- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-16
- Bylos Nr.
- 1S-376-327/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00110-1998-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 9 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. P. nuteistas 2010 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – 11 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 1994 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė skirta – 11 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2010 m. balandžio 15 d., pabaiga – 2021 m. spalio 15 d.Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 7 mėnesiai 6 dienos (skaičiuojant nuo komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 5 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas sprendė, jog nuteistasis A. P. dar nedaro pakankamai akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką likus nurodytai neatliktai laisvės atėmimo bausmės daliai. Skunde nuteistasis A. P. prašo patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, jog nusikalstama veika buvo padaryta 1998 m. ir tuometinis jaunas nuteistojo amžius ir socialinių įgūdžių stoka neleido suvokti ir įvertinti lygtinio paleidimo suteikiamo pasitikėjimo, galimybių ir veiksmų kriminogeniškumo, dėl ko nuteistasis apgailestauja. 1998 – 2010 metais nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika nebuvo didelė. Tuo laikotarpiu nuteistasis buvo sukūręs šeimą, dirbo, augo nepilnamečiai vaikai. Skunde taip pat pažymėta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas 7 kartus, 9 kartus skatintas. Nuteistasis pažymi, kad 4 metus atlieka bausmę neturėdamas nuobaudų. Skunde taip pat nurodoma, jog nuteistasis jau yra atlikęs minimalią įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, lygtinio paleidimo atveju gyvens pas mamą. Gyvenamoji vieta nėra susijusi su rizika pakartotinai nusikalsti. Nuteistojo mama ir žmona yra pasirašiusios moralinio palaikymo – pagalbos nuteistajam išėjus į laisvę įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas nenurodė faktų, kodėl šiuo metu jis išlieka pavojingas visuomenei. A. P. bausmės atlikimo metu įgijo tris specialybes, kurios suteikia galimybę lengviau integruotis į darbo rinką, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, priklauso žemos rizikos grupei, savanoriškai dalyvauja įvairiose socialinėse ir adaptacijos programose, beveik visą bausmės atlikimo laiką dirbo, bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuota piktnaudžiavimo alkoholiu ar psichiką veikiančiomis medžiagomis, nepalaiko kriminalinių subkultūrų, savanoriškai dengia įsiskolinimus. Nuteistojo A. P. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad A. P. priklauso žemos rizikos grupei – 25 balai. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nors A. P. rizika pagal „OASys“ metodiką vertinama kaip žema, tačiau vis tik aukštesnės instancijos teismui abejonių kelia socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys – smurtinis nusikaltimas. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, bet sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Paleidus nuteistąjį A. P. lygtinai jau šiuo metu, būtų neįgyvendintas vienas iš bausmės tikslų – užtikrinti teisingumo principą. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs ir drausmine tvarka baustas 7 kartus, dėl vienos iš kurių jam buvo skirta viena griežčiausių nuobaudų – uždarymas į baudos izoliatorių. Nuteistasis savo elgesį koreguoja tik nuo 2015 m. spalio 20 d., kuomet jam buvo skirtas paskatinimas, o drausmės pažeidimų jis nebedarė, t. y. praėjus kiek daugiau nei 5 metams nuo bausmės pradžios. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nuo bausmės atlikimo pradžios nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Įvertinus šiuos nuteistojo mąstymo ir elgesio aspektus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vis dar išlieka rizika, jog nuteistasis, galimo lygtinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisėtomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija sprendžia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti.Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių (nuteistasis pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir yra skatinamas), tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. P. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė ir detalizavo visas aplinkybes, kuriomis remiantis priimti sprendimą taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą nebuvo pagrindo. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui taikyti jį kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas priima sprendimą.Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nors yra teigiami nuteistojo taisymosi pataisos namuose procesai, tačiau jie dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.