Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-376-327/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-09-04Kauno apygardos teismas
  2. TS-103-925/2017Nutartis · 2017-09-18Kauno apylinkės teismas
  3. T-780-753/2018Nutartis · 2018-04-11Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-16Kauno apygardos teismas
  5. T-34-316/2018Nutartis · 2018-07-17Šiaulių apygardos teismas
  6. T-2320-946/2018Nutartis · 2018-11-13Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-06Kauno apygardos teismas
  8. T-691-548/2019Nutartis · 2019-04-19Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-16Kauno apygardos teismas
  10. T-1836-946/2019Nutartis · 2019-10-17Kauno apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-14Kauno apygardos teismas
  12. T-476-753/2020Nutartis · 2020-03-24Kauno apylinkės teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-23Kauno apygardos teismas
  14. T-1457-548/2020Nutartis · 2020-09-08Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-16
Bylos Nr.
1S-376-327/2018
Teisminio proceso Nr.
1-40-2-00110-1998-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-376-327/2018Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00110-1998-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, ra­šytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skun­dą dėl Kauno apy­linkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lyg­tinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 9 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lyg­tinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. P. nuteistas 2010 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Res­publikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – 11 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 1994 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė skirta – 11 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2010 m. balandžio 15 d., pabaiga – 2021 m. spalio 15 d.Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 7 mėnesiai 6 dienos (skaičiuojant nuo ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, die­nos).Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 5 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­sijos nu­tarimą. Teismas sprendė, jog nuteistasis A. P. dar nedaro pakankamai akivaizdžios pa­žangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką likus nurodytai neatliktai laisvės atėmimo bausmės daliai. Skunde nuteistasis A. P. prašo patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį pa­leidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, jog nusikalstama veika buvo padaryta 1998 m. ir tuometinis jaunas nuteistojo amžius ir socialinių įgūdžių stoka neleido suvokti ir įvertinti lygtinio paleidimo suteikiamo pasitikėjimo, galimybių ir veiksmų kriminogeniškumo, dėl ko nuteistasis apgailestauja. 1998 – 2010 metais nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika nebuvo didelė. Tuo laikotarpiu nuteistasis buvo sukūręs šeimą, dirbo, augo nepilnamečiai vaikai. Skunde taip pat pažymėta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas 7 kartus, 9 kartus skatintas. Nuteistasis pažymi, kad 4 metus atlieka bausmę neturėdamas nuobaudų. Skunde taip pat nurodoma, jog nuteistasis jau yra atlikęs minimalią įstatymo numatytą pas­kirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, lygtinio paleidimo atveju gyvens pas mamą. Gy­ve­na­moji vieta nėra susijusi su rizika pakartotinai nusikalsti. Nuteistojo mama ir žmona yra pa­si­rašiusios moralinio palaikymo – pagalbos nuteistajam išėjus į laisvę įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas nenurodė faktų, kodėl šiuo metu jis išlieka pavojingas visuo­me­nei. A. P. bausmės atlikimo metu įgijo tris specialybes, kurios suteikia ga­li­my­bę lengviau integruotis į darbo rinką, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, priklauso žemos rizikos grupei, savanoriškai dalyvauja įvairiose socialinėse ir adaptacijos programose, beveik visą bausmės atlikimo laiką dirbo, bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuota pikt­nau­džiavimo alkoholiu ar psichiką veikiančiomis medžiagomis, nepalaiko kriminalinių sub­kul­tūrų, savanoriškai dengia įsiskolinimus. Nuteistojo A. P. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga maži­nant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemo­nes, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau mi­nė­ta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įsta­tymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nau­dojant OASys metodiką, nustatyta, kad A. P. priklauso žemos rizikos grupei – 25 balai. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nors A. P. rizika pagal „OASys“ metodiką vertinama kaip žema, tačiau vis tik aukš­tes­nės instancijos teismui abejonių kelia socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytas kri­mi­no­geninis veiksnys – smurtinis nusikaltimas. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis at­lieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netai­ky­mui, bet sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam pa­leidimui svarbias aplinkybes. Paleidus nuteistąjį A. P. lygtinai jau šiuo metu, būtų neįgyvendintas vienas iš bausmės tikslų – už­tikrinti teisingumo principą. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs ir drausmine tvarka baustas 7 kartus, dėl vienos iš kurių jam buvo skirta viena griežčiausių nuobaudų – uždarymas į baudos izoliatorių. Nuteistasis savo elgesį ko­re­guoja tik nuo 2015 m. spalio 20 d., kuomet jam buvo skir­tas paskatinimas, o drausmės pa­žeidimų jis nebedarė, t. y. pra­ėjus kiek daugiau nei 5 metams nuo bausmės pradžios. Pažymėtina ir tai, kad nu­teistojo elgesio pokyčiai nuo bausmės atlikimo pradžios nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Įver­tinus šiuos nuteistojo mąs­tymo ir elgesio aspektus, apeliacinės instancijos teismo ver­ti­ni­mu, vis dar išlieka rizika, jog nuteistasis, galimo lygtinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisė­to­mis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lygtinio pa­lei­dimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pa­grin­dus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija spren­džia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti.Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo el­ge­sio pokyčių (nuteistasis pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir yra skatinamas), tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. P. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikals­ta­mo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenu­si­kals. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nu­ro­dė ir detalizavo visas aplinkybes, kuriomis remiantis priimti sprendimą taikyti nuteistojo atž­vil­giu lygtinį paleidimą nebuvo pa­grindo. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pakankamo pa­grin­do patikėti nuteistuoju, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių neabe­jo­tinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui taikyti jį kiekvienam nuteis­tajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik įvertinęs visas nu­teis­tajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga maži­nant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenu­si­kals, teismas priima sprendimą.Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nors yra teigiami nuteistojo taisymosi pa­taisos namuose procesai, tačiau jie dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kai­šia­dorių rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas