Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovei E. T., ieškovės atstovei advokatei S. K. B., atsakovui E. T., atsakovo atstovui advokatui M. N., trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus - G. T., institucijos, teikiančios išvadą, atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. T. patikslintą ieškinį atsakovui E. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir kt., trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus - G. T., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - AB bankas SNORAS, institucija, teikianti išvadą - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, pagal atsakovo E. T. priešieškinį ieškovei E. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - AB bankas SNORAS, institucija, teikianti išvadą - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu kartu su trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus - G. T., prašo:

- atsakovas susitinka ir bendrauja su dukra E. T. kas antrą savaitgalį (pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį), nuo šeštadienio 14 valandos iki sekmadienio 14 valandos, pasiimant E. iš jos gyvenamosios vietos, bendrauja ir nakvoja atsakovo motinos I. T. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), ir grąžina į jos gyvenamąją vietą.

- E. T. gyvena ir bendrauja su atsakovu 1/2 dalį kasmetinių atostogų pas E. T. motiną I. T.. Atsakovui pageidaujant ir sutinkant/pageidaujant dukrai E. bendravimo terminas gali būti pratęstas ir bendravimas kitomis dienomis suderinus iš anksto su ieškove E. T. Tokia tvarka nustatoma iki E. sukaks 14 metų. Vėliau, kai E. sukaks 14 metų, pageidaujant E. ir E. T. gali būti laisvas bendravimas pagal susitarimą ir suderinus su E. T. Kilus nesutarimams, laikomasi nustatytos bendravimo tvarkos arba vienas iš tėvų gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

5. Priteisti iš atsakovo E. T., gim. 2003-12-06, išlaikymui po 600,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo į teismą dienos iki E. pilnametystės, t.y. iki 2021-12-06.

6. Priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą E. T., gim. 2003-12-06, už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-06-30 (iki ieškinio į teismą padavimo dienos), t.y. už penkis mėnesius, po 400,00 Lt periodinių išmokų, kas sudaro 2000,00.

7. Pripažinti E. T. asmenine nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 69322,00 Lt.

8. Priteisti E. T. automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

9. Pripažinti, kad kreditorinius įsipareigojimus AB bankas SNORAS pagal 2010-10-08 vartojamosios paskolos sutartį Nr. KV20101008L992345 vykdo atsakovas.

10. Priteisti ieškovei iš atsakovo 3369,00 Lt sumokėtų mokesčių už buto šildymą, komunalinius mokesčius ir antrinių žaliavų rinkliavą.

11. Priteisti ieškovei iš atsakovo 10000,00 Lt neturtinės žalos.

12. Priteisti ieškovei iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 105-111, II t.).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, su priešieškinio reikalavimais dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, dėl žemės sklypo ir buto padalijimo, dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nesutiko (b. l. 15-16, III t.). Patikslino reikalavimą dėl kreditorinių įsipareigojimų AB bankui SNORAS vykdymo, nurodydama, kad už prievoles pagal tarp atsakovo E. T. ir AB banko SNORAS 2010-10-08 sudarytą klasikinės vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr. KV20101008L992345 po santuokos nutraukimo ieškovė E. T. ir atsakovas E. T. lieka atsakingi solidariai. Tačiau įmokas AB bankui SNORAS mokės atsakovas E. T. (b. l. 124, III t.).

3. Nustatyti, kad dukros E. T., gim. 2003-12-06, gyvenamoji vieta jos motinos E. T. gyvenamojoje vietoje, nustatant, kad jos gyvenamoji vieta galės būti pakeista, atsižvelgiant į vaiko interesus, įstatymų nustatyta tvarka.

Kas antro savaitgalio penktadienį 15 val. ieškovas pasiima dukrą E. T. iš jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio sekmadienio 20 val. parveža ją į jos gyvenamąją vietą. Jei buvimo su dukra metu po sekmadienio eina valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai dukra ir šią nedarbo (poilsio) dieną gyvena su atsakovu, o parvežama į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20 val.Pusę kasmetinių ir (ar) neapmokamų atostogų laiko ieškovas E. T. praleis su dukra E. T., išsiveždamas ją iš jos gyvenamosios vietos, taip pat atostogų į užsienį.Bet kokią darbo dieną, iš anksto įspėjant mamą E. T., nuo 15 val. atsakovas pasiima dukrą E. T. iš jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki 20 val. parveža ją į jos gyvenamąją vietą. Kas ketvirtą parą (mamos E. T. darbo grafiku) pasiimama dukra E. T. iš jos namų į atsakovo gyvenamąją vietą ir būnama su ja iki kitos dienos 11 val.

Teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė priešieškinio reikalavimų dėl ieškovės pavardės, dėl 5000/7500 0,75 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 137,29 kv. m. pastato –gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/3 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo (b. l. 24, III t.), palaikė kitus priešieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti, su ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, G. T. patikslinto ieškinio reikalavimais, sutampančiais su priešieškiniu, sutiko (b. l. 16, III t.).

1. priteisti jai iš atsakovo po 600,00 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2011-07-01 iki baigs vidurinę mokyklą, t.y. iki 2012-07-01;

2. priteisti jai iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-06-30 (iki ieškinio į teismą padavimo dienos), t.y. už penkis mėnesius, po 400,00 Lt periodinių išmokų, kas sudaro 2000,00 Lt (b. l. 105-111, II t.).

Teismo posėdžio metu savo reikalavimų dalį palaikė, prašė juos tenkinti visiškai, su priešieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti (b. l. 15, 108, III t.).

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus - G. T. paaiškino, kad tėvai kartu negyvena nuo 2010 metų vasario mėnesio, tačiau atsakovas per tą laiką padėjo, skyrė lėšų, atsakovas sumokėjo už ortodonto paslaugas, už vairavimo kursus 1000 Lt, nors ji pati nenorėjo šių kursų, už kalbos kursus 800 Lt. Nurodė, kad atsakovas ją mušė du kartus: vieną kartą 5-6 klasėje, nes ji užsirakino duris, po to atsakovas atsiprašė, antrą kartą trenkė su ranka, tada mušė ir mamą, yra pareiškimas policijoje. Ar atsakovas vartojo alkoholį ir veždavo ją su E. T. išgėręs, nežino.

Institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad būtina atsižvelgti į vaiko, t. y. E. T., norą miegoti jai įprastoje, saugioje aplinkoje ir jos netraumuoti, todėl siūlo tokią bendravimo su atsakovu tvarką: kas antrą savaitgalį, pasiimant tėvui dukrą iš namų penktadieniais 15 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 21 val., o šeštadieniais ir sekmadieniais, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant tą patį vakarą 21 val. (b. l. 92-93, III t.).

Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą, atstovė A. V. nurodė, kad institucija sutinka, jog nepilnametės E. T. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama E. T., nes ten yra tinkamas jai kambarys, vaiko savijauta toje aplinkoje yra geriausia. Taip pat pritaria dėl ieškovės prašomos bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau pažymėjo, kad mergaitė labai jautri ir yra išreiškusi norą miegoti savo namuose, nes svetimoje vietoje negali užmigti, todėl kiekvienu atveju sprendžiant, kur E. T. turėtų pasilikti miegoti, t. y. ar pas močiutę I. T., ar savo namuose, turi būti atsižvelgta į vaiko norą. Institucija pritaria, kad vaikui turėtų būti priteistas 600 Lt dydžio išlaikymas, nes vaikas turi gauti viską, kas būtina, o pagal išlaidų, būtinų vaikui išlaikyti, paskaičiavimą reikia apie 1200 Lt kas mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, bylos dalis nutrauktina.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 1991-07-20 sudarė santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1085 (b. l. 58, II t.). Šalims 1993-06-30 gimė dukra G. T., 1993-08-19 išduotame gimimo liudijime įrašyti tėvai – E. T. ir E. T. (b. l. 10, I t.), 2003-12-06 gimė dukra E. T., 2004-01-29 išduotame gimimo liudijime įrašyti tėvai – E. T. ir E. T. (b. l. 9, I t.). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruota transporto priemonė Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo registravimo data 2005-06-15, registravimo data 2009-04-28 (b. l. 23, I t.), atsakovo vardu registruota transporto priemonė BMW 535D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2005, registravimo data 2011-01-25 (b. l. 24, I t.). Pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą, butas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas E. T. ir E. T. vardu, įregistravimo pagrindas – 2001-12-07 pirkimo – pardavimo sutartis, įrašytas juridinis faktas, jog butas šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (b. l. 26-27, I t.); žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas E. T. vardu, įregistravimo pagrindas – 2006-07-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 28-29, I t.); 5000/7500 dalys žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis kitų statinių (inžinerinių) – šulinio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistruota E. T. vardu, įregistravimo pagrindas 2005-10-03 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis ir 1989-05-11 pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 30-32, I t.), žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas E. T. vardu, įregistravimo pagrindas – 2007-04-24 apskrities viršininko įsakymas ir sprendimas (b. l. 165-166, I t.). Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Socialinės komisijos posėdyje 1995-04-13 svarstytas asmenų, norinčių savas lėšas panaudoti gyvenamojo namo statybai, sąrašo sudarymo klausimas, šiame posėdyje buvo svarstytas E. T. prašymas, kuriame E. T. nurodė, kad šeima susideda iš 3 asmenų, šeima gyvena pas tėvus, gyvenamojo ploto neturi, lėšų butui statytis turės (b. l. 56-60, III t.). Lietuvos Respublikos Klaipėdos miesto valdybos 1995-04-14 potvarkiu Nr. 304 buvo patvirtintas 20 asmenų, kurie panaudos savo lėšas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, sąrašą, į kurį įtraukta E. T. (b. l. 54-55, III t.). Tarp gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Ąžuolija“, UAB „Čiukuras“ ir ieškovės 1995-06-15 sudaryta Gyventojų lėšų panaudojimo butų statybai sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki sutartyje numatyto galutinio atsiskaitymo termino sumokėti 24060,00 Lt už 2 kambarių butą, turintį 48.90 kv. m. bendrojo ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybą (b. l. 65, II t.). Tarp E. T. ir E. T. – pardavėjų bei R. M., L. T. N. M. ir J. A. M. – pirkėjų, 2001-12-07 sudaryta sutartis, pagal kurią pardavėjai pardavė, o pirkėjai nupirko pardavėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 102000 Lt (b. l. 100-101, III t.). Tarp sutuoktinių S. K. (S. K.) ir L. K. bei sutuoktinių E. T. ir E. T. 2001-12-07 Klaipėdos m. 1-ajame notarų biure sudaryta sutartis, reg. Nr. K1AK-17329, pagal kurią S. K. ir L. K. pardavė, o E. T. ir E. T. įsigijo nuosavybės teise butą, kurio 75.81 kv. m. bendras plotas, esantį (duomenys neskelbtini), už 58400,00 Lt (b. l. 66, II t.). 1989-05-11 sudaryta sutartis, pagal kurią ieškovė E. T. (tada – A.), įgijo nuosavybės teisę į 1/3 dalį gyvenamojo namo bei prie gyvenamojo namo priskirtą 1500 kv. m. žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 70, II t.). Tarp Lietuvos Respublikos, E. J. ir ieškovės E. T. 2005-10-03 Klaipėdos rajono 1-ajame notaro biure sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įgijo nuosavybės teise 5000/7500 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.7500 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 67-69, II t.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius 2011-11-16 išdavė pažymą Nr. 12SD-(14.12.45.)-1977 Dėl asmeniniam ūkiui skirtos žemės, kuria informavo, kad E. T. Klaipėdos rajono Kretingalės apylinkės Tarybos 1994-06-29 sprendimu buvo skirta 2.00 ha asmeninio ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini), už šią žemę sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis sumoje 86,00 Lt į kaimo žemės reformos fondo sąskaitą Nr. 709501, esančią Žemės ūkio banke Gargždų skyriuje 1994-12-05 (b. l. 5, III t.), iš 1994-12-05 mokėjimo pranešimo matyti, jog sumokėta 86,00 Lt čekiais (b. l. 10, III t.). Tarp Lietuvos Respublikos ir E. T. 2006-07-13 Klaipėdos rajono 2-ajame notaro biure sudaryta Valstybinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis reg. Nr. NB2-4573, pagal kurią E. T. įgijo nuosavybės teisę į žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio bendras plotas 1.5700 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 51-53, III t.). V. T. 1995-04-05 Klaipėdos m. 1-ajame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo žemę, esančią (duomenys neskelbtini), paliko sūnui E. T. (b. l. 178, I t.). V. T. ir E. T. 1998-09-25 Klaipėdos m. 1-ajame notarų biure sudarė sutartį, reg. Nr. K1AK-7333, kuria V. T. perleido sūnui E. T. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą, o E. T. šią žemę priėmė (b. l. 177, I t.). Klaipėdos apskrities viršininkas 2007-04-24 sprendimu Nr. 55-15152 nusprendė atkurti nuosavybės teises į E. T. priklausančią nekilnojamojo turto dalį – 1,00 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam – 0,69 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 176, I t.). Pagal (duomenys neskelbtini) 2011-05-11 ir 2011-10-24 pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, ieškovės vidutinis darbo užmokestis 2000-2500 Lt (b. l. 13, I t., b. l. 30, II t.). Pagal (duomenys neskelbtini) 2011-10-05 pažymą, atsakovo vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2010 metų spalio mėnesio iki 2011 metų rugsėjo mėnesio 2600-3900 Lt (b. l. 182, I t.). Atsakovas E. T. 2012-04-02 sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovo darbo užmokestį sudaro 430 Lt darbo užmokestis, skaičiuojamas už faktiškai išdirbtą laiką (b. l. 83-86, III t.). Tarp atsakovo E. T. ir AB banko SNORAS 2010-10-08 sudaryta klasikinės vartojamosios paskolos be užstato sutartis Nr. KV20101008L992345, pagal kurią bankas atsakovui suteikė 10000 EUR dydžio paskolą šeimos poreikiams tenkinti, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka grąžinti bankui suteiktą paskolą, su sutartimi supažindinta ieškovė (b. l. 175, I t.). Pagal (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2011-09-16 pažymą Nr. U3-2884, G. T., gim. 1993-06-30, mokosi gimnazijos IV d klasėje iki 2012-07-01 (b. l. 25, II t.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus, šalių ir nepilnamečio vaiko interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti terminą sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005).

Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas susirado kitą moterį, pas kurią 2010-02-13 išėjo gyventi, nuo tada šeima nesirūpino, be to, atsakovas buvo priklausomas nuo alkoholio, dažnai jį vartodavo, taip pat vartodavo narkotines medžiagas, smurtaudavo šeimoje prieš ieškovę ir jų dukrą G. T. Atsakovas ieškovės nurodytas aplinkybes neigė, nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės ir atsakovo skirtingo požiūrio į gyvenimą, 2010-02-13 išėjo iš namų, nes nebegalėjo kęsti ieškovės elgesio, požiūrių nesutapimų, o ne dėl to, kad turėjo kitą moterį, nuo alkoholio priklausomas niekada nebuvo, narkotinių medžiagų nenaudojo, nesmurtavo, todėl prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Ieškovė teigia, kad atsakovas susirado kitą moterį ir todėl iširo šeima. Liudytoja K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad su atsakovu susipažino 2001 metais, kai vyko byla, kurioje ji buvo liudytoja, po to su atsakovu susitiko tik 2010 metais, kai atsakovas jau buvo išėjęs iš namų ir gyveno atskirai, tik po šio susitikimo užsimezgė artimesni santykiai, todėl nepripažįsta, kad dėl jos iširo šalių santuoka, patvirtino, kad šiuo metu gyvena kartu su atsakovu. Nei vienas kitas liudytojas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti jokių konkrečių faktų, kurie patvirtintų, kad atsakovas gyvendamas kartu su atsakove turėjo kitą moterį ir dėl jos paliko šeimą, visi liudytojai – I. Š., ieškovės sesuo, I. T., atsakovo mama, S. A., ieškovės tėvas – nurodė, kad aplinkybes, jog atsakovas išėjo gyventi atskirai nuo šeimos, ir kad atsakovas turi kitą moterį, jie sužinojo iš ieškovės po sutuoktinių išsiskyrimo. Ieškovė pati nurodė, kad atsakovas išėjo iš namų 2010-02-13, tačiau pagal šalių pateiktas trumpųjų žinučių išklotines matyti, jog susirašinėjimai tarp šalių, kuriuose minima kita moteris, vyko laikotarpiu nuo 2010-03-11 iki 2011-10-27 (b. l. 59-64, 127-154, II t.). Konfliktas parduotuvėje tarp ieškovės ir K. S. įvyko taip pat ieškovui jau gyvenant skyrium nuo ieškovės, t. y. 2010-05-27. Šalys, liudytojai S. A. ir I. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas nuo 1992 metų iki 1997 metų vežiojo autobusu į Maskvą žmones, todėl mažiau tikėtini ieškovės argumentai apie tai, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ir todėl 1997-08-03 „užsikodavo“, priešingu atveju atsakovas nebūtų galėjęs dirbti autobuso vairuotoju iki 1997 metų. Be to, atsakovas pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato personalo skyriaus pažymą, patvirtinančią, kad atsakovas per paskutinius 10 metų už darbo drausmės pažeidimus nėra baustas (b. l. 72, II t.), taigi atsakovės argumentai, kad atsakovas būdamas neblaivus eidavo į darbą, atmestini kaip nepagrįsti. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus - G. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprisimena ir nežino tokių atvejų, kad atsakovas būdamas neblaivus vairavo automobilį ir vežė automobiliu ją ir E. T. Įvertinus byloje esančius duomenis ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog atsakovas nuolat vartojo alkoholį ir narkotines medžiagas. Ieškovė teigia, kad atsakovas naudojo smurtą prieš ją ir G. T., pateikė Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus tyrėjo 2011-06-16 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2011-06-01 apie 8.20 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), įvyko buitinio pobūdžio konfliktas, kurio metu galimai buvo sukeltas fizinis skausmas ieškovei ir G. T., tačiau tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, nenustatyta, kad jų atžvilgiu buvo naudota psichinė prievarta (b. l. 26-27, II t.). Vertinant šį nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą ir šalių bei trečiojo asmens paaiškinimus apie šį konfliktą bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė galėjo kreiptis privataus kaltinimo tvarka dėl fizinio skausmo sukėlimo, tačiau iki šiol to nepadarė, darytina išvada, kad šių duomenų nepakanka pripažinti, jog atsakovas smurtavo šeimoje. Be to, jokių kitų duomenų apie tai, kad atsakovas iki šio konflikto galimai naudojo smurtą, sukėlė fizinį skausmą ieškovei ar vaikams, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad šis konfliktas įvyko 2011-06-01, t. y. praėjus daugiau nei metams nuo tada, kai atsakovas išėjo gyventi atskirai nuo šeimos, šalių santykiai jau buvo priešiški. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės pateikti įrodymai apibūdina laikotarpį, kai šalių tarpusavio santykiai jau buvo pašliję, jų santuokiniai ryšiai faktiškai jau buvo nutrūkę, todėl vertintini kaip nesusiję su santuokos iširimo priežastimis, iš byloje esančių duomenų nenustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybes, kurioms esant pripažįstama, jog santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės.

Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš šalių paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena jau daugiau nei dvejus metus. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, priešingai, iš trumpųjų žinučių išklotinių matyti, kad šalys pašlijus santykiams nesistengė susitaikyti, elgėsi vienas su kitu nepagarbiai ir įžeidžiamai (b. l. 59-64, 127-158, II t.). Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, atmestinas ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, priešieškinio reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintinas, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Atsižvelgiant į šalių prašymus, ieškovei po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę „T.“, atsakovui po santuokos nutraukimo palikti pavardę „T.“ (CK 3.69 straipsnis).

Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinę žalą, kurią patyrė dėl to, kad atsakovas buvo neištikimas, paliko šeimą, ja nesirūpino. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsniu taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybes, kuriomis rėmėsi ieškovė, motyvuodama, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, teismas laikė šias aplinkybes neįrodytomis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą nepagrįstas, todėl atmestinas.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruota transporto priemonė Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo registravimo data 2005-06-15, registravimo data 2009-04-28, 17350,00 Lt vertės, atsakovo vardu registruota transporto priemonė BMW 535D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2005, registravimo data 2011-01-25, 52000,00 Lt vertės. Pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą, butas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas E. T. ir E. T. vardu, 112000,00 Lt vertės; 1,6196 ha žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas E. T. vardu, 131000,00 Lt vertės; 5000/7500 dalys žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis kitų statinių (inžinerinių) – šulinio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistruota E. T. vardu, žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas E. T. vardu.

Šalys prašo jų vardu registruotas transporto priemones padalinti natūra, neatsižvelgiant į jų vertę, sutinka, kad santuokos metu įgytas ieškovės vardu registruotas automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo liktų ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o santuokos metu, šalims jau gyvenant skyrium, įgytas atsakovo vardu registruotas automobilis BMW 535D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo liktų atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Šalys taip pat pripažįsta, jog 5000/7500 dalys žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis kitų statinių (inžinerinių) – šulinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistruotų E. T. vardu, yra ieškovės asmeninė nuosavybė, o žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas E. T. vardu, yra atsakovo asmeninė nuosavybė, ir šio turto padalinti neprašo. Tarp šalių kyla ginčas dėl buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo – ieškovė prašo minėtą turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe, o atsakovas prašo šalims padalinti po 1/2 dalį minėto turto, nenustatant naudojimosi šiuo turtu tvarkos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pardavus prieš tai šalims nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 100-101, III t.). Ieškovė nurodo, kad už butą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo jos tėvas S. A., o atsakovas niekuo neprisidėjo nei perkant butą, nei jį įrengiant. Atsakovas teigia, kad butas įgytas santuokos metu, už buto įrengimą mokėjo jis pats, nes tuo metu dirbo autobuso vairuotoju, važinėjo į Maskvą ir nemažai uždirbo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Socialinės komisijos posėdyje 1995-04-13 svarstytas asmenų, norinčių savas lėšas panaudoti gyvenamojo namo statybai, sąrašo sudarymo klausimas, tarp jų ir ieškovės prašymas, kuriame ieškovė nurodė, kad šeima susideda iš 3 asmenų, šeima gyvena pas tėvus, gyvenamojo ploto neturi, lėšų butui statytis turės. Liudytojas G. S. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad policijos komisariatas savo lėšomis statė gyvenamąjį namą policijos darbuotojams, tačiau neužteko lėšų, todėl statybos buvo perduotos asmenims, įrašytiems į sąrašą butui statomame name gauti. Šiame sąraše buvo įrašyta ieškovė, ji buvo pateikusi prašymą butui gauti, pažymas apie šeimos sudėtį ir kitus reikalaujamus dokumentus. G. S. buvo 1995-04-13 įvykusio komisijos posėdžio sekretorius. Jis paaiškino, kad skiriant butus pirmiausia buvo atsižvelgiama į šeimos sudėtį, pirmenybė buvo teikiama šeimoms su vaikais, pavyzdžiui, pareigūnams, neturintiems šeimų, buvo skiriami bendrabučiai, taip pat buvo atsižvelgiama į užimamas pareigas, stažą, materialinį stabilumą. Liudytojas S. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė yra jo dukra, paaiškino, kad už butą, esantį (duomenys neskelbtini), įmokas mokėjo jis, nuolat veždavo E. M. po 600-700 Lt, pinigų turėjo, nes tuo metu nemažai uždirbo – policijoje gaudavo apie 2000 Lt, be to, dar papildomai dirbo banke (duomenys neskelbtini) apsaugos viršininku. Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad S. A. įnešdavo pinigus E. T. vardu, nešdavo po 6000 Lt, 4000 Lt, 8000 Lt, tačiau remiantis vien tuo, kad pinigus nešdavo S. A., negalima teigti, kad įnešamos lėšos buvo jo asmeninės. Pagal (duomenys neskelbtini) 2012-06-04 išduotą pažymą apie draudžiamąsias pajamas pensijai skirti, S. A. pajamos 1994 metais buvo nuo 670,23 Lt iki 835,23 Lt. Duomenų apie kitas S. A. gautas pajamas ar turėtas santaupas, indėlius, byloje nėra. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė tuo metu buvo vaiko auginimo atostogose, o atsakovas važinėdavo į Maskvą uždarbiauti, todėl labiau tikėtina, kad ieškovė ir atsakovas neturėjo galimybės patys tuo laikotarpiu įnešti pinigų už įsigyjamą butą, ir juos įnešdavo ieškovės tėvas, tačiau kieno tai buvo lėšos iš byloje esančių įrodymų nustatyti nėra galimybės. Taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad už butą sumokėjo jos tėvas. Pagal buto įsigijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnį, turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Visos išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo leista lengvatinėmis sąlygomis įsigyti šeimai, o ne pavieniams asmenims, konkrečių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kas sumokėjo už įsigyjamą butą ir jo įrengimą, byloje nėra, butas įgytas santuokos metu, todėl teismas pripažįsta minėtą butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys, kad 2001-12-07 sudarytoje sutartyje, pagal kurią buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pardavėjai E. T. ir E. T. parduoda jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, o pagal 2001-12-07 sudarytą sutartį, pagal kurią įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pirkėjai E. T. ir E. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir yra dalintinas nutraukiant tarp šalių sudarytą santuoką, o ieškovės reikalavimas šį turtą pripažinti asmenine jos nuosavybe atmestinas kaip nepagrįstas.

