- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- 1S-364-926/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00110-1998-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. P.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio, Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. P. (toliau – A. P.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 95-164 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. P. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir nuteistas 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 1994 m. birželio 1 d. nuosprendžiu A. P. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant jam galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalis dėl S. B. civilinio ieškinio buvo pakeista.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. kovo 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-164 nutarta taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakyta.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. kovo 12 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-164 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Nuteistojo teigimu, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą pirmosios instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė jo padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir sunkumui, pataisos namuose jam skirtoms drausminėms nuobaudoms bei likusiai neatliktai bausmės daliai, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių A. P. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Pasak nuteistojo, praeityje jo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, jo sąlygų, būdamas laisvėje, jis nepažeidė. Nors pataisos namuose jis ir buvo baustas septynis kartus, tačiau paskutinė drausminė nuobauda jam buvo paskirta dar 2014 m. balandžio 24 d. Tokiu būdu, net penkerius metus jo elgesys pataisos namuose, nuteistojo įsitikinimu, yra pavyzdingas, ką betarpiškai patvirtina ir 10 pataisos namuose jam skirtų paskatinimų.
3.2. Skundu pažymima, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo net tris specialybes, kurios suteiks galimybę jam ne tik integruotis į darbo rinką laisvėje, bet ir turėti legalias pajamas pragyvenimui. Pasak A. P., įvertintina ir tai, kad beveik visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį jis dirba, darbą suvokia kaip privalumą ir yra motyvuotas jam. Be to, jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, jo piktnaudžiavimo alkoholiu faktai pataisos namuose nefiksuoti, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu atitinka žemą.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien tik šių aplinkybių, kaip ir iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, ypatingai akcentuojamų nuteistojo skundu, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos vis tik nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo A. P. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 32 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Šiame kontekste pažymėtina, kad atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos nustatytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos aplinkybės teismo neriboja.
7. Pritariant apylinkės teismo nutarties motyvams visų pirma pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas A. P. nėra pirmasis, o šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už nusikalstamos veikos, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą. Siekiant jo elgesį koreguoti tinkama linkme, praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas tiek lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad po šių jo teisinę padėtį ypatingai švelninančių priemonių taikymo A. P. ir vėl nusikalto, o jo daromos nusikalstamos veikos savo pobūdžiu sunkėja, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės A. P. charakterizuoja labiau neigiamai ir reikalauja ypatingą dėmesį skirti jo elgesio pokyčiams pataisos namuose. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skundu, negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia A. P. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinami. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Juo labiau, kai ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priskiriami pakartotinį A. P. nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams.
8. Atmetant nuteistojo skundą svarbu paminėti ir tai, kad sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, nepaisant tam tikrų teigiamų A. P. elgesio pokyčių, jo elgesys pataisos namuose visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu taip pat nepasižymėjo ypatingu pavyzdingumu. Bylos duomenimis, už netinkamą savo elgesį pataisos namuose nuteistasis buvo ne kartą baustas drausmine tvarka (7 kartai), paskutinė drausminė nuobauda jam buvo paskirta 2014 m. balandžio 24 d., kurios galiojimas baigėsi 2015 m. balandžio 24 d. Nuo to laiko už gerą elgesį A. P. buvo tik skatinamas, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme yra stebima vis dar pakankamai trumpą laikotarpį (lyginant ją su jau atliktos nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi), kuris šiuo konkrečiu atveju vis dar nėra pakankamas pagrįstai spręsti, jog išėjęs į laisvę A. P. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad nors šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama žemai ir atitinka 32 balus, tačiau statinių svertinių taškų suma tesiekia 28 balus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad A. P. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima ir turi būti vykdoma.
9. Abejonių A. P. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Nors skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nuteistais turi vidurinį išsilavinimą, iki nuteisimo buvo įgijęs mėsininko-išpjaustytojo specialybę, savo žinias tobulino ir pataisos namuose, papildomai įgydamas avalynės gamintojo, elektros įrenginių remontininko, suvirintojo specialybes, tiek būdamas laisvėje, tiek ir pataisos namuose dirbo, tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, jų kontekste įvertinus ir nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes – nužudęs moterį, pagrobė jos auskarus, nutraukė nuo piršto žiedą, nusegė nuo rankos laikrodį, leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo uždirbamų pajamų jo poreikių tenkinimui būnant laisvėje nepakako. Šiame kontekste paminėtina, kad ir buvę nuteistojo teistumai, nepaisant A. P. darbo laisvėje, taip pat buvo susiję su finansinio pobūdžio nusikalstamų veiksmų atlikimu. Šiuo metu nuteistasis turi įsiskolinimų išlaikymui, nepadengtų kitų įsiskolinimų ir priteistų teismo išlaidų, duomenų apie nuteistojo turimas santaupas skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, kas visumoje teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis net ir esant darbo vietai lygtinio paleidimo atveju.
10. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. P. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. P. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Juo labiau, jog sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, nuteistasis net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje kaip savo didžiausią problemą išskiria ne tam tikras savo asmenines savybes, galimai turinčias įtakos jo nusikalstamumui, bet aplinkybei, jog šiuo metu jis yra pataisos namuose, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo pažanga ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, Socialinio tyrimo išvadoje iš esmės pateiktos vien tik iš nuteistojo žodžių, galimai yra sąlygotos ne sąžiningo A. P. korekcijos proceso, bet noro kuo greičiau išeiti į laisvę.
11. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistajam pataisos namuose skirti paskatinimai. Šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog A. P. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.