- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-11
- Bylos Nr.
- e2S-2518-812/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02929-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Atsakovas
- L. S.
- Ieškovas
- M. S., K. S.
- Trečiasis asmuo
- K. N.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų M. S. ir K. S. ieškinį atsakovui L. S., trečiajam asmeniui K. N., dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiams vaikams ir įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. S. ir K. S. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. S. (toliau – ir atsakovas) dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiams vaikams ir įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo K. N. (toliau – trečiasis asmuo).
2. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą pilnamečiams vaikams – ieškovams, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam pilnamečiui vaikui po 350 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisė iš atsakovo ieškovams laikiną materialinį išlaikymą kas mėnesį kiekvienam mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugpjūčio 20 d.) iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
4. Nustatė, kad ieškovai yra pilnamečiai atsakovo ir trečiojo asmens vaikai. 2025 m. vasario 16 d. ieškovams suėjo 18 metų. Ieškovai yra moksleiviai. Jie neturi savarankiškų pajamų poreikiams tenkinti, yra išlaikomi motinos. Kai ieškovams sukako 18 metų, atsakovas prie jų išlaikymo prisideda tik iš dalies, jo pervedamų lėšų nepakanka ieškovų poreikių tenkinimui.
5. Vertino, kad ieškovų galimybės pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokymuisi ir pragyvenimui, susirasti darbą ir skirti jam pakankamai laiko, yra ribotos. Teismas laikėsi pozicijos, kad atsakovo neprisidėjimas reguliariai prie vaikų išlaikymo rodo, kad tokiu būdu nukenčia vaikų interesai.
6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ išrašo apie asmens darbovietę duomenimis, nustatė, kad atsakovas yra asmuo, vidutiniškai gaunantis 2 632 Eur atlyginimą už darbą. Taip pat byloje yra pateikti atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto duomenys iš Nekilnojamojo turto registro.
7. Teismas, atsižvelgęs į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, į savaime suprantamą tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į ieškovų amžių, infliacijos lygį šalyje, teismų praktiką šiuo metu priteisiant išlaikymą vaikams, darė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovų prašymą ir taikyti jų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Sprendė, kad tokia suma užtikrins būtiniausių pilnamečių vaikų poreikių patenkinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti arba, netenkinus prašymo, sumažinti laikino išlaikymo dydį iki 250 Eur kiekvienam pilnamečiui vaikui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Teismas neturėjo galimybės tinkamai įvertinti faktinių aplinkybių, tad taikė laikinąsias apsaugos priemones įvertinęs tik tas bylos aplinkybes, kurias pateikė ieškovai ir tai nulėmė nepagrįstos nutarties priėmimą. Atsakovo teigimu, ieškovai ne tik neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, jų nepagrindė jokiais įrodymais, bet ir nenurodė svarbios informacijos, būtinos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Pabrėžė, kad atsakovas nuolat teikia išlaikymą savo pilnamečiams vaikams (ieškovams) pinigais.
1.2. Priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, atsakovo mėnesinės pajamos siekia 1 900 Eur. Atsakovo į bylą teikiama darbovietės darbo užmokesčio pažyma patvirtina, kad jo darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai yra 1 600 Eur bei papildomai 300 Eur per mėnesį atsakovas gauna iš nuomos. Pažymi, kad jis išlaiko kitą nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui yra priteista 250 Eur suma. Nepilnametės dukros išlaikymui atsakovas kas mėnesį perveda 300 Eur. Taigi, 900 Eur suma, likusi atsakovui sumokėjus laikiną materialinį išlaikymą (paramą) ieškovams ir nepilnametei dukrai, net neužtikrinta būtiniausių jo poreikių tenkinimo. Atsakovas vien savo gyvenamojo būsto išlaikymui kas mėnesį sumoka po 380 – 400 Eur, kita likusi minimali suma lieka maistui, sveikatos priežiūrai, susisiekimo, ryšio paslaugoms, aprangai ir kitoms būtinoms išlaidoms.
1.3. Atsakovo turtinė padėtis neleidžia patenkinti visų ieškovų poreikių taip, kaip norėtų jie. Atsakovas neturi jokių galimybių savo pilnamečiams vaikams teikti išlaikymą (paramą) po 350 Eur kiekvienam kas mėnesį, jo finansinės galimybės to neleidžia.
