suderinti, gauti leidimus. O tai objektyviai užima daug laiko. Jau nekalbant apie tai, kad šiame sklype yra vystomas ir ateityje numatomas vystyti jau minėtas „(duomenys neskelbtini)“ parengtas (duomenys neskelbtini) sporto centro, pritaikyto žiemos ir vasaros pramogoms, projektas, kuris yra ne tik labai reikšmingas visuomenei, nes skirtas būtent gyventojų poreikių tenkinimui, bet ir yra labai brangus, reikalaujantis daug finansinių lėšų. Todėl norint šį projektą pilnai įgyvendinti yra reikalinga rasti naujų investuotojų, kurių šiuo metu aktyviai ieškoma. Taigi, pilnai pradėti naudoti visą sklypą rekreaciniais tikslais, šiai dienai nebuvo įmanoma dėl objektyvių priežasčių. Tačiau jau yra atlikti ir toliau atliekami veiksmai, reikalingi sėkmingam viso projekto įgyvendinimui, projekte numatytos stovėjimo aikštelės įrengimui, 2 pastatų pastatymui ir kt. Taigi, neegzistuoja teisėtas pagrindas Nuomos sutarties nutraukimui prieš terminą.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su patikslintu ieškiniu nesutiko bei prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto skyriaus specialistai atliko Žemės sklypo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-76. Patikrinimo metu nustatyta, kad sklypo šiaurės rytinė dalis naudojama slidinėjimo infrastruktūrai (slidinėjimo trasos, pakėlimo lynai, įrengti takeliai, laiptai ir keliukas). Ties žemės sklypo viduriu yra pastatyti statiniai, reklaminiai stendai, susiję su slidinėjimo sportu, bilietų kasos, sporto prekės ir sandėliuojamas inventorius, kuris aptvertas tvora. Pietinė ir pietrytinė dalis nėra naudojama. Yra įrengta automobilių parkavimo aikštelė, kuri padengta žvyro danga. Šiaurinėje dalyje įrengtas įvažiavimas į slidinėjimo trasas. Vilniaus miesto skyrius 2016 m. birželio 3 d. raštu Nr. 49SJN-1356-(14.49.105) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“ informavo ieškovę apie tai, kad ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė turėtų kreiptis į Vilniaus miesto skyrių dėl Nuomos sutarties pakeistos Susitarimu, pakeitimo, sumažinant nuomojamą Žemės sklypo plotą, o to nepadarius valstybinės žemės nuomos sutartis, pakeista Susitarimu bus nutraukta prieš terminą. Atsakovė nurodė, kad valstybinė žemė – tai ypatingas civilinių teisinių santykių objektas, tai bendras visos visuomenės gėris, kurio apsauga yra užtikrinta įstatymais. Remiantis imperatyvių teisės aktų nuostatomis t. y. CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 papunktyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomotojui remiantis teisės aktų nuostatomis išlieka pareiga prižiūrėti, kaip valstybinės žemės nuomotojai, vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyje, o tokius pažeidimus nustačius – reikalauti, juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą. Įvertinus teisinį reglamentavimą, Vilniaus miesto skyriaus atlikto patikrinimo rezultatus, faktines aplinkybes, kartu ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančius duomenis bei šio žemės sklypo plano M 1:1000 sprendinius, darytina išvada, kad Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. birželio 3 d. raštas Nr. 49SJN-1356-(14.49.105) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“ ir Nacionalinės žemės tarnybos ginčijami raštai yra parengti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinių žemės sklypų nuomą ne aukciono tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti minėtus skundžiamus raštus. Taip pat pažymėjo, kad valstybinės žemės sklypas gali būti išnuomotas šiame žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams šių savininkams arba šiuos statinius ar (ir) įrenginius nuomojantiems fiziniams ar juridiniams asmenims – tik nuomojamų statinių ar įrenginių nuomos terminui ir toks plotas, kuris yra reikalingas ir būtinas nuosavybės teise valdomiems ar išnuomotiems statiniams ar įrenginiams ir jų eksploatacijai.Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškinio reikalavimais sutiko ir prašė juos tenkinti ieškovės nurodytais motyvais. Nurodė, kad Vilniaus miesto tarybos 2002 m. vasario 6 d. d. sprendimu Nr. 491 buvo patvirtintas Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Teritorijų planavimo dokumentu šioje teritorijoje esančioje valstybinėje žemėje numatytas rekreacinės veiklos vykdymas, konkrečiai neurbanizuotos rekreacinės aplinkos teritorijoje įrengiant slidinėjimo trasas, keltuvus slidininkams, apžvalgos aikšteles, o urbanizuojamos rekreacinės aplinkos teritorijoje be kita ko ir automobilių stovėjimo vietas. Nagrinėjamoje teritorijoje buvo suprojektuotas 18 900 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (šviesiai žalia spalva pažymėta teritorija Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje), kuris išnuomotas ieškovei. Sklypas suprojektuotas kaip rekreacinės paskirties teritorija, jo centrinėje dalyje numatyta 0,68 ha užstatoma teritorija (A zona numatyta kavinei, B - technikos garažui), sklypo pietinėje dalyje 0,84 ha plotas detaliuoju planu numatytas automobilių ir turistinių autobusų stovėjimo aikštelei. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. vasario 23 d. išdavė statytojui UAB „Vilniaus sporto projektai“ statybos leidimą Nr. LNS-01-160223-00205, kuriuo pagal parengtą projektą leido statyti automobilių stovėjimo aikštelę ir lietaus nuotekų tinklus minėtoje sklypo dalyje. Turimais duomenimis šis statybą leidžiantis dokumentas nebuvo ginčijamas, jis yra galiojantis ir suteikia teisę ieškovei nurodytoje teritorijoje statyti statinį – automobilių stovėjimo aikštelę, taip įgyvendinant teritorijų planavimo dokumente numatytą teritorijos užstatymą. Statinių egzistavimo žemės sklype faktas ir byloje esantys nuosavybę patvirtinantys dokumentai sudaro pagrindą ieškovei nuomotis valstybinės žemės sklypą. Tarp ieškovės UAB „Vilniaus sporto projektai“ ir atsakovės NŽT yra susiklostę civiliniai nuomos teisiniai santykiai, taigi atsakovė neteisėtai skundžiamais raštais siekia pakeisti nuomos sutarties turinį, be teisinio pagrindo įpareigodama pareiškėją