Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB bankas ieškinį atsakovams E. Š. ir M. Š. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir draudimo išlaidų kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB ,,Galmeta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

5. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą už akių surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo 2016 m. gegužės 12 d. sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 2016-050140 (toliau – Lizingo sutartis), kuria buvo finansuotas šratavimo mašinos GTV Blast įsigijimas iš UAB ,,Mobetos komercijos grupė“. 2016 m. gegužės 12 d. ieškovas su atsakovais sudarė laidavimo sutartį Nr. LS2016-050140 (toliau – Laidavimo sutartis), kuria atsakovai įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovui 8000 Eur suma, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys ieškovui mokėjimo prievolių ar jų dalies pagal Lizingo sutartį.

7. Pagal Lizingo sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo iki 2019 m. gegužės 12 d., t. y. per 36 (trisdešimt šešis) mėnesius grąžinti suteiktą kreditą, palūkanas ir draudimo įmokų kompensavimą, mokėdamas Lizingo sutartyje nustatyto dydžio įmokas pagal grafiką Nr. 2016-050140-01 (toliau – Grafikas). Trečiajam asmeniui laiku nemokant įmokų pagal Grafiką, ieškovas 2018 m. lapkričio 6 d. pranešimu Nr. 01-10-02-13955, informavo trečiąjį asmenį apie Lizingo sutarties nutraukimą ir nurodė, kad trečiasis asmuo privalo iki 2018 m. lapkričio 20 d. sumokėti vėluojamas atlikti įmokas, priešingu atveju Lizingo sutartis su trečiuoju asmeniu bus nutraukta nuo 2018 m. lapkričio 21 d. Ieškovas taip pat pateikė 2018 m. lapkričio 6 d. pranešimą Nr. 01-10-02-13956 dėl laidavimo sutarties vykdymo ir atsakovams.

8. Trečiajam asmeniui Vilniaus apygardos teisme 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo iškelta bankroto byla (nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2018 m. spalio 9 d.), todėl ieškovas 2018 m. lapkričio 19 d. trečiojo asmens bankroto administratoriui pateikė 4018,36 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą Nr. 01.10.02.-14545. Reikalavimą sudarė 3875,46 Eur nepadengta lizinguoto turto vertė, 49,25 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 86,35 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių bei 7,30 Eur draudimo įmokų kompensacijos. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtino trečiojo asmens kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus; tarp trečios eilės kreditorių buvo patvirtintas ir ieškovo 4018,36 Eur dydžio reikalavimas trečiajam asmeniui. Trečiojo asmens bankroto procedūros metu skola ieškovui nesumažėjo ir ieškinio pateikimo dieną sudaro tuos pačius 4018,36 Eur.

9. Trečiajam asmeniui neįvykdžius savo prievolių, ieškovas, remdamasis Laidavimo sutarties 4 skyriaus nuostatomis, 2019 m. sausio 9 d. atsakovams pateikė pranešimus dėl laidavimo sutarties vykdymo Nr. 01.10.02-305 ir 01.10.02-306, tačiau atsakovai į šiuos raginimus nesureagavo, įsiskolinimo nepadengė (CPK 185 straipsnis).

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį.

11. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad trečiasis asmuo pažeidė savo sutartines prievoles. Šios aplinkybės trečiasis asmuo ir atsakovai neginčija. Taigi, konstatuotina, kad asmuo, už kurį laidavo atsakovai, neįvykdė savo prievolės ieškovui.

12. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

13. Nagrinėjamu atveju laidavimo sutartimi laiduotojai (atsakovai) E. Š. ir M. Š. įsipareigojo trečiajam asmeniui laiku neįvykdžius įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ieškovo raštiško pranešimo gavimo įvykdyti visas trečiojo asmens prievoles ieškovui (Laidavimo sutarties 4.1. punktas). Ieškovas nukreipia savo reikalavimo teisę į atsakovus 2016 m. gegužės 12 d. laidavimo sutarties Nr. LS2016-050140 pagrindu, kaip į solidarius skolininkus (Laidavimo sutarties 3.3. punktas). Laidavimo instituto tikslas yra kito asmens įsipareigojimas už skolininką, jeigu pastarasis neįvykdys arba netinkamai vykdys savo prievoles, todėl, esant nenuginčytai ir galiojančiai laidavimo sutarčiai, laiduotojams (atsakovams) kyla solidari atsakomybė už trečiąjį asmenį ieškovui. Ieškovas savo reikalavimą nukreipia solidariai į atsakovus ir prašo iš jų priteisti 3875,46 Eur skolos už nepadengtą lizingo turto vertę. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog skolininko ir laiduotojo prievolės solidarusis pobūdis reiškia kreditoriaus pasirinkimo teisę, kam ir kaip pareikšti reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Taigi ieškovas gali reikalauti vykdyti įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį solidariai iš atsakovų.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį, t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; 2017 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-684/2017).

15. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad atsakovai neginčijo ieškovo reikalavimų pagrįstumo jų atžvilgiu, teismas daro išvadą, kad ieškovui liko nepadengtas susidaręs įsiskolinimas pagal Lizingo sutartį – 3875,46 Eur nepadengta lizinguoto turto vertė ir 7,30 Eur draudimo įmokų kompensacijos (CPK 178 straipsnis). Kadangi prievolė ieškovui neįvykdyta (CPK 179 straipsnis), ieškovo reikalavimas dėl 3875,46 Eur nepadengtos lizinguoto turto vertės ir 7,30 Eur draudimo įmokų kompensacijos priteisimo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

16. Ieškovas prašo solidariai iš atsakovų priteisti 49,25 Eur palūkanų. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, vadovaujantis CK 6.574 straipsniu, nutraukus lizingo sutartį dėl kliento kaltės, ieškovas turi teisę reikalauti išieškoti iš Lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, t. y. lizingo gavėjo nesumokėta palūkanų įmokų suma, kuri būtų buvusi sumokėta tinkamai įvykdžius lizingo sutartį, yra lizingo davėjo netiesioginiai nuostoliai, kuriuos atlyginti turi lizingo gavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl 49,25 Eur palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

17. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatas, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal Lizingo sutarties 3.1. punktą trečiasis asmuo privalo mokėti 0,1 proc. laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius. Trečiasis asmuo pažeidė sutarties sąlygas, todėl ieškovo reikalavimas dėl 86,35 Eur delspinigių priteisimo solidariai iš atsakovų yra pagrįstas ir tenkintinas.

18. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos (4018,36 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

19. Patenkinus ieškinį, iš atsakovų ieškovo naudai lygiomis dalimis priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 128 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

20. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,52 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl iš atsakovų valstybės naudai priteistina 3,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovui AB SEB bankui (j. a. k. 112021238) solidariai iš atsakovų E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3875,46 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 46 ct) skolos, 49,25 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 25 ct) palūkanų, 86,35 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 35 ct) delspinigių, 7,30 Eur (septynis eurus 30 ct) draudimo išlaidų kompensacijos, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos (4018,36 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 128 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,52 Eur (tris eurus 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1,76 Eur (vieną eurą 76 ct). Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas ir trečiasis asmuo turi teisę per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos skųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.