1.4. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams įgyvendinti bei neužtikrina atsakovo ir ieškovų teisėtų interesų pusiausvyros, todėl turėtų būti panaikintos.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai prašo atmesti skundą bei palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovas nereguliariai teikia išlaikymą (paramą) vaikams, dėl ko buvo poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, kad būtų nepažeisti atsakovo pilnamečių vaikų, siekiančių baigti bendrojo ugdymo mokyklą ir neturinčių savarankiškų pajamų, interesai.
2.2. Laikino išlaikymo (paramos) suma, siekianti 350 Eur kiekvienam vaikui, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra protinga ir būtina. Teismas laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo įpareigojimą teikti laikiną išlaikymą (paramą) ieškovams iki ginčo išsprendimo pabaigos, pritaikė pagrįstai.
2.3. Atsakovas neatskleidė realios savo turtinės padėties. Be jo gaunamo darbo užmokesčio ir pajamų iš nuomos, atsakovas į savo asmeninę sąskaitą laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 20 d. reguliariai įneša grynąsias pinigines lėšas, kurios per minėtą laikotarpį sudaro 7 500 Eur. Ieškovų teigimu, atsakovas pajėgus teikti laikiną išlaikymą (paramą) pilnamečiams vaikams ir jo interesai niekaip nėra pažeisti ar padėtis pabloginama.
2.4. Nesutinka su atsakovo pozicija, kad 350 Eur suma vienam vaikui jam yra per didelė, o nepanaikinus pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui nebeliktų pakankamai lėšų pragyvenimui. Pasisakydami šiuo aspektu ieškovai nurodo, kad atsakovas 2025 m. liepos mėnesį (nuo 2025 m. liepos 18 d. iki 2025 m. liepos 31 d.) atostogavo užsienyje – Maljorkoje, kurių metu be išgrynintų lėšų per dvi savaites išleido apie 1 917,17 Eur (duomenys iš atsakovo sąskaitos išrašo).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus apie savo gaunamas pajamas, pajamų mokesčio deklaraciją už 2024 metus, Nekilnojamojo turto registro išrašus, Gyventojų registro išrašą, duomenis apie pilnamečiams vaikams – ieškovams pervedamas išlaikymo įmokas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties kopiją, duomenis apie nepilnametei dukrai pervedamas išlaikymo lėšas, duomenis apie būsto išlaikymui patiriamas išlaidas. Ieškovai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – atsakovo banko sąskaitų išrašus.
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).
12. Nors teikiant naujus rašytinius įrodymus nėra formuluojamas prašymas juos priimti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo ir ieškovų pateikti nauji rašytiniai įrodymai susiję su byloje keliamais klausimais, jie gali būti reikšmingi ir pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės, kad jų vertinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog yra pagrindas pateiktus naujus rašytinius įrodymus priimti ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).
13. Kauno apygardos teisme 2025 m. lapkričio 11 d. gautas atsakovo prašymas dėl papildomų įrodymų priėmimo. Pateikia šiuos įrodymus: pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, pajamų mokesčių deklaracijas už 2021 metus, dovanojimo patvirtinimo aktą, lėktuvo bilieto kopiją, banko sąskaitų išrašus, paslaugų teikėjų sąskaitas.
14. Apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nepriima į bylą, kadangi CPK nenumato tokio dalyko kaip teikti atsikirtimus į atsiliepimą į atskirąjį skundą, be to, byloje pateiktų įrodymų pakanka skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, o šiuos įrodymus atsakovas galės teikti pirmosios instancijos teismui, kuris juos įvertins bylą nagrinėdamas iš esmės. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad šioje proceso stadijoje teismas išsamiai nevertina tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą ir išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
Dėl atskirojo skundo
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
18. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Laikino išlaikymo priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti pilnamečio besimokančio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, priteisiant laikiną išlaikymą, skirtą kasdieniniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Tokia priemone siekiama laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius, kadangi reguliaraus ir nenutrūkstamo išlaikymo pilnamečiam vaikui, kuris mokosi, teikimas yra sąlyga, leidžianti tęsti mokymąsi bei užtikrinti būtinuosius poreikius.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalies nuostatas tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. CK 3.192¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.
20. Nustatyta, kad ieškovai yra atsakovo ir trečiojo asmens vaikai. 2025 m. vasario 16 d. ieškovams suėjo 18 metų. Ieškovai yra moksleiviai. Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV klasėje, o ieškovas – (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV klasėje.
21. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų prašymą, priteisė iš atsakovo ieškovams laikiną išlaikymą (paramą) po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, argumentuodamas tuo, kad ieškovų galimybės pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokymuisi ir pragyvenimui, susirasti darbą ir skirti jam pakankamai laiko, yra ribotos. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad atsakovo neprisidėjimas reguliariai prie vaikų išlaikymo rodo, kad tokiu būdu nukenčia vaikų interesai.
22. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad jis teikia išlaikymą ieškovams pagal savo finansines galimybes. Pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės tinkamai įvertinti faktinių aplinkybių, tad taikė laikinąsias apsaugos priemones įvertinęs tik tas bylos aplinkybes, kurias pateikė ieškovai ir tai nulėmė nepagrįstos nutarties priėmimą.
23. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste pažymi, kad siekiant nustatyti, ar buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti, ar pateiktas ieškinys gali būti tenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017).
24. Apeliacinės instancijos teismas, ginčo byloje preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, sprendžia, kad yra jo tenkinimo tikimybė, t. y. nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teigti, kad pareikštas ieškinys dėl materialinio išlaikymo (paramos) ir įsiskolinimo priteisimo negalėtų būti tenkinamas.
25. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad jis neturi finansinių galimybių teikti nustatyto dydžio išlaikymą (paramą). Be to, jis išlaikymą teikia ir kitam savo vaikui – nepilnametei dukrai, kas mėnesį jai mokėdamas 300 Eur. Nurodo, kad jo mėnesinės pajamos siekia 1 900 Eur, todėl 900 Eur suma, likusi atsakovui sumokėjus laikiną materialinį išlaikymą (paramą) ieškovams ir nepilnametei dukrai, net neužtikrinta būtiniausių jo poreikių tenkinimo. Jis vien savo gyvenamojo būsto išlaikymui kas mėnesį sumoka po 380 – 400 Eur. Atsakovo teigimu, skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams įgyvendinti bei neužtikrina atsakovo ir ieškovų teisėtų interesų pusiausvyros, todėl turėtų būti panaikintos arba nustatytas laikino išlaikymo dydis sumažintas iki 250 Eur. Savo argumentams pagrįsti pateikė naujus rašytinius įrodymus: duomenis apie darbo užmokestį, kitus išlaikytinius, turimą turtą, patiriamas išlaidas.
26. Nurodytina, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į pilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Pabrėžtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo teisminio proceso pradžioje, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, nes visi šie klausimai bus išsamiai išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).
28. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – Išmokų vaikams įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 122,50 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
29. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika bei Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovams priteistas laikinas išlaikymas 22,75 Eur suma viršija minimalų dydį (777 Eur (1 MMA dydis į rankas nuo 2025 m. sausio 1 d.) – 122,50 Eur (savivaldybės mokama išmoka vaikui)/2 = 327,25 Eur), todėl keistinas. Vadovaujantis išdėstytu, priteista išlaikymo (paramos) suma, siekianti 350 Eur kiekvienam vaikui, mažintina iki 327,25 Eur.
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į pilnamečių vaikų amžių ir padėtį – jie yra abiturientai, kurių pagrindinis dėmesys skiriamas mokslams, taip pat preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad laikino išlaikymo suma abiem vaikams po 327,25 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelė našta atsakovui ir yra būtina laikinai užtikrinti vaikų būtiniesiems poreikiams. Pažymėtina, kad atsakovas su atskiruoju skundu pateikė įrodymus apie tai, kad turi pastovų darbą, paveldėto turto, iš kurio gauna papildomas nuomos pajamas. Sumokėjus išlaikymą trims vaikams atsakovui lieka didesnė nei minimali alga išlaidų dalis pragyvenimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismo pilnamečiams vaikams priteistas laikino išlaikymo dydis šiek tiek viršijo minimalų dydį, tačiau iš esmės teismas teisingai sprendė, kad jis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus, kadangi iš įrodymų visumos matyti, jog atsakovas turi galimybę teikti nustatyto dydžio išlaikymą.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami vaikų (šiuo atveju pilnamečių besimokančių vaikų) interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
32. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
33. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, tačiau neįvertino aplinkybės, kad vaikams priklauso išmoka, kuri įskaitytina į vaikų poreikių tenkinimui reikalingą bendrą sumą, todėl skundžiama nutartis keistina, nurodant, kad iš atsakovo ieškovams priteistinas laikinas materialinis išlaikymas (parama) kas mėnesį kiekvienam mokamomis periodinėmis išmokomis yra po 327,25 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir priteisti iš L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pilnametei dukrai M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir pilnamečiam sūnui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 327,25 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus ir 25 ct) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugpjūčio 20 d.) iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-13228-494/2025.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.