pateikti nuomojamo žemės sklypo planą su tikslu nustatyti mažesnį pareiškėjui nuomojamo Žemės sklypo plotą. Kaip minėta, ginčo žemės sklypas patenka į teritorijos prie (duomenys neskelbtini)gatvės detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Šioje teritorijoje numatyta įrengti žiemos ir vasaros sporto kompleksą, o šiam kompleksui funkcionuoti reikalinga įrengti infrastruktūrą, numatytą detaliuoju planu. Infrastruktūros įrengimas vykdomas ieškovei išduoto galiojančio statybą leidžiančio dokumento pagrindu, dėl šių priežasčių negalime sutikti su atsakovės nuomone, kad Žemės sklypo pietinė/pietrytinė dalis yra nenaudojama, dėl ko nuomos sutartis turėtų būti keičiama išnuomotą plotą mažinant. Jau nuo 2002 metų teritorijos prie (duomenys neskelbtini)gatvės detaliojo plano sprendiniais veikla ginčo žemės sklype yra orientuota į (duomenys neskelbtini) žiemos ir vasaros sporto centro įrengimą, slidinėjimo sporto veiklos vystymą nurodytoje teritorijoje bei populiarinimą Vilniaus mieste. Todėl teismui priėmus atsakovei palankų sprendimą šioje byloje, būtų atveriamas kelias atsakovei ne tik be teisinio pagrindo keisti ginčo Žemės sklypo Nuomos sutarties turinį arba Nuomos sutartį apskritai vienašališkai nutraukti, o tai neigiamai atsilieptų ir Vilniaus miesto savivaldybės bei visos visuomenės interesams, kadangi atsakovės veiksmais būtų sudaromos esminės kliūtys vykdyti ginčo Žemės sklype rekreacinio pobūdžio veiklą pilna apimtimi, jau nekalbant apie tai, kad sporto centro projektas liktų neįgyvendintas. Trečiojo asmens nuomone, UAB „Vilniaus sporto projektai“ vykdoma veikla žemės sklype yra pagrįsta tiek galiojančiais teritorijų planavimo bei statybą leidžiančiais dokumentais, tiek ir svarbiausia – visuomeniniu poreikiu turėti Vilniaus mieste modemų, turistams patrauklų ir visiems Vilniaus bei visos Lietuvos gyventojams prieinamą sporto centrą. Trečiasis asmuo UAB „TRADE STATE“ ieškiniu sutiko bei prašė jį tenkinti. Nurodė, kad UAB „TRADE STATE“ dalyvavo UAB „Start Vilnius“ vykdomame (duomenys neskelbtini) žiemos ir vasaros sporto centro nuomos konkurse. Konkurso nuostatuose numatyta, kad Sporto centras - UAB „Start Vilnius“ nuosavybės teise priklausantys: pastatas - trasų ruošimo garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžineriniai tinklai - šalto vandens tiekimo vamzdynas, ilgis 388 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir kavinės pastatas su pagal bendradarbiavimo sutartį su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija naudojama teritorija aktyvaus laisvalaikio leidimo paslaugų teikimui visuomenei Pavilnių regioninio parko rekreacinėse zonose Rl, R2, M2.2 prie (duomenys neskelbtini) gatvės; Konkursas - Sporto centro nuomos su įsipareigojimais investuoti, rekonstruoti ir eksploatuoti procedūra, vykdoma atviro konkurso būdu, siekiant įgyvendinti Sprendimu patvirtintus teritorijos prie (duomenys neskelbtini)Detaliojo plano sprendinius Pavilnių regioninio parko rekreacinėse zonose Rl, R2, M2.2. 2013 m. lapkričio 20 d. pranešimu UAB „Start Vilnius“, kurio teisių perėmėjas UAB „Vilniaus sporto projektai“, informavo, kad UAB „TRADE STATE“ pripažintas konkurso laimėtoju. UAB „Start Vilnius“ ir UAB „TRADE STATE“ sudarė 2013 m. lapkričio 26 d. Sporto centro turto nuomos sutartį Nr. 79, pagal kurią UAB „TRADE STATE“ buvo perduotas sutartyje nurodytas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, esantis dabartiniame Žemės sklype, nuomos teise laikinai valdyti ir naudoti jį slidinėjimo trasų eksploatavimui, kalnų slidinėjimo sporto centro veiklai organizuoti, įskaitant, bet neapsiribojant šia veikla. Sporto centro nuomos sutarties 1 punkte numatytas sutarties tikslas – įgyvendinti Sprendimą. Sporto centro nuomos sutarties tikslui (įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius) UAB „TRADE STATE“ įsipareigojo investuoti 3 754 000,00 Lt, neįskaitant PVM, į žiemos ir vasaros sporto centrą pagal pateiktą žiemos ir vasaros sporto centro investicijų grafiką. UAB „TRADE STATE“ vykdydama savo įsipareigojimus pagal Sporto centro nuomos sutartį į žiemos ir vasaros sporto centrą investavo 3 754 000,00 Lt, neįskaitant PVM. Pagal pateiktą žiemos ir vasaros sporto centro investicijų grafiką UAB „TRADE STATE“ atlikto šias investicijas. UAB „Vilniaus sporto projektai“ 2015 m. birželio 10 d. raštu patvirtino, kad įvykdytos visos numatytos investicijos, t. y. 3 754 000,00 Lt, neįskaitant PVM, sumai. Trečiojo asmens teigimu, patikrinimo metu nebuvo tiksliai identifikuota tariamai nenaudojama Žemės sklypo dalis ir nebuvo nustatytas šios dalies plotas. Skundžiamuose aktuose nurodomas Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pagrindas neegzistuoja, nes žemės sklypo nuomos sutarties 3 punktas numato Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą — kita, rekreacinės teritorijos; UAB „TRADE STATE“ rekreacijai naudoja visa Žemės sklypą, įskaitant pietinę ir pietrytinę Žemės sklypo dalį, kurioje įrengta žvyro danga padengta automobilių stovėjimo aikštelė ir įvažiavimas į Sporto centrą (šiaurinėje Žemės sklypo dalyje nėra įrengtas įvažiavimas į Sporto centrą); Sporto centro naudojimui pagal paskirtį yra būtinos automobilių stovėjimo vietos, numatytos Detaliojo plano sprendiniuose. Žemės sklypo pietinė ir pietrytinė dalis yra naudojama automobilių stovėjimui kaip numatyta Detaliajame plane. Sporto centro naudojimui pagal paskirtį taip pat yra būtinas privažiavimas, kuris yra Žemės sklypo pietinėje ir pietrytinėje dalyje; 2016 m. gruodžio 17 d. antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad Žemės sklypo pietinė ir pietrytinė dalis yra naudojama automobilių stovėjimui – 2016 m. gruodžio 17 d. nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje buvo parkuojama 180-200 automobilių, kurių dalis įvažiuodavo, dalis išvažiuodavo. Be to, antstolis konstatavo, kad iš šiaurės slidinėjimo trasų pusės nėra privažiavimo. Nurodė, kad Žemės sklypo naudojimas teikia labai didelę naudą visuomenei, sporto centras sukuria daug darbo vietų.