Tarp šalių taip pat kyla ginčas dėl žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) – ieškovė prašo jį pripažinti asmenine jos nuosavybe, o atsakovas prašo padalinti po 1/2 dalį šio žemės sklypo šalims, nenustatant naudojimosi juo tvarkos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius 2011-11-16 išdavė pažymą Nr. 12SD-(14.12.45.)-1977 Dėl asmeniniam ūkiui skirtos žemės, kuria informavo, kad E. T. Klaipėdos rajono Kretingalės apylinkės Tarybos 1994-06-29 sprendimu buvo skirta 2.00 ha asmeninio ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini), už šią žemę sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis sumoje 86,00 Lt į kaimo žemės reformos fondo sąskaitą Nr. 709501, esančią Žemės ūkio banke Gargždų skyriuje 1994-12-05. Iš į bylą pateiktos S. A. Lietuvos taupomojo banko taupomosios knygelės kopijos matyti, kad S. A. investiciniais čekiais apmokėta 86,00 Lt už žemę (b. l. 61, III t.). Liudytojas S. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1994 metais buvo priimtas sprendimas skirti ieškovei 2.00 ha bendro ploto, žemės sklypą, nes ieškovė gyveno toje teritorijoje, kokiais kriterijais remiantis buvo skiriami sklypai, t. y. kaip šeimai ar kaip pavieniam asmeniui, paaiškinti negalėjo. Kaip minėta prieš tai, pagal turto įsigijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnį, turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktinis gali nuginčyti šią prezumpciją, įrodydamas, kad turtas, nors ir įgytas santuokoje, yra asmeninė jo nuosavybė. Pažymėtina, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas buvo paskirtas 1994 metais, nuosavybės teisė įforminta 2006-07-13 sutartimi, taigi turtas įgytas santuokos metu. Minėtu žemės sklypu naudojasi abu sutuoktiniai savo šeimos poreikiams tenkinti, už iš AB banko „Snoras“ paskolintas lėšas sutuoktiniai T. šiame sklype pastatė rastinį namelį, atliko sklypo geodezinius matavimus, paruošė dokumentus sandoriui įforminti. Nors už įgyjamą žemės sklypą sumokėjo ieškovės tėvas S. A. savo investiciniais čekiais, tačiau tarp Lietuvos Respublikos ir ieškovės 2006-07-13 Klaipėdos rajono 2-ajame notaro biure sudarytoje Valstybinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje, reg. Nr. NB2-4573, ieškovei išaiškintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio turinys, t. y. kad nekilnojamasis daiktas įgytas po santuokos sudarymo, abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, su kuriuo ieškovė sutiko ir sutartį pasirašė, todėl pripažinti, kad ieškovė siekė įgyti šį turtą savo asmeninėn nuosavybėn, nėra pagrindo, taigi žemės sklypas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir yra dalintinas nutraukiant tarp šalių sudarytą santuoką, o ieškovės reikalavimas šį turtą pripažinti asmenine jos nuosavybe atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teismas byloje nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo priešieškinio reikalavimas padalinti santuokoje įgytą bendrą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis tenkintinas, po santuokos nutraukimo šalims asmeninės nuosavybės teise priteistina po 1/2 dalį buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir po 1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Šalys nurodė, kad turi kreditorinių įsipareigojimų AB bankui SNORAS pagal 2010-10-08 tarp atsakovo E. T. ir AB banko SNORAS sudarytą klasikinės vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr. KV20101008L992345. Dėl šio įsipareigojimo ginčo tarp šalių nėra. Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Atsakovas sutinka pats vykdyti įsipareigojimus bankui, tačiau, atsižvelgiant į trečiojo asmens AB banko SNORAS prašymą bei į tai, kad ieškovė sutinka, jog pagal kredito sutartį šalys lieka atsakingos solidariai, prievolė pagal šią sutartį pripažintina solidaria šalių prievole (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Šalys susitarė, kad įmokas mokės atsakovas. Šalys patvirtino, kad kitų kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters E. T. gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Kadangi ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į vaiko interesus, teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę (b. l. 65-67, III t.), institucijos, teikiančios išvadą, atstovės rekomendacijas, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnametės E. T. gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.59 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymas Nr. I-1234).

