Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-826-594/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-09-04Kauno apygardos teismas
  2. TS-103-925/2017Nutartis · 2017-09-18Kauno apylinkės teismas
  3. T-780-753/2018Nutartis · 2018-04-11Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-16Kauno apygardos teismas
  5. T-34-316/2018Nutartis · 2018-07-17Šiaulių apygardos teismas
  6. T-2320-946/2018Nutartis · 2018-11-13Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-06Kauno apygardos teismas
  8. T-691-548/2019Nutartis · 2019-04-19Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-16Kauno apygardos teismas
  10. T-1836-946/2019Nutartis · 2019-10-17Kauno apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-14Kauno apygardos teismas
  12. T-476-753/2020Nutartis · 2020-03-24Kauno apylinkės teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-23Kauno apygardos teismas
  14. T-1457-548/2020Nutartis · 2020-09-08Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
1S-826-594/2019
Teisminio proceso Nr.
1-40-2-00110-1998-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis, Danguolė Šiugždinytė, Evaldas Gražys
Nuteistasis
A. P.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-826-594/2019Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00110-1998-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Danguolės Šiugždinytės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. P. (toliau – A. P.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 95-518 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir nuteistas 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su 1994 m. birželio 1 d. nuosprendžiu A. P. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant jam galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. balandžio 15 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 15 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2019 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-518 nutarta taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą buvo atsisakyta, konstatuojant, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog A. P. daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko, šiuo metu negalima spręsti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Šalies argumentai

3. Skunde apygardos teismui nuteistasis A. P. prašo patvirtinti 2019 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-518 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Nuteistojo teigimu, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą pirmosios instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė jo padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir sunkumui, pataisos namuose jam skirtoms drausminėms nuobaudoms, likusiai neatliktai bausmės daliai bei buvusiems lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimams. Šiuo aspektu pabrėžiama, kad nusikaltimas, už kurio įvykdymą A. P. šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas dar 1998 metais, kai jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Pasak A. P., jaunas amžius ir socialinių įgūdžių stoka tuo metu jam neleido suvokti ne tik lygtinio paleidimo sąlygų, bet ir savo veiksmų kriminogeniškumo.

3.2. Skunde akcentuojama, kad nors nuteistasis pataisos namuose ir buvo baustas drausmine tvarka, tačiau jau daugiau nei 5 metus jokie režimo pažeidimai nestebimi. Be to, atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę A. P. įgijo keletą specialybių, kurios jam padės integruotis į darbo rinką. Jis savanoriškai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, beveik visą laiką pataisos namuose dirbo, nebuvo fiksuojami nuteistojo subkultūros protegavimo, narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų ar alkoholio vartojimo faktai, A. P. savanoriškai vykdė savo finansinius įsipareigojimus. Šiame kontekste pabrėžiama, kad A. P. jau yra išleidžiamas trumpalaikių išvykų į namus, dirba UAB „N.“, yra socialiai pareigingas asmuo, kas rodo, jog jis yra pasirengęs integruotis į visuomenę.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.

5. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, ir toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

6. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Tačiau, vien tik šių aplinkybių jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos vis tik nepakanka. Viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Ir nors atlikus nuteistojo A. P. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 32 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Pažymėtina, kad atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos nustatytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos aplinkybės teismo neriboja.

7. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis pažymėtina, kad šis teistumas A. P. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą jis jau buvo teistas ne kartą, o siekiant jo elgesį koreguoti tinkama linkme, jo atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės, tiek ir jo teisinę padėtį lengvinančios teisinės priemonės – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau, nepaisydamas šių aplinkybių, A. P. ir vėl nusikalto, padarydamas itin sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog teismo parodyto pasitikėjimo A. P. nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, pobūdis bei pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

8. Tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis, tiek neatliktos bausmės dydis, negali būti visiškai sumenkinami, kadangi akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija vyksta visos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu ir šio proceso trukmę neabejotinai lemia padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo ilgalaikiu poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės tikslai realiai pasiekiami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Sutiktina, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu.

9. Sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, A. P. elgesys pataisos namuose viso jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu ypatingu pavyzdingumu nepasižymėjo. Už netinkamą elgesį pataisos namuose nuteistasis buvo ne kartą baustas drausmine tvarka (7 kartai), paskutinė drausminė nuobauda jam buvo paskirta 2014 m. balandžio 24 d., kurios galiojimas baigėsi 2015 m. balandžio 24 d. Ir nors nuo to laiko už gerą elgesį A. P. buvo tik skatinamas, tačiau akivaizdu, kad nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme yra stebima vis dar pakankamai trumpą laikotarpį (lyginant ją su jau atliktos nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi) ir šiuo konkrečiu atveju vis dar nėra pakankama pagrįstai spręsti, jog išėjęs į laisvę A. P. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Pagrindo manyti priešingai teisėjų kolegijai nesudaro ir tai, kad šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama žemai ir atitinka 32 balus. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad nuo paskutiniojo A. P. vertinimo ji nepakito, o statinių svertinių taškų suma siekia 28 balus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad A. P. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme yra vis dar galima. Esant šių duomenų visumai, vien tik nuteistajam skirti paskatinimai, įvertinus juos aukščiau aptartų aplinkybių plotmėje, A. P. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nėra pakankami. Neabejotina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir galiojančių drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog A. P. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Juo labiau, jog sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, nuteistasis net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje kaip savo didžiausią problemą išskiria ne tam tikras savo asmenines savybes, galimai turinčias įtakos jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, bet aplinkybę, jog šiuo metu jis yra pataisos namuose, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija yra sąlygota ne sąžiningo ir nuoširdaus A. P. korekcijos proceso, bet noro kuo greičiau išeiti į laisvę.

10. Konstatuojant šią išvadą, tuo pačiu atmetant nuteistojo skundą, įvertintina ir nuteistojo finansiniai įsipareigojimai. Remiantis pažymoje apie vykdomuosius dokumentus pateiktais duomenimis, A. P. pagal vykdomuosius dokumentus privalėjo sumokėti 1875,45 eurų, išmokėjo vos 29,46 eurų, po ko, antstolio nurodymu vykdymas buvo nutrauktas. Šiuo metu nuteistasis moka pagal prašymą, yra išmokėjęs 200 eurų. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad net ir turėdamas darbą tiek pataisos namuose, tiek ir laisvėje, asmuo nesugebėjo tinkamai vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, todėl abejotina, jog išėjęs į laisvę jis bus pakankamai finansiškai pajėgus savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Darant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad nuteistojo įvykdytas nusikaltimas, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, turėjo ir finansinį aspektą – nužudęs moterį, jis pagrobė jos auskarus, nutraukė nuo piršto žiedą, nusegė nuo rankos laikrodį, praeityje A. P. taip pat buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog vien tik darbo turėjimas nuo nusikalstamo elgesio A. P. nestabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju vien tik aukšta A. P. darbinė motyvacija bei darbas galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio jo nusikalstamo elgesio.

11. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste atmetant nuteistojo skundą svarbu paminėti, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, todėl tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos priimamų sprendimų ar klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pripažinti, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, ar nesivadovavo aktualia teismų praktika, buvo šališkas ar diskriminavo nuteistąjį, nėra pagrindo. A. P. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. P. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDanguolė Šiugždinytė