11.1. Ieškovė skundžia ne sprendimą nutraukti nuomos sutartį, o raštą/pranešimą, kuriuo informuojama, kad ateityje bus priimtas tokio pobūdžio sprendimas, todėl, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, tenkindamas ieškovės ieškinį, kadangi, minėto rašto panaikinimo atveju, NŽT turės teisę priimti sprendimus dėl nuomos teisimų santykių pasibaigimo, o ieškovė įgytų teisę juos ginčyti ir, todėl tai nebūtų tapati byla šiam nagrinėjamam ginčui, kadangi skirtųsi bylos dalykas. Be to CK 6.564 straipsnio 2 dalis numato siųsti informacinio pobūdžio pranešimą, kuris siunčiamas prieš du mėnesius, įspėjant apie tai. Pabrėžtina, kad žemės nuomos sutarties nutraukimo, taip pat kaip ir pakeitimo, teisinis reglamentavimas yra imperatyvus ir šalis, ar viena iš šalių, neturi teisės šios tvarkos nesilaikyti, ją keisti ar interpretuoti savaip. Nagrinėjamu atveju sąlyga dėl nuomininko informavimo apie valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindą buvo įvykdyta.

11.2. Valstybinės žemės nuomotojui išlieka pareiga prižiūrėti, kaip valstybinės žemės nuomotojai, vykdo sąlygas numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyje, o tokius pažeidimus nustačius – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą, be to NŽT teritoriniai skyriai turi teisę atlikti tiek planinius, tiek neplaninius patikrinimus siekiant nustatyti ir įvertinti kaip nuomotojai naudojasi valstybine žeme. Todėl darytina išvada, kad toks nurodomas teiginys, kad atliktas žemės sklypo naudojimo patikrinimas buvo atliekamas ne slidinėjimo sezono metu ir dar darbo dieną, o tai negali pagrįsti esamos situacijos, yra absoliučiai nepagrįstas.