Šalys prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra E. T. tvarką. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė E. T., nors ir negyvena kartu su atsakovu, palaiko su juo artimus ir šiltus santykius, noriai su juo bendrauja, laukia susitikimų. Duomenų, jog bendravimas su atsakovu kaip nors pažeistų E. T. interesus, traumuotų ją psichologiškai, neatitiktų jos individualių interesų, norų ir pažiūrų, byloje nenustatyta. Be to, ieškovė nedraudžia ieškovui bendrauti su dukra, sutinka sudaryti sąlygas normaliam bendravimui, neapsiribojant nustatytus konkrečiu bendravimo laiku, tačiau prieštarauja tam, kad atsakovas vežtųsi dukrą pas save į namus, kuriuose gyvena su nauja drauge. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė, apsilankiusi ieškovės, atsakovo ir atsakovo mamos I. T. namuose, pabendravusi su nepilnamete E. T., pateikė išvadą, kad pritaria ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, tačiau atkreipė dėmesį, jog mergaitė labai jautri, sunkiai užmiega svetimuose namuose, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, kur nakvoti, būtina atsižvelgti į mergaitės nuomonę ir norus. Be to, pažymėjo, kad mergaitė priešiškai nusiteikusi prieš atsakovo naująją draugę, nenori pasilikti atsakovo namuose, jei draugė ten būna, todėl nereikėtų pažeisti jos psichinės bei emocinės pusiausvyros ir leisti pasirinkti, kur mergaitė nori pasilikti. Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, nepilnametės E. T. nuomonę, institucijos pateiktą išvadą, atsižvelgiant į nepilnametės E. T. interesus ir jos teisę bendrauti su abiem tėvais, nustatytina tokia atsakovo ir nepilnametės E. T. bendravimo tvarka: atsakovas susitinka ir bendrauja su dukra E. T. kas antrą savaitgalį (pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį), pasiimant E. T. iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 14 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 14 val., E. T. praleidžia 1/2 dalį kasmetinių atostogų su atsakovu, atsakovui pageidaujant ir sutinkant/pageidaujant dukrai E. T., atsakovas ir E. T. bendrauja ir kitomis dienomis, iš anksto suderinus su ieškove, sprendžiant klausimą, kur E. T. nakvoti, kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į E. T. nuomonę (CK 3.170 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis). Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki E. T. sukaks 14 metų, vėliau, pageidaujant E. T. ir atsakovui gali būti laisvai bendraujama pagal susitarimą, suderinus su ieškove E. T..

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai E. T. po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pateikia vaiko priežiūrai reikalingų lėšų paskirstymą, nurodydama, kad per mėnesį vaikui išlaikyti reikia apie 1200,00 Lt ir kad toks išlaikymo dydis patenkins nepilnametės dukros poreikius. Atsakovas sutinka mokėti po 400 Lt dukters E. T. išlaikymui, nurodo, kad šiuo metu yra nušalintas nuo pareigų, po 200 Lt kas mėnesį perveda už draudimą, nesutinka su ieškovės paskaičiavimu, kiek lėšų reikia vaiko išlaikymui, nurodė, kad už rinkliavas mokykloje, už keramikos ir šokių būrelius, už telefono papildymą moka pats, baseino dukra nebelanko, breketus, jei reikės, pirks pats atsakovas, už pramogas mokės papildomai pats. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 800 Lt. Taipogi atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Bylos duomenimis nustatyta, kad po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise atiteks automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5000/7500 dalys žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis kitų statinių (inžinerinių) – šulinio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) 2011-05-11 ir 2011-10-24 pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, ieškovės vidutinis darbo užmokestis 2000-2500 Lt. Duomenų apie ieškovės vardu turimus kreditorinius įsipareigojimus ar kitus jos išlaikomus asmenis, byloje nėra. Atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteks automobilis BMW535, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) 2011-10-05 pažymą, atsakovo vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2010 metų spalio mėnesio iki 2011 metų rugsėjo mėnesio 2600-3900 Lt. Šiuo metu atsakovas nušalintas nuo užimamų pareigų, atsakovas 2012-04-02 sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovo darbo užmokestį sudaro 430 Lt darbo užmokestis, skaičiuojamas už faktiškai išdirbtą laiką. Atsakovas sutinka prisiimti kreditorinius įsipareigojimus pagal sutartį, sudarytą su AB banku SNORAS, grąžintina paskolos suma 2011-10-14 datai yra 8166,63 EUR paskolos likutis ir 41,74 EUR mokėtinos palūkanos. Duomenų apie kitus atsakovo išlaikomus asmenis byloje nėra. Pažymėtina, kad, nors atsakovas pateikė įrodymus, kad šiuo metu jo gaunamas darbo užmokestis yra 430,00 Lt, atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, taigi turi galimybę gauti didesnes pajamas ir prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo. Atsakovas nurodė, kad nesutinka mokėti 600,00 Lt dydžio išlaikymo, nes kas mėnesį po 200,00 Lt skiria dukters E. T. gyvybės ir kaupiamajam draudimui, be to, jis moka už dukters būrelius, perka rūbus, žaislus ir pan. Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui tiek lėšų, kiek tėvai gali skirti.

Ieškovė pateikė mėnesio išlaidų vaiko poreikiams sąrašą, pagal kurį mėnesiui vaiko išlaikymui reikalinga suma nurodyta 1418 Lt (b. l. 71, II t.), bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad iš viso dukrai per mėnesį reikia skirti 1200,00 Lt, pateikė (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos mokytojos pažymą apie tai, kad E. T. valgo mokykloje pusryčius ir pietus, kurie savaitei kainuoja 30,00 Lt, sportinių šokių klubo „Žuvėdra“ pažymą, patvirtinančią, kad E. T. lanko sportinių šokių klubą, kuris mėnesiui kainuoja 60,00 Lt, jokių kitų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių konkrečias kiekvieną mėnesį patiriamas išlaidas vaikui išlaikyti ieškovė nepateikė. Aplinkybių apie tai, kad nepilnametės E. T. poreikiai ypatingi (pvz. dėl sveikatos būklės ir kt.), ir todėl jos išlaikymui kas mėnesį reikalinga didesnė nei vidutinė suma, byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, į tai, kad išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, t. y. 800 Lt per mėnesį, bei į nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai). Kita ieškinio dalis dėl išlaikymo priteisimo atmestina.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Atsakovas prašo teismo įpareigoti ieškovę teikti atsakovui kas ketvirtį ataskaitas su rašytiniais įrodymais apie jo mokamo išlaikymo nepilnametei dukrai panaudojimą. Išlaikymas yra priteisiamas nepilnamečiams vaikams, kurį uzufrukto teise tvarko jų motina, nes išlaikymas yra priteisiamas iš tėvo, kuris neteikia išlaikymo vaikams (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą E. T. už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-06-30 (iki ieškinio į teismą padavimo dienos), t.y. už penkis mėnesius, po 400,00 Lt periodinių išmokų, kas sudaro 2000,00 Lt. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad visą šį laikotarpį jis materialiai rėmė dukrą, E. T. pirkti rūbai, žaislai ir pan. Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas mokėdavo išlaikymą iki 2011-02-01, patvirtina byloje esantys ieškovės ir atsakovo sąskaitų išrašai, kuriuose nurodyta mokėjimo paskirtis – E. ir G., rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas pervesdavo pinigines lėšas į ieškovės sąskaitą nuo 2011-02-01 byloje nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010 yra konstatavusi, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas ar jo įsiskolinimas yra turtas. Jis priklauso vaikui, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas. Tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu – ir teismo sprendimo pagrindu. Išlaikymą sudaro lėšos, kurios yra reikalingos vaikui tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Į lėšas, susijusias su laisvalaikio ir poilsio užtikrinimu, įtraukiamos lėšos, kurios skiriamos smulkiems buitiniams sandoriams sudaryti, t. y. kišenpinigiai. Šie yra lėšos, kuriomis vaikas savarankiškai disponuoja užtikrindamas savo būtinus interesus. Nuolat teikiamos lėšos, kurios skirtos vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti ir kuriomis savarankiškai disponuoja pats vaikas (kišenpinigiai), sudaro dalį vaikui teikiamo išlaikymo, o jeigu jis neteikiamas, tai gali sudaryti išlaikymo įsiskolinimo dalį. Jeigu yra įrodytas tokio išlaikymo teikimas, tai atsiranda pagrindas sumažinti dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolintą sumą.

