- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-26
- Bylos Nr.
- eAS-322-624/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00755-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės admininistracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius, valstybės įmonės „Registrų centras“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. (V. A.) skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuotieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės admininistracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius; valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialas), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. SSA-100-181109-00137; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. PNSSP-100-181109-00133 dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo; 3) taikyti 10 metų ieškinio senatį reikalavimui dėl besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, todėl 2021 m. kovo 16 d. nutartimi nustatė keturiolikos kalendorinių dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. suformuluoti prašymą atnaujinti praleistą sprendimų apskundimo terminą, nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas ir pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2021 m. kovo 30 d. pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. A. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (kai skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą, ir šis terminas neatnaujinamas).
Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. SSA-100-181109-00137 ir 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. PNSSP-100-181109-00133 panaikinimo padavė 2021 m. kovo 12 d., praleidęs ABTĮ nustatytą terminą skundui paduoti.
Teismas nurodė, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ypatingos. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo; sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
Teismas pažymėjo, jog, pareiškėjo teigimu, jis sprendimų apskundimo terminą praleido dėl svarbios priežasties, t. y. dėl darbo krūvio ribojimo dėl Covid-19 pandemijos, taip pat dėl to, kad architekto L. B. rekonstrukcijos projekto pataisas 2020 m. lapkričio 5 d. atmetė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus architektė R. K., o 2021 m. kovo 26 d. projektas su aiškinamuoju raštu pakartotinai pateiktas architektei svarstyti ir derinti.
Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios, jo manymu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą, teismas konstatavo, kad svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą, nenustatė. Kadangi skundžiami sprendimai priimti 2018 m. lapkričio 9 d., teismas vertino, kad pareiškėjas terminą praleido dėl pasirinkto pasyvaus elgesio būdo.
III.
Pareiškėjas V. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti 2021 m. kovo 31 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir skundo priėmimo klausimą bei termino atnaujinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad jis, šalindamas savavališkos statybos padarinius, teikė statinio rekonstrukcijos projektą derinimui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriui, ir šio skyriaus architektė R. K. pateiktam projektui nepritarė ir 2020 m. balandžio 8 d. surašė pastabas (nenurodytas sklypo užstatymo/teritorijos tvarkymo reglamentas; netikslūs rodikliai, skiriasi skirtingose projekto dalyse; grafinėje dalyje nurodote žymėjimą „naujai projektuojami pastatai“; nepateiktas gretimo sklypo savininko sutikimas statyti/rekonstruoti pastatą nesilaikant norminių atstumų iki sklypo ribos).
Pareiškėjas nurodo 2020 m. rugpjūčio 13 d. kreipęsis į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus architektės R. K. reikalavimą pateikti gretimo sklypo savininkų sutikimą statyti pastatą nesilaikant 3 metrų atstumo iki sklypo ribos kaip neteisėtą ir priimtą praleidus 10 metų senaties terminą, bet teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, be kita ko, konstatavęs, kad architektė pagal savo kompetenciją pareiškėjo pateiktam projektui nepritarė ir dėl to pateikė minėtą pastabą, tačiau iš esmės joks privalomas reikalavimas pateikti duomenis pastaboje netgi nėra suformuluotas ir pareiškėjas nėra įpareigotas juos pateikti, todėl pareiškėjo ginčijama pastaba dėl nepateikto gretimo sklypo savininko sutikimo nesukelia jam tiesioginių materialinių teisinių pasekmių.
Pareiškėjas pažymi, jog teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos surašyti nurodymai nugriauti statinius (duomenys neskelbtini), tiesiogiai siejami su architektės R. K. anksčiau nurodytomis pastabomis. Teismas neįvertino, jog 2006 metais rekonstruotas namas (duomenys neskelbtini) yra perimetrinio užstatymo teritorijoje ir visa gatvė yra tokia, todėl 3 metrų atstumai iki gretimo sklypo nėra išlaikyti nuo 1928 metų. Be to, iš pareiškėjo reikalaujama supaprastinto projekto, nors 2018 m. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijai atliekant patikrinimą, buvo praėję daugiau nei 10 metų nuo rekonstrukcijos.
Pareiškėjas nurodo 2019 m. kreipęsis į teismą dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo, ir šis terminas buvo pratęstas iki 2021 m. kovo mėnesio.
Pareiškėjas pažymi, jog šiuo metu jau ketvirtą kartą pateikiamas supaprastintas pastato rekonstrukcijos projektas su aiškinamuoju raštu, kad nereikia gretimo namo sklypo savininkų sutikimo rekonstrukcijai perimetrinio užstatymo teritorijoje, bei nurodo, kad 1992 metais, pradėdamas rengti rekonstrukcijos projektą, turėjo gretimo sklypo savininkų (duomenys neskelbtini) sutikimą, o rekonstrukcijai pasibaigus, dabartiniai gretimo sklypo ((duomenys neskelbtini)) savininkai šio sklypo dar nebuvo įsigiję.
Pareiškėjo nuomone, jis pateikė svarius argumentus, jog projektas teikiamas eilę kartų architektei tvirtinti, o pastaroji nenurodo jokių argumentų, atmesdama pareiškėjo nurodomus įstatymo pažeidimus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija apeliuoja į architektės R. K. neteisėtus reikalavimus ir grasina nugriauti statinį, o gretimo sklypo savininkai nesutinka duoti sutikimo, todėl pareiškėjui nepavyksta sutvarkyti reikiamų dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. A. skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl ilgai užsitęsusių projekto derinimo darbų, taip pat dėl Covid-19 pandemijos metu sulėtėjusių darbų atlikimo tempų.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012). Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Pareiškėjas skunde prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. SSA-100-181109-00137 pašalinti savavališkos statybos padarinius atlikus gyvenamojo namo statybą / rekonstrukciją, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. PNSSP-100-181109-00133 dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl minėtų 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimų paduoti, nėra.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).
Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą grindžia aplinkybėmis, jog užsitęsė dokumentų, rengimų šalinant savavališkos statybos padarinius, parengimas ir derinimas (buvo pateiktos pastabos dėl pastato rekonstrukcijos projekto, užtruko pakartotinio projekto parengimas ir kt.). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, siekdamas panaikinti 2018 m. lapkričio 9 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, bei sprendimą pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, apie kuriuos pareiškėjui buvo žinoma dar 2018 metais ir, kaip matyti iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kuriuos jis ėmė vykdyti, t. y. ėmėsi veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, tačiau į teismą dėl šių administracinių aktų panaikinimo kreipėsi praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo jų priėmimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjas terminą skundžiamiems administraciniams aktams apskųsti praleido ne dėl svarbių ir objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, bet dėl paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio, t. y. apsisprendimo neginčyti skundžiamų administracinių aktų, bet juos vykdyti. Tai, kad pareiškėjas susidūrė su kliūtimis šalindamas savavališkos statybos padarinius, nesudaro pagrindo atnaujinti dėl to praleisto skundo padavimo teismui termino.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. priklausiusios nuo paties pareiškėjo pasirinkto veikimo būdo, ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip pareikštą praleidus skundo padavimo terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, bei tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. A. (V. A.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.