11.3. Visapusiškai įvertinus tiek Vilniaus miesto skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, Žemės sklypo plano sprendinius, įvertinant ir racionalų valstybinės žemės panaudojimą, darytina išvada, kad ieškovei gali būti išnuomotas tik toks Žemės sklypo plotas, kuris yra būtinas jame esančių statinių ar įrenginių eksploatavimui.

Ieškovė UAB ,,Vilniaus sporto projektai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliantas nepateikė jokių esminių pažeidimų, dėl apeliantė nenurodė, kokias materialinės teisės normas teismas pažeidė ko skundžiamas sprendimas turėtų būti naikinamas.

12.2 Apeliantė neturi teisės vienašališkai keisti sudarytos sutarties sąlygų. Žemės plotas buvo nustatytas 2014 m. gegužės 29 d. NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo sprendimu, t. y. plotas nebuvo siejamas su naudojamus statiniui eksploatuoti. Nuo sutarties sudarymo neatsirado jokios naujos aplinkybės, dėl ko būtų pakeista Nuomos sutartis, o Žemės sklypas yra naudojamas pagal paskirtį.

12.3 Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino NŽT patikrinimo aktą, kadangi viena vertus, teismas įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, o kita vertus – atsakovės patikrinimo aktas yra nepagrįstas.

12.4. Ginčijamu raštu atsakovė nustatė, kad ieškovė žemę naudoja ne pagal paskirtį. Pažeidimų konstatavimas nėra vien informacinio pobūdžio ir sukelia pasekmes ieškovei. Pažeidimai nustatyti neteisėtai ir nepagrįstai, todėl ieškovė turi teisę ginti savo teises ir interesus. Ginčijamu raštu atsakovė netgi įpareigojo ieškovę vykdyti neteisėtus įpareigojimus. Apeliantės nurodoma teismų praktika neatitinka nagrinėjamo ginčo ratio decidendi.

12.5. Nuomojamame Žemės sklype yra įgyvendinamas viešasis interesas. Atsakovė veikia formaliai, nenurodo, kokių veiksmų imsis, kad toliau būtų įgyvendinamas viešasis interesas. Nutraukus sutartį bus padaryta žala tiek ieškovei, tiek tretiesiems asmenims, kurie investavo į inžinerinę infrastruktūrą.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Minėtai raštais ieškovė buvo įpareigota atlikti veiksmus, kurių neatlikimas grėsė vienašališku Nuomos sutarties nutraukimu atsakovės iniciatyva, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė turėjo laukti, kol bus nutraukta sutartis ir tik tada ginčyti tokį nutraukimą.

13.2 Nagrinėjamu atveju tarp šalių susitarimo pakeisti ginčijamo žemės ploto dydį nėra, o sutartys keičiamos šalių sutarimu. Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovė žemės sklypą naudotų ne pagal paskirtį, todėl tai taip pat negali būti pagrindu nutraukti sutartį.

Trečiasis asmuo UAB ,,Trade state“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Skundžiami aktai buvo priimti neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su Žemės sklypo naudojimu.

14.2. Akivaizdu, kad skundžiamas NŽT raštas sukelia teisinius padarinius ieškovei, kadangi ieškovei pateikiami įpareigojimai kreiptis į NŽT bei pateikti teisės aktų nustatyta tvarka parengtą Žemės sklypo planą. Įspėjimas dėl sutarties nutraukimo yra savarankiškas civilinio ginčo dalykas, kadangi įspėjimas gali būti nepagrįstas ir neteisėtas, todėl tokio įpareigojimo teisėtumo sutarties šalis turi teisę gintis pareikšdama ieškinį. Atsakovės nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šioje byloje netaikoma.