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametei E. T. priteistas 400,00 Lt dydžio išlaikymas, nuo 2010-02-01 atsakovas E. T. išlaikymui skirtų lėšų į ieškovės sąskaitą nepervedė, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą E. T. už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-06-30 (iki ieškinio į teismą padavimo dienos), t.y. už penkis mėnesius, po 400,00 Lt periodinių išmokų, kas sudaro 2000,00 Lt. Atsakovas išlaikymo įsiskolinimo nepripažįsta, pateikė rašytinius įrodymus (pirkimo čekius, banko sąskaitos išrašą, bilietus ir pan.), patvirtinančius, kad visą laiką prisidėjo prie dukters išlaikymo. Pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas pirko dukrai Emai rūbus, avalynę, sportinę aprangą, kuprinę, higienos priemones, telefoną, pildė telefono sąskaitą, viso už 3206,62 Lt, neįskaitant žaislams, atostogoms, jos gyvūno maistui, pramogoms išleistų lėšų (b. l. 119-123, I t., b. l. 80, 81, 84, 86, 87, II t.). Taigi, pripažintina, kad atsakovas teikė išlaikymą dukrai E., todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, neatsižvelgiant į pirktų daiktų datą, atsakovo pinigai, panaudoti dukros E. rūbams, avalynei ir mokymo priemonėms pirkti, įskaičiuojami į išlaikymo įsiskolinimo sumą, o ieškovės reikalavimas dėl 2000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dukrai E. T. atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus - G. T. prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-06-30 (iki ieškinio į teismą padavimo dienos), t.y. už penkis mėnesius, po 400,00 Lt periodinių išmokų, kas sudaro 2000,00 Lt, taip pat išlaikymą jai tapus pilnametei po 600,00 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2011-07-01 iki G. baigs vidurinę mokyklą, t.y. iki 2012-07-01.

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametei E. T. priteistas 400,00 Lt dydžio išlaikymas, į tai, kad G. T. iki 2011-06-30 buvo nepilnametė, todėl už šį laikotarpį jai priteistino išlaikymo dydis yra taip pat 400,00 Lt (CK 3.198 straipsnis).

G. T. nuo 18 metų iki baigs vidurinę mokyklą prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą po 600,00 Lt periodinių išmokų kas mėnesį. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, sutinka mokėti tik po 200 Lt, nurodė, kad G. T. pilnametė, todėl gali pati pragyvenimui reikalingas lėšas užsidirbti, jei tik norėtų. Nurodo, kad gauna menką atlyginimą, teikia išlaikymą jaunesniajai dukrai, vykdo prievolę kreditoriui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vaikui gali būti priteistas išlaikymas, kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Trečiasis asmuo prašo priteisti išlaikymą iš atsakovo iki vidurinės mokyklos baigimo, nes ji tapo pilnamete 2011-06-30, o pagal pateiktą pažymą iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos, vidurinę mokyklą baigia tik 2012-07-01. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą. Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį. Duomenų apie trečiojo asmens poreikius ir jiems patenkinti reikalingų išlaidų dydį, šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, byloje nėra. Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Byloje duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo G. T. turėtų kokio nors turto ar savarankiškų pajamų, nėra. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo mokosi vidurinėje mokykloje, o mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti, taigi atsakovo argumentas, kad trečiasis asmuo gali dirbti ir jam išlaikymo nereikia, atmestinas kaip nepagrįstas. Kitas kriterijus į kurį būtina atsižvelgti - asmens, turinčio teikti paramą, padėties įvertinimas. Turi būti vertinamos tėvų galimybės teikti išlaikymą (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt. Sprendžiant dėl kitų šeimos narių padėties esminio pablogėjimo, atsižvelgtina į kitų šeimos narių gaunamas pajamas bei turtą ir tik po to darytina išvada, ar pilnamečio besimokančio asmens išlaikymui skiriama suma turės esminę įtaką jų turtinei padėčiai. Įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, reikalavimas dėl 600 Lt išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-07-01, t. y. kai trečiasis asmuo sulaukė pilnametystės, iki 2012-07-01, t. y. kol trečiasis asmuo baigs vidurinę mokyklą.

Atsižvelgiant į tai, kad G. T. pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iki 2012-07-01, priimant sprendimą jai turi būti priteistas ne tik 2000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-06-30 (iki ieškinio į teismą padavimo dienos), bet ir 3000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2012-07-01 (iki baigs vidurinę mokyklą).

Trečiasis asmuo nurodė, kad nuo 2011-02-01 atsakovas jai išlaikymo neteikė. Atsakovas išlaikymo įsiskolinimo nepripažįsta, nurodo, kad G. T. apmokėjo kalbų kursus, vairavimo kursus, odontologo paslaugas, be to, G. T. sulaukusi pilnametystės gavo draudimo išmoką, už kurią visą laiką mokėjo jis, todėl išlaikymo įsiskolinimo negali būti, pateikė rašytinius įrodymus (pirkimo čekius, banko sąskaitos išrašą, bilietus ir pan.), patvirtinančius, kad visą laiką teikė dukrai išlaikymą. Pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas pirko dukrai G. avalynę, telefoną, pildė telefono sąskaitą, apmokėjo gydymo paslaugas, užsienio kalbos kursus, vairavimo kursus, duodavo pinigų, viso suteikė išlaikymo už 5018,33 Lt, neįskaitant atostogoms, pramogoms išleistų lėšų (b. l. 102, 114, 120, 127 I t., b. l. 76, 77, 79, 88, 90-93 II t.). Esant nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovas teikė išlaikymą dukrai G., todėl trečiojo asmens G. T. reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovo priešieškinis tenkintinas iš dalies, bylos dalis dėl priešieškinio reikalavimų dėl ieškovės pavardės, dėl 5000/7500 0,75 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 137,29 kv. m. pastato –gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/3 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nutrauktina. Kitos patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalys, trečiojo asmens G. T. reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atmestini.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-06 nutartimi dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-19 nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, naikintinos. Į išlaikymo dydį įskaitytinos piniginės lėšos, gautos vykdant 2011-12-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 139,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 56, II t.), 2011-12-19 teismo nutartimi likusi 1078,00 Lt dalis žyminio mokesčio buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė patyrė 2400,00 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 57, II t., b. l. 50, 90, 91, III t.), 350,00 Lt išlaidų antstoliui už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (b. l. 87, III t.) ir 350,00 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą (b. l. 88, III t.). Patenkinus 50 procentų ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 69,50 Lt žyminio mokesčio, 1200,00 Lt atstovavimo išlaidų ir 350,00 Lt kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iš viso 1619,50 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 8, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas pareikšdamas priešieškinį sumokėjo 283,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 158, 159, I t.), 2011-10-06 teismo nutartimi likusi 7527,00 Lt dalis žyminio mokesčio buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo. Rašytinių įrodymų apie kitas turėtas išlaidas, atsakovas nepateikė. Patenkinus 72 procentus atsakovo reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 203,76 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Atlikus tarpusavio užskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1415,74 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 5419,44 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo ir 539,00 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, iš viso 5958,44 Lt žyminio mokesčio (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).

Kadangi ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 539,00 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo ir 2107,56 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, iš viso 2646,56 Lt žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 84 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).

Iš ieškovo ir atsakovės valstybei priteistina po 15,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 264, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti E. T., a.k. (duomenys neskelbtini), ir E. T., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 1991-07-20 Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1085, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. T. palikti santuokinę pavardę – T., atsakovui E. T. palikti jo pavardę – T.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Nepilnametės E. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos mama ieškove E. T.

Nustatyti bendravimo su nepilnamete E. T., a.k. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad:

- atsakovas E. T. susitinka ir bendrauja su dukra E. T. kas antrą savaitgalį (pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį), pasiimant E. T. iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 14 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 14 val.;

- E. T. praleidžia 1/2 dalį kasmetinių atostogų su atsakovu E. T.;

- atsakovui E. T. pageidaujant ir sutinkant/pageidaujant dukrai E. T., atsakovas E. T. ir E. T. bendrauja ir kitomis dienomis, iš anksto suderinus su ieškove E. T.;

- sprendžiant klausimą, kur E. T. nakvoti, kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į E. T. nuomonę.

- tokia bendravimo tvarka nustatoma iki E. T. sukaks 14 metų, vėliau, pageidaujant E. T. ir E. T. gali būti laisvai bendraujama pagal susitarimą, suderinus su ieškove E. T.

Priteisti iš atsakovo E. T. nepilnametės E. T., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2011-06-22) iki vaiko pilnametystės.

Paskirti ieškovę E. T. lėšų, skirtų dukters E. T., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja.

Įpareigoti ieškovę E. T. kas ketvirtį raštu pateikti atsakovui E. T. ataskaitą apie nepilnametės dukters E. T. išlaikymui iš atsakovo E. T. gautų piniginių lėšų panaudojimą.

Ieškovės E. T. vardu registruotą transporto priemonę Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo registravimo data 2005-06-15, įgytą santuokos metu, priteisti ieškovei E. T. asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovo E. T. vardu registruotą transporto priemonę BMW 535D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2005, įgytą santuokos metu, priteisti atsakovui E. T. asmeninės nuosavybės teise.

Butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei E. T. ir atsakovui E. T. lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, asmeninės nuosavybės teise.

Žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei E. T. ir atsakovui E. T. lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, asmeninės nuosavybės teise.

Pripažinti, kad už prievoles pagal tarp atsakovo E. T. ir AB banko SNORAS 2010-10-08 sudarytą klasikinės vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr. KV20101008L992345 po santuokos nutraukimo ieškovė E. T. ir atsakovas E. T. lieka atsakingi solidariai. Įmokas pagal 2010-10-08 sudarytą klasikinės vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr. KV20101008L992345 AB bankui SNORAS moka atsakovas E. T.

Priteisti iš atsakovo E. T. ieškovei E. T. 3369,00 Lt sumokėtus mokesčius už buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymą, komunalinius mokesčius ir antrinių žaliavų rinkliavą.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį, trečiojo asmens G. T. pareikštus reikalavimus, atmesti.

Bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų dėl ieškovės pavardės, dėl 5000/7500 0,75 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 137,29 kv. m. pastato –gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/3 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-06 nutartimi dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-19 nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, panaikinti. Įskaityti į išlaikymo dydį, pinigines lėšas, gautas vykdant 2011-12-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei E. T. iš atsakovo E. T. 1415,74 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės E. T. į valstybės biudžetą 5958,44 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo E. T. į valstybės biudžetą 2646,56 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės E. T. į valstybės biudžetą 15,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo E. T. į valstybės biudžetą